Civilinė byla Nr. e2-958-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00043-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.2; 3.4.3.2.2.2; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos mažosios bendrijos ,,Viltautė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal likviduojamos mažosios bendrijos „Viltautė“ likvidatoriaus V. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei likviduojamai mažajai bendrijai „Viltautė“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Likviduojamos mažosios bendrijos (toliau – LMB) „Viltautė“ likvidatorius V. K. (toliau – likvidatorius) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo LMB „Viltautė“, motyvuodamas tuo, kad LMB „Viltautė“ nėra pajėgi atsiskaityti su vieninteliu įmonės kreditoriumi R. S., todėl yra nepajėgi tęsti veiklą ir vykdyti savo įsipareigojimus.
2. LMB „Viltautė“ atsiliepime nurodė, kad registruojamo turto neturi; transporto priemonių registruotų bendrijos vardu nėra. Pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dieną teismuose iškeltų bylų ar išieškojimų ne teismo tvarka nėra. Įkeisto turto ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintų įsipareigojimų bendrija neturi; debitorių skolininkų taip pat nėra. Antstolis yra areštavęs vienintelę įmonės sąskaitą.
3. Trečiasis asmuo vienintelis įmonės faktinis kreditorius R. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti nemokumo bylą LMB „Viltautė“.
5. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. LMB „Viltautė“ nėra keliama restruktūrizavimo byla.
6. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog vienintelis įmonės kreditorius R. S. būtų pareiškęs savo 2 100 Eur finansinį reikalavimą bendrijai. Šis finansinis reikalavimas (2 100 Eur) yra dėl 2017 metais teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kuomet LMB „Viltautė“ vykdė bankroto bylų administravimą. Bendrija nenurodo, kodėl teikdama bankroto bylų administravimo paslaugas, beveik tris metus vengia atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad šiuo metu likviduojama MB „Viltautė“ veiklos nebevykdo.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad negali daryti išvados, jog LMB „Viltautė“ yra nemoki, todėl atsisakė jai iškelti nemokumo bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. LMB „Viltautė“ likvidatorius V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. LMB „Viltautė“ neturi registruojamo turto, taip pat transporto priemonių, registruotų jos vardu. Pareiškimo pateikimo dieną teismuose iškeltų bylų ar išieškojimų ne teismo tvarka nėra; įkeisto turto ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintų įsipareigojimų bendrija neturi. LMB „Viltautė“ neturi ir debitorių skolininkų. Todėl LMB „Viltautė“ atitinka abu galimus nemokumo požymius, t. y. negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
8.2. Teismui buvo pateikta informacija, kad įmonė turi vieną kreditorių R. S., kuris yra pateikęs antstoliui vykdomuosius dokumentus dėl 2 100 Eur skolos išieškojimo iš LMB „Viltautė“; dėl vykdomo priverstinio išieškojimo antstolis yra areštavęs vienintelę bendrijos sąskaitą. Akivaizdu, kad kreditorius savo finansinio reikalavimo neatsisakė ir siekia atgauti pinigines lėšas, tačiau bendrija nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriumi, nes neturi jokio turto ar piniginių lėšų.
8.3. Vadovaujantis JANĮ 41 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, kreditoriai reiškia savo finansinius reikalavimus tik iškėlus bankroto bylą per teismo nustatytą terminą, tačiau nemokumo bylos iškėlimo stadijoje jokia teisės norma neįpareigoja nei kreditoriaus, nei juridinio asmens pateikusio pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikti ar pareikšti finansinius kreditorių reikalavimus.
8.4. Nemokumo bylos iškėlimo stadijoje reikalauti duomenų apie kreditorinio reikalavimo pareiškimą nėra jokio pagrindo, nes šioje stadijoje dar tik sprendžiamas klausimas ar yra pagrindai kelti juridiniam asmeniui nemokumo bylą, todėl teismo reikalavimas pateikti duomenis apie pareikštus kreditorinius reikalavimus yra perteklinis.
8.5. Bendrija jokios veiklos nevykdo beveik tris metus, paskutinės jos administruotos įmonės –bankrutavusios UAB „Autohandler“ išregistravimo data 2017 m. gegužės 16 d., ši informacija prieinama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos internetiniame tinklalapyje. Bendrija neturi nei vieno darbuotojo jau keletą metų. Teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, esant teismui abejonių dėl įmonės veiklos vykdymo, minėtos informacijos galėjo pareikalauti iš likvidatoriaus arba atitinkamų institucijų.
8.6. Atsižvelgiant į tai, kad LMB „Viltautė“ nuo 2017 m. gegužės 16 d. nevykdo veiklos, negauna jokių piniginių lėšų, todėl neturi galimybės atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi. LMB „Viltautė“ yra nemoki ir jai turi būti keliama nemokumo byla.
9. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė iškelti nemokumo bylą LMB „Viltautė“. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
12. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju LMB „Viltautė“ likvidatoriaus pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo Šiaulių apygardos teisme gautas 2020 m. vasario 27 d., todėl klausimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo turi būti sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas, o ne pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), galiojusį iki 2020 m. sausio 1 d.
13. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo LMB „Viltautė“ kreipėsi bendrovės likvidatorius, nurodydamas, kad LMB „Viltautė“ nėra pajėgi atsiskaityti su vieninteliu įmonės kreditoriumi R. S., todėl yra nepajėgi tęsti veiklą ir vykdyti savo įsipareigojimus, t. y. LMB „Viltautė“ yra nemoki. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovei nėra keliama restruktūrizavimo byla.
14. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
15. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1328-450/2019 ir kt.).
16. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad šiuo atveju vienintelis įmonės kreditorius R. S. būtų pareiškęs savo 2 100 Eur finansinį reikalavimą atsakovei. Šio kreditoriaus finansinis reikalavimas įmonei yra dėl 2017 metais teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kuomet LMB „Viltautė“ vykdė bankroto bylų administravimą. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad šiuo metu LMB „Viltautė“ savo vykdomos veiklos nebevykdo. Atsižvelgdamas į nurodytus rašytinius duomenis, teismas konstatavo, kad negali daryti išvados, jog LMB „Viltautė“ yra nemoki, todėl atsisakė kelti atsakovei nemokumo bylą.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neatsižvelgė į savo paties cituojamą teismų praktiką ir sprendimą atsisakyti iškelti LMB „Viltautė“ nemokumo bylą priėmė skubotai, neįvertinęs byloje esančių duomenų, taip pat duomenų iš kitų informacinių sistemų bei registrų, kaip tai yra numatyta CPK 179 straipsnio 3 dalyje.
18. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tuo, kad vienintelis įmonės kreditorius R. S. nėra pareiškęs savo finansinio reikalavimo atsakovei, tačiau iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad kreditorius R. S. yra pateikęs antstoliui vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš LMB „Viltautė“. Akivaizdu, kad kreditorius savo finansinio reikalavimo neatsisakė ir aktyviai siekia atgauti pinigines lėšas, tačiau LMB „Viltautė“ nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriumi, nes neturi jokio turto ar piniginių lėšų.
19. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad LMB „Viltautė“ nepateikė duomenų, jog įmonė nebevykdo veiklos, tačiau šie viešųjų registrų duomenys teismui yra prieinami ir vertinant LMB „Viltautė“ nemokumą buvo svarbu nustatyti ar įmonė tebevykdo veiklą, ar veikla pelninga ir ar tikslinga šią veiklą tęsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LMB „Viltautė“ veiklos nevykdo 3 metus, paskutinės bankrutavusios UAB „Autohandler“ išregistravimo data 2017 m. gegužės 16 d., įmonė neturi nei vieno darbuotojo, todėl LMB „Viltautė“ nėra pajėgi atsiskaityti su vieninteliu įmonės kreditoriumi.
20. JANĮ 22 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla; 4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
21. Taigi, kaip minėta nutarties 19 punkte, LMB „Viltautė“ veiklos nevykdo jau trejus metus, darbuotojų ir turto neturi, debitorių taip pat neturi, vienintelė įmonės sąskaita yra areštuota. Nors įmonė turi tik vieną kreditorių, bet jis nėra atsisakęs savo finansinio reikalavimo į skolininkę. Pirmosios instancijos teismas išimtinai vertino aplinkybę, kad įmonės kreditorius R. S. nėra pareiškęs reikalavimo įmonei, tačiau byloje yra LMB „Viltautė“ likvidatoriaus pranešimas R. S. su siūlymu sudaryti susitarimą dėl pagalbos, nurašyti susidariusią 2 100 Eur skolą arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka (JANĮ 8 straipsnis) ir kreditoriaus R. S. atsakymas elektroniniu paštu, kad jis nesutinka su siūlymu. Jokio reabilitacinio tikslo kaip nurodė pirmosios instancijos teismas būti negali, nes įmonė veiklos nevykdo, galimybių atkurti įmonės mokumą nėra.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog atsakovė JANĮ prasme yra (ne)moki (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta LMB „Viltautė“ finansinė padėtis, įmonės galimybės vykdyti įsipareigojimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, LMB „Viltautė“ likvidatoriaus atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantui grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo likviduojamai mažajai bendrijai „Viltautė“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti likviduojamos mažosios bendrijos „Viltautė“ likvidatoriui V. K. 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2020 m. birželio 4 d. SEPA mokėjimo nurodymu.
Teisėja Asta Radzevičienė