Civilinė byla Nr. e2-573-186/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02824-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HQ Development“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Binkauskas ir Mačiulis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, nuostolių atlyginimo ir avanso priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Binkauskas ir Mačiulis“ (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016 m. gegužės 15 d. Patalpų nuomos sutartį Nr. 1 apsimestiniu sandoriu, kuriuo siekta pridengti kitą sudarytą sandorį – preliminarų patalpų pirkimo–pardavimo susitarimą ir patalpų faktinį perdavimą, priteisti iš atsakovės UAB „HQ Development“ (toliau – Atsakovė) 7 526 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 148 000 Eur nuostolių atlyginimą ir 8 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Atsakovės nekilnojamąjį turtą – patalpą, unikalus Nr. 1095-0012- 5036:0002, esančią Zarasų g. 5, Vilniuje, o nesant galimybės areštuoti šį turtą, areštuoti kitą Atsakovės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas už 155 526 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi areštavo Atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ne mažesnei kaip 155 526 Eur sumai užtikrinti, o šio turto nesant – pinigines lėšas.
4. Teismo įsitikinimu, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad Ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
5. Teismas sprendė, kad Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog Atsakovė, turėdama įsipareigojimą ginčo patalpas parduoti Ieškovei, tuo pačiu metu ieško kitų pirkėjų, rodo Atsakovės nesąžiningumą. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, taip pat į ieškinio sumą ir Atsakovės turtinę padėtį, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsakovė UAB „HQ Development“ (toliau ir – Apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti Ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; skirti Ieškovei 5 792 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant sumokėti Atsakovei. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, realiai pagrindžiančių prašomas priteisti iš Atsakovės sumas. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina reikalavimo priteisti 148 000 Eur nuostolių pagrįstumo, taip pat neįrodo aplinkybės, kad šalys sudarė preliminarų susitarimą dėl turto pirkimo–pardavimo ir kad Atsakovė įsipareigojo parduoti turtą Ieškovei.
2. Ieškovė pateikė klaidingą informaciją apie Atsakovės finansinę padėtį. Atsakovės finansinė padėtis yra stabili, ieškinio suma Atsakovei nelaikytina didele, todėl nėra jokios grėsmės, kad teismui priėmus Ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
3. Priešingai nei teigia Ieškovė, Atsakovė nevengė su ja bendradarbiauti, tą patvirtina el. laiškai. Ieškovė yra skolinga Atsakovei pagal Patalpų nuomos sutartį ir piktybiškai nevykdo įsipareigojimų. Ieškovė yra 2015 m. rugsėjo 14 d. įsteigta įmonė, kurios įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur. Įmonė nėra pateikus VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad bankas nusprendė suteikti jai 315 000 Eur paskolą. Darytina išvada, kad Ieškovė neturėjo pinigų net nuomos mokesčiui sumokėti, todėl nebūtų galėjusi pirkti nekilnojamąjį turtą.
4. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Ieškovė siekia sutrikdyti Atsakovės veiklą ir pasipelnyti. Už tokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Ieškovei turi būti skiriama bauda. Turto areštas riboja Atsakovės galimybes vykdyti savo veiklą (realizuoti nekilnojamąjį turtą (butus), vykdyti statybos darbus, atlikti mokėjimus), nepagrįstai varžo Atsakovės teises, todėl pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
7. Ieškovė UAB „Binkauskas ir Mačiulis“ prašo atmesti Atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Su ieškiniu yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys Ieškovės reikalavimus. Preliminarų patalpų pirkimo–pardavimo susitarimą įrodo pateikti dokumentai dėl lėšų Atsakovei mokėjimo ir investicijų į patalpų remontą, elektroniniai susirašinėjimai. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų.
2. Atsakovė net ir pritaikius turto areštą aktyviai ieško ginčo patalpų pirkėjų. Tai patvirtina Atsakovės 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. sausio 21 d. skelbimai. Vertinant faktines aplinkybes, kad patalpos įkeistos bankui, yra pagrįstos prielaidos, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, Atsakovė turtą parduos ir grąžinusi skolą bankui, padengusi kitus įsipareigojimus, nebeturės lėšų atsiskaityti su Ieškove.
3. Atsakovės pateikto 2016 m. lapkričio 30 d. balanso duomenys patvirtina, kad Atsakovės nuostoliai, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo nuo 84 252 Eur iki 174 565 Eur. Lėšų sąskaitoje beveik nėra. Visas Atsakovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui. Atsakovė turi 90 542,80 Eur mokestinių įsiskolinimų. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Atsakovei panaikintas pastato Zarasų g. 15, Vilniuje, statybą leidžiančio dokumento galiojimas. Teismas įpareigojo statytoją, pagal reikiamai pertvarkytą dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar šio pastato statybos tikrai atneš Atsakovei siekiamo pelno ir leis atsiskaityti su visais skolininkais.
4. Atsakovės vengimą bendradarbiauti rodo tai, kad antstoliui nepavyksta įteikti Atsakovei procesinių dokumentų.
5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau suvaržymai yra būtini ir negali būti vertinami kaip teisingumo, proporcingumo ar šalių lygiateisiškumo principų pažeidimas. Ieškovė pateikė viešai prieinamą informaciją apie Atsakovę, todėl nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – Atsakovės turto areštą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti Ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes dėl blogos Atsakovės finansinės padėties. Kadangi Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepranešus Atsakovei, pastaroji neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų anksčiau. Ieškovė su šiais įrodymais yra susipažinusi ir dėl jų vertinimo pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą. Ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujų įrodymų, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes juos gavo jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Dėl nurodytų priežasčių šalių pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tikėtinas ieškinio pagrįstumas yra viena iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).
12. Nagrinėjamu atveju Ieškovė išdėstė ieškinyje aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus Atsakovei, ir pateikė įrodymus, kurie, Ieškovės teigimu, patvirtina šias aplinkybes. Ieškovė byloje įrodinėja, kad su Atsakove buvo sudaryta preliminari patalpų pirkimo–pardavimo sutartis, o ginčijama nuomos sutartis buvo sudaryta tik tam, kad Ieškovei būtų perduotos ketinamos įsigyti patalpos ir ji galėtų jas susiremontuoti. Ieškinyje aiškiai nurodyta, kaip Ieškovė apskaičiavo reikalaujamas priteisti sumas, t. y. 7 526 Eur be pagrindo įgytas lėšas ir 148 000 Eur nuostolių atlyginimą. Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Apeliantės argumentai, kad Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina ieškinyje išdėstytų aplinkybių, bus vertinami nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne pradinėje bylos stadijoje sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

13. Kita būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokia grėsmė šiuo atveju egzistuoja dėl Atsakovės nesąžiningumo, nes turėdama įsipareigojimą ginčo patalpas parduoti Ieškovei, Atsakovė tuo pačiu metu ieško kitų pirkėjų. Atskirajame skunde teigiama, kad šalys preliminarios patalpų pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, tačiau neneigiama, kad Atsakovė siekia realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir Ieškovės pateikti 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. sausio 21 d. skelbimai apie Apeliantės parduodamas ginčo patalpas. Ieškovė įrodinėja, kad realizavusi savo turtą, Atsakovė gali atsiskaityti su kitais kreditoriais ir tokiu atveju gali nebelikti lėšų atsiskaityti su Ieškove, jeigu teismas patenkintų jos reikalavimus. Apeliantė, siekdama paneigti tokius Ieškovės argumentus, pateikė 2016 m. lapkričio 30 d. preliminarų balansą, pagal kurį Apeliantės viso turto vertė – 1 854 495 Eur, iš jų materialaus turto (žemės ir pastatų) vertė – 724 050 Eur, o visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 026 165 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 354 283 Eur. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad Apeliantei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – patalpų, esančių Zarasų g. 5, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 743 165 Eur, žemės sklypo su nebaigtu statyti pastatu, Zarasų g. 15, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – atitinkamai 329 298 Eur ir 867 122 Eur, o pagal atliktą individualų turto vertinimą rinkos kaina yra 1,6 mln. Eur. Taigi, pagal šiuos duomenis Apeliantės materialaus turto vertė yra didesnė nei nurodyta balanse, t. y. ne mažesnė nei 1,9–2,3 mln. Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad visas šis Apeliantės nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui. Atskirajame skunde Apeliantė teigia, kad skola bankui sudaro 1 108 097 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų (banko pažymos ar pan.) nepateikė (CPK 178 str.). Kaip minėta, pagal naujausio balanso duomenis, Apeliantės visų įsipareigojimų suma viršija 2 mln. Eur. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu (kuris pagal Liteko duomenis yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl dar nėra įsiteisėjęs) Atsakovei panaikintas pastato Zarasų g. 15, Vilniuje, statybą leidžiančio dokumento galiojimas ir statytojas įpareigotas pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, atitinkamai pertvarkyti pastatytą statinį. Iš Ieškovės pateiktos antstolio pažymos matyti, kad Atsakovės banko sąskaitose lėšų beveik nėra, Atsakovė turi 90 542,80 Eur mokestinių įsiskolinimų. Įvertinus visas šias aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl Apeliantės deklaruojamos stabilios finansinės padėties ir galimybės atsiskaityti su Ieškove tuo atveju, jeigu teismas patenkintų jos ieškinį.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo išvados dėl egzistuojančios realios grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jis apskritai gali būti neįvykdytas.

Dėl proporcingumo principo pažeidimo ir kitų Apeliantės argumentų

16. Teismas skundžiama nutartimi pirmiausia areštavo Atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o tik šių nesant ar nepakankant – Atsakovės lėšas. Tokiu būdu siekta užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė yra juridinis asmuo ir draudimas vykdyti bet kokius mokėjimus iš sąskaitose esančių areštuotų piniginių lėšų iš esmės riboja įmonės galimybes vykdyti ūkinę veiklą. Kaip minėta, Apeliantė įrodinėja, kad vien jos nekilnojamojo turto vertės visiškai pakaktų atsiskaityti su Ieškove, jei teismas patenkintų ieškinį, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad Atsakovė negalės vykdyti statybos darbų, atlikti mokėjimų. Ieškovės reikalavimams užtikrinti pakanka ginčo patalpų vertės (kurias, beje, Ieškovė pirmiausia ir prašė areštuoti), todėl nėra pagrindo sutikti su Apeliantės argumentu, kad būtent dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių Apeliantė negalės realizuoti butų jos statomame name.
17. Dėl kitų Apeliantės argumentų, kad pati Ieškovė yra skolinga Atsakovei, pažymėtina, kad Atsakovė tokių reikalavimų Ieškovei šioje byloje nėra pareiškusi, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako.
18. Nustačius visas būtinas sąlygas, konstatuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

19. Atskirajame skunde Atsakovė prašo skirti baudą Ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus nepagrįstą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismui šioje nutartyje konstatavus, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teisėtai ir pagrįstai, bei atmetus Atsakovės atskirąjį skundą, nėra pagrindo spręsti, kad Ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pareiškusi tokį prašymą, todėl Apeliantės prašymas skirti Ieškovei  baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taip pat atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HQ Development“ prašymą skirti baudą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Binkauskas ir Mačiulis“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas