Civilinė byla Nr. 2A-65-302/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00496-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,MDJ“ ir M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,IMBER“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „MDJ“ ir M. Č. dėl negautų pajamų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IMBER“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „MDJ“ ir M. Č. 174 728,09 Eur negautas pajamas bei 6 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (toliau – Patalpos):
2.2. sandėlis su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 206,22 kvadratinių metrų, esantis (duomenys neskelbtini);
2.3. 15147/25000 dalis sandėlio su administracinėmis ir aptarnavimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 155,70 kvadratinių metrų, esanti (duomenys neskelbtini);
2.4. 79916/100000 dalis sandėlio su administracinėmis ir aptarnavimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 322,56 kvadratinių metrų, esanti (duomenys neskelbtini);
2.5. 81068/100000 dalis sandėlio su administracinėmis ir aptarnavimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 335,58 kvadratinių metrų, esanti (duomenys neskelbtini);
2.5. patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 427,48 kvadratinių metrų, esančios (duomenys neskelbtini);
2.6. 159/200 dalis sandėlio su administracinėmis ir aptarnavimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 316,09 kvadratinių metrų, esanti (duomenys neskelbtini);
2.7. patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 360,56 kvadratinių metrų, esanti (duomenys neskelbtini);
2.8. sandėlis su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 550,46 kvadratinių metrų, esantis (duomenys neskelbtini);
2.9. sandėlis su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 564,37 kvadratinių metrų, esantis (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė teigia, kad atsakovas M. Č., kaip UAB „IMBER“ direktorius, 2011 m. rugsėjo 5 d. nuostolingai ir nepalankiomis nuomos sąlygomis sudarė su jo neoficialiai valdoma įmone UAB „MDJ“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05 bei išnuomojo jai visas nurodytas ieškovei priklausančias patalpas 10 metų terminui. Atsakovė UAB „MDJ“ perėmė visus iki minėtos nuomos sutarties sudarymo patalpas naudojusius ieškovės nuomininkus ir sudarė su jais subnuomos sutartis.
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2627-748/2017 pripažino negaliojančia 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05, kaip sudarytą dėl vienos šalies piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Taigi, teismas konstatavo, kad UAB „MDJ“ neturėjo teisės naudotis ieškovei priklausančiomis patalpomis, todėl UAB „MDJ“ negalėjo perduoti tretiesiems asmenims naudotis Patalpų. Atsižvelgiant į tai, negalioja tarp UAB „MDJ“ bei trečiųjų asmenų sudarytos subnuomos sutartys. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „MDJ“ nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. neteisėtai gavo pajamas už Patalpų nuomą iš trečiųjų asmenų subnuomos sutarčių pagrindu.
5. Dėl atsakovo M. Č. atliktame ikiteisminiame tyrime yra pateiktos dvi specialisto išvados. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. specialisto išvada dėl UAB „IMBER“ ir UAB „MDJ“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/161/2014 patvirtina faktą, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. UAB „MDJ“ gavo už Patalpų nuomą 60 237,93 Eur (207 989,53 Lt) sumą, t. y. UAB „IMBER“ patyrė nuostolių, nes šių pajamų negavo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. liepos 30 d. išvada Nr. 04/11-2-38-8131 patvirtina faktą, kad UAB „MDJ“ nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. gavo 225 987,43 Eur pajamų iš Patalpų nuomos ir su ja susijusių paslaugų. Taigi, pagal šias išvadas nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. atsakovė UAB „MDJ“ gavo už Patalpų nuomą 286 225,36 Eur sumą, kuri turėjo būti sumokėta ieškovei, todėl ieškovei buvo padaryta tokio dydžio žala. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. liepos 30 d. išvados Nr. 04/11-2-38-8131 matyti, kad dauguma piniginių lėšų buvo pervestos M. Č. arba galimai panaudotos jo interesais.
6. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovo M. Č. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis sudarė 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05, kuri pripažinta negaliojančia, veikdamas kaip UAB „MDJ“ įgaliotas atstovas ir kaip UAB „IMBER“ direktorius, pasirašė susitarimus su Patalpų nuomininkais / naudotojais dėl nuomos sutarčių su UAB „IMBER“ nutraukimo bei sudarė naujas nuomos sutartis su UAB „MDJ“, vadovavo UAB „MDJ“. Taigi, įmonė neteisėtai išrašė PVM sąskaitas – faktūras Patalpų nuomininkams / naudotojams bei gavo iš jų nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas, kurių neturėjo teisės gauti, panaudojo gautas lėšas savo interesais. Dėl tokių neteisėtų bendrų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala – ieškovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys.
7. Ieškovės teigimu, tik 111 952,46 Eur suma pripažintina atsakovės pagrįstomis sąnaudomis, susijusiomis su Patalpų nuoma. Ieškovės negautas pajamas sudaro: 286 225,36 Eur (UAB „MDJ“ už Patalpų nuomą gautos pajamos) – 111 952,46 Eur (UAB „MDJ“ su Patalpų nuoma susijusios išlaidos) = 174 272,90 Eur suma.
8. Ieškovė pažymi, kad UAB „Ignitis“ nurodė, jog 2016 m. balandžio 1 d. buvo fiksuota 955,05 Eur skola už suteiktas paslaugas. Skola buvo perkelta ieškovei, todėl 955,05 Eur yra ieškovės nuostoliai, patirti dėl atsakovų kaltės ir įtraukiami į bendrą nuostolių sumą. Taip pat UAB „Kauno vandenys“ nurodė, kad už 2012 m. balandžio 1 d. – 2012 m. rugsėjo 30 d. tiektą vandenį 1 122,02 Eur sumokėjo ieškovė, todėl šie ieškovės nuostoliai, patirti dėl atsakovų kaltės, įtraukiami į bendrą nuostolių sumą. 2012 m. birželio 6 d. atsakovas ieškovei pervedė 4 800 Lt, t. y. 1 390,18 Eur, 2012 m. birželio 8 d. pervedė 800 Lt, t. y. 231,70 Eur, iš viso 1 621,88 Eur. Taigi, ieškovės naudai iš atsakovų priteistiną sumą sudaro: 174 272,90 Eur (negautos pajamos) + 955,05 Eur + 1 122,02 Eur – 1 621,88 Eur = 174 728,09 Eur.
9. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė nepagrįstai nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. sumokėjo akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 548,64 Eur ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 2 151,87 Eur už transporto priemonių civilinės atsakomybės ir Kasko draudimą. Šios išlaidos yra nesusijusios su Patalpų nuoma ir jomis negali būti mažinami priteistini nuostoliai. Be to, atsakovė, nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. sumokėjo 2 856,67 Eur UAB „Eoltas“, tačiau šios išlaidos nesusijusios su Patalpų nuoma ir jomis negali būti mažinami priteistini nuostoliai. Atsakovė sumokėjo 5 104,24 Eur advokatų profesinei bendrijai, tačiau šios išlaidos nesusijusios su Patalpų nuoma ir jomis negali būti mažinami priteistini nuostoliai. Taip pat atsakovo sumokėtos 3 466,80 Eur gyvybės draudimo išlaidos, atsakovės sumokėtas 350,25 Eur žemės mokestis, sumokėta 738,24 Eur suma už grynųjų pinigų išėmimą nėra susijusios su Patalpų nuoma. Ieškovė akcentuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2627-748/2017 nustatytas prejudicinis faktas, jog UAB „MDJ“ nesumokėjo UAB „IMBER“ 388 682,40 Lt avanso už Patalpų nuomą. Taigi, ieškovės manymu, šiomis nurodytomis sumomis negali būti mažinami patirti nuostoliai.
10. Ieškovė pažymi, kad nuostolius ji patyrė dėl bendrų atsakovų UAB „MDJ“ ir M. Č. veiksmų. Atsakovas, būdamas faktinis UAB „MDJ“ vadovas, turėjo tikslą perkelti UAB „IMBER“ turto valdymą į UAB „MDJ“ bei gauti pajamas iš Patalpų nuomos. Taigi, būtent šio atsakovo sprendimais / nurodymais veikė UAB „MDJ“, kuri neteisėtai perėmė ieškovės nuomininkus ir neteisėtai gavo pajamas iš Patalpų nuomos. Tiek UAB „MDJ“, tiek M. Č. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė negavo pajamų, todėl atsakovams taikytina solidari atsakomybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų M. Č. ir UAB „MDJ“ 124 870 Eur negautų pajamų, iš atsakovės UAB „MDJ“ 6 procentų dydžio, o iš atsakovo M. Č. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (124 870 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovai neturėjo teisės valdyti ieškovės Patalpų nuomos pagrindu, atsakovė UAB „MDJ“ neteisėtai valdė ieškovės Patalpas ir gavo iš jų nuomos (subnuomos) pajamas, todėl dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė negalėjo gauti pajamų už nuomą, o tai lėmė nuostolius ieškovei.
13. Teismo vertinimu, ieškovė iki 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 09/05 sudarymo su atsakove, nuomojo Patalpas, t. y. gavo pajamas iš nuomos, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė nesitikėjo šių pajamų gauti toliau vykdydama savo veiklą (nuomodama Patalpas).
14. Teismas konstatavo, kad prašoma priteisti negautų pajamų suma (174 728,09 Eur) mažintina: 4 837,54 Eur (už 2013 m. gegužės mėn. paskaičiuotos pajamos du kartus), 2 362,96 Eur (atsakovės realiai sumokėti mokesčiai valstybės biudžetui) ir 42 020,59 Eur (atsakovės sumokėta suma elektros energijos tiekimo operatoriui), todėl priteistina ieškovei negautų pajamų suma yra 124 870 Eur (174 728,09 Eur – 4 837,54 Eur – 2 362,96 Eur – 42 020,59 Eur).
15. Teismo vertinimu, atsakovės sumokėtos sumos draudimo bendrovėms, už teisines paslaugas, žemės mokestis, pinigų išgryninimo mokestis nėra išlaidos, kuriomis gali būti mažinamos prašomos priteisti negautos pajamos, kadangi pagal jų pobūdį išlaidos nėra susijusios su Patalpų nuoma, t. y. jos nėra kilusios iš Patalpų nuomos teisinių santykių.
16. Pirmosios instancijos teismas į pagrįstas sąnaudas įtraukė 40 252,52 Eur sumokėtą sumą valstybės biudžetui, nes ši suma per ginčo laikotarpį realiai buvo sumokėta atsakovės, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo skaičiuoti teorinius (ne realiai sumokėtus) mokesčius valstybei, t. y. nuo visų priskaičiuotų gautų pajamų (281 387,82 Eur), nes mokesčiai nuo atsakovei priskaičiuotų gautų pajamų, atsakovės nebuvo sumokėti. Teismas sprendė, kad negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į realiai atsakovės patirtas sąnaudas.
17. Teismas pažymėjo, kad nepagrįstu laikytinas atsakovų argumentas, jog į sąnaudas, mažinančias ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, turi būti įtrauktos statybos išlaidos (204 400 Lt), nes nėra pateikta įrodymų, kad šie statybos darbai buvo atlikti ir už juos atsakovė sumokėjo.
18. Teismo vertinimu, 2012 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderyje nurodyta 388 682 Lt suma nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, kadangi Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2627-748/2017 nustatė, kad pagal šį kasos pajamų orderį pinigai nebuvo sumokėti ieškovei.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) priteistinos iš atsakovų solidariai, nes šie nuostoliai patirti dėl abiejų atsakovų veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovai UAB „MDJ“ ir M. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, ar pagrįstai tikėtasi prašomą priteisti sumą gauti esant įprastai veiklai. Faktiškai ieškovė nevykdė ekonominės veiklos, todėl ieškovė negalėjo tikėtis gauti prašomą priteisti sumą.
20.2. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, ar ieškovė galėjo negauti pajamų dėl atsakovų veiksmų. Apie atsakovų veiksmų įtaką ieškovės veiklai būtų galima spręsti tik disponuojant duomenimis apie ieškovės normaliai vykdomą veiklą. Atitinkamų duomenų ieškovė nepateikė, todėl ši bylai reikšminga aplinkybė laikytina neįrodyta.
20.3. Ieškovė prašomą priteisti sumą iš esmės sieja su UAB „MDJ“ į banko sąskaitą gauta pinigų suma. Tokia pozicija yra ydinga, nes neįvertintos UAB „MDJ“ patirtos sąnaudos ir sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą.
20.4. UAB „MDJ“ vykdant veiklą patyrė sąnaudų, tačiau specialisto išvadose nėra pasisakyta apie UAB „MDJ“ išlaidas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. UAB „MDJ“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo prarasti. Dėl šios priežasties UAB „MDJ“ negalėjo pateikti pirminių rašytinių įrodymų apie su nuomos veikla susijusias išlaidas nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., nors akivaizdu, kad išlaidos buvo patirtos. Teismas nevertino minėtu laikotarpiu patirtų išlaidų, kurios atsižvelgiant į vėlesnio laikotarpio išlaidas tikėtinai sudaro 55 802,11 Eur, todėl šia suma turėtų būti mažinami priteisti nuostoliai.
20.5. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2627-748/2017 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais, nes šioje byloje pinigų perdavimo pagal 2012 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderio kvitą klausimas nebuvo reikšmingas, minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl nuomos sutarties galiojimo. 2012 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderio kvitas įrodo, kad UAB „IMBER“ gavo 388 682 Lt avansą pagal nuomos sutartį iš atsakovės.
20.6. Atsakovams nepagrįstai taikoma solidari atsakomybė, kadangi atsakovų veiksmus ir nuostolius siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. UAB „MDJ“ veiksmai yra tiesioginė nuostolių atsiradimo priežastis (UAB „MDJ“ vykdė nuomos veiklą UAB „IMBER“ patalpose ir iš šios veiklos gavo pajamas), o M. Č. veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos nuostoliams atsirasti (atsakovas, kaip UAB „IMBER“ vadovas, sudarė nuomos sutartį su UAB „MDJ“). Atsižvelgiant į tai, turi būti taikoma dalinė atsakomybė.
21. Ieškovė UAB „IMBER“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Ieškovės pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Patalpų naudotojai buvo sudarę sutartis dėl Patalpų nuomos ir mokėjo nuomos mokestį ieškovei. M. Č., veikdamas UAB „IMBER“ vardu, šias sutartis nutraukė ir sudarė naujas Patalpų nuomos sutartis su UAB „MDJ“, dėl ko nuomininkai pradėjo mokėti nuomos mokestį UAB „MDJ“. Taigi, UAB „MDJ“ neteisėtai perėmė ieškovės nuomininkus ir neteisėtai subnuomojo Patalpas bei gavo nuomos mokestį, kurį turėjo gauti ieškovė. Ieškovės pajamos buvo numatytos gauti iš anksto pagal sudarytas galiojančias nuomos sutartis.
21.2. Ieškovės veikla buvo sutrikdyta ir laikinai ieškovė veiklos nevykdė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto ieškovei priklausančių Patalpų valdymo ir nuomininkų perėmimo. Dėl M. Č. kaltės nuo 2012 m. iki 2016 m. UAB „IMBER“ veikla buvo apribota, ji negavo pajamų iš jai teisėtai priklausančių Patalpų nuomos, kadangi M. Č. neteisėtai, veikdamas kaip UAB „MDJ“ vadovas, rinko nuomą už UAB „IMBER“ priklausančias patalpas iki pat 2016 m.
21.3. Teismas pagrįstai nustatė ir įvertino faktą, kad priteistina suma mažintina 40 252,52 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtais mokesčiais, iš kurių 26 671,42 Eur yra sumokėtas pridėtinės vertės (PVM) mokestis. Taigi, iš negautų pajamų sumos buvo eliminuotas valstybei sumokėtas PVM mokestis.
21.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik tas sąnaudas, kurios yra susiję su pajamų gavimu už Patalpų nuomą. Skundžiamu sprendimu pagrįstai nemažinti priteistini nuostoliai atsakovų išlaidomis, kurios nelaikytinos susijusiomis su Patalpų nuoma.
21.5. Skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuota, kad kitoje byloje nustatytas prejudicinis faktas, jog 2012 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini) laikytinas nepatikimu įrodymu byloje bei nepatvirtinančiu pinigų sumokėjimo pagal šį kvitą fakto. Minėtoje byloje UAB „MDJ“ siekė įrodyti, jog sumokėjo nuomos mokestį avansu už 10 metų į priekį pagal 2012 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini), tačiau šis faktas nebuvo įrodytas. Pinigų sumokėjimo faktas pagal 2012 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) buvo įrodinėjimo dalykas minėtoje byloje.
21.6. Bylos nagrinėjimo metu visos UAB „MDJ“ patirtos išlaidos buvo patikslintos gavus atsakymus iš tiesioginių subjektų: draudimo įmonių, mokesčių administratoriaus. Iš pateiktų duomenų buvo nustatytos išlaidos, kurios galėjo būti susijusios su Patalpų nuoma ir šios išlaidos buvo įvertintos. Atsakovai proceso eigoje buvo pasyvūs ir teigė, kad ieškinio reikalavimą privalo įrodyti išimtinai ieškovė, jokių duomenų savarankiškai neteikė, siekdami, jog sąnaudos nebūtų nustatytos.
21.7. Ieškovei žala buvo padaryta bendrais atsakovų UAB „MDJ“ ir M. Č. veiksmais. M. Č., būdamas faktinis UAB „MDJ“ vadovas, turėjo tikslą perkelti UAB „IMBER“ turto valdymą į UAB „MDJ“ bei gauti pajamas iš Patalpų nuomos. M. Č. nurodymais veikė UAB „MDJ“, kuri neteisėtai perėmė ieškovės nuomininkus ir neteisėtai gavo pajamas iš Patalpų nuomos. Tiek UAB „MDJ“, tiek M. Č. atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė ieškovės patirtus nuostolius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Apeliantų teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad pagrįstai tikėtasi pajamas gauti esant įprastai veiklai, be to, nėra duomenų, kurie leistų spręsti, ar ieškovė galėjo negauti pajamų dėl atsakovų veiksmų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų negautas pajamas už Patalpų nuomą nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 09/05 ieškovė UAB „IMBER“ išnuomojo atsakovei UAB „MDJ“ jai nuosavybės teise priklausančias Patalpas. Minėtos sutarties pagrindu atsakovė UAB „MDJ“ valdė Patalpas, nutraukė ieškovės sudarytas Patalpų nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis ir sudarė subnuomos sutartis su tais pačiais trečiaisiais asmenimis (nuomininkais), t. y. atsakovė UAB „MDJ“ perėmė ieškovės nuomininkus. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2627-748/2017 pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05 ir konstatavo, kad UAB „MDJ“ ir jos atstovo direktoriaus M. Č. veiksmai patvirtina, jog siekis perimti iš UAB „IMBER“ jos gaunamas pajamas buvo įgyvendintas sudarius 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 09/05 perėmė ieškovės nuomininkus ir iš Patalpų nuomos gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad iki 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 09/05 ieškovė buvo sudariusi Patalpų nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurie nuomos mokestį už Patalpas mokėjo ieškovei, šias nuomos sutartis atsakovė nutraukė po Patalpų perėmimo iš ieškovės. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog minėtos ieškovės sutartys su trečiaisiais asmenimis ateityje negalėjo būti vykdomos, be to, aplinkybė, jog tie patys nuomininkai po 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 09/05 ir subnuomos sutarčių sudarymo mokėjo subnuomos mokestį už Patalpas atsakovei UAB „MDJ“, patvirtina, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi vykdant jos sudarytas nuomos sutartis gauti pajamas iš Patalpų nuomos tretiesiems asmenims ateityje. Kaip minėta, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė UAB „MDJ“, atstovaujama atsakovo M. Č., neteisėtai valdė ieškovės Patalpas ir gavo iš jų nuomos (subnuomos) pajamas, t. y. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė negavo ginčo laikotarpiu pajamų iš Patalpų nuomos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad byloje nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai ir neįrodyta, jog ieškovė negavo pajamų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis).
26. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas ieškovės negautų pajamų dydžio apskaičiavimas, t. y. teigiama, kad neįvertintos UAB „MDJ“ patirtos sąnaudos ir sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.
27. Iš į bylą pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad atsakovė nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. į valstybės biudžetą sumokėjo 4 261,32 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 35 991,20 Eur pelno, pridėtinės vertės ir aplinkos taršos mokesčių. Taip pat byloje esantis akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktas raštas patvirtina, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. atsakovės energijos skirstymo operatoriui sumokėtos sąnaudos sudaro 57 506,55 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės apskaičiuotas negautas pajamas mažinančias sumas ir minėtus įrodymus, sprendė, kad ieškovė netiksliai apskaičiavo atsakovės sumokėtus mokesčius į valstybės biudžetą bei patirtas sąnaudas, todėl sumažino ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, t. y. 174 728,09 Eur sumą sumažino 4 837,54 Eur (už 2013 m. gegužės mėn. paskaičiuotos pajamos du kartus), 2 362,96 Eur (skirtumas pagal atsakovės realiai sumokėtus mokesčius valstybės biudžetui) ir 42 020,59 Eur (atsakovės realiai sumokėta suma elektros energijos tiekimo operatoriui) ir sprendė, jog ieškovės negautų pajamų suma sudaro 124 870 Eur (174 728,09 Eur – 4 837,54 Eur – 2 362,96 Eur – 42 020,59 Eur).
28. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
29. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apskųstame sprendime teisėtai ir pagrįstai sumažintas negautų pajamų dydis iki 124 870 Eur. Apeliantams nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų patirtas didesnes sąnaudas ar sumokėtus didesnius mokesčius į valstybės biudžetą, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliantų deklaratyvų teiginį, kad neįvertintos UAB „MDJ“ patirtos sąnaudos ir sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą bei nesutikti su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu negautų pajamų dydžiu (CPK 178 straipsnis).
31. Apeliantai nurodo, kad specialisto išvadose nėra pasisakyta apie UAB „MDJ“ išlaidas nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., šias išlaidas tikėtinai sudaro 55 802,11 Eur, todėl šia suma turėtų būti mažinami priteisti nuostoliai.
32. Bylos duomenys patvirtina, kad negautas pajamas ieškovė apskaičiavo pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. specialisto išvadoje bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje pateiktus duomenis. Kaip matyti, 2018 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. atsakovė UAB „MDJ“ patyrė 165 832,70 Eur ir 88 454,66 Eur išlaidų, susijusių su Patalpų nuoma. Ieškovė šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir jomis sumažino prašomas priteisti negautas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. specialisto išvadoje, kurioje vertintas laikotarpis nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., duomenų apie atsakovės patirtas pagrįstas išlaidas nėra.
33. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šiuo atveju atsakovams, siekiantiems pagrįsti, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. UAB „MDJ“ patyrė išlaidas, susijusias su Patalpų nuoma, kilo pareiga įrodyti šių išlaidų patyrimo faktą bei dydį. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).
34. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas apeliantų argumentas, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. UAB „MDJ“ patyrė išlaidas, susijusias su Patalpų nuoma, ir šios išlaidos turi būti pripažintos pagrįstomis. Nesant įrodymų, kurie pagrįstų tokių išlaidų patyrimo faktą bei jų dydį, nėra pagrindo nesivadovauti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. spalio 14 d. bei 2018 m. liepos 30 d. specialisto išvadose pateiktais duomenimis apie UAB „MDJ“ patirtas pagrįstas išlaidas. Akcentuotina, jog pagal minėtas įrodinėjimo taisykles, atsakovams tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia atsikirtimus į ieškinyje reiškiamus reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2627-748/2017 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais, nes šioje byloje pinigų perdavimo pagal 2012 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderio kvitą klausimas nebuvo reikšmingas, minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl nuomos sutarties galiojimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
36. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus; kt.).
37. Iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2627-748/2017 matyti, kad nagrinėjant ginčą dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 09/05 pripažinimo negaliojančia buvo vertinama aplinkybė dėl atsakovės UAB „MDJ“ pagal 2012 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderio kvitą sumokėto ieškovei UAB „IMBER“ avanso fakto. Minėtoje byloje UAB „MDJ“ siekė įrodyti, kad sumokėjo nuomos mokestį avansu už 10 metų pagal 2012 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderio kvitą ieškovei ir tokiu būdu paneigti aplinkybes, sudarančias pagrindą pripažinti 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį negaliojančia. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, išnagrinėtoje byloje piniginių lėšų sumokėjimo faktas pagal 2012 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderio kvitą buvo įrodinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-2627-748/2017 nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, tiek, kiek jie svarbūs vertinant piniginių lėšų (ne)sumokėjimo ieškovei faktą pagal 2012 m. kovo 29 d. kasos pajamų orderio kvitą bei negautų pajamų dydžio nustatymui.
38. Pasisakydamas dėl apeliantų argumento, kad nagrinėjamu atveju netaikytina solidarioji atsakomybė atsakovams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nustatyti ir įrodyti tiek atsakovės UAB „MDJ“, tiek atsakovo M. Č. neteisėti veiksmai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kaip minėta, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalį, pagrindu atsakovė UAB „MDJ“ perėmė ir neteisėtai valdė, o atsakovas M. Č., kaip ieškovės UAB „IMBER“ vadovas, perdavė atsakovei ieškovės Patalpas ir atsakovė gavo iš jų nuomos (subnuomos) pajamas, t. y. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė negavo ginčo laikotarpiu pajamų iš Patalpų nuomos. Taigi, tiek atsakovė UAB „MDJ“, tiek atsakovas M. Č. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė negavo pajamų, todėl yra pagrindas spręsti dėl atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo.
39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantų apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
42. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovų UAB ,,MDJ“ ir M. Č. apeliacinis skundas atmetamas, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
43. Ieškovė UAB „IMBER“ pateikė prašymą priteisti jai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
44. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovės teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. balandžio 12 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 524,20 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 1 981,46 Eur, nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 500 Eur (1 000 Eur / 2) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės ,,MDJ“, juridinio asmens kodas 302642832, lygiomis dalimis po 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „IMBER“, juridinio asmens kodas 132670369.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė