Civilinė byla Nr. e2A-2181-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16345-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.8.; 2.6.11.5.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama iš atsakovo T. S. priteisti: 1) 1 821,81 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.; 2) 54,47 Eur skolą už karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.; 3) 22,70 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.; 4) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis; 36,30 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms; 1,71 Eur duomenų iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimo išlaidos.

2.       Ieškovė nurodė, kad teikė šilumos energiją į ¼ dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Nors su atsakovu ieškovė nėra sudariusi šilumos tiekimo sutarties, tačiau faktiškai ji šilumos energiją tiekė, atsakovas ja naudojosi, bet įstatymo nustatyta tvarka ir terminais už patiektą šilumos energiją nesumokėjo. Dėl nesavalaikio atsiskaitymo atsakovui buvo paskaičiuoti 0,02 procento delspinigiai už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną. Taip pat atsakovas turėtų apmokėti ir procesines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą.

3.       Atsakovas T. S. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad, nors jam nuosavybės teise priklauso tik ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovė mokesčius jam skaičiavo už viso buto šildymą. Be to, atsakovas nuo 2005 metų buvo bedarbis, todėl jam priklausė socialinė pašalpa, kuri faktiškai nebuvo taikoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės AB „Kauno energija“ valstybei 508,30 Eur už atsakovui teiktą advokato teisinę pagalbą.

5.       Teismas pripažino, kad, nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos tiekimo sutartis, tačiau jų konkliudentiniai veiksmai rodo tokį susitarimą buvus, nes ieškovė tiekė atsakovo buto daliai šilumos energiją, o atsakovas už šią paslaugą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neapmokėjo. Nepaisant to, kad atsakovas skolos ieškovei nepripažino, tačiau šį nepripažinimą paneigė ieškovės pateikti žiniaraščiai apie butui patiektą šilumos energiją bei atsakovo su ieškove sudaryta skolos mokėjimo sutartis.

6.       Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. rugsėjo 12 d. sudarė neterminuotą sutartį „Dėl skolos mokėjimo už šilumą kompensacijos gavimui“ (toliau – sutartis), pagal kurią skolininkas įsipareigojo kas mėnesį mokėti 2 988,86 Eur įsiskolinimą dalimis, t. y. po 1,00 Eur, o taip pat mokėti einamojo mėnesio priskaitymą. Dėl to teismas konstatavo, kad esant galiojančiai skolos mokėjimo sutarčiai, ieškovei nebuvo pagrindo reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo, o, jį pareiškus ir po to sudarius sutartį dėl skolos mokėjimo gera valia, ieškovė turėjo atsisakyti pareikšto ieškinio, tačiau to nepadarė, todėl jos ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-497-717/2019 ir priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti ieškovės ieškinį. Apeliantė taip pat prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                        pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs sutartį, visiškai nepagrįstai atmetė pagrįstą ieškovės ieškinį dėl skolos už šilumos energiją priteisimo. Atitinkamai, visiškai nepagrįstai iš ieškovės priteisė valstybei 508,30 Eur už atsakovui suteiktą advokato teisinę pagalbą;

7.2.                        Sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kompensacijai gauti, t. y. minėta sutartis nebuvo sudaryta dėl ginčo skolos išdėstymo. Sutartis yra tikslinė, kurios pagrindu vartotojas tik įgijo teisę gauti kompensaciją. Tačiau tai nėra skolos išdėstymo grafikas, ši sutartis nėra ir negali būti prilyginama taikos sutarčiai, kadangi šis susitarimas buvo sudarytas netaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983–6.986 straipsnių nuostatų.

8.       Atsiliepime atsakovas T. S., apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-497-717/2019 bei priteisti valstybės naudai iš ieškovės AB ,,Kauno energija“ bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

8.1.                        Sutarties pirmame punkte buvo fiksuota skolininko bendra 2 988,86 Eur dydžio skola 2019 m. rugsėjo 1 d., kurią sudarė 2 966,16 Eur įsiskolinimas ir 22,70 Eur delspinigių. Sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad skolininkas įsipareigoja tiekėjui kas mėnesį mokėti įsiskolinimą dalimis, t. y. 1,00 Eur, bei mokėti einamojo mėnesio priskaitymą. Todėl laikytina, kad apeliantė nesąžiningai, naudingai sau ir pažeisdama CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas, aiškino sudarytos sutarties sąlygas, neva minėtos sutarties tikslas yra ne išdėstyti atsakovo susidariusį įsiskolinimą, o gauti kompensaciją;

8.2.                        ieškovė (jos atstovas) nepasirodė nei viename iš septynių įvykusių teismo posėdžių, todėl toks jos elgesys rodo požymius, kad ji turėjo ką slėpti nuo teismo ir nenurodyti bylai reikšmingų sandorių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovo. Pavyzdžiui, kad su atsakovu buvo sudaryta dar viena sutartis – 2018 m. spalio 5 d. sutartis „Dėl skolos mokėjimo už šilumą kompensacijos gavimui“, kuria abi sutarties šalys susitarė dėl 2 991,88 Eur dydžio atsakovo skolos išdėstymo dalimis. Juolab, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas tinkamai vykdė minėtą sutartį, nes bendra skola nuo 2 991,88 Eur 2018 m. rugsėjo 1 d. sumažėjo iki 2 988,86 Eur 2019 m. rugsėjo 1 d.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinis skundas atmestinas.

10.       Pagal CPK 320

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

12.       Byloje kilo ginčas dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. sutarties „Dėl skolos mokėjimo už šilumą kompensacijos gavimui“ (toliau – sutartis) kvalifikavimo.

13.       Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad esant galiojančiai sutarčiai dėl skolos mokėjimo, ji neturi pagrindo reikšti ieškinį dėl šios skolos priteisimo. Apeliantė nurodo, kad sudaryta sutartis nėra sutartis dėl ginčo skolos išdėstymo bei negali būti prilyginta taikos sutarčiai, tai yra tikslinė sutartis – kompensacijai gauti.

14.       Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės argumentais.

15.       Sutartyje (jos preambulėje) numatyta, kad šalys sudarė šią sutartį dėl skolos mokėjimo už šilumą kompensacijai gauti (mokant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų arba teismo priteistą įsiskolinimą), vadovaujantis 2006-11-21 Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo Nr. X-916, 6 straipsnio 6 punktu. Toliau sutartyje susitarta, kad: 1. 2019 m. rugsėjo 1 d. skolininko skola tiekėjui už patalpų šildymą, karštą vandenį arba vandens pašildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti yra 2 966,16 Eur, delspinigių 22,70 Eur, viso 2 988,86 Eur; 2. Skolininkas įsipareigoja tiekėjui kas mėnesį mokėti įsiskolinimą dalimis, t. y. 1,00 Eur bei mokėti einamojo mėnesio priskaitymą; 3. Tiekėjas perspėja skolininką, kad nevykdant šios sutarties įsipareigojimų, kompensacijos skaičiavimas bus nutrauktas kitą mėnesį.

16.        2006 m. lapkričio 21 d. LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo Nr. X-916 (toliau - įstatymas) 6 straipsnio 6 punktas numato, kad teisę į kompensaciją turi įsiskolinusieji už būsto šildymą ir karštą vandenį, kurie yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą. Taigi, įstatymas įtvirtino sąlygą, jog kompensacija gali būti skiriama, jeigu šilumos vartotojas, turintis įsiskolinimą, su tiekėju sudaro susitarimą dėl skolos dalies padengimo arba teismas yra priėmęs sprendimą dėl skolos priteisimo. Kaip matyti, šiuo atveju, įstatymas skolininkui (atsakovui) numatė dvi alternatyvas įgyvendinant šią sąlygą kompensacijai gauti, t. y. arba su apeliante sudarymas susitarimo dėl skolos dalies padengimo, arba yra priimtas teismo sprendimas dėl skolos priteisimo. Pažymėtina, kad įstatymas apeliantės neįpareigoja sudaryti su skolininku susitarimo dėl skolos dalies padengimo, t. y. apeliantė gali ne sudarinėti sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, o kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo (priteista skola užtikrina minimą  sąlygą kompensacijai gauti). Nagrinėjamu atveju, apeliantė pasirinko sutarties dėl dalies įsiskolinimo padengimo sudarymą, o ne kreipimąsi į teismą.   

17.       Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors ginčo sutartis yra pavadinta „Dėl skolos mokėjimo už šilumos energiją kompensacijos gavimui“, tačiau šia sutartimi atsakovas pripažino esantį jo įsiskolinimą su delspinigiais ir įsipareigojo mokėti įsiskolinimą už apeliantės teikiamas paslaugas dalimis bei mokėti einamojo mėnesio priskaitymą, o apeliantė, būdama savo srities verslo subjektas, sutiko priimti įsiskolinimo padengimą dalimis, todėl tarp šalių sudaryta sutartis, pagal jos turinį, laikytina susitarimu dėl įsiskolinimo padengimo dalimis. Pažymėtina, kad sutarties punktai yra aiškūs ir suprantami, todėl kitaip aiškinti sutartį nėra pagrindo. Tai, kad vienas iš sutarties sudarymo tikslų buvo įgyti teisę gauti kompensaciją, nepašalina sutartyje padarytų susitarimų (įsiskolinimo mokėjimo dalimis) galiojimo.

18.       Byloje nėra pateikta duomenų, jog sutartis buvo nutraukta ar negaliojanti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė (negali būti sukurta situacija, kai dėl tos pačios skolos mokėjimo yra galiojanti ir sutartis, ir teismo sprendimas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog sutartis negali būti prilyginta taikos sutarčiai, tačiau byloje ši aplinkybė nėra ginčo objektas. Kaip jau minėta, buvo susitarta dėl skolos mokėjimo dalimis. 

19.       Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad teismai tokias sutartis vertina kaip tikslines – kompensacijai gauti, kurios negali būti vertinamos kaip susitarimas dėl skolos išdėstymo. Tam pagrįsti apeliantė nurodė vieną Kauno apylinkės teismo sprendimą (2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. e2-15839-886/2016), kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Analogiškoje byloje Kauno apygardos teismas (2012 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 2A-1252-555/2012) yra pasisakęs „Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad nors ginčo sutartis yra pavadinta dėl skolos mokėjimo už šilumos energiją kompensacijos gavimui, tačiau šia sutartimi atsakovė įsipareigojo apmokėti įsiskolinimą už ieškovo teiktą šilumos energiją dalimis, o ieškovė, kuri yra verslo subjektas, sutiko priimti įsiskolinimo padengimą dalimis, todėl ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis pagal jos turinį gali būti pripažįstama įsiskolinimo padengimo sutartimi, kuria buvo pakeistas prievolės įvykdymo būdas (CK 6.141 straipsnis), ir kuri sukuria platesnes pasekmes nei teisę gauti kompensaciją pagal anksčiau paminėtą 2006 m. lapkričio 21 d. LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą Nr. X-916. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė sudarytą sutartį galėjo vertinti vien kaip susitarimą dėl kompensacijos gavimo, ar savo pasirinkimu galėjo atsisakyti vykdyti sutartį ar ją bet kada nutraukti.“

20.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo sutartį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, t. y. 78 Eur (CPK 99 straipsnis).

      Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, j. a. k. 235014830, valstybei 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) už advokato teisinę pagalbą. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.