Baudžiamoji byla Nr. 1-245-654/2012

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00745-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3.; 1.2.25.4.3.

 (S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui L. Gružui, gynėjui K. Tamulynui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. D., jo atstovei advokatei G. Leškevičienei, civilinio atsakovo atstovui A. Vidzėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” šaltkalviu-vairuotoju, nevedęs, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

B. S. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

B. S. 2011 m. birželio 8 d., apie 18.01 val., Vilniuje, Pilaitės pr. ties 13 pastatu, prie maršrutinio transporto sustojimo „Pilaitės“, vairuodamas motociklą „Yamaha XT 660 X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi neatsargiai, važiuodamas trečia eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai prieš pėsčiųjų perėją sustojo kita, ta pačia kryptimi, važiavusi transporto priemonė, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad įsitikintų, ar perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti ir sukelti pavojų, nepraleido pėsčiųjų perėja, iš dešinės, važiavusio dviratininko R. D., kuris vairavo dviratį „Merida, crossway“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį partrenkė, kas sukėlė R. D. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (2011-03-02 nutarimo Nr. 236 redakcija, Žin., 2011, Nr. 28-1323) 9 punktą, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 37 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį ir 38 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Šiais savo veiksmais B. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis B. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011-06-08, po darbo, motociklu „Yamaha“ važiavo nuo Viršuliškių pusės link Pilaitės. Oro sąlygos buvo geros, giedra. Ties degaline „Lukoil“ išvažiavo į Pilaitės pr. ir važiavo pirma eismo juosta link Pilaitės, vėliau persirikiavo į antrąją juostą. Toje vietoje geras matomumas, todėl rikiuodamasis matė, kad link pėsčiųjų perėjos eina trys žmonės, todėl jis artėdamas link pėsčiųjų perėjos atleido akseleratoriaus rankenėlę. Matė, kad tuo metu R. D. su dviračiu važiavo keliu pirma eismo juosta. Pėstiesiems įžengus į pėsčiųjų perėją iš dešinės į kairę jo važiavimo kryptimi, jis pamatė, kad juos praleisti antrojoje eismo juostoje sustojo du automobiliai. Tuomet, likus apie 100 metrų iki pėsčiųjų perėjos, jis pamatė, kad pėstieji perėjo pėsčiųjų perėją, prie jos sustojusio automobilių galiniai stabdymo žibintai nustojo degti, todėl jis persirikiavo į trečiąją eismo juostą ir pradėjo didinti greitį. Įvažiavus į perėjos ženklinimo zoną pamatė dviratį, važiuojantį per pėsčiųjų perėją, tuomet įvyko susidūrimas. Jis prie perėjos nesustojo, kadangi matė, jog pėstieji jau perėjo pėsčiųjų perėją. Mano, kad ir nukentėjusysis pažeidė kelių eismo taisykles. 

Specialisto išvada Nr. T-A 4100/11 (01) nustatyta, kad B. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 101).

Specialisto išvada Nr. G 3264/11 (01) nustatyta, kad B. S. nustatyta skeveldrinis kairės mentės podyglinės dalies (sparno) lūžimas ir daugybiniai kūno sumušimai, veido, juosmens ir kojų nubrozdinimai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 103-105).

Apklaustas teisme nukentėjusysis R. D. parodė, kad važiavo dviračiu po darbo namo nuo Fabijoniškių link Pilaitės, iš pradžių važiavo dviračių takais, o kai jie baigėsi Pilaitės pr. dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu. Prisimena, kad važiavo ties „Lukoil“ degaline, o kas vyko toliau neprisimena. Kitos dienos ryte atsibudo RVUL. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis ilgą laiką gydėsi, negalėjo savarankiškai judėti, per tą laiką jis patyrė penkias operacijas, dar laukia ne mažiau nei dvi operacijos ateityje. Jis buvo visą laiką priklausomas nuo aplinkinių, kurie padėjo jį aptarnauti, slaugyti.

Specialisto išvada Nr. G 3262/11(01) nustatyta, kad R. D. buvo padarytos muštinės – plėštinės kairio dilbio ir kairės šlaunies, blauzdos, bei čiurnos žaizdos ir atviri skeveldriniai kairiųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio vidurinių dalių, atviras sąnarinis kairio blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti motociklo dalimi sudavus smūgį per kairę koją ir kairį dilbį ir/ar šias galūnes prispaudžiant prie dviračio dalių, kelio, žemės paviršiaus ir slenkant jų paviršiumi. Tuo R. D. padarytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 42-44).

Specialisto išvada Nr. T-A 4101/11(01) nustatyta, kad R. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 53).

Apklausta teisme liudytoja R. B. parodė, kad 2011 m. birželio mėnesį, apie 18 val., ji Pilaitės pr. link Pilaitės važiavo namo antra eismo juosta. Prie „Lukoil“ degalinės esančios perėjos ji pamatė, kad staiga į pėsčiųjų perėją įžengė jaunuolių grupelė. Ji sustabdė savo automobilį iki perėjos likus apie 1 metrui ir praleido pėsčiuosius. Pėstiesiems perėjus, ji pradėjo judėti, tada staiga prieš jos automobilio priekį atsirado dviratis. Tuomet staiga sustabdė automobilį, kad praleistų nukentėjusįjį. R. D. iš pradžių pristabdė dviratį, o paskui pradėjo pedalus sukti greičiau norėdamas pervažiuoti pėsčiųjų perėją. Nukentėjusiajam pervažiavus jos eismo juostą ji išgirdo smūgio garsą ir suprato, kad įvyko susidūrimas.

Apklausta teisme liudytoja L. N. parodė, kad 2011 m. birželio mėnesį, apie 18 val., kartu su vyru važiavo Pilaitės prospektu antra eismo juosta link Pilaitės. Prieš pėsčiųjų perėją pamatė, kad į ją įžengė jaunuolių grupelė, todėl jie sustojo. Priešais juos toje pačioje juostoje buvo sustojęs dar vienas automobilis. Tuo metu nei pirmoje nei trečioje eismo juostoje kitų automobilių nebuvo. Pėstiesiems perėjus pėsčiųjų perėją, pirmasis automobilis pradėjo judėti, tada ji staiga ties pirmojo automobilio priekiniu dešiniuoju kampu pamatė dviratininką, kuris nedideliu greičiu pradėjo judėti per pėsčiųjų perėją. Pirmasis automobilis, pavažiavęs apie 1 m, sustojo praleisti R. D.. Tuo metu kai nukentėjusysis buvo ties trečiąja eismo juosta jį partrenkė kaltinamasis, važiavęs motociklu.

Apklaustas teisme liudytojas R. N. parodė, kad jis kartu su žmona L. N. važiavo Pilaitės pr. antra eismo juosta link Pilaitės. Ties pėsčiųjų perėja, esančia netoli VSD pastato, priekyje jų važiuojantis automobilis sustojo praleisti pėsčiųjų grupelės. Jie sustojo už pirmojo automobilio. Tuo metu jis šoniniu žvilgsniu pamatė pirma eismo juosta atvažiuojantį dviratininką R. D.. Pėstiesiems daugmaž perėjus perėją pirmasis automobilis pradėjo judėti, tačiau tuo metu nukentėjusysis pradėjo kirsti pėsčiųjų perėją. Pirmasis automobilis staigiai sustojo, o nukentėjusysis didesniu lanku apvažiuodamas automobilį pradėjo važiuoti apie 6-7 km/h greičiu per pėsčiųjų perėją. Trečiojoje eismo juostoje nukentėjusįjį partrenkė šia eismo juosta važiavęs kaltinamojo motociklas.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane ir fotolentelėse užfiksuotos eismo įvykio vietoje, Vilniuje, Pilaitės pr. 13, prie „Pilaitės“ maršrutinio transporto sustojimo, esančių transporto priemonių padėtys po eismo įvykio:

1)       motociklas „Yamaha XT 660 X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), guli Pilaitės pr., kryptimi link Papilėnų g., trečioje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas link Viršilų g., galinė dalis link Papilėnų g.;

2)       dviratis „Merida, crossway“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), guli Pilaitės pr. skiriamojoje juostoje, priekine dalimi nukreiptas link Papilėnų g., galinė dalis link Viršilų g.

Protokolo grafoje „Pagrindiniai duomenys, kurie apibūdina transporto priemonių susidūrimo vietą“ užfiksuota – stiklų duženų koncentracijos vieta, Pilaitės pr., trečioje eismo juostoje kryptimi link Papilėnų g. plotis – 5,5 m., ilgis – 10 m. (1 t., b.l. 5-6).

Transporto priemonių – motociklo „Yamaha XT 660 X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dviračio „Merida crossway“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais užfiksuoti šių transporto priemonių sugadinimai (1 t., b.l. 28-29; 31-32).

Vaizdo įrašu ir vaizdo įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis nufilmuotas vaizdo kameromis priklausančiomis Valstybės saugumo departamento pastato esančio Vilniuje, Pilaitės pr. 19. Eismo įvykio vaizdo įraše matosi, dviratininkas važiuoja pėsčiųjų perėjos dešiniuoju kraštu ir keičia važiavimo kryptį kairiau link perėjos vidurio. Tuo metu motociklas, kerta pėsčiųjų perėjos ženklinimą. Motociklininkas važiuoja iš kairės nuo šviesios spalvos automobilio, kuris tik pradėjo judėti pėsčiųjų perėjoje. Motociklas susiduria su dviračiu. Susidūrimas įvyksta ties pėsčiųjų perėjos ženklinimo dešiniuoju kraštu jo pločio atžvilgiu, žiūrint nuo Pilaitės pr. dešiniojo šaligatvio, o motociklas artėja dviračiui iš kairės. Į kurią dviračio dalį buvo pirminis smūgis nesimato. Susidūrimo momentu pėstieji stovi skiriamojoje juostoje. Šviesios spalvos lengvasis automobilis lėtai juda pėsčiųjų perėja, už jo prieš pėsčiųjų perėja stovi kitas lengvasis automobilis. Matosi, kad nuo smūgio dviratis ir dviratininkas pakilo į orą link skiriamosios juostos ir nukrenta ties skiriamosios juostos dešiniuoju kraštu. Motociklas juda tiesiai Pilaitės pr. link Vydūno g. linkdamas ant kairiojo šono ir dingsta iš vaizdo kameros matymo lauko (1 t., b.l. 38-40).

Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi kaltinamojo B. S., liudytojų L. N., R. N. ir R. B. parodymais, kurie iš esmės atitinka vieni kitus, yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, yra patvirtinti kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismas taip pat vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, vaizdine medžiaga, kadangi jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad B. S. važiavo Pilaitės pr. trečiąja eismo juosta link Pilaitės. Tuo metu antrojoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją vienas paskui kitą praleisti pėsčiųjų buvo sustoję du lengvieji automobiliai. B. S., manydamas, kad pėsčiųjų perėja tuščia, greičio nesulėtino ir  pėsčiųjų perėjoje trečiojoje eismo juostoje partrenkė dviračiu važiuojantį R. D..

Viena iš sąlygų atsakomybei pagal BK 281 str. kilti yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl būtina nustatyti, ar kaltinamasis pažeidė kaltinamajame akte nurodytus kelių eismo taisyklių punktus. Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 263 redakcija). B. S. yra kaltinamas pažeidęs KET 9, 37, 38 punktų reikalavimus.

KET 9 punkto reikalavimai nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 37 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

KET 38 punkte nurodyta, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Kaip matyti, KET 37 ir 38 reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų elgesį kertant pėsčiųjų perėją. Eismo įvykis įvyko ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pažymėta brūkšninėmis linijomis, bei nurodomaisiais kelio ženklais Nr. 533 ir 534 „Pėsčiųjų perėja“. Be to, prieš pėsčiųjų perėją antrojoje eismo juostoje buvo sustoję du automobiliai. Taigi, akivaizdu, kad B. S. tiek priartėdamas prie pėsčiųjų perėjos, tiek matydamas, kad antrojoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją yra sustoję du automobiliai, turėjo vykdyti KET 37 ir 38 punktų reikalavimus, t.y. iš pradžių sulėtinti važiavimo greitį, o vėliau ir sustoti.

B. S. apklaustas teisme nurodė, kad jis važiuodamas antrąja eismo juosta matė, kad link pėsčiųjų perėjos ėjo trys žmonės, kad jie įžengė į pėsčiųjų perėją, o antrojoje eismo juostoje du automobiliai sustojo jų praleisti. Tuomet jis atleido motociklo greičio reguliavimo rankenėlę, taip sulėtindamas važiavimo greitį. Likus iki perėjos maždaug 100 metrų jis pamatė, kad pėstieji perėjo pėsčiųjų perėją, o sustojusių automobilių stabdymo žibintai išsijungė, kas, jo nuomone, reiškė, kad šie antroje eismo juostoje buvę automobiliai buvo pasiruošę judėti, kelias jiems buvo laisvas. Tokiu būdu įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėja yra laisva, padidino greitį ir kirto ją. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusįjį jis matė važiuojantį dviračiu pirmąja eismo juosta jo važiavimo kryptimi. Kaip jis pakeitė važiavimo kryptį ir pradėjo važiuoti per pėsčiųjų perėją, jis nematė. Tokie jo parodymai iš esmės neprieštarauja liudytojų parodymams, byloje esančiam vaizdo įrašui, įvykio vietos schemai bei kitiems byloje esantiems įrodymams.

R. S. nurodė, kad jis buvo visiškai įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėja yra laisva. Toks jo įsitikinimas rėmėsi dviem aspektais, pirma, jis matė, kad link pėsčiųjų perėjos eina, į jos ženklinimo zoną įžengė ir pėsčiųjų perėją perėjo trys žmonės, kitų asmenų aplinkui nebuvo. Antra, pėstiesiems perėjus pėsčiųjų perėją, antrojoje eismo juostoje stovėjusių automobilių stabdymo žibintai išsijungė. Kaip kaltinamajam elgtis važiuojant per pėsčiųjų perėją jis sprendė ne pats įsitikindamas, kad važiuoti bus saugu, o pasikliaudamas matymu, kad į pėsčiųjų perėją įėjo trys pėstieji ir trys pėstieji iš jos išėjo, bei kitų eismo dalyvių veiksmais. Šios aplinkybės lėmė, kad kaltinamasis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, būdamas iki jos apie 100 metrų atstumu, greičio nelėtino, o jį padidino. Apklausti teisme liudytojai patvirtino, kad jie važiavo antra eismo juosta, pamatę per pėsčiųjų perėją einančius pėsčiuosius sustabdė automobilius, R. B. vairuojamas automobilis sustojo pirmas, o L. N. – antras. Pėstiesiems perėjus ar bebaigiant pereiti pėsčiųjų perėją (liudytojai tiksliai negalėjo nurodyti) R. B. vairuojamas automobilis pradėjo judėti, tačiau iki tol pirmojoje eismo juostoje važiavęs nukentėjusysis pasuko ties jos automobilio priekiu ir pradėjo važiuoti pėsčiųjų perėja. Pavažiavusi šiek tiek į priekį, R. B. turėjo staiga stabdyti automobilį. Taigi, akivaizdu, kad R. D. elgesys buvo pakankamai netikėtas ne tik kaltinamajam, bet ir automobiliuose sėdėjusiems įvykio liudytojams. Tačiau tokie netikėti dviratininko veiksmai tarp pirmos ir antros eismo juostos neturi reikšti, kad trečia eismo juosta važiuojantis motociklininkas neturi laikytis KET 37 ir 38 punktų reikalavimų. Vertinant KET 37 p. ir 38 p. reikalavimus matyti, kad jie nustato to paties veiksmo – transporto priemonių vairuotojų važiavimo per pėsčiųjų perėją, taisykles. KET pėstiesiems suteikia prioritetą eiti važiuojamąja kelio dalimi, vairuotojai privalo sustoti ir praleisti pėsčiųjų perėja einančius pėsčiuosius. KET 37 p. nustato reikalavimus transporto priemonės vairuotojui, kuomet jis bet kokiu atveju važiuoja per pėsčiųjų perėją, o KET 38 p. reguliuoja transporto priemonės vairuotojo elgesį, kuomet jis važiuoja per pėsčiųjų perėją, tačiau prieš ją yra sustoję kiti automobiliai. Tokio reglamentavimo tikslas yra akivaizdus, tai asmenų, einančių per pėsčiųjų perėją saugumas. Kadangi prieš pėsčiųjų perėja sustoti draudžiama, tai prieš pėsčiųjų perėją sustojusios kitos transporto priemonės kitiems vairuotojams turi reikšti, kad pėsčiųjų perėja eina pėstieji ir tai, prie KET 37 p., vairuotojams yra papildomas motyvas ir papildoma pareiga sustoti prieš pėsčiųjų perėją. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas kelių eismo dalyvis turi laikytis kelių eismo taisyklių ir pats asmeniškai vykdyti jų reikalavimus, o ne pasikliauti nuomonę, skaičiavimais, tikimybę ar kitų vairuotojų elgesiu. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad kaltinamasis nesilaikė KET 37 punkto ir KET 38 punkto reikalavimų, kadangi jis, pamatęs, kad priekyje automobiliai sustojo praleisti pėsčiųjų, motociklo ne tik nesustabdė, tačiau netgi nesulėtino jo greičio. Šiuo atveju, negali būti pateisinamas ir teiginys, kad priekyje sustojusių automobilių stabdymo žibintai išsijungė. Akivaizdu, kad transporto priemonių vairuotojai kelyje privalo sekti kitų transporto priemonių vairuotojų elgesį, tačiau nepriklausomai nuo to, jie turi laikytis ir KET reikalavimų. Juolab, kad šioje situacijoje, kaip patvirtino visi apklausti teisme liudytojai, automobilių stabdymo žibintai buvo išjungti tik akimirkai. Todėl jei B. S. būtų laikęsis KET 37 ir 38 punktų reikalavimų, t.y. pamatęs prieš pėsčiųjų perėją sustojusius automobilius, būtų mažinęs motociklo važiavimo greitį, o vėliau ir sustojęs, akivaizdu, kad būtų laiku pastebėjęs ne tik tai, kad automobilių stabdymo žibintai vėl užsidegė, tačiau ir pėsčiųjų perėja važiuojantį dviratininką.

Šioje eismo įvykio situacijoje būtina įvertinti nukentėjusiojo R. D. veiksmus, kuomet jis, važiuodamas pirmąja eismo juosta, nenulipęs nuo dviračio pakeitė važiavimo kryptį ir kirto važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją. KET 66 punktas nustato, kad jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms. Byloje nustatyta, kad R. D. per pėsčiųjų perėją dviračiu važiavo, o ne jį vedėsi. Tačiau KET 66 punktas nustato dviratininkui pareigą vestis dviratį tik tuomet, kai yra intensyvus eismas, o eismui esant neintensyviam dviratininkas gali kirsti važiuojamąją dalį važiuodamas dviračiu. Eismo intensyvumas yra subjektyvus kriterijus, kuris turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Eismo intensyvumas reiškia pravažiuojančių transporto priemonių srautą, pravažiuojančių transporto priemonių kiekį per tam tikrą laiką. Šis laikas sietinas ne su ilgu laiko tarpu, o su pravažiuojančių transporto priemonių kiekiu prieš pat dviratininkui važiuojant per pėsčiųjų perėją. Eismo dalyvių veiksmų ir eismo saugumo situacijos įvertinimui visiškai neturi reikšmės automobilių srautas ilgą laiką iki įvykio. Šiuo atveju eismo srauto intensyvumui nustatyti yra svarbūs liudytojų parodymai ir vaizdo įrašas. Tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš vaizdo įrašo matyti, kad liudytojų vairuojamiems dviems automobiliams važiuojant link pėsčiųjų perėjos, per ją pradėjo eiti trys pėstieji. Pėstiesiems įžengus į važiuojamąją kelio dalį, automobiliai sustojo ir prie perėjos stovėjo tik šie du liudytojų vairuoti automobiliai. Jie stovėjo visą laiko tarpą, kol pėstieji perėjo važiuojamąją kelio dalį ir joks kitas automobilis prie pėsčiųjų perėjos neprivažiavo. Tuo metu nukentėjusysis pakeitė važiavimo kryptį ir važiavo pėsčiųjų perėja. Remiantis šiai motyvais teismas daro išvadą, kad R. D. dviračiu važiuojant pėsčiųjų perėja, eismas toje Pilaitės prospekto vietoje nebuvo intensyvus. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad tik kaltinamajam privažiavus prie pat pėsčiųjų perėjos, prie jos privažiavo kiti automobiliai, kurie stojo už jau stovinčių liudytojų automobilių. Antroje eismo juostoje stovintys du liudytojų automobiliai sudarė kliūtį kitoms transporto priemonėms nesustojus pravažiuoti pėsčiųjų perėją.

KET V dalyje yra išskirtos vairuotojų pareigos pėstiesiems. Vadovaujantis KET pėsčiasis – tai asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Iš to seka, kad dviratininkas, kuris važiuoja dviračiu, o ne eina jį vesdamasis, nėra laikomas pėsčiuoju. Tačiau tai nereiškia, kad vairuotojai, matydami, kad pėsčiųjų perėją kerta ne pėsčiasis bet kitas eismo dalyvis nebeprivalo laikytis jiems nustatytų KET. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad važiuojant link pėsčiųjų perėjos ir matant joje jodantį dviratininką, KET 37 ir 38 p. reikalavimų laikytis nereikia, o pėsčiųjų perėjoje partrenkus ne pėsčiąjį, o kitą eismo įvykio dalyvį (dviratininką, mopedo vairuotoją ar motociklininką), transporto priemonių vairuotojams nekiltų atsakomybė dėl įvykusio eismo įvykio. Akivaizdu, kad toks taisyklių aiškinimas būtų ne tik nelogiškas, bet ir visiškai neteisingas.

KET įpareigoja visus eismo dalyvius elgtis atsargiai, gerbti vienam kitą, nekelti pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad B. S. savo veiksmais kuomet artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir matydamas, kad prieš ją yra sustoję automobiliai, savo vairuojamo motociklo ne tik nestabdė, tačiau ir padidino greitį, pažeidė KET 9, 37 ir 38 punktų reikalavimus.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Specialisto išvada nustatyta, kad eismo įvykio metu R. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalga). Remiantis šia priežastinio ryšio nustatymo taisykle, eliminavus iš įvykių sekos nustatytą B. S. pažeidimą – artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir matydamas, kad prie jos stovi du automobiliai, nesulėtino važiavimo greičio, prie pėsčiųjų perėjos nesustojo, vertinant įvykių eigą B. S. elgesio modeliu, kuomet jis prieš pėsčiųjų perėją pristabdo motociklą, o pamatęs stovinčius automobilius visiškai sustoja, akivaizdi išvada, kad tokiu atveju eismo įvykis įvykęs nebūtų. Tai leidžia teismui konstatuoti, kad B. S. veiksmai buvo kilusių pasekmių priežastis.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. gali būti padaroma tik kaltininkui veikiant neatsargiai (BK 281 str. 7 d.). Kaltinamasis gali veikti nusikalstamai nerūpestingai ar dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 3 d., padaroma dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jei ją padaręs asmuo nesupranta daromos veikos rizikingumo ir nenumato, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. 3 d. numatytos pasekmės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Įvykio metu B. S. vairavo transporto priemonę, todėl jo pareiga veikti pagal KET ir numatyti galimas pasekmes teismui abejonių nekelia. Eismo įvykis įvyko birželio 8 d., apie 18 val., kuomet buvo šviesus paros metas, sausa kelio danga. Įvykio vieta yra tiesi kelio atkarpa, pats kaltinamasis nurodė, kad gerai matė šią pėsčiųjų perėją. Būtent motociklo vairuotojo B. S. veiksmai pasireiškę tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis laiku nesulėtino važiavimo greičio, stovint kitoms transporto priemonėms prie pėsčiųjų perėjos, motociklo nesustabdė, netgi priešingai, greitį artėdamas prie pėsčiųjų perėjos padidino, ko pasekoje nepamatė per pėsčiųjų perėją važiuojančio nukentėjusiojo, nors būdamas pakankamai atidus tokią galimybę turėjo, dėl ko jį partrenkė, nukentėjusiajam R. D. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu veikė nusikalstamai nerūpestingai.

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad B. S., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 9, 37 ir 38 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. B. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Kaltinamojo B. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį sūnų. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti B. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Lietuvos Respublikos BK 75 str. numato galimybę esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo nuomonę, nuosprendyje išdėstyti motyvai, apibūdinantys kaltinamąjį, leidžia teismui daryti išvadą, kad jis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai.

Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. B. S. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp kurių yra nubaudimai už leistino greičio viršijimą, eismo įvykio sukėlimą. Nagrinėjamo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę elgiasi labai neatsakingai, jo daromi pažeidimai yra pavojingi, todėl teismas mano, kad būtina taikyti BK 68 str. ir uždrausti B. S. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatytinas 2 metų draudimo naudotis šia teise terminas.

Civilinio ieškinio išsprendimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas šioje byloje pareiškė 70 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-7-255/2005 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Be to, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) 2 str. 14 d. nurodyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad R. D. yra padaryta neturtinė žala, kadangi jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – B. S. padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta motociklo, t.y. padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojo, kurį teisės aktai ir bendrieji moralės bei gyvenimo principai įpareigoja būti ypač atidžiam. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio nukentėjusysis ilgą laiką gydėsi ne tik ligoninėje, tačiau ir namuose, vėliau reabilitacijoje. Per visą gydymosi laikotarpį jam buvo atliktos penkios rankos ir kojos operacijos. Ateityje planuojama atlikti dar bent dvi operacijas. Eismo įvykio metu jis patyrė ir galvos smegenų sutrenkimą. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis visą laiką kentė skausmus, negalėjo vaikščioti, jį nuolat turėjo prižiūrėti artimieji, kadangi jis pats negalėjo savęs apsitarnauti. Laikotarpiu nuo 2011-06-08 iki 2011-12-02 buvo nedarbingas, nuo to nukentėjo jo profesinė veikla.

Po įvykio R. D. liko psichologinės pasekmės, jo teigimu, jis iki pat šiol nežino, kas jo laukia ateityje, ar galės visiškai pasveikti, be to, dėl patirtų sužalojimų iš esmės pasikeitė jo gyvenimo būdas, sumažėjo bendravimo galimybės, aktyvumas.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis buvo blaivus, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, taip pat jo turtinę padėtį – jis dirba, turi mažametį vaiką.

Nustatant neturtinės žalos dydį teismas nesutinka su civilinio atsakovo atstovo argumentu, kad neturtinė žala turi būti paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 12.1 p., kuriame nurodyta, kad laikino nedarbingumo atveju draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims po 20 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną, kol mokama suma neviršija Įstatymo 11 str. nustatytos maksimalios draudimo sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Nustatant žalos dydį šios kategorijos baudžiamosiose bylose minėtos taisyklės netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis byloje Nr. 2K-17/2011).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, teismas mano, kad R. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 50 000 Lt.

Nukentėjusysis taip pat prašo atlyginti 20 136,29 Lt jam padarytą turtinę žalą.

R. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas ir tenkintinas iš dalies. Iš pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei 2012-01-16 SoDros pažymos apie R. D. gautas pajamas matyti, kad nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2011-06-09 iki 2011-12-31 iš viso negavo 12 952,86 Lt pajamų, be to patyrė 558,18 Lt transporto išlaidų, eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas 1249,00 Lt vertės dviratis, dėl eismo įvykio nukentėjusysis su žmona negalėjo išvykti į suplanuotą kelionę į Škotiją (lėktuvo bilietai už 1073,10 Lt), bei negalėjo pasinaudoti įsigytais 226,00 Lt vertės bilietais į viešuosius renginius. Šias nukentėjusiojo patirtas išlaidos teismas pripažįsta pagrįstomis, todėl jos priteistinos. Teismas taip pat pripažįsta, kad R. D. patyrė su sveikatos atstatymu susijusių išlaidų, tačiau civilinis ieškinys šioje dalyje mažintinas 60,70 Lt, kadangi šių vaistinių preparatų: Galazolin (5,07 Lt, 2011-08-25, kvito Nr. 363937/59; 5,95 Lt, 2011-08-05, kvito Nr. 439083/14), Physiomer Normal. ster. tirpalas (19,19 Lt, 2011-09-02, kvito Nr. 73023/60), Humer Adult (30,49 Lt, 2011-09-27, kvito Nr. 00215855), vartojimas nesusijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas bendrai 20 075,59 Lt sumai. Dviračio pirkimo išlaidas teismas priteisia su pridėtinės vertės mokesčių, kadangi ištirtais įrodymais nustatyta, kad dviratį nukentėjusysis pirko parduotuvėje, kurioje savaime suprantama sumokėjo pridėtinės vertės mokestį.

Sprendžiant klausimą dėl asmens, privalančio atlyginti žalą baudžiamojoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad B. S. buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Savo atsakomybės ribose draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą, todėl dalis neturtinės žalos ir visa turtinė žala priteistina iš draudimo bendrovės. Likusi neturtinės žalos dalis priteistina iš B. S..

R. D. išlaidos, sumokėtos advokatui, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo B. S..