Civilinė byla Nr. 3K-3-448/2008

            Procesinio sprendimo kategorija

            96.4; 99.9; 129.4 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. spalio 6 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Albino Zenkevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolio Albino Zenkevičiaus pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš išieškotojo UAB „G4S Lietuva“; suinteresuotas asmuo – skolininkas I. S. (I. S.).

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Antstolis Albinas Zenkevičius 2008 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš UAB „G4S Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Falck Security“) 214 Lt vykdymo išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą išieškotojo iniciatyva ir 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Antstolis iš išieškotojo 2005 m. vasario 21 d. priėmė vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko turtui. Pagal išieškotojo prašymą, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, vykdymo išlaidų apmokėjimas buvo atidėtas iki vykdomosios bylos užbaigimo. Vykdomoji byla užbaigta 2005 m. lapkričio 30 d. patvarkymu. Išieškotojui 2008 m. sausio 3 d. įteiktas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau jis išlaidų nesumokėjo. Antstolis laikosi nuomonės, kad dalis vykdymo išlaidų – bendrosios išlaidos (100 Lt) – turi būti indeksuojama, taikant indeksą, galiojantį kreipimosi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo momentu. 50 Lt bylinėjimosi išlaidos patirtos antstoliui šioje byloje pasinaudojus advokato padėjėjo suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Byloje kilo ginčas dėl indekso taikymo momento ir antstolio teisės į išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, paruošiant ir surašant pareiškimą  dėl vykdymo išlaidų priteisimo, atlyginimą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies: iš išieškotojo antstoliui priteisė 195,77 Lt vykdymo išlaidų, o reikalavimą dėl 50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 10 d. informacinį pranešimą Nr. 02 vartotojų kainos padidėjo 118,2 procento, tačiau pagal CPK 82 straipsnį sprendimo vykdymo išlaidos yra indeksuojamos, paskelbtą indeksą taikant nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio pirmos dienos, t. y. nuo 2008 m. vasario 1 d. Neindeksavus antstolio patirtų 100 Lt bendrųjų išlaidų sumos, jam priteista vykdymo išlaidų suma yra 195,77 Lt. Teismas netenkino antstolio prašymo priteisti 50 Lt bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas, kad ginčo dėl reikalaujamų priteisti vykdymo išlaidų sumos ir dėl fakto, kaip tokio, nėra, antstolio teisės nepažeistos, procesinėse teisės normose nenustatyta, kad vykdymo išlaidų išieškojimo stadijoje antstolis, pats būdamas vykdymo proceso dalyvis bei vykdydamas jam valstybės pavestas išieškojimo funkcijas, gali naudotis teisine pagalba.

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 26 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti metu (2005 m. vasario 21 d.) vartotojų kainų indeksas buvo tik 101,6, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neindeksavo prašomų priteisti vykdymo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimus antstolis privalėjo išspręsti užbaigdamas vykdomąją bylą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio prašymas priteisti išlaidų už suteiktą advokato padėjėjo teisinę pagalbą atlyginimą yra nepagrįstas. Kolegija pažymėjo, kad antstolis, kaip savo srities specialistas, privalo žinoti vieno pagrindinių savo veiklos srities teisės aktų – Sprendimų vykdymo instrukcijos – pasikeitimus bei sugebėti apskaičiuoti vykdymo išlaidas pats, turi užtikrinti atliekamų įstatymų nustatytų funkcijų ir teikiamų paslaugų aukštą profesionalumo lygį, aukštą teisinių žinių ir kitų profesinių žinių lygį bei profesinį savarankiškumą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu pareiškėjas antstolis A. Zenkevičius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

            1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Ši teisė neatskiriama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, apimantį teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Taigi antstolis turėjo pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą vykdant vykdomąjį dokumentą jis gaus ne tik  nustatytą atlyginimą, bet ir būtinų bei pagrįstų išlaidų atlyginimą.

            2. Teismas, eliminuodamas antstolio, veikiančio kaip fizinis asmuo,  konstitucinės teisės į gynybą  (teisinę pagalbą) nuostatas, pažeidė  Konstitucijos 29 straipsnį, įtvirtinantį asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, nes teisę pasinaudoti teisine pagalba susiejo su asmens įgytu išsilavinimu ir einamomis pareigomis.

            3. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. J. v. antstolis A. Balsevičius, bylos Nr. 3K-3-18/2005, kurioje nurodyta, kad, atlikdamas įstatymų nustatytas funkcijas, antstolis veikia kaip fizinis asmuo, todėl antstolių atstovams teisme pagal pavedimą turi būti taikomos CPK taisyklės, reglamentuojančios atstovavimą fiziniams asmenims.

            4. Bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo sąlygos nustatytos CPK 443 straipsnio 6 dalyje. Šių pagrindų buvimo teismai nenustatinėjo, taip pat nesprendė bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimo pagal CPK 98 straipsnio nuostatas.

            5. Teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti 50 Lt už teisinę pagalbą, nutarties aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse nurodė skirtingas nustatytas bylos aplinkybes, iš kurių neaišku, ar nagrinėjamam klausimui spręsti taikytinos teisės normos, reglamentuojančios atstovavimo ar teisinių paslaugų teikimo institutą. Taip pažeisti CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 331 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose nustatyti reikalavimai nutarties formai ir turiniui.

            6. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikus, vartojimo kainų indeksui esant 101,6, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neindeksavo prašomų priteisti vykdymo išlaidų, prieštarauja procesinių normų galiojimo laiko atžvilgiu principui (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Kasatoriaus nuomone, procesinių teisinių santykių atsiradimo momentas sprendžiant šį klausimą nėra svarbus, teismas turėjo atsižvelgti į momentą, kuriuo pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo buvo pateiktas teismui, t. y. vartojimo kainų indeksui esant 114,7.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą UAB „G4S Lietuva“ prašo skundą atmesti, savo prašymą motyvuodamas taip:

1. Kasatoriaus vykdytoje byloje UAB „G4S Lietuva“ CPK 642 straipsnio prasme buvo išieškotojas, o ne skolininkas. CPK 611 ir 593 straipsniuose nenustatyta antstolio teisės kreiptis į teismą su pareiškimu vykdomajame procese dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš išieškotojo.

2. Teismas priimta nutartimi nepaneigė  kasatoriaus teisės pasinaudoti teisine pagalba, kreipiantis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad antstolis, išieškodamas vykdymo išlaidas, t. y. atlikdamas vykdymo procesinį veiksmą, kuris yra būtent antstolių funkcija, privalo sugebėti tai savarankiškai atlikti.

3. Kasatorius užbaigė vykdomąją bylą, kurios vykdymo išlaidų reikalavo priteisti iš išieškotojo, 2005 m. lapkričio 30 d. Tai reiškia, kad pagal CPK 609, 610 straipsnius ir teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi 2005 m. lapkričio 30 d.) kasatorius privalėjo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus užbaigdamas vykdomąją bylą, o ne beveik po trejų metų.

4. 2005 m. lapkričio 30 d. baigus vykdomąją bylą, vartojimo kainų indeksas buvo 103,8, o pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį sprendimų vykdymo išlaidos indeksuojamos, jei šis indeksas didesnis  nei 110, todėl kasatoriaus prašomų vykdymo išlaidų teismai pagrįstai neindeksavo.

5. Kasatoriaus pacituotos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys viena kitai neprieštarauja, nes iš jos turinio aišku, kad teismai kasatoriaus reikalavimą priteisti 50 Lt bylinėjimosi išlaidas atmetė motyvuodami tuo, kad antstolis, vykdydamas valstybės pavestas išieškojimo funkcijas, privalo sugebėti jas atlikti savarankiškai.

 

           Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl vykdymo išlaidų indeksavimo

 

            Teismas, nagrinėdamas byloje kilusį klausimą, susijusį su teismo sprendimo vykdymu, vadovaujasi konkretaus sprendimo vykdymo metu galiojančiomis teisės normomis (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Sprendžiant dėl vykdymo išlaidų indeksavimui taikytino indekso, turi būti atsižvelgiama į tai, kada šios išlaidos turėjo būti apskaičiuotos. 2005 m. vasario 21 d. antstoliui iš išieškotojo priėmus vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 punkte nustatyta, kad vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas  apmoka jų  atlikimą,  išskyrus  atvejus, kai išieškotojo  ir   antstolio susitarimu  šioje instrukcijoje nustatyta tvarka apmokėjimas   už šių vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas. Iš šios nuostatos akivaizdu, kad antstoliui mokėtina vykdymo išlaidų suma turėjo būti apskaičiuota jau prieš pradedant vykdymo veiksmus. Šio skaičiavimo metu įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti pritaikyti taikytini indeksai. Antstolio ir išieškotojo susitarimas apskaičiuotą vykdymo išlaidų sumą sumokėti vėliau nesuteikia pagrindo antstoliui reikalauti papildomų priemokų, motyvuojant vykdymo išlaidų skaičiavimo pasikeitimu. Pateikdamas teismui pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, antstolis siekia, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė į įstatymo nustatytą ir prieš vykdymo veiksmų atlikimą apskaičiuotų vykdymo išlaidų atlyginimą. Taigi priteistinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant indeksą, galiojusį tuo metu, kai šios išlaidos buvo apskaičiuojamos (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 82 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į vartotojų kainų indeksą, galiojusį prieš pradedant vykdymo veiksmus (101,6), ir neindeksavo prašomų priteisti vykdymo išlaidų.

            Kolegija pažymi, kad tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 86 punkte, galiojusiame pradedant vykdyti antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą, tiek 49 punkte, galiojusiame vykdomosios bylos užbaigimo metu, antstolis įpareigojamas išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus užbaigiant vykdomąją bylą. Šios nuostatos taip pat patvirtina kasatoriaus argumento, kad, spręsdamas indeksavimo klausimą, teismas turėjo atsižvelgti į momentą, kuriuo pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo buvo pateiktas teismui, nepagrįstumą. Pabrėžtina tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, daugiau kaip dvejus metus trukdžiusių antstoliui kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

 

Dėl antstolio išlaidų advokato pagalbai atlyginimo

 

            Sprendžiant dėl antstolio teisės į atlyginimą už advokato ar jo padėjėjo pagalbą, būtina įvertinti įstatyme nustatytą antstolio teisinį statusą ir suteiktos teisinės pagalbos bei teisinių santykių, kuriuose ji buvo suteikta, pobūdį. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nurodyti asmenys, kurių pagalba antstolis turi teisę naudotis, atlikdamas jam pavestas funkcijas, jų dalyvavimo tvarka ir ribos (Antstolių įstatymo 28-36 straipsniai). Šios nuostatos riboja antstolio, kaip valstybės ypatingus įgaliojimus turinčio asmens, teisę naudotis įstatyme nenurodytų asmenų pagalba. Taigi atlikdamas įstatymų nustatytas funkcijas antstolis veikia kaip fizinis asmuo, tačiau, turėdamas ypatingą teisinį statusą, negali būti prilygintas bet kuriam fiziniam asmeniui.

            Pagal CPK 51 straipsnio, reglamentuojančio atstovavimą teisme, 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje ir atstovą. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus antstolio teisinio statuso ypatumus, kolegija daro išvadą, kad antstolis, vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, gali naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba tiek, kiek tai neprieštarauja Antstolių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms. Tais atvejais, kai antstolis, kreipdamasis į teismą, nevykdo valstybės jam pavestų funkcijų, kurias atlikti įpareigotas įstatymo, jis gali vesti savo bylą tiek pats, tiek pavesti tai daryti atstovui arba dalyvauti byloje kartu su atstovu ir reikalauti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

            Priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, turi būti atsižvelgiama į konkretaus klausimo, kuriam ši pagalba buvo būtina, sudėtingumą, įvertinant tai, kad antstolis pats turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir privalo būti kvalifikuotas vykdymo proceso specialistas. Dėl to antstoliui priteisiamo išlaidų atlyginimo dydis gali būti mažinamas arba, konstatavus, kad advokato pagalba antstoliui nebuvo būtina, atsisakoma jį priteisti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

            CPK 693 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė antstoliui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Šioje byloje nustatyta, kad antstolis pasinaudojo advokato padėjėjo pagalba tokiam pareiškimui surašyti. Kolegija, įvertinusi tai, kad šis pareiškimas nėra sudėtingas procesinis dokumentas, kad antstolis turi ypatingą teisinį statusą vykdymo procese ir privalo turėti pakankamą teisinę kvalifikaciją tokiems procesiniams dokumentams surašyti, sprendžia, jog kasatoriui nebuvo objektyvios būtinybės kreiptis į advokato padėjėją teisinės pagalbos, todėl kasatoriaus patirtos 50 Lt išlaidos advokato padėjėjo pagalbai neatlygintinos.

            Kasacinio teismo teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 346 straipsnyje nustatytų pagrindų panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės  instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai	Česlovas Jokūbauskas
	Gražina Davidonienė
	Birutė Janavičiūtė