(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. R.

atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams V. R., M. M. ir V. M. dėl paskolos sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – K. M.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento paskolos sandorį, įformintą 2015 m. vasario 24 d. paskolos rašteliu, sudarytu tarp V. R., M. M., V. M., dalyje, kurioje M. M. nurodė, jog 2015 m. vasario 24 d. sudarė šią sutartį, pagal kurią skolinasi iš V. R. 70 000 Eur sumą ir pažada šią sumą grąžinti per 5 metus. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė prašymą išreikalauti įrodymus.

2.       Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus pagal V. R. išduotą ir pateiktą vykdyti 2020 m. liepos 27 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-868-796/2020.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą išreikalauti įrodymus, tačiau patenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei vertindamas pareikšto ieškinio preliminarų pagrįstumą, konstatavo, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį ir teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad patikslintas ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

5.       Be to, teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato kriterijų, kuriais remiantis spręstina, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, šiuo atveju aktualu, kad iš atsakovės M. M. yra vykdomas išieškojimas 31 vykdomojoje byloje. Išieškojimas iš  M. M. bei V. M. atsakovo V. R. naudai vykdomas pagal teismo 2020 m. gegužės 12 d. preliminarų sprendimą, kuris įsiteisėjo šalims nepateikus prieštaravimų. Teismas nurodė, kad nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad atsakovai savo veiksmais galėtų pasunkinti ieškovės bei kitų jos nurodytų kreditorių teisėtų interesų gynimą, tačiau ieškinyje nurodyti atsakovų veiksmai ieškovės atžvilgiu vertintini kaip nesąžiningi.

6.       Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

7.       Spręsdamas dėl įrodymų išreikalavimo teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad ji pati kreipėsi dėl duomenų pateikimo, tačiau šie duomenys jai nebuvo pateikti. Esant nurodytai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas prašymą išreikalauti įrodymus atmetė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovas V. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį dalyje, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskiruoju skundu V. R. taip pat prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta, neteisėta ir nemotyvuota.

9.2.                      Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo apie V. R. nesąžiningumą ar trukdymą galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o teismas savo iniciatyva tokių įrodymų taip pat nesurinko.

9.3.                      Esminė priežastis, dėl kurios ieškovė kreipėsi į teismą, yra ta, kad ji (ieškovė) nenori su atsakovu, kaip su M. M. kreditoriumi, dalintis piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus M. M. butą.

9.4.                      Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovo V. R. ketinimus išieškojimo iš skolininko turto metu gautas lėšas paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt V. R. nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

9.5.                      Priešingai nei nurodė ieškovė, V. R. nėra M. M. sugyventinis, jis nėra suinteresuotas padėti M. M. išsaugoti jos nuosavybę.

9.6.                      Teismas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš vis nemotyvavo, o tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

10.       Ieškovė G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo kopija, ieškovės atstovo susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopija bei antstolių kontoros atsakymas į prašymą pateikti V. R. kontaktinius duomenis.

11.       Ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą motyvuojamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      V. R. neprašo pritaikyti analogišką laikinąją priemonę dėl ieškovės G. B. vykdomo išieškojimo iš M. M., kas vertintina kaip nenoras bendradarbiauti.

11.2.                      Varžytynės dėl atsakovės M. M. buto nevyksta, kadangi vykdomoji byla, kurioje vykdomas išieškojimas iš M. M. ieškovės G. B. naudai, yra sustabdyta ieškovės prašymu.

11.3.                      Atsakovo V. R. nenorą bendradarbiauti patvirtina ir tai, kad atsakovas atsisako pateikti duomenis dėl skundžiamo sandorio.

11.4.                      Ieškovės ieškinyje pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės kelia abejonių atsakovo V. R. sąžiningumu ir ginčijamo sandorio tikrumu.

11.5.                      Atsakovai M. M. ir V. M. teigia, kad gyvena užsienyje nuo 2016-2017 m., atsakovas V. R. nuo 2018 m. yra deklaravęs išvykimą į užsienį, todėl civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 negalėjo būti priimtas preliminarus teismo sprendimas.

11.6.                      Atsakovas V. R., teigdamas, kad jis yra M. M. kreditorius nuo 2015 m., dalyvavo M. M. ir K. M. ištuokos procese, tačiau savo kreditorinio reikalavimo minėtoje ištuokos byloje nepateikė.

12.       Trečiasis asmuo K. M. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo pateikė 2018 m. lapkričio 22 d. V. R., M. M. bei T. Ž. pareikšto patikslinto ieškinio kopiją.

13.       Trečiojo asmens atsiliepimas į atskirąjį skundą motyvuojamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Atsakovas V. R. yra labai prisidėjęs prie atsakovės M. M. ir trečiojo asmens K. M. šeimos iširimo – padėdavo M. M., lydėjo ją į teismą, buvo prašoma jį apklausti liudytoju M. M. pusėje, M. M. leido jam neatlygintinai naudotis butu pagal tariamą panaudos sutartį.

13.2.                      Nors V. R. neigia esantis M. M. sugyventinis, tačiau tai nepaneigia jo siekio visomis įmanomomis priemonėmis padėti M. M..

13.3.                      Teikdama 2018 m. lapkričio 11 d. patikslintą ieškinį kitoje byloje, M. M. įvardijo        V. R. jos giminaičiu, pažįstamu.

13.4.                      Byloje esantys įrodymai apibūdina V. R. kaip gera valia neatsiskaitantį su kreditoriais asmenį (jam užvestos kelios vykdomosios bylos).

13.5.                      V. R. neturi turto Lietuvoje, nurodė, kad gyvena Vokietijoje, pagal bylos duomenis turi lėšų Škotijos banke, nėra duomenų apie jo pragyvenimo šaltinį. Esant tokioms aplinkybėms nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla rizika, kad V. R. naudai išieškotos lėšos nebus grąžintos, jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

13.6.                      Laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir nepažeidžia interesų pusiausvyros.

14.       Atsakovai M. M. ir V. M. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       Nors ieškovė G. B. ir trečiasis asmuo K. M. su atsiliepimais į atskirąjį skundą teikdami naujus įrodymus nenurodė, kad prašo pridėti juos prie bylos, tačiau savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą remiasi teikiamais naujais įrodymais, todėl jų priėmimo klausimas nagrinėtinas.

17.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

18.       Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išspręstas nepranešus šalims, todėl trečiajam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į šį prašymą bei pateikti trečiojo asmens poziciją pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės pateikta 2020 m. liepos 7 d. antstolės patvarkymo kopija galėjo būti pateikta į bylą kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių šį dokumentą teikia tik su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Antstolių kontoros atsakymas dėl informacijos pateikimo ieškovei bei susirašinėjimas elektroniniais laiškais įvyko vėliau nei priimta apskųsta teismo nutartis, tačiau šie duomenys iš esmės pagrindžia ieškovės prašymą dėl duomenų išreikalavimo (kuris nėra apeliacijos objektas), bet ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 180 str.).

19.       Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiajam asmeniui taikytina CPK 314 straipsnyje nustatyta išimtis ir jo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikiami įrodymai priimami, tačiau tokia išimtis netaikytina ieškovės pateiktiems naujiems įrodymams, todėl juos atsisakoma priimti.

Dėl absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų

20.       Atskiruoju skundu V. R. tvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis laikytina negaliojančia, kadangi ji nėra motyvuota.

21.       Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal nurodytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

22.       Pabrėžtina, kad teisės į teisingą teismą reikalavimas apima teismo pareigą išanalizuoti esminius bylos klausimus, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies pateiktą argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Nr. 19997/02, 29-30 pastraipas ir ten nurodytą praktiką).

23.       Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutarties dalyje nurodė taikomas teisės normas, vertino būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu, negalima daryti išvados, kad nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra apskritai be motyvų, todėl neegzistuoja atsakovo V. R. atskirajame skunde nurodytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė kitų absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl apskųstos nutarties pagrįstumo

25.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

26.       Disponavimo turtu ar kitų turtinių teisių ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas paprastai yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Šiame kontekste pažymėtina, kad galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia yra apibrėžta byloje pareikštų reikalavimų dalyko, t. y. teismas negali taikyti platesnių laikinųjų apsaugos priemonių nei reikalinga užtikrinti galimas būsimo teismo sprendimo tiesiogines pasekmes.

27.       Analizuojamu atveju ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl atsakovų sudaryto paskolos sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad remdamasis šioje byloje ieškovės ginčijamu paskolos sandoriu Klaipėdos apygardos teismas kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 priimtu 2020 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu priteisė V. R. solidariai iš M. M. ir V. M. skolą bei palūkanas. Nurodytam preliminariam teismo sprendimui įsiteisėjus buvo išduotas vykdomasis raštas dėl šiuo sprendimu priteistų sumų išieškojimo. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą ir įvertinus ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų dalyką, darytina išvada, jog net ir tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų patenkintas, šioje byloje priimtas teismo sprendimas nedarytų tiesioginės įtakos išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumui bei vykdytinumui. Kitaip sakant, priėmus tikėtinai ieškovei palankų teismo sprendimą šioje byloje, įsiteisėjusiu teismo sprendimu baigtoje nagrinėti kitoje civilinėje byloje Nr. e2-868-796/2020 išduoto vykdomojo rašto vykdymo veiksmai negalėtų būti nutraukti (CPK 629 str.) ar pasibaigti kitaip (CPK 632 str.). Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą be teisinio pagrindo nurodoma, kad tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje priėmimas reikštų pirmiau nurodyto kitoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinimą. Toks galimas šios bylos išnagrinėjimo rezultatas galbūt sudarytų teisines prielaidas proceso atnaujinimui įsiteisėjusiu tesimo sprendimu baigtoje civilinėje byloje, bet ne savaiminiam įsiteisėjusio teismo sprendimo nustojimui galios ar jo privalomumo bei vykdytinumo išnykimui.

28.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra platesnės apimties nei ieškovės byloje pareikšti reikalavimai. Be to, ieškovės prašomų laikinųjų priemonių taikymu būtų nukrypstama nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principo. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei išdėstytais motyvais, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naikinama ir ieškovės prašymas dėl tokių priemonių taikymo atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės G. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. patikslintame ieškinyje pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjas                        Gintaras Pečiulis