Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-769-579-2012].doc
Bylos nr.: ATP-769-579/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. ATP-769-579/2012

Proceso Nr. 4-05-3-03864-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1; 45.4.4; 45.4.5

(S)

 



 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarimo I. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

 

n u s t a t ė :

 

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarimu konstatuota, kad I. V. 2012 m. birželio 12 d., 20 val., Partizanų g. 164, Kaune, vairavo transporto priemonę „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama nebuvo atidi, manevruodama atbula atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus, po eismo įvykio nesustojo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus, ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

I. V. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 100 Lt (vieno šimto litų) bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir I. V. skirta galutinė administracinė nuobauda - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

I. V. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir neskirti administracinės nuobaudos, jos pajamas sudaro tik 823 litų dydžio pensija, papildomų lėšų ir nekilnojamojo turto neturi. Nurodo, kad yra atsakinga vairuotoja, vairuoja labai gerai, laikosi Kelių eismo taisyklių, turi 48 metų vairavimo stažą. Remiantis jos skundu, 2012 m. birželio 12 d. apie 19 – 20 val. ji parvežė namo anūkes, adresu (duomenys neskelbtini), kur norėjo apsisukti, kad saugiai išleistų vaikus ant šaligatvio. Žinodama, kad V. Krėvės prospektą ir Partizanų gatvę jungianti gatvelė yra labai judri, prašė mergaičių žiūrėti per langą, ar neatvažiuoja mašina, ir joms išlipus nuvažiavo. Jokio smūgio ar garso, kad atsitrenkė į kitą automobilį, nejuto. Jei būtų jutusi, būtų išlipusi pasižiūrėti. Signalizacijos taip pat negirdėjo. Pažymi, kad nukentėjusiojo parodymus apie įsijungusią automobilio signalizaciją paneigė liudytojai, nurodę, kad po automobilių kontakto signalizacija neveikė. Teigia, kad po žibintu atsiradusią juodą juostelę, kurią vėliau lengvai nuvalė, pastebėjo grįžusi namo, bet nežino, kada ji atsirado, ant mašinos yra daug nubrozdinimų. Neigia, kad pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka, mano, kad administracinė nuobauda pažeidėjai I. V. paskirta teisingai ir pagrįstai, todėl prašo jos apeliacinį skundą atmesti.

I. V. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad I. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nuodytu laiku nurodytoje vietoje vairavo automobilį „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vairuodama atbula kliudė kitą automobilį, t. y. „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad priimdamas procesinį sprendimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pagrįstai nustatyta, kad pažeidėjos kaltę įrodo: eismo įvykio vietos schema, fotolentelė, policijos pareigūno pranešimas, taip pat pareigūno R. L. parodymai teismo posėdžio metu, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nukentėjusiojo D. M. parodymai, liudytojų E. A. ir D. K. parodymai. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent I. V. vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga kliudė nukentėjusiojo automobilį ir, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš įvykio vietos pasišalino. Liudytojai E. A. ir D. K. tiksliai nurodė, kad būdami prie namo (apie 30 metrų atstumu nuo automobilių) gerai matė, kaip važiuodamas atbuline eiga automobilis „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino jo galinį kairės pusės sparną ir buferį ir nuvažiavo, parodė, kad garsas buvo didelis, todėl smūgis turėjo būti stiprus. Šie asmenys nukentėjusįjį D. M. žino tik iš matymo, pažeidėjos I. V. iki įvykio nei jie, nei nukentėjusysis nepažinojo, jokių santykių, o juo labiau priešiškų, tarp jų nebuvo, todėl neteisingai apkaltinti pažeidėją pagrindo neturėjo. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu konstatuota, kad automobilio „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės bamperio apgadinimai atitinka „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimus, abiejų automobilių apgadinimai žymūs, kontakto automobilio vairuotoja nejausti negalėjo. Teisme liudytoju apklaustas policijos patrulis R. L. nustatytas aplinkybes patvirtino, nurodė, jog jokių abejonių šiuo atveju nekyla, kadangi abiejų automobilių apgadinimai atitinka, yra dideli ir nauji. Apeliacinės instancijos teismo nuomone iš paminėtų liudytojų parodymų ir automobilių apgadinimų pobūdžio galima daryti neginčijamą išvadą, kad nejausti tokio kontakto buvo neįmanoma.

Teismas pažymi, jog ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pažeidėja I. V. suvokė, kad padarė eismo įvykį, kliudė stovintį automobilį, tačiau apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, t. y. veikė tyčia. Tai, kad pažeidėja kaltę dėl padaryto pažeidimo neigia, pagrįstai laikytina pažeidėjos gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Nepagrįsti ir apeliantės skundo argumentai, kad liudytojų E. A. ir D. K. parodymai, jog po automobilių kontakto signalizacija nesuveikė, paneigia nukentėjusiojo parodymus, kadangi jis nurodė įvykio metu girdėjęs įsijungusią savo automobilio signalizaciją. Remiantis liudytojų parodymais, automobilio „Toyota Avensis“ signalizacija įsijungė ne į jį atsitrenkus automobiliui „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o tada, kai po įvykio jie priėjo prie apgadinto automobilio ir spyrė į jo ratus (norėdami iškviesti savininką). Tuo metu pažeidėjos automobilis jau buvo nuvažiavęs iš įvykio vietos, todėl įsijungusios automobilio „Toyota Avensis“ signalizacijos pažeidėja galėjo negirdėti.

Konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog I. V. administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos buvo nubausta, nepadarė. Nuobaudos už padarytus administracinius teisės pažeidimus I. V. skirtos teisingai, nepažeidžiant administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų. Skiriant nuobaudas pagrįstai atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, kiekį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad ji anksčiau ne kartą bausta administracine tvarka, į tai, kad nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - tai, kad pažeidėja yra 65 metų amžiaus, bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per vienerius metus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, kad net ir nustačius byloje atsakomybę sunkinančią aplinkybę pažeidėjai skirtos minimalios pažeidimų sankcijose numatytos administracinės nuobaudos, todėl už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., I. V. paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, tikrai nėra per griežta. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis išdėstytais argumentais, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), priėmė teisingą procesinį sprendimą ir paskyrė padarytiems administraciniams teisės pažeidimams adekvačią administracinę nuobaudą, todėl teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

 

n u t a r i a :

 

I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

       

      Teisėjas                                                                                                                Evaldas Gražys