Baudžiamoji byla Nr. PK-14-446/2013
Teisminio proceso Nr. 1-23-3-00015-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.11.; 2.1.3.1.; 2.3.6.4.4.
(S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 6 d.
Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,
sekretoriaujant Linai Normantaitei,
dalyvaujant nukentėjusiosios atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,
kaltinamojo gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1970 m. vasario 17 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :
- 2008-09-30 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
- 2009-06-05 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., subendrinus su 2008-09-30 nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.;
- 2009-10-22 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 165 str. 1 d., subendrinus su 2009-06-05 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 2 m.;
- 2011-12-15 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 188 straipsnio 1 dalį, ir
n u s t a t ė :
A. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 188 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 19 d. 21 val. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. 1 val. 59 min. (duomenys neskelbtini), neatsargiai elgdamasis su cigarete – rūkydamas patalpoje, sunaikino G. P. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, jame buvusius baldus, namų apyvokos daiktus, padarydamas nukentėjusiajai 45521 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 19 d. vakare jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, eidamas namo užėjo į G. P. negyvenamą namą, atsigulęs ant ten buvusios lovos užmigo. Kiek laiko ten miegojo, neprisimena dėl alkoholio poveikio. Jis jau daugelį metų nerūko, be to, po gaisro apžiūrėjęs sudegusias patalpas, jis supratęs, kad lova, ant kurios jis miegojo, visiškai neapdegusi, todėl jis mano, kad jam pareikšti kaltinimai dėl padegimo akivaizdžiai nepagrįsti. Nukentėjusiajai G. P. priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), daug metų negyvenamas, apleistas, savininkų neprižiūrimas, laukinės namo durys be užrakto, nerakinamos, ten pastoviai renkasi įvairūs asmenys, ten girtuokliaujama, miegama. Jis ir pats ne kartą ten lankėsi, gėrė alkoholį, miegojo.
Liudytojas V. R. parodė, kad septyneri metai gyvena (duomenys neskelbtini), G. P. namas yra priešais jų namą kitoje gatvės pusėje, pro jų langus gerai matomas. Septynerius metus namas (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo gyvenamas, jame rinkdavosi asocialūs asmenys, namas buvo paverstas landyne. Kurį laiką laukinės durys buvo rakinamos, bet jas vis išplėšdavo, paskutiniu metu laukinės durys buvo rišamos viela. Gaisro dieną Kražių miestelyje vyko Roko atlaidų šventė, jis matė prie to namo vaikščiojančius jaunuolius, tačiau jų nepažįsta. Nakties metu jį pažadino sproginėjančio šiferio garsas, pažvelgęs pro langą, pamatė degantį G. P. namą. Gatvėje matė jaunuolius paveiksluojančius gaisrą.
Liudytoja E. R. parodė, kad ji gaisro dieną apie 21 val. matė A. V. G. P. namo kieme. Tame name lankydavosi įvairūs asmenys, privažiuodavo jaunuolių net su mašinomis, ten buvo išgertuvių centras, į namą laisvai bet kas galėjo įeiti. Jis buvo nesaugomas, Petroševičiai nesirūpino namu, pečiai jau iki gaisro buvo išardyti. Pabudusi iš miego, pamatė degantį namą, matė du jaunuolius, stovinčius prie jų namo ir fotografuojančius gaisrą.
Liudytoja E. J. parodė, kad ji gyvenanti priešais G. ir E. P. namą. Kai ji prieš aštuonerius metus atsikėlė į (duomenys neskelbtini), G. P. namas jau buvo negyvenamas. Gaisro dieną nieko įtartino ji nepastebėjusi, kai prabudo naktį nuo triukšmo, namo stogas jau degė atvira liepsna.
Liudytoja S. T. parodė, kad treji metai gyvena (duomenys neskelbtini), G. P. name tuo metu jau niekas negyveno. Gaisro dieną jokių žmonių prie to namo ji nematė.
Liudytojas R. S., Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas, parodė, kad atvykus į Kražius, namas jau degė atvira liepsna, stogas buvo beveik sudegęs, kai kur ir lubos perdegusios, degė viena namo pusė, kita namo dalis liko nepaliesta gaisro. Kambariai, kuriuos buvo apėmusios liepsnos, buvo tušti, prieangis jau buvo išdegęs, daiktų, kuriuos būtų reikėję nešti, nebuvo.
Liudytojas V. A., Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas, parodė analogiškai liudytojui R. S..
Liudytojas A. K., ugniagesys-gelbėtojas, parodė, kad dalyvavo likviduojant gaisrą Kražiuose, gaisro kilimo priežastys jam nežinomos.
Liudytojas M. S., Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektorius, parodė, kad jis buvo nuvykęs į įvykio vietą, gaisras dar nebuvo baigtas gesinti, bet lokalizuotas, atvira liepsna nebedegė. Buvo ardomos sienų konstrukcijos, nešami kažkokie daiktai iš namo. Apžiūrėjus gaisro vietą, matėsi, kad visos krosnys name buvo techniškai netvarkingos, nebuvo nei špyžių, nei jų durelių, jomis nebuvo galima naudotis. Bendraudamas su namo savininke G. P., jis supratęs, kad į tą namą galėjo užeiti kas panorėjęs. Apžiūrėjęs gaisro vietą, jis nustatė, kad gaisro židinys buvo rąstinėje namo dalyje, virtuvėje, nes ten daugiausiai nubyrėję tinkai nuo sienos, vadinasi toje vietoje daugiausia karščio gauta. Lova, stovėjusi virtuvėje, buvo visiškai sudegusi, gaisro židinys – šalia lovos. Savaime gaisrui kilti nebuvo priežasčių.
Liudytojas E. P. parodė, kad namas (duomenys neskelbtini) yra įsigytas santuokos metu, tačiau jis priklauso G. P., ji ruošėsi jame gyventi, tačiau taip ir neapsigyveno. Ji kartais ten nueidavo. Pradžioje namas buvo tvarkingas, tik paskutiniu metu, iki gaisro 2-3 m., landyne tapo. Prieš dvejus metus namas dar buvo rakinamas, tačiau spynos buvo išplėšiamos, duris jis kartais užkaldavo, užrišdavo, tačiau jas vis kas nors atplėšdavo, žmonės ten užeidavo išgerti. Dieną prieš gaisrą jis buvo užėjęs į tą namą, namo duris rado atidarytas, jas užrišęs viela. Name pečiai buvo išardyti, elektros nebuvo, laidai atjungti nuo namo. Pašaliniai asmenys lankydavosi tame name, jis neįtaria, kas galėjo namą padegti. Jis seniai pažįsta kaltinamąjį, jo žiniomis, A. V. nerūko.
Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto nuotraukose (9-14 b. l. ikiteisminio tyrimo byla Nr. 67-1-00417-12) užfiksuota namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra po gaisro, įvykusio 2012 m. rugpjūčio 19-20 d. naktį. Akte dėl kilusio gaisro (15 b. l. ikiteisminio tyrimo byla Nr. 67-1-00417-12) nurodyti gaisro padariniai : sudegė pastato stogas, išdegė apie 20 m2 perdangos, apdegė keturių kambarių sienos, sudegė baldai bei namo vidus su jame buvusiais namų apyvokos daiktais, įtariamas tyčinis padegimas.
Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje A. V. parodė lovą kambaryje, ant kurios jis miegojo 2012 m. rugpjūčio 19 d. vakare G. P. priklausančiame name, foto nuotraukose matyti nesudegusi lova (49-52 b. l. ikiteisminio tyrimo byla Nr. 67-1-00417-12).
Turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl neatsargumo, numatytas Lietuvos Respublikos BK 188 str. 1 d., yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus svetimas turtas, kiekvienu atveju turi būti nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neatsargiais veiksmais padarytos veikos bei kilusių padarinių. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
Remdamasis teisme surinktų įrodymų visuma teismas sprendžia, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad kaltinamasis A. V., elgdamasis neatsargiai su cigarete, sukėlė gaisrą ir tokiu būdu sunaikino G. P. turtą – gyvenamąjį namą su jame buvusiais daiktais. Kaltinamasis A. V. tai neigia, kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad kaltinamasis rūkė G. P. name ir tokiu būdu sukėlė gaisrą, nėra. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimus patvirtino nukentėjusios sutuoktinis E. P., kuris parodė, kad kaltinamasis nerūko, jų šeimai priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ilgą laiką negyvenamas – nuo jo įsigijimo momento šeima jame taip ir neapsigyveno, jame nebuvo elektros, krosnių, jis nebuvo rakinamas, jame lankydavosi pašaliniai asmenys. Iš visumos liudytojų parodymų galima spręsti, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai neužtikrino tinkamos namo apsaugos, jame be savininkų leidimo lankydavosi asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu. Įrodymų, kurie paneigtų tikimybę, kad 2012 m. rugpjūčio 19 d. G. P. name, be kaltinamojo A. V. buvo ir kitų asmenų, nėra. Liudytojas M. S. nurodė, kad gaisro židinys buvo virtuvėje, šalia ten stovėjusios lovos, kuri gaisro metu visiškai sudegė, tačiau po gaisro, parodymų patikrinimo vietoje A. V. parodė visiškai kitą lovą, stovėjusią kambaryje, kuri, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių nuotraukų, nėra sudegusi. Tokie prieštaringi įrodymai vertintini kaltinamojo naudai. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų A. V. nusikalstamus veiksmus – neatsargų elgesį rūkant ir su tuo susijusias pasekmes – svetimo turto sugadinimą. Aplinkybės, kad A. V. yra teistas, piktnaudžiaujantis alkoholiu, prisipažinęs gaisro kilimo metu miegojęs G. P. name, nepatvirtina A. V. kaltės.
Taigi, darytina išvada, kad A. V. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 188 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Pripažinus, kad kaltinamojo A. V. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 188 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, t. y. jį išteisinus BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nukentėjusios G. P. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BKP 115 str. 3 d. 2 p.), todėl teismas nepasisako dėl ieškinio dydžio ir jo pagrįstumo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. V. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 188 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
G. P. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Raščiuvienė