Civilinė byla Nr. 2-5-266/2016

                    Proceso Nr. 2-14-3-00610-2014-4                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                              2.6.4.4.2;2.6.4.4.3;3.2.3.8

(S)

                                  ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                                      S P R E N D I M A S

                                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                    2016 m. balandžio 12 d.

                                                              Anykščiai

          Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė

sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant ieškovui  V. S., jo atstovei advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei,

atsakovei D. K., jos atstovui advokato padėjėjui Edvinui Pociui, 

Institucijos , duodančios išvadą- Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei ,

uždarame  teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei D. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , išlaikymo ir atsakovės D. K. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl  išlaikymo vaikui  dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir ,- 

n u s t a t ė: 

           ieškovas su ieškiniu atsakovei D. K. kreipėsi į teismą ir prašė  pakeisti 2012m. kovo 5d., Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi  civilinėje byloje Nr. 2-88-266/2012 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, kuriame nustatyta  nepilnamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta su motina  ir  nustatyti  nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo tėvu V. S. ir  priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 86,89 eurus  kas mėnesį iki jo pilnametystės . Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė  savo ieškinį palaikė, paaiškino, jog su atsakove gyveno nesusituokę ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. S.. Visi trys  gyveno  jo namuose. 2012m. kovo 5d. teismas patvirtino  jų taikos sutartį , pagal kurią sūnaus A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina atsakove, o iš jo buvo priteistas išlaikymas. Ir po šios taikos sutarties atsakovė su sūnumi gyveno jo namuose ir jie abu vaiku rūpinosi, tačiau atsakovei pradėjus girtauti , ji sūnui skyrė minimalų dėmesį , neruošė valgyti . Atsakovė alkoholį vartodavo po darbo namie ir tai matydavo sūnus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paliko jo namus ir su sūnumi išvyko gyventi kitur. Gyvendama atskirai atsakovė vartoja alkoholį. Pernai metais lapkričio,  gruodžio mėnesiais  atsakovė buvo visiškai girta ir jam teko sūnų pasiimti iš jos į savo namus. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones , nuo 2016m. sausio 14d., sūnus A. gyvena su juo, o su atsakove bendrauja pagal teismo nustatyta laikiną bendravimo tvarką. Jis sūnumi rūpinasi, rūpinasi jo mokymuisi, sveikata, jį visiškai išlaiko. Pats sūnus išreiškė norą gyventi su juo . Tą patvirtino ir atlikta byloje ekspertizė.  Su atsakove jam nepavyksta susitarti dėl  bendravimo su vaiku, jo vaiko auklėjimo, nes  atsakovė jį pastoviai šmeižia, jog jis vaiku nesirūpina, nesirūpina jo sveikata, mokymusi . Atsakovė  stengiasi apkaltinti jį, vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, policiją , rašo visur skundus. Dėl alkoholio vartojimo sūnui augti pas motiną nesaugu , todėl prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo . Prašė palikti teismo nutartimi taikytą laikiną  bendravimo su vaiku tvarką. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su juo, prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 86,89 eurus (300litų) Mano, jog tokia suma yra pagrįsta ir patenkins vaiko poreikius. Atsakovės  priešieškinį ir patikslintą priešieškinį prašė atmesti.

           Atsakovė, jos atstovas su ieškovo ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovė teigė, jo su ieškovu gyveno kartu nesusituokę  daugiau nei 10 metų. Ir po teismo nutarties, kuria buvo patvirtina jų pasirašyta taikos sutartis , jie toliau gyveno ieškovo namuose ir abu rūpinosi sūnumi . Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentais jog ji vartoja alkoholį ir nesirūpina vaiku. Vėliau  atsakovė  paliko ieškovo namus ir kartu su sūnumi apsigyveno nusipirktame bute ir  pateikė priešieškinį ir prašė padidinti sūnui priteistą iš ieškovo išlaikymo dydį  ir priteisti iš  ieškovo išlaikymą sūnui po  100 eurų kas mėnesį . Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti  bendravimo su vaiku tvarką darbo dienomis ir savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, jog ieškovas praeityje vartojo alkoholį , todėl neatmetama tikimybė, jog jis vėl pradės jį vartoti, teigė jog nesirūpina sūnumi, nesirūpina jo mokymusi, nes per tą laiką kai vaikas gyvena pas tėvą , vaiko mokymosi rezultatai suprastėjo, kad tėvas ne turi prieigos prie elektroninio dienyno ir negali patikrinti vaiko pažymių knygelės. Tiek atsakovė, tiek ir jos atstovas  nurodė, jog atsakovė alkoholiu nepiktnaudžiauja, dirba, rūpinasi vaiku, kad vaikas tėvo yra nuteikinėjamas prieš ją. Prašė teismo nesivadovauti  atliktos ekspertizės  išvadomis, nes vaiko nuomonė dėl gyvenimo su tėvu nėra  stabili, nurodė, jog reikia  vertinti visus įrodymus ir atsižvelgti į vaiko interesus.  Prašė tenkinti priešieškinį, patikslintą priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo ieškinį atmesti.

           Institucijos duodančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė  po visų įrodymų tyrimo nurodė, jog vaikui reikia abiejų tėvų. Vaikas yra normalus, tik įvestas į baisius rėmus, nes yra stebimas jo elgesys, pažymiai, jam keliami padidinti reikalavimai. Jis auga pastovioje įtampoje , ką nurodė ir ekspertai . Dėl kiekvieno menkniekio atsakovė D. K. rašo pareiškimus ir šiuo metu ji užpylė visas institucijas pareiškimais. Skyriaus atstovė nurodė, jog nei vienas iš tėvų  neugdo vaiko savarankiškumo, tėvai  absoliučiai nesikalba. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir pateiktą ekspertizės išvadą, atstovė nurodė, jog šiuo metu skyrius  mano, jog nepilnamečio A. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. Prašoma nustatyti bendravimo tvarką taip pat reikia peržiūrėti, ypač dėl bendravimo darbo dienomis.

             Ieškinys tenkintinas , priešieškinys ir patikslintas priešieškinys atmestini.

             Bylos medžiaga , ieškovo, jo atstovės  atsakovės , jos  atstovo paaiškinimais liudytojų parodymais nustatyta,  ieškovas V. S. ir atsakovė D. K. yra  nepilnamečio sūnaus A. S., gimusio  (duomenys neskelbtini) tėvai.  Ieškovas ir atsakovė  gyveno  atsakovui priklausančiame name , esančiame (duomenys neskelbtini). Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 5d., nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-88-266/2012 patvirtino taikos sutartį , pagal kurią  šalių sūnaus A.gyvenamoji vietą buvo nustatyta su motina D. K., o  abu tėvai  susitarė  kartu teikti išlaikymą sūnui A. S. po 200 litų kiekvienas kas mėnesį. ( t.,1, b.l. 8) 2014m. birželio 18d., ieškovas V. S. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti  patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir gyvenamąją sūnaus Arno vietą nustatyti su juo, o iš motinos D. K. priteisti išlaikymą sūnui  A. S. po 300 litų kas mėnesį. 2015m. kovo 23d., teismas  bylą išnagrinėjo . Teismo sprendimą turėjo skelbti 2015m. balandžio 10d., tačiau teismas  sprendimo nepriėmė, o priėmė nutartį  bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti, nes  teismui išėjus rašyti teismo sprendimo ,  atsakovė D. K. su sūnumi A. S. išsikraustė iš ieškovo namų ir apsigyveno bute , adresu (duomenys neskelbtini).  (t.,1, b.l. 128-129) Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovė teismui pateikė priešieškinį dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, o vėliau priešieškinį tikslino ir prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Bylos nagrinėjimo metu  buvo paskirtą teismo psichologinė ekspertizė . Kol buvo atliekama byloje ekspertizė, teismas  sprendė ieškovo prašymą nustatyti sūnaus A. gyvenamąją vietą  iki bus priimtas byloje teismo sprendimas. (t.2, b.l. 40) 2016m. sausio 14d., teismas nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta iki bus priimtas teismo sprendimas buvo nustatyta su ieškovu tėvu V. S.. ( t.2. b.l. 43-44) Atsakovė skundė šią teismo nutartį, tačiau apeliacinė instancija teismo nutartį paliko galioti nepakeistą. 2016m. vasario 2d., byloje buvo gauta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizės aktas. (t.2, b.l. 50-56)  Po ekspertizės akto, šalims nevyko ginčo išspręsti taikiai. Ieškovas prašė jo ieškinį tenkinti, o atsakovė prašė tenkinti jos priešieškinį, o ieškinį atmesti.

          Teismas , priimdamas sprendimą remiasi šiais motyvais:

Dėl vaiko  gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas

yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių  ir interesų apsaugos ir gynimo principu. LR CK 3.174 straipsnio  2 dalyje  įtvirtinta šį principą  įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas , nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais . Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga sprendžiant ginčus dėl vaikų , išklausyti vaiką , sugebantį išreikšti savo pažiūras , išsiaiškinti vaiko norus  ir atsižvelgti į juos , jeigu vaiko norai neprieštarauja  jo interesams. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės , vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką, kurioje jis galėtų būti , užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama  reikšmingų faktų visuma , tai  kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimas, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t.y. sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo  dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų;  vaiko norai ir pažiūros. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį  prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas( natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko  prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų , būtina įvertinti , su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Kaip byloje nustatyta , tai šalys, buvę sugyventiniai. Nors pašlijus santykiams jie nebegyveno kaip sugyventiniai, tačiau atsakovė nuo 2012 metų, kuomet  teismo nutartimi buvo patvirtina jų taikos sutartis ir vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, ji vis tiek liko gyventi ieškovo namuose ir gyveno   iki 2015 kovo 27 dienos.  2014m. birželio 18d., ieškovui V. S. pateikus ieškinį, atsakovė  dar gyveno ieškovo namuose, tačiau visiškai nebesutarė, vyko ginčai ir barniai dėl sūnaus išlaikymo, atsakovė kaltino ieškovą, jog jis  neatlieka tėvo pareigų. Šalių šeima buvo stebima Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kartu su jais sprendė problemas. Jų šeimoje lankėsi ir socialiniai darbuotojai. Byloje nustatyta, jog atsakovei dar gyvenant ieškovo namuose, atsakovė vartojo alkoholį, tai pati pripažino ir atsakovė teismo posėdžio metu teigdama , jog kas čia tokio, jei po darbo ji namie išgeria. Ieškovas teigė, jog vaikas matydavo kaip mama  parėjusi iš darbo į namus girtėja. Vaiko teisų apsaugos skyriaus pateiktoje  pirmoje išvadoje yra nurodyta, jog  atsakovė namuose girtavo. Apie motinos girtavimą  jos sūnus A. pasakojo skyriaus darbuotojoms. ( t.,1, b.l. 37-38) 2013m. vasario 15d., atsakovė D. K. buvo bausta administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje  neblaiviai. ( t.1, b.l. 43) Atsakovės girtavimo faktai užregistruoti ir socialinių paslaugų teikimo metinėje ataskaitoje už 2013 metus ( t.,1 b.l. 45), bei atsakyme iš policijos komisariato . (t.1, b.l. 53) Šių aplinkybių nei atsakovė, nei jos atstovas nepaneigė.  Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. V., kuris tuo metu kaip socialinis darbuotojas lankėsi  ieškovo ir atsakovės šeimoje teigė, jog  atsakovė girtavo ir, kad vaikui saugiau augti su tėvu, kad vaikas labiau prisirišęs prie tėvo. Teismo posėdžio metu teismas  klausė nepilnamečio A. nuomonės dėl jo noro gyventi su  tėvu  ar motina. Tuo metu  šalių sūnus teismui negalėjo išsakyti aiškios nuomonės , su kuriuo iš tėvų jam norėtųsi gyventi. Vaiko teisių apsaugos skyriuje  A. S. teigė, jog jam reikia abiejų tėvų. Kuomet ieškovas ir atsakovė gyveno  ieškovo namuose, Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teisme teigė, jog ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo nėra visiškai pagrįstas, nes  jie visi gyvena tame pačiame name ir nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą . Bylos nagrinėjimo metu ,  atsakovei su sūnumi išsikrausčius iš ieškovo namų ir apsigyvenus  atskirai bute su sūnumi A. , situacija pasikeitė. Byloje nustatyta, jog atsakovė gyvendama su sūnumi A. savo namuose girtavo. Byloje nustatyti  du jos girtavimo faktai, tai 2015m. lapkričio 14d., kuomet pats nepilnametis A. S. paskambino  tėvui ir pasakęs, jog motina girta prašė kuo greičiau jį pasiimti. Tėvas vaiką rado gatvėje  su plonais drabužiais, o atvykę pareigūnai užfiksavo , jog atsakovė neblaivi , namuose betvarkė. Po to, 2015m. gruodžio 9d.,  atsakovė  vėl buvo neblaivi, nesiorientavo aplinkoje, ką nustatė policijos pareigūnai. Šiuos abu atsakovės girtavimo faktus patvirtina policijos pareigūnų  tarnybiniai pranešimai ir  socialinių  paslaugų teikimo aktai . ( medžiaga dėl laikinųjų priemonių taikymo , b. l. 13,29,30,31,33,34) Šiais dokumentais teismui nėra jokio pagrindo  netikėti. Atsakovė šių girtavimo faktų nepripažino , rašė skundus ir pareiškimus dėl neva  nepagrįstų pareigūnų veiksmų. Kadangi nepilnametis šalių sūnus teismui negalėjo išsakyti savo nuomonės  dėl gyvenimo su  vienu iš tėvų, byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė ( t.2, b.l. 50-56) Ekspertizės metu buvo atsakyta į teismo pateiktus klausimus ir ekspertai konstatavo, jog nepilnametis A. S. aiškiai išreiškė nuomonę dėl gyvenamosios vietos  ir jis aiškiai nurodo tėvo namus , jog jis labiau prisirišęs prie tėvo  ir jo emocinis ryšys  yra artimesnis  su tėvu  nei su motina . Ekspertai taip pat konstatavo, jog  atsakovės- motinos piktnaudžiavimas  alkoholiu yra lemiama aplinkybė , kurį A. S. veikia itin neigiamai. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti ekspertizės išvadomis. Atsakovės atstovas, teigė, jog  teismas neturėtų remtis  ekspertizės išvada, nes vaikas neišsakė pagrįstos nuomonės. Tokie atsakovės atstovo argumentai niekuo nepagrįsti. Teismas ekspertizės aktu remiasi visiškai, nes  aktas išsamus ir aiškus. Be ekspertizės akto, teismas  remiasi ir kitais byloje surinktais įrodymai  , bei VTAS išvada. Sprendžiant  skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos  pakeitimo, teismas turi  būtinai įvertinti aplinką , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą  vaiko vystymuisi ir nustatyti , ar yra būtinas  vaiko interesams  šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą  socialinę, psichologinė žalą. Visos aukščiau išdėstytos ir aptartos aplinkybės patvirtina, jog  yra pagrindas  keisti nepilnamečio A. S. gyvenamąją vietą ir  jo gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu- ieškovu V. S., nes tai visiškai atitinka vaiko interesus augti sveikoje aplinkoje ir saugiai. Atsakovės  gyvenamojoje vietoje  nebus užtikrintas  vaiko fizinis ir socialinis saugumas.  Kaip byloje nustatyta  A. S. nuo gimimo gyveno tėvo namuose ir savo gyvenamąją  vietą  aiškiai nurodo  savo tėvo namus. Be to, visiškai pasitvirtino ir aplinkybė, jog atsakovė girtauja ir tai mato  nepilnametis sūnus, kuris labai aiškiai   apibūdino motinos girtavo  ekspertams. ( t.,2, b.l. 54) Atsakovė  nepripažįsta girtavimo faktų ir visokiai būdais stengiasi  apkaltinti ieškovą , jog jis vaiku nesirūpina, jog suprastėjo vaiko mokymasis jam gyvena su tėvu , jog tėvas praeityje vartojo alkoholį ir tai gali pasikartoti , rašo skundus, pareiškimus . Tokie atsakovės ir jos atstovo argumentai niekuo nepagrįsti.  Byloje teismas nesurinko jokių įrodymų, jog ieškovas yra blogas tėvas , ir , kad jis netinkamai rūpinasi vaiku, kad vaikui su juo augti bus nesaugu.   Elektroninio dienyno užrašai rodo, kad paskutiniu metu nepilnametis A. S. neatliko namų darbų, kad išėjo iš pamokos, nesilaikė drausmės pamokoje , kas turėtų būti tėvo rūpestis, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie apskritai dėmesio vaikui neteikimą, tuo labiau, kaip teismo posėdžio metu pažymėjo pats ieškovas, šiuo metu jis sūnaus mokslais domisi ir dienyną tikrina. Tiek atsakovė , tiek jos atstovas akcentuoja motinos meilę vaikui, jos didesnį rūpestį. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Šioje byloje nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo augo tėvo namuose, šiuo metu jam dvylika metų, tai pragyventa  tėvo namų aplinkoje  ilgas laiko tarpas. A. S. ir ekspertams aiškiai išsakė, jog savo gyvenamąją vietą  mato tik tėvo namuose. Todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje visiškai tenkintinas.

           Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Byloje nustatyta, jog 2012m. kovo 5d., teismui patvirtinus tarp šalių taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šalys buvo susitarę, jog kiekvienas iš jų teiks vaikui išlaikymą po 200 litų. Nuo 2016 m. sausio 14d., kuomet teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones , šalių sūnus A. S. gyvena su tėvu- ieškovu V. S. ir ieškovas juo visiškai rūpinasi. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės po 300 litų arba 86,89 eurus  ir mano, jog toks išlaikymo dydis atitiks vaiko poreikius ir atsakovės turtinę padėtį. LR CK 3.192 straipsnis numato, jog  abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis  turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose laikosi vieningos praktikos, kad teismas , priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus : konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. ( Vaiko teisių konvencijos 3,27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko  poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio  išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Šioje byloje teismas, nustatydamas išlaikymo dydį  šalių nepilnamečiam sūnui , atsižvelgia į tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių, jo poreikius, sveikatą. Šalių sūnus A. S. , gim. 2004 m. lanko mokyklą , jam reikia drabužių, įvairių priemonių lavinimuisi . Yra sveikas . Šalių sūnus  A. yra (duomenys neskelbtini) paauglys, kurio būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena) jau yra ne mažesni nei suaugusiojo , be to jis lanko dailės mokyklą, taigi  turi būti sudarytos sąlygos ir jo gabumams lavinti, ir jo saviraiškos, bendravimo poreikiams tenkinti . Atsakovė dirba, gauna pastovų atlyginimą, kitų išlaikytinių neturi. Teismo posėdžio metu atsakovė neginčijo ieškovo prašomos priteisti išlaikymo sumos. Pateikdama priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, prašė priteisti iš tėvo išlaikymą sūnui po 100 eurų kas mėnesį. Todėl ,teismas , įvertinęs byloje visas aplinkybes, įvertinęs vaiko poreikius, bei orientuojantis į šių dienų kainas,  mano, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymą po 90 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai. Išlaikymas vaikui  iš atsakovės priteistinas nuo 2016m. sausio 14d., , t.y.  nuo tos datos , kuomet šalių sūnus A. S. realiai pradėjo gyventi kartu su tėvu. Nuo 2016m. sausio 14d., nutrauktinas išlaikymo sūnui A. S. išieškojimas iš V. S. pagal 2014-12-08 Anykščių rajono apylinkės teismo  D. K. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-88-266/2012 .

            Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina  turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

            Dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Ieškovas ieškinyje neprašė nustatyti  bendravimo su vaiku tvarkos , tik teismas  2015m. gegužės 19d., nutartimi  atsakovės atstovo prašymu buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir  iki bus priimtas teismo sprendimas buvo nustatęs laikiną  tėvo ieškovo V. S. su sūnumi bendravimo tvarką. (t.1, b.l. 160-161) Nustatyta bendravimo tvarka buvo pakeista  2016m. sausio 14d., teismo nutartimi, kuomet teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones- nustatė sūnaus A. S. gyvenamąją vietą su tėvu V. S. ir pakeitė 2015-05-31 teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, t.y., kad motina D. K. bendrauja su sūnumi A. kas  antrą savaitgalį  nuo  penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 16 valandos  , jos gyvenamojoje vietoje ir vieną kartą  per savaitę darbo dienomis nuo 15 valandos iki 19 valandos, leidžiant bendravimo dieną pasirinkti vaiko motinai, apie pasirinktą bendravimo dieną telefonu informavus vaiko tėvą V. S..(medžiaga dėl laikinųjų priemonių taikymo, b.l. 37-39) Teismo posėdžio metu ieškovas ir prašė palikti tokią  motinos ir vaiko bendravimo tvarką. Atsakovė ir jos atstovas pateikdami patikslintą priešieškinį prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką  darbo dienomis ir savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu bei kitais  atvejais. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas visiškai neargumentavo , kodėl jų siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama ir labiausiai atitiks vaiko interesus. Teismas, įvertinęs  visas byloje nustatytas aplinkybes mano, jog atsakovės pateikta bendravimo su vaiku tvarka   yra per sudėtinga ir neatitinka vaiko interesų. Tokia tvarka vaiką įspraudžia į tam tikrus rėmus ir visiškai nebeleidžia patiems tėvams, atsižvelgus į vaiko norus,  tartis  dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir sąlygų. Pažymėtina, jog procesas šioje byloje užtruko ir vaikas  dėl tėvų nesutarimo buvo blaškomas tai pas vieną tėvą, tai pas kitą ir tai visiškai buvo priešinga vaiko interesams. Be to, nustatyta, jog atsakovė turi problemų su alkoholio vartojimo, todėl jos sugebėjimas  visada tinkamai užtikrinti vaiko interesus, patenkinti jo visus poreikius kiekvienu atveju yra abejotinas. Atsakovė priešiškai nusiteikusi  Vaiko teisių apsaugos skyriaus atžvilgiu , nenoriai bendrauja su skyriaus darbuotojais, socialinių paslaugų centro darbuotojais, todėl nėra pagrindo kol kas nustatyti maksimalaus  atsakovės  dalyvavimo bendraujant su vaiku. Kadangi sūnus nori bendrauti su motina, todėl teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją, t.y. paliktina  2016m. sausio 14d., teismo nutartimi taikytina bendravimo su vaiku  tvarka, tik tikslintinos  darbo dienomis bendravimo su vaiku valandos nuo 17 valandos iki 20d. Teismo sprendimas  dėl bendravimo  su vaikais tvarkos  nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus situacijai,  dėl jo pakeitimo  tėvas ar motina gali ateityje kreiptis į teismą.

          Dėl bylinėjimosi išlaidų.

          Ieškovas paduodamas ieškinį į teismą sumokėjo 41 eurą (144 litus) žyminio mokesčio. Posėdžio metu pateikė dokumentus ir prašė priteisti  atstovavimo išlaidas 790 eurų (t., b.1., 86,87, 169, t.2, b.l. 82) ir 88,40 eurų už byloje atliktą ekspertizę. Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos žyminio mokesčio, atstovavimo ir atliktos ekspertizės išlaidos, viso 919,40 eurų.  

          Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos- 73.13 eurų.

           Vadovaudamasis LR CPK259, 260, 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

           Ieškinį patenkinti , priešieškinį  ir patikslintą priešieškinį atmesti.

           Pakeisti 2012m kovo 5d., Anykščių rajono apylinkės teismo  nutartimi civ. byloje Nr. 2-88-266/2012 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, kuriame nustatyta nepilnamečio sūnaus  A. S., gi. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su motina ir nustatyti A. S. , gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su tėvu V. S..

           Priteisti iš D. K. nuo 2016-01-14  išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam tėvo V. S. , kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 90 eurų   , iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

           Spendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

           Nutraukti išlaikymo sūnui A. S. išieškojimą iš V. S. pagal 2014-12-08 Anykščių rajono apylinkės teismo  D. K. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-88-266/2012 .

           Nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: nepilnametis  sūnus A. S. su motina D. K. bendrauja  kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 valandos iki sekmadienio 16 valandos, jos gyvenamojoje vietoje ir vieną kartą per savaitę darbo dienomis nuo 17 valandos iki 20 valandos, leidžiant šią bendravimo dieną pasirinkti vaiko motinai, apie pasirinktą bendravimo dieną telefonu informavus vaiko tėvą V. S..

           Priteisti iš D. K. V. S. 919,40 eurų bylinėjimosi išlaidų.

           Išieškoti iš atsakovės D. K. į valstybės biudžetą (sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 73,13 eurų teismo turėtų pašto išlaidų . 

           Įsiteisėjus  sprendimui, panaikinti 2016 m. sausio 14d., teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones .

           Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

            Teisėja                                                         Zita Gavėnienė