Civilinė byla Nr. 3K-3-455/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
45.1; 44.5.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Mercbusas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės
teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės
,,Mercbusas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Silberauto“ dėl
nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas
prašė priteisti iš atsakovo 15 330 Lt nuostolių atlyginimą už pakaitinio automobilio nuomą. Šį reikalavimą ieškovas grindė nurodydamas, kad 2006 m. liepos 12 d. su atsakovu pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią išperkamosios
nuomos būdu įsigijo automobilį „Mercedes Benz Sprinter 518“. Ieškovo teigimu,
automobilis per pusę metų nuo jo perėmimo sugedo septynis kartus, tačiau
atsakovas atsisakė vykdyti įsipareigojimus pagal Mobility Go paslaugą ir
suteikti ieškovui pakaitinį automobilį ginčo automobilio remonto laikui. Ieškovas,
siekdamas vykdyti savo įsipareigojimus keleiviams, nuomojo kitą transportą, todėl
pateikė atsakovui reikalavimą atlyginti patirtas nuomos išlaidas. Atsakovas atsisakė
padengti šias išlaidas, nurodydamas, kad gali apmokėti tik už 5 parų nuomą.
Ieškovo teigimu, dėl ginčo automobilio remontų jis turėjo 74 dienas nuomoti
kitą transportą, pagal Mobility Go paslaugą negalėjimo naudotis
automobiliu kompensacija yra 60 eurų per dieną, todėl visi nuostoliai už
pakaitinio automobilio nuomą yra 15 330 Lt, kuriuos ir privalo atlyginti atsakovas (CK 6.333 straipsnio 3 dalis, 6.334 straipsnio 3, 4 dalys).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo
ir nutarties esmė
Vilniaus
miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad automobilis nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. buvo remontuojamas septynis kartus, o, atsižvelgiant į tai,
kad tai buvo garantinio aptarnavimo laikotarpiu, remontas buvo atliekamas „Mercedes
Benz“ centruose Vilniuje (13 dienų), Kaune (15 dienų), Klaipėdoje ir Lenkijos
Zabrze „Mercedes Benz“ centre (46 dienas). Teismas, atmesdamas ieškinio
reikalavimus, nurodė, kad pagal šalių 2006 m. liepos 12 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 5.7 punktą pardavėjas (atsakovas) neprisiėmė
jokios atsakomybės dėl negalėjimo naudotis preke (automobiliu) garantinio
remonto metu, o ieškovas šios sutarties sąlygos neginčijo. Be to, ieškovo
nurodoma paslauga Mobility Go, pagal kurią garantinio remonto metu klientas
gali naudotis nemokamai taksi, vietinio susisiekimo priemonėmis arba (pagal
galimybes) atsarginiu automobiliu, neįeina į garantinius atsakovo
įsipareigojimus ieškovui, nes to nenumatyta ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje. Teismas
atmetė ieškinį dar ir dėl to, kad ieškovas dalį savo reikalavimų siejo su
išlaidomis, patirtomis automobilį remontuojant Lenkijoje, tačiau visi klausimai
dėl Mobility Go paslaugos turėjo būti sprendžiami servise, kuris atliko
garantinio aptarnavimo darbus. Dėl to, teismo teigimu, pretenzijos dėl 46 dienų
automobilio nuomos atsakovui reiškiamos be pagrindo.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad
pirkimo–pardavimo sutarties 5.7 punkto sąlyga, jog pardavėjas neprisiima jokios
atsakomybės dėl negalėjimo naudotis preke garantinio remonto metu, nereiškia,
kad pardavėjas nėra atsakingas už netinkamos kokybės daikto pardavimą, todėl
pirkėjas gali reikšti reikalavimus, įtvirtintus CK 6.334 straipsnio 1 dalyje. Kolegija
taip pat nurodė, kad pirkėjo teisės, nusipirkus nekokybišką daiktą, nustatytos
specialiojoje teisės normoje, todėl, sprendžiant ginčą dėl pardavėjo
atsakomybės už nekokybišką daiktą, taikomos specialiosios CK XXIII skyriaus „Pirkimas–pardavimas“
nuostatos, o ne bendrosios atsakomybę reglamentuojančios normos. Dėl to,
teisėjų kolegijos teigimu, CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardyti visi atvejai,
kuriais gali pasinaudoti netinkamos kokybės daiktą įsigijęs pirkėjas. Teisėjų kolegija
sprendė, kad reikalavimai, grindžiami CK 6.334 straipsnio 3 dalimi, turi būti
atmesti, nes ieškovas neįrodė, jog daiktas žuvo. Be to, ieškovas įrodinėja dėl netinkamos
daikto kokybės patirtus nuostolius, tačiau nereikalauja sumažinti daikto pardavimo
kainos. Kolegijos nuomone, bylos medžiaga neleidžia teigti, kad ieškovui
perduotas daiktas buvo netinkamos kokybės, nes vien aplinkybė, kad automobilis dažnai
gedo ir buvo remontuojamas, neįrodo, jog jis neatitiko kokybės reikalavimų. Teisėjų
kolegija taip pat nurodė, kad ieškovas, savo reikalavimus grįsdamas atsakovo
nesuteikta Mobility Go paslauga, turėjo įrodyti, kad jis reikalavo suteikti
šią paslaugą sąlygomis, kurios buvo skelbiamos internete, dalijamuose
lankstinukuose servisuose. Tokios paslaugos reklaminiame skelbime buvo
nurodyta, kad tuo atveju, jei atliekamas garantinis remontas, įgaliotas „Mercedes“
partneris įsipareigojo pagal galimybes pateikti atsarginį automobilį, o tai,
teisėjų kolegijos teigimu, neleidžia daryti išvados, kad pardavėjas
įsipareigojo visais atvejais suteikti atsarginį automobilį. Atsižvelgdama į
tai, teisėjų kolegija laikė, kad atsakovas nei pirkimo–pardavimo sutartimi, nei
paslaugos Mobility Go reklama neprisiėmė įsipareigojimo suteikti
atsarginį automobilį visais atvejais, todėl nėra atsakingas dėl to, kad tokio
automobilio nesuteikė, ir ieškovas buvo priverstas nuomoti kitus automobilius.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m.
liepos 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir
ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai susiaurino pirkėjo teises, padarydamas neteisingą išvadą, kad CK
6.334 straipsnio 1 dalyje išvardyti visi atvejai, kuriais gali pasinaudoti netinkamos
kokybės daiktą įsigijęs pirkėjas. Sistemiškai aiškinant CK 6.251 straipsnio,
6.256 straipsnio 4 dalies bei 6.334 straipsnio nuostatas, negali būti
konstatuojama, kad pardavėjo atsakomybė yra ribota. Priešingai, CK 6.334 straipsnyje
nustatyta papildoma pardavėjo atsakomybė, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo
santykių specifiką. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kitos
specialiosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios panašius teisinius
santykius, t. y. kilusius iš panašių – dovanojimo, nuomos, rangos ir t. t.
sutarčių, visiškos atsakomybės principo niekaip neriboja.
2.
Teismas nepagrįstai siaurai išaiškino
CK 6.334 straipsnio 4 dalies nuostatą, nurodydamas, kad norma yra tik dėl tokių
sąlygų, kurios tiesiogiai apriboja pirkėjo teises, nurodytas 6.334 straipsnio
1 dalies 1-4 punktuose. Toks teismo aiškinimas tiesiogiai kyla iš to, kad
teismas nepagrįstai CK 6.334 straipsnyje įtvirtintas pirkėjo teises laiko
visomis pirkėjo turimomis teisėmis apskritai. Pripažinus, kad pardavėjui
taikytinas visiškos atsakomybės principas, tokiam pirkėjo teisių susiaurinimui
nėra jokio pagrindo.
3.
Teismas nepagrįstai siaurai vertino
pirkėjo teises, kylančias iš Mobility Go paslaugos, nes ši paslauga nėra
susijusi tik su pakaitinio automobilio suteikimu, o gali būti teikiama ir pinigais
kompensuojant nuostolius dėl negalėjimo naudotis automobiliu. Pažymėtina, kad
atsakovas buvo sutikęs kompensuoti ieškovo nuostolius, taigi tokia apimtimi (60 eurų
už parą) buvo skaičiuoti kasatoriaus patirti nuostoliai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą
atmesti. Atsiliepimą atsakovas grindžia tokiais argumentais:
1.
Kasatoriaus reikalavimai nepagrįsti,
nes pagal šalių sudarytos 2006 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punktą pardavėjas neprisiima jokios atsakomybės dėl pirkėjo negalėjimo
naudotis preke garantinio aptarnavimo metu.
2.
Kasatorius netinkamai vertina Mobility
Go paslaugos teisinę prigimtį, nes įsipareigojimas suteikti Mobility Go
paslaugą nėra pirkimo-pardavimo sutarties sudėtinė dalis. Šalys sutartyje
konkrečiai susitarė dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, taip pat dėl
garantinio remonto teikimo tvarkos, o Mobility Go paslauga į atsakovo
įsipareigojimų kasatoriui apimtį neįeina. Be to, kasatorius apskritai nepateikė
jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į atsakovą, siekdamas gauti Mobility Go
paslaugą prasidėjus remontams.
3.
Apeliacinės instancijos teismas
tinkamai nustatė CK 6.334 straipsnio turinį ir teisingai kvalifikavo situaciją,
nes šiame straipsnyje įtvirtintas pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą,
baigtinis teisių sąrašas. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punktu šalys
susitarė, kad pardavėjas neturi sutartinės pareigos pateikti automobilio pirkėjui
kito automobilio ar kitaip kompensuoti jo negalėjimo naudotis automobiliu, kol
šis yra remontuojamas, ir ši nuostata nėra susijusi su CK 6.334 straipsnio 4 dalies
uždraudimu tartis dėl pardavėjo atsakomybės ribojimo.
4.
Kasatorius taip ir nesuformulavo savo
reikalavimų pagrindo, todėl atsakovui yra neaišku, ar kasatorius teigia patyręs
nuostolių dėl to, kad atsakovas pardavė nekokybišką prekę, ar dėl to, kad atsakovas
nekokybiškai atliko automobilio remontą, ar dėl to, kad atsakovas nekompensavo
ieškovui lygiaverčio automobilio nuomos kainos laikotarpiu, kai automobilis
buvo remontuojamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal
CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo
ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu,
remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis
aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti
teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis teismas pasisako dėl netinkamos
kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių apimtį reglamentuojančių teisės
normų taikymo.
Dėl
netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių
Nagrinėjamu
atveju kasatorius ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą,
nurodydamas, kad iš atsakovo nupirktas automobilis dažnai gedo, todėl kasatorius,
besiverčiantis keleivių pervežimo veikla, negalėjo juo naudotis ir remonto
laikui turėjo nuomotis kitą transportą. Pirmosios instancijos teismas,
atmesdamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad pagal šalių 2006 m. liepos 12 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 5.7 punktą pardavėjas (atsakovas)
neprisiėmė jokios atsakomybės dėl negalėjimo naudotis preke (automobiliu)
garantinio remonto metu, o kasatorius šios sutarties sąlygos neginčijo. Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties 5.7 punkto sąlyga,
jog pardavėjas neprisiima jokios atsakomybės dėl negalėjimo naudotis preke
garantinio remonto metu, nereiškia, kad pardavėjas nėra atsakingas už
netinkamos kokybės daikto pardavimą, todėl pirkėjas gali reikšti reikalavimus,
nustatytus CK 6.334 straipsnio 1 dalyje. Kolegija taip pat nurodė,
kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardyti visi atvejai, kuriais gali
pasinaudoti netinkamos kokybės daiktą įsigijęs pirkėjas, o kasatoriui
neįrodžius, kad daiktas žuvo, nuostolių atlyginimas negali būti priteisiamas (CK
6.334 straipsnio 3 dalis). Kasatorius ginčija tokią apeliacinės
instancijos teismo išvadą. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas CK 6.334
straipsnio aiškinimo ir pirkėjo teisių apimties, įsigijus netinkamos kokybės
daiktą, klausimas.
Sprendžiant šį
klausimą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį,
6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti
sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Kaip
yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę
yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK
6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas
garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327
straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę
netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB
„Mechanika“, bylos Nr. 3K-3-19/2010).
CK 6.334 straipsnio
1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą
parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų.
Kitaip tariant, pardavėjas atsako už bet kokius daiktų trūkumus, kurių neaptarė
su pirkėju. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje
nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus
reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties
pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais,
pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr.
3K-3-182/2009). Taigi be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo
būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti
nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Skirtingi
specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje,
gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka
pažeistoms teisėms atkurti. Be to, specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali
būti derinami su nuostolių atlyginimu. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis
pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai,
kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334
straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais.
Atsižvelgdama į
tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai apribojo pirkėjo turimas teises nusipirkus netinkamos kokybės
daiktą tik CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog
kasatorius neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nes pagal šalių
sudarytą sutartį pardavėjas (atsakovas) neprisiėmė jokios atsakomybės dėl
negalėjimo naudotis preke (automobiliu) garantinio remonto metu. CK 6.334
straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, draudžianti pirkimo–pardavimo
sutartyje šalims numatyti sąlygas, panaikinančias ar ribojančias pardavėjo
atsakomybę už daiktų kokybės trūkumus. Atsakomybė šiuo atveju suvokiama ne tik kaip
specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, kurie gali būti taikomi perdavus
netinkamos kokybės daiktą ir kurie nurodyti CK 6.334 straipsnio
1 dalyje, bet ir kaip bendroji civilinė atsakomybė (nuostolių atlyginimas
ar netesybų sumokėjimas). Šios taisyklės išimtys – tik įstatyme nustatyti atvejai,
pavyzdžiui, kai pardavėjas atskleidė pirkėjui daikto trūkumus ar kai pirkėjas
perka daiktus iš pardavėjo, kuris nėra profesionalas (CK 6.334 straipsnio 4
dalis, 6.327 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo nurodyti
argumentai, kad sutarties 5.7 punktas nėra susijęs su CK 6.334 straipsnio 4
dalies uždraudimu tartis dėl pardavėjo atsakomybės ribojimo, nes savo turiniu pirmiau
nurodytas susitarimas, jog pardavėjas neturi kompensuoti pirkėjo nuostolių,
susijusių su negalėjimu naudotis automobiliu dėl šio gedimų, iš esmės yra
pardavėjo atsakomybės ribojimas.
Pažymėtina,
kad kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius
nuostolius, turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės
sąlygos, tarp jų - nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai). Be
to, pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra
atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti
trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar
nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui
pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka
pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris
atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, bylos Nr.
3K-3-133/2010). Pardavėjas garantavo daikto kokybę, todėl turi įrodyti
aplinkybes, kai jis gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, t. y. jis turi
įrodyti bent vieną iš aplinkybių: daikto trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas
pažeidė jo naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės, dėl
nenugalimos jėgos (CK 6.212, 6.253 straipsniai). Taigi jeigu pirkėjas įrodo
parduotų daiktų trūkumus garantijos laikotarpiu, pardavėjui tenka atsakomybė,
taip pat ir dėl pirkėjui atsiradusių su tuo susijusių nuostolių, nebent jis
įrodytų, kad daiktų trūkumai atsirado dėl to, jog pirkėjas pažeidė jų naudojimo
ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
Nagrinėjamu
atveju teismai nustatė, kad kasatoriaus įsigytas automobilis dažnai gedo, dėl
to kasatorius negalėjo juo naudotis ir teigia patyręs nuostolių. Atsižvelgiant
į tai, kad atsakovas kelia klausimus, susijusius su automobilio gedimo
priežastimis, o kasatorius savo reikalavimus grindžia ne tik Mobility Go
paslaugos suteikimu, tačiau ir bendru reikalavimu dėl nekokybiško įsigyto
daikto ir nuostolių, atsiradusių negalint naudotis tokiu daiktu pagal paskirtį,
nagrinėjamu atveju teismai privalėjo tirti pirmiau nurodytas aplinkybes,
susijusias tiek su tinkamu atsakovo prievolės perduoti tinkamos kokybės prekę
kasatoriui įvykdymu, tiek su automobilio dažno gedimo priežastimis, tiek su
kasatoriaus nurodomų nuostolių realumu, pagrįstumu bei dydžiu. Tačiau iš teismų
procesinių dokumentų turinio matyti, kad šios nagrinėjamai bylai reikšmingos
aplinkybės tirtos nebuvo.
Išvados, kad
nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas ne tik Mobility Go paslaugos
taikymo klausimas, tačiau ir atsakovo kaip pardavėjo atsakomybės už netinkamos
kokybės daiktą klausimas, nepaneigia atsakovo teiginiai, jog šių aplinkybių nagrinėjimas
reikštų ieškinio ar apeliacinio skundo ribų peržengimą.
Asmuo, kuris
kreipėsi į teismą, neprivalo teisiškai kvalifikuoti ginčo santykių, tai yra
bylą nagrinėjančio teismo pareiga, tačiau jis turi nurodyti faktines
aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų pagrindą, ir tinkamai suformuluoti
reikalavimą (dalyką). Ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti
taip, kad leistų bylą nagrinėjančiam teismui nustatyti, kokie materialiniai
įstatymai turi būti taikomi ginčui išspręsti; jeigu jie suformuluoti nepakankamai
išsamiai, teismas turi imtis procesinių priemonių trūkumams ištaisyti. Teisinė ieškinio
pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas
ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo
sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais
atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai
nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį
pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip
ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu
atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai,
141
straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus
miesto savivaldybė v. I. R., O. R. ir kt., bylos Nr.
3K-3-473/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje S. N. v.
R. A., bylos Nr.3K-3-29/2009; 2005 m. vasario 23 d. nutartį
civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005;
2001 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje
byloje AB Tauro bankas v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; kt.).
Nagrinėjamu
atveju iš kasatoriaus teismui paduoto ieškinio turinio matyti, kad kasatorius,
reikalaudamas priteisti nuostolių atlyginimą, kurio dydį skaičiuoja remdamasis Mobility
Go paslaugos įkainiais, reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia ne
tik pakaitinio automobilio nesuteikimu pagal Mobility Go paslaugą,
tačiau ir tuo, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis, kuriuo
jis negalėjo naudotis ir dėl to turėjo nuostolių. Atsižvelgdami į tai, teismai
turėjo nagrinėti šiuos kasatoriaus reikalavimus ir tirti pirmiau šioje
nutartyje nurodytas su tuo susijusias reikšmingas bylos aplinkybes.
Dėl
Mobility Go paslaugos
Pirmosios
instancijos teismas sprendė, kad kasatoriaus nurodoma Mobility Go paslauga,
pagal kurią garantinio remonto metu klientas gali naudotis nemokamai taksi,
vietinio susisiekimo priemonėmis arba (pagal galimybes) atsarginiu automobiliu,
neįeina į garantinius atsakovo įsipareigojimus kasatoriui, nes nenumatyta ginčo
pirkimo–pardavimo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė,
kad atsakovas nei pirkimo–pardavimo sutartimi, nei paslaugos Mobility Go
reklama neprisiėmė įsipareigojimo suteikti atsarginį automobilį visais
atvejais, todėl nėra atsakingas dėl to, kad tokio automobilio nesuteikė, ir kasatorius
buvo priverstas nuomoti kitus automobilius.
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad teismai
nepagrįstai konstatavo, jog kasatorius negalėjo naudotis Mobility Go
paslauga. Nėra ginčo dėl to, kad kasatoriui ir atsakovui sudarant automobilio
pirkimo-pardavimo sutartį ši paslauga buvo viešai reklamuojama, nurodant, kad
šios papildomos garantijos taikomos tam tikrų modelių automobiliams. Kasatorius
įsigijo vieną iš reklamoje nurodytų modelių automobilių, todėl galėjo pagrįstai
tikėtis, kad paslauga bus taikoma ir jam. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje
šalys konkrečiai neaptarė, jog viešai deklaruojamos paslaugos kasatoriui nebus
taikomos, sąžininga dalykinė praktika reikalauja pripažinti, kad Mobility Go
paslauga nagrinėjamu atveju privalo būti laikoma sudėtine šalių susitarimo
dalimi. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo
teiginiai, kad Mobility Go paslaugos teikimas yra „Mercedes Benz“
automobilių gamintojo marketingo priemonė ir paslauga neįeina į garantinius
pardavėjo įsipareigojimus.
Pažymėtina,
kad nagrinėjamu atveju kasatorius būtent Mobility Go paslaugos reklamoje
nurodomu nuostolių kompensacijos dydžiu grindžia reikalaujamų priteisti nuostolių
dėl netinkamos kokybės daikto dydį. Atsižvelgdami į tai, kad pirkėjas privalo
įrodyti savo turėtų nuostolių dydį, teismai privalėjo nagrinėti šiuos
kasatoriaus reikalavimus, derindami su pirmiau nurodytomis būtinomis tirti
aplinkybėmis, susijusiomis su kasatoriaus nuostolių faktu bei dydžio pagrįstumu.
Be to, teismai turėjo tirti ir atsakovo nurodytas
aplinkybes, susijusias su Mobility Go paslaugos pobūdžiu, t. y. jo
teiginius, kad ši paslauga reklamoje apibrėžiama kaip siūloma priemonė, kuria
siekiama padėti asmeniui, kurio automobiliui atliekamas garantinis remontas,
išlikti mobiliam, bet ja nėra siekiama kompensuoti per remonto laikotarpį
netektų pajamų (pavyzdžiui, pajamų iš verslo).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų
kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės
instancijos teismai netinkamai nustatė pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės
daiktą, teisių apimtį, todėl netyrė ir nevertino tokio pobūdžio ginčams
reikšmingų aplinkybių, susijusių su perduoto kasatoriui automobilio kokybe,
atsakovo prievole atlyginti su galimu nekokybiško daikto perdavimu susijusius
nuostolius, kasatoriaus nurodomų nuostolių realumu bei pagrįstumu. Šie
pažeidimai atitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą
kasacijos pagrindą, todėl teismų sprendimai naikintini. Kadangi dėl teismų
padarytų klaidų byloje reikia išaiškinti ir nustatyti teisiškai reikšmingas
aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos pirmosios instancijos teisme, tai byla
turi būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti
ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Sigitas
Gurevičius
Sigita Rudėnaitė