Administracinė byla Nr. AS-78-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05724-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas L. L. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 2 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir atsakovas) atlikti įstatymų reikalavimus atitinkantį tarnybinį patikrinimą bei atsakyti į jo skunde keliamus klausimus.

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. spalio 30 d. padavė atsakovui skundą dėl vyriausiųjų patrulių S. R. (S. R.) ir T. Š. (T. Š.) veiksmų, prašydamas taikyti jiems tarnybinę atsakomybę. Pareigūnai savo veiksmais pažeidė esmines teisės aktų nuostatas, tačiau atsakovas, vertindamas jų veiksmus, į tai neatsižvelgė. Iš 2015 m. lapkričio 14 d. gauto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. 10-S-281350 ,,Dėl gauto skundo“ matyti, kad į skunde pateiktas aplinkybes neatsižvelgta, nenurodyta, kodėl nepatenkintas skundas, motyvuotai neatsakyta į skunde keltus klausimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnį, administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teismų praktikoje        laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę      ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.).

Teismas, remdamasis pateiktais dokumentais, nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl vyriausiųjų patrulių veiksmų, prašydamas nustatyti pareigūno, kuris atsisakė pateikti tarnybinį pažymėjimą ir atliko jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, tapatybę bei, nustačius šio pareigūno tapatybę, jo atžvilgiu taikyti tarnybinę atsakomybę. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 10-S-281350 atsakė į pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad, nesurinkus duomenų, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausieji patruliai S. R. ir T. Š. pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstas. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas reikalavimo dėl šio rašto nereiškia, tačiau iš skundo turinio matyti, kad iš esmės į teismą kreipėsi su juo nesutikdamas ir iš jo kildina reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Paminėtu raštu atsakyta į pareiškėjo skundą, tačiau jame nėra suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis. Teismo vertinimu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. 10-S-281350 yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių.

Teismas pažymėjo, kad remiantis Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatomis įstaigos vadovui suteikta teisė spręsti dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tarnybinis patikrinimas teisines pasekmes sukelia tik tikrinamam pareigūnui. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. 10-S-281350  panaikinimas pareiškėjo teisėms ir pareigoms įtakos neturėtų, nes, net ir įpareigojus atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą, dar nereiškia, kad jis būtų baigtas paskyrus tarnybinę nuobaudą. Teisės    aktai nenumato teisės asmenims, kurie kreipėsi dėl pareigūnų galbūt padarytų pažeidimų, apskųsti institucijos vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio patikrinimo atlikimas ar neatlikimas pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų negali pažeisti.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 10-S-281350 buvo informuotas apie priimtą sprendimą dėl           jo skundo, tačiau informacinio pobūdžio dokumentai nelaikytini aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. 10-S-281350 nedaro įtakos pareiškėjo materialiniam teisiniam suinteresuotumui, konstatavo, kad negali priimti nagrinėti skundo dėl pareiškėjo reiškiamo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurį jis reiškia nesutikdamas su paminėtu raštu. Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas aktas atitinka individualaus administracinio akto požymius. Atsakovo raštu atsisakyta patenkinti jo skundą, taigi taip apribotos jo teisės – užkertamas kelias tolimesnei jų gynybai teikiant ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Esminis momentas yra pats tarnybinio patikrinimo atlikimas patrulių atžvilgiu, kad būtų galima nustatyti, ar jie atliko neteisėtus veiksmus. Teismui atsisakant nustatyti atsakovo pareigą atlikti tarnybinį patikrinimą yra apribojamos jo teisės ir nebėra jokių kitų būdų, kaip jas apginti. Pažymi, kad klausimai, koks yra skundžiamo rašto ar veiksmo pobūdis (ar tai yra administracinis aktas, ar veiksmas, ar informacinio pobūdžio raštas), ar skundžiamas raštas ar veiksmas sukelia teisines pasekmes, ar jis kokiu nors būdu pažeidžia asmens teises ar įstatymo saugomus interesus, negali būti sprendžiami skundo priėmimo stadijoje. Į šiuos klausimus turi būti atsakoma, nagrinėjant bylą iš esmės. Tai, jog skundžiamas raštas ar veiksmas nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos asmens teisėms ir šių teisių nepažeidžia, gali būti pagrindas atmesti suinteresuoto asmens skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti skundą priimti. Paminėtas  proceso normų aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS2-323/2005 suformuluotas taisykles. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad raštas yra informacinio pobūdžio, nes tai prieštarauja rašto turiniui. Pateikti faktai patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. 10-S-281350 turi būti pripažintas individualiu administraciniu aktu, kuriuo buvo apribotos jo teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ši teisės norma nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai    jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas iš esmės į teismą kreipėsi   nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 10-S-281350 ,,Dėl gauto skundo“ ir iš jo kildina reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Šiuo raštu, atsakant į 2015 m. spalio 30 d. skundą, pareiškėjui pranešta, jog, nesurinkus duomenų, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausieji patruliai S. R. ir T. Š. pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstas (b. l. 4). Akivaizdu, kad šis atsakovo raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių. Jame nėra jokių pareiškėjui skirtų patvarkymų (įpareigojimų), todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tai atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje                               Nr. AS-1312-261/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Anatolijus Baranovas

                                                                                                Dainius Raižys

                                                                                                Virginija Volskienė