Civilinė byla Nr. e2-287-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01140-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir atsisakyta tvirtinti M. Š. finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Open Banking LT“ nemokumo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi UAB „Open Banking LT“ (ankstesnis pavadinimas UAB „KEVIN LT“) iškelta bankroto byla. Nemokumo administratoriumi paskirtas Juozas Viščinis. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d.

2.       Nemokumo administratorius 2022 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į UAB „Open Banking LT“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą (DOK-44962) prašydamas patvirtinti M. Š. 422 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti M. Š. finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Open Banking LT“ bankroto byloje.

4.       Teismas pažymėjo, kad M. Š. rašytiniais paaiškinimais patikslino savo reiškiamą finansinį reikalavimą sumažindamas jį nuo 422 000 Eur iki 372 000 Eur pagal dvylika kasos pajamų orderių.

5.       Teismas nustatė, kad M. Š. ir M. Z. 2021 m. birželio 1 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo į UAB „Open Banking LT“. Sutartimi buvo perduotos reikalavimo teisės pagal paskolos sutartis, t. y. M. Z. bendrovei buvo paskolinęs 372 000 Eur, pinigų perdavimo faktas pagrįstas su sutartimi perduotais kasos pajamų orderiais. M. Š. paaiškino, kad iki kreipimosi į bendrovės nemokumo administratorių bendrovės apie reikalavimo teisių perėmimą raštu neinformavo. Mano, kad kreipimasis į nemokumo administratorių laikytinas tinkamu bendrovės informavimu apie reikalavimo teisių perleidimą.

6.       Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022, pažymėjo, kad terminas UAB „Open Banking LT“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2022 m. birželio 27 d. M. Š. į nemokumo administratorių dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 14 d., t. y. akivaizdžiai ir ženkliai praleidęs tiek Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytą, tiek ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 41 straipsnyje įtvirtintą terminą. Dėl termino praleidimo pareiškėjas formaliai nurodė, kad apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Open Banking LT“ jam nebuvo žinoma ir pareigos domėtis savo skolininku jis neturi.

7.       Teismas sprendė, kad M. Š. nurodytos aplinkybės dėl nežinojimo apie UAB „Open Banking LT“ iškeltą bankroto bylą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ši priežastis laikytina objektyvia, nuo M. Š. valios nepriklausoma priežastimi, sukliudžiusia jam laiku kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Subjektyvus M. Š. savo, kaip kreditoriaus, teisių ir (arba) pareigų vertinimas nepaneigia ir negali paneigti pamatinių nemokumo proceso efektyvumo principo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, sutarties vykdymo principų, įpareigojančių šalis sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiauti, kooperuotis ir vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Būtent suinteresuoti asmenys turi įrodyti, kad buvo rūpestingi, domėjosi savo skolininko padėtimi (ypač atsižvelgiant į finansinio reikalavimo atsiradimo laiką) ir dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti savo finansinio reikalavimo laiku. Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti.

8.       Teismas konstatavo, kad M. Š. į bankroto administratorių su finansiniu reikalavimu laiku nesikreipė, jo nurodytos aplinkybės (priežastys) dėl termino praleidimo nelaikytinos objektyviomis ir sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teismas nurodė, kad finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas sprendžiami tik tuomet, kai yra priimtas sprendimas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą tokį reikalavimą pateikti. Neatnaujinus termino finansiniam reikalavimui pareikšti, nėra pagrindo svarstyti ir M. Š. finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Pareiškėjas M. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pateikti finansinį reikalavimą bei patvirtinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino nemokumo proceso efektyvumo principą ir neįvertino šio principo santykio su kreditorių lygiateisiškumo principu. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022, spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti terminą kito kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti UAB „Open Banking LT“ bankroto byloje nurodė, kad terminas buvo praleistas nežymiai – 3 mėnesius. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas, terminą finansiniam reikalavimui pareikšti praleidęs 5 mėnesius, terminą praleido ženkliai. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022 nurodė, kad formalus termino neatnaujinimas kreditoriui prieštarautų teisingumo principams.

9.2.                      Termino kreditoriams pareikšti savo reikalavimus paskirtis yra skatinti operatyvų bankroto procesą, bet ne nubausti terminą praleidusią šalį. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo praleisto termino būtų vilkinamos bankroto procedūros. Priešingai, bankroto procese vis dar sprendžiami klausimai dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo.

9.3.                      Pareiškėjas nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą, todėl negalėjo laiku pareikšti savo finansinio reikalavimo. Pareiškėjas neturi pareigos domėtis skolininko teisine padėtimi.

9.4.                      Pareiškėjas ir M. Z. 2021 m. birželio 1 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, šia sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės pagal paskolos sutartis, kurių pagrindu M. Z. buvo paskolinęs bendrovei pinigus, pridėti tai patvirtinantys kasos dokumentai.

10.       M. Z. atsiliepime prašė pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą patenkinti ir atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, patvirtinti M. Š. 372 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje. Atsiliepime iš esmės pakartojami atskirojo skundo argumentai.

11.       Trečiasis asmuo P. S. (P. S.) atsiliepime prašė pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

11.1.                      Atskirajame skunde nenurodomi jokie reikšmingi argumentai, sudarantys pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, priežasčių svarbumas teismų praktikoje būtent ir yra nustatomas per rūpestingumo pareigą domėtis asmens, kuriam ketini pareikšti reikalavimą, turtine padėtimi.

11.2.                      Vien tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022 kreditoriui buvo atnaujintas terminas pareikšti finansinius reikalavimus, nesuteikia pagrindo atnaujinti terminą M. Š., ypač, kai šis nėra nurodęs jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių.

11.3.                      Pareiškėjas neįrodė savo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Vien reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas savaime nereiškia, kad egzistavo koks nors reikalavimas į pačią bendrovę. M. Š. ir M. Z. pateiktame 2021 m. birželio 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyje net nėra nurodyta, kas yra skolininkas, į kurį M. Z. neva perleidžia tariamas reikalavimo teises. Neegzistuoja jokie 12 kasos pajamų orderių originalai ir (ar) išgalvotos paskolos sutartys, kurių pagrindu M. Š. grindžia 372 000 Eur dydžio reikalavimą į bendrovę. M. Š. iki pat šio momento nėra pateikęs šių dokumentų originalų, nežinia, kokiu pagrindu nurodo, kad jie neva yra pas P. S..

11.4.                      Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2020 m. kovo 12 d. patikrinimo pažymoje įvertinusi bendrovės gautas pajamas, nenustatė, kad bendrovė iš M. Z. būtų gavusi kokias nors pinigines lėšas grynaisiais pinigais. Bet to, VMI 2023 m. vasario 8 d. paaiškinimuose nurodė, kad vien kasos pajamų orderių pateikimas savaime neįrodo jokios prievolės ir (ar) jos rūšies, tuo tarpu kasos pajamų orderiai, kuriais reikalavimą grindžia M. Z., nerasti (originalai iki šio momento nėra pateikti), jie nėra apskaityti bendrovės veikloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

14.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl termino, nustatyto finansiniam reikalavimui pareikšti, atnaujinimo ir finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje.

Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

15.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų.

16.       Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus įstatyme nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

17.       Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuluota galiojant ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).

18.       Nei CPK, nei JANĮ (o anksčiau – ir ĮBĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

19.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat, ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012).

20.       Nustatyta, kad UAB „Open Banking LT“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022 nustatė ir išaiškino, kad terminas UAB „Open Banking LT“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2022 m. birželio 27 d., kadangi apie nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimą viešai buvo paskelbta 2022 m. gegužės 27 d. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas M. Š. kreipėsi į nemokumo administratorių praleidęs terminą finansiniams reikalavimams pareikšti.

21.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad kreditorius neturi nuolat domėtis skolininko padėtimi ir tikrinti, ar skolininkui nėra iškelta bankroto byla. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad kreditorius, turintis reikalavimą skolininko atžvilgiu, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, kooperuotis ir vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Sutiktina ir su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad priežasčių svarbumas teismų praktikoje būtent ir yra nustatomas per rūpestingumo pareigą domėtis asmens, kuriam ketini pareikšti reikalavimą, turtine padėtimi.

22.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į UAB „Open Banking LT“, sudarė dar 2021 m. birželio 1 d., laikė, jog įgijo 422 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į skolininką dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pranešė apie kreditoriaus pasikeitimą ar domėjosi galimybėmis gauti įgytą finansinį reikalavimą, tik 2022 m. gruodžio 14 d., praėjus pusantrų metų nuo reikalavimo perleidimo teisių sutarties sudarymo, beveik metams nuo bankroto bylos iškėlimo ir daugiau nei pusmečiui nuo dienos apie viešą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo paskelbimą, kreipėsi į nemokumo administratorių pranešdamas jam apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. 

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas įgijo reikšmingą didelės vertės finansinį reikalavimą, todėl jo elgesys delsiant kreiptis dėl pažeistų teisių gynybos šiuo atveju niekaip neatitiko protingo, apdairaus ir sąžiningo asmens elgesio standarto. Be to, remiantis viešai prieinamais duomenimis, pareiškėjas yra ne vieno juridinio asmens direktorius (CPK 179 straipsnis), todėl pareiškėjas suprato ir (ar) turėjo suprasti teisines pasekmes tuo atveju, jeigu per ilgai bus delsiama įgyvendinti savo teises į turimą finansinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti. Šiuo atveju pareiškėjas jokių termino praleidimo priežasčių nenurodė.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas atvejis, sprendžiant dėl termino finansiniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, yra savitas ir individualus, todėl kitose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl termino atnaujinimo, pateiktais išaiškinimais turėtų būti remiamasi itin apdairiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, apelianto cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022 susiklostė itin specifinės aplinkybės, lėmusios termino atnaujinimą, kadangi buvo nustatyta, jog iš tų pačių teisinių santykių kildinamas finansinis reikalavimas jau buvo patvirtintas bankroto byloje (žr. šios nutarties 20 punktą). Kita vertus, minimoje byloje buvo nutarta atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, kadangi jis buvo praleistas 3 mėnesius, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas tik praėjus beveik metams nuo bankroto bylos iškėlimo ir daugiau nei pusmečiui nuo dienos apie viešą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo paskelbimą, kreipėsi į nemokumo administratorių dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, taigi aptariamos ir nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės yra iš esmės skirtingos.

25.       Pažymėtina, kad JANĮ termino, per kurį turi būti pareikšti finansiniai reikalavimai, nesieja su potencialių kreditorių informavimu apie iškeltą bankroto bylą. Priešingai, kreditoriai bankroto procese dalyvauja pareikštiniu būdu, šiuo atveju būtent kreditoriams tenka pareiga būti aktyviems ir domėtis skolininko teisine padėtimi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-819-407/2022 21 punktą). Todėl pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybė, kad jis nebuvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą, neturi jokios esminės teisinės reikšmės.

26.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad būtent įstatyme nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus, o įstatymų leidėjas kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo terminą susiejo su nutarties iškelti nemokumo bylą priežiūros institucijos AVNT interneto svetainėje paskelbimu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022 14 punktą). Todėl kiekvienu atveju, kai šis terminas yra praleidžiamas, teismas yra įpareigotas individualiai spręsti dėl priežasčių atnaujinti terminą svarbumo. Šiuo atveju nei įstatymų leidėjas, nei formuojama teismų praktika termino atnaujinimo tiesiogiai nesiejo su aplinkybėmis, tokiomis kaip bankroto proceso eiga ar kitų finansinių reikalavimų tvirtinimas, o tik su aplinkybių, realiai sutrukdžiusių asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, vertinimu.

27.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas nėra išspręstas iš esmės ir finansinis reikalavimas nėra patvirtintas teismo nutartimi, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo atveju kažkaip yra pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas, kadangi pareiškėjas dar neturi kreditoriaus teisinio statuso. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog pinigai realiai buvo perduoti bendrovei ir vėliau panaudoti jos veikloje. Nemokumo administratoriui nebuvo perduoti jokie bendrovės kasos dokumentai (kasos knyga ir pan.) (DOK-685, 12 t., b. l. 78), todėl neįmanoma nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu bendrovei buvo perduotos lėšos pagal pareiškėjo nurodomus pinigų kvitus. Be to, VMI 2020 m. kovo 12 d. atlikusi operatyvų patikrinimą, nurodė, kad nuo veiklos pradžios įmonė nėra gavusi pajamų, o veikla yra išlaikoma iš skolintų lėšų, tačiau tarp išvardintų sumų nebuvo minima jokia paskolos sutartis (ar pinigų perdavimo kvitų pagrindu paskolinta suma), sudaryta su M. Z., kurią vėliau galėjo perimti pareiškėjas.

Dėl procesinės bylos baigties ir naujų įrodymų priėmimo

28.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2023 m. kovo 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-1161), kuriuose prašo atnaujinti terminą M. Š. finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jo finansinį reikalavimą. Nurodė, kad teikia papildomus įrodymus, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjant M. Š. finansinį reikalavimą iš esmės.

30.       Pirma, dėl skundžiamos teismo nutarties pareiškėjas M. Š. pateikė atskirąjį skundą, atsiliepimai į atskirąjį skundą galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui per 14 dienų (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Atsakovė savo teise teikti atsiliepimą nepasinaudojo. Nors teikiamas procesinis dokumentas pavadintas „rašytiniais paaiškinimais“, tačiau savo esme tai yra atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atsakovė neprašė atnaujinti termino procesiniam dokumentui pateikti, pagrindo atnaujinti termino teisėjų kolegija taip pat nenustatė, todėl teikiamą procesinį dokumentą atsisakoma priimti.

31.       Antra, atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nutarė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino finansiniam reikalavimui pareikšti, byloje nėra pasisakoma ir nesprendžiama dėl finansinio reikalavimo esmės – ar jis yra pagrįstas, todėl atsakovės, atstovaujamos nemokumo administratoriaus,  teikiami nauji įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjamoje civilinėje byloje. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Asta Radzevičienė

                                                                                Antanas Rudzinskas

                                                                                Vigintas Višinskis