Civilinė byla Nr. e2A-772-861/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22806-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.6.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Conresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-15 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Conresta“ ieškinį atsakovei UAB „Gatas“ dėl nuostolių atlyginimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Conresta“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Gatas“ 34 161,60 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2019-08-13 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Subrangos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo nustatytais terminais atlikti objekto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijos perimetrinės apsauginės tvoros, įvažiavimo automatinių vartų, gaisrinės technikos mechaniškai varstomų įvažiavimo vartų ir žaidimų aikštelės tvoros su įėjimo vartais gamybos ir montavimo darbus. Darbai turėjo būti atliekami nuo 2019-08-28 iki 2019-10-14. Atsakovė darbus pradėjo vykdyti tik 2019-09-30, o baigė 2019-12-02, t. y. vėluodama 49 dienas. Atsakovė vėlavo vykdyti darbus išimtinai dėl savo kaltės. Ieškovė buvo sudariusi tinkamas sąlygas darbams atlikti laiku, užtikrino reikalingus darbų frontus atsakovės nekliudomam darbui.
3. Dėl atsakovės vėlavimo atlikti darbus ieškovei darbų užsakovas pritaikė 250 000 Eur dydžio baudą. Pritaikyta bauda apima ir vėlavimą užbaigti kitus darbus, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė neprivalo prisiimti dalies atsakomybės. Bendras visų etapų vėlavimas sudarė 161 dieną. Vienai vėlavimo dienai tenka 1 552,80 Eur (250 000 Eur / 161) dydžio baudos dalis. Penkto etapo (darbai išorės statybvietėje) darbai buvo uždelsti 22 dienas. Dėl to atsakovei priskirtinas ieškovei pritaikytos baudos dalies dydis yra 34 161,60 Eur (1 552,80 Eur × 22). Nuo 2019-12-02, kai atsakovė užbaigė darbus, iki 2019-12-10 ieškovė užbaiginėjo darbus, kurių atlikimas buvo uždelstas dėl atsakovės kaltės.
4. Atsakovė UAB „Gatas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Nurodė, kad atsakovė Subrangos sutartyje nustatytu terminu darbų nepradėjo, nes ieškovė neperdavė darbų fronto – statybvietė nebuvo paruošta atsakovės darbų atlikimui ir neperduota sutartyje nustatyta tvarka. Darbų frontas atsakovei buvo perduotas ir įmonė galėjo pradėti darbus tik 2019-10-04. Kartu su darbų fronto priėmimo–perdavimo aktu pasirašytame susitarime dėl darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo, vykdant statybos darbus, buvo nurodyta, kad darbų atlikimo termino pabaiga – 2019-10-21. Jau tuo metu šalys laikėsi pozicijos, kad darbų atlikimo terminas, numatytas Subrangos sutartyje, turės būti pratęstas.
6. Atsakovė nėra atsakinga už Subrangos sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų nesilaikymą ir dėl kitų priežasčių. Ieškovė nenurodė, kad tvoros įrengimo vietoje bus elektros ir ryšių kabeliai, kuriuos reikės išsaugoti. Dėl to atsakovė turėjo daugiau kaip pusė tvoros įrengimo darbų atlikti rankiniu, o ne mechanizuotu būdu. Ieškovė taip pat tinkamai neparuošdavo teritorijos darbų atlikimui: tvoros įrengimo vietoje buvo priešgaisriniai hidrantai ir apšvietimo stulpai, dėl kurių reikėjo keisti tvoros išdėstymą, buvo įrengtas laikinas kelias, apsaugos postas, kai kuriose tvoros įrengimo vietose trūko grunto ar buvo per daug, prie stumdomų vartų nebuvo privesta elektra. Šias aplinkybes ieškovė iš esmės pripažino 2019-10-07 atsakyme į atsakovės pretenziją. Faktinė darbų atlikimo pabaiga nusikėlė ir dėl to, kad ieškovė nebuvo suderinusi leidimo demontuoti laikiną tvorą, neužtikrino operatyvaus pravažiavimo prakasimo, kad būtų sumontuoti kabeliai foto davikliui.
7. 2019-11-29 ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo. Šio susitarimo turinys patvirtina, kad tikrosios ieškovės darbų apimtys iš anksto nebuvo žinomos ir paaiškėjo tik darbų atlikimo metu. 2020-02-04 galutiniame statybos darbų priėmimo–perdavimo akte šalys patvirtino, kad atsakovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė pilnai, darbus atliko laiku ir kokybiškai. Ieškovė žinojo, kad atsakovei nebuvo laiku perduotas darbų frontas. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad darbams atlikti bus sudarytas bendras apie 1,5 mėnesio terminas nuo realios darbų pradžios.
8. Atsakovė neprisiėmė atsakomybės už ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą objekto užsakovui, nedalyvavo ieškovės ir užsakovo derybose dėl netesybų taikymo, neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos. Dėl to atsakovei negali būti automatiškai perkelta ieškovės savanoriško susitarimo pagrindu priimta atsakomybė. Be to, iš ieškovės ir užsakovo susitarimo akivaizdu, kad ieškovei buvo taikoma atsakomybė ne tik už darbų atlikimo terminų pažeidimą, bet ir už darbų trūkumus. Ieškovė ir užsakovas buvo susitarę dėl kitokių darbų atlikimo terminų, nei nurodyti Subrangos sutartyje. Tai yra, tvorą ieškovė užsakovui buvo įsipareigojusi užbaigti iki 2019-10-07. Prisiėmusi kitokius įsipareigojimus užsakovui, ieškovė negali perkelti atsakovei atsakomybės už tokių įsipareigojimų nevykdymą. Akcentuoja, kad darbus objekto išorėje vykdė ne tik atsakovė, bet ir daugelis paties ieškovės darbuotojų ir (ar) kitų rangovų. Ieškovė nepateikia duomenų, kiek kitų rangovų vykdė darbus kartu su atsakove, koks buvo jų darbų atlikimo eiliškumas, kiekvieno darbų atlikimo etapo vertė, kokios sankcijos pritaikytos kitiems rangovams.
9. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, jog atsakovė iki 2019-09-27, kai įmonei buvo pateikta pretenzija dėl darbų nepradėjimo, jokių pastabų dėl galimybių vykdyti darbus nesudarymo nepareiškė. Atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes nepranešdavo apie buvusias kliūtis, kurios galėjo būti iškart pašalintos, bet išvykdavo iš objekto. Atsakovė darbus galėjo vykdyti kitose zonose, kuriose nebuvo kliūčių darbams atlikti, tačiau to nedarė. Atsakovės fiksuotos neva neparuoštos darbų zonos sudaro nežymią visų darbo zonų dalį. Akcentuoja, kad darbų fronto perdavimo momentas neturi reikšmės, nes atsakovė galėjo darbus pradėti ženkliai anksčiau, nei tą padarė. Darbų fronto priėmimo–perdavimo metu pasirašytame susitarime dėl darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo darbų pabaigos data buvo nurodyta atsižvelgiant į faktinę darbų pradžią ir tai buvo ieškovės nurodymas dėl darbų užbaigimo iki 2019-10-21, o ne Subrangos sutartyje nustatytų terminų pakeitimas.
10. Atsakovė yra savo srities profesionalas, kuris turėjo numatyti, kad į statomą gamyklą bus atvestos elektros ir kitos komunikacijos. Atsakovei iki Subrangos sutarties sudarymo buvo aprodyta statybvietė, įskaitant vietos, kuriose tvorą kerta elektros kabeliai. Subrangos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1, 3.2 punktais atsakovė patvirtino, kad įmonei buvo pateikta visa reikiama dokumentacija, reikalinga darbams atlikti. 2019-10-07 atsakovė buvo raštu informuota, kad laikinasis apsaugos postas netrukdo atlikti daugelį kitų darbų, o šiuo atliekant postas bus pašalintas. Grunto sankaupos taip pat nebuvo kliūtis atsakovei vykdyti darbus, nes atsakovė darbų nevykdė tose zonose, kurios buvo paruoštos. Vartų padėties brėžinys atsakovei negalėjo būti pateiktas kol pati atsakovė nepateikė paties gaminio (vartų) brėžinių. Be to, ne ieškovė, o atsakovė buvo atsakinga už tokio dokumento parengimą. Susitarimu dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo pakeistas terminas pagrindiniams darbams atlikti, bet susitarta išimtinai dėl termino papildomiems darbams atlikti. Poreikis atlikti papildomus darbus negalėjo trukdyti atsakovei laiku atlikti pagrindinių darbų.
11. Atsakovė nepateikė konkrečių argumentų, kaip pasireiškė neva netinkamas darbų organizavimas iš ieškovės pusės. Nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė dėl to būtų teikusi ieškovei pretenzijas. Atsakovės minimame 2019-11-04 pasirašytame atliktų darbų akte už 2019 m. spalio mėn. nebuvo fiksuotos pretenzijos dėl vėlavimo, nes jos tokiuose dokumentuose ir nėra rašomos. Ieškovės nuostoliai kilo dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo. Generalinio rangovo ir subrangovo santykis nėra atsietas nuo užsakovo ir generalinio rangovo santykio. Netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atveju šie santykiai turi būti vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į subrangovo veiksmus, kurie nulėmė generalinio rangovo įsipareigojimų prieš užsakovą pažeidimą. 2019-09-27 pranešimu atsakovė buvo informuota apie ieškovės ir užsakovo susitarimą dėl delspinigių dydžio. Iš atsakovės prašoma priteisti tą netesybų dalį, kuri apskaičiuota už 5 etapo vėlavimą, nulemtą būtent atsakovės, o ne kitų asmenų, neteisėtų veiksmų.
12. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad ieškovė darbų fronto neparuošė iki 2019-10-04. Tą patvirtina teikiamos statybvietės nuotraukos. Atsakovės atlikti tvoros įrengimo darbai turėjo savo ypatumų: jie turėjo būti atliekami kompleksiškai, o ne mažomis dalimis. Atsakovė negalėjo pradėti darbų atlikimo viename mažame žemės lopinėlyje, kuris tuo metu buvo atlaisvintas nuo grunto. Tokie veiksmai nebūtų atitikę nei darbų atlikimo technologinių reikalavimų, nei ekonomiškumo principo. Atvykęs į statybvietę, atsakovės darbų vadovas ne tik apžiūrėdavo ir fiksuodavo darbų fronto paruošimą, bet ir bendraudavo su objekte dirbusiais ieškovės darbuotojais, su kuriais derino galimą darbų atlikimo pradžią. Šalys oficialiais raštais pradėjo susirašinėti tik nuo 2019-09-27.
13. Nesant pasirašyto statybvietės priėmimo–perdavimo akto, atsakovė negalėjo pradėti darbų, nes įmonės darbuotojai, darbų atlikimui naudojama technika nebūtų buvusi įleista į objektą. Be atsakovės objekte darbus vykdė eilė kitų subrangovų, kurie savo darbus turėjo atlikti pirmiau atsakovės. Taigi atsakovės galimybės turėti darbų frontą priklausė nuo kitų subrangovų, kuriuos koordinavo ieškovė. Pažymi, kad apie pradėtus darbus ir jų atlikimo metu nustatytas kliūtis atsakovė nedelsdama informuodavo ieškovę. Darbų pagal Subrangos sutartį pabaiga buvo siejama su galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymu. 2019-11-29 buvo susitarta, kad darbų užbaigimo terminas pratęsiamas iki 2020-01-17. Galutinis darbų užbaigimo aktas pasirašytas 2020-02-04, tačiau ieškovė šiuo aspektu atsakovei pretenzijų nereiškia. Atsakovė nepažeidė savo prievolių, todėl įmonei negali kilti civilinė atsakomybė.
14. Darbų administraciniame pastate neužbaigimas lėmė tai, kad objekto statybos negalėjo būti užbaigtos. Darbai objekto išorėje buvo atliekami ir po objekto statybos darbų užbaigimo. 2019-12-15 Pastatų realizavimo priėmimo protokole nurodyta, kad lauko įrenginiai turi būti baigti iki 2020-05-31. Pačios atsakovės darbai realiai užbaigti tik 2020 m. vasario mėn. Vertina, kad atsakovės darbų neatlikimas nesutrukdė ieškovei surašyti objekto statybos darbų užbaigimo akto ir priduoti objekto užsakovui. O tai reiškia, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nuostolių nėra priežastinio ryšio. Net ir laikant, kad atsakovė pažeidė darbų atlikimo terminus, tai nesuteikia pagrindo matematiškai dalinti ieškovei priskaičiuotos baudos visiems objekte darbus atlikusiems subrangovams. Ieškovė nepagrindė, kokia buvo kiekvieno etapo darbų vertė. Ieškovės ir užsakovo sudarytos sutarties 8.1 punkte numatyta sąlyga patvirtina, kad ieškovei nuobauda pritaikyta už tai, kad objektas nustatytu terminu nebuvo priduotas eksploatacijai ir perduotas užsakovui. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad visiems objekte dirbusiems ir savo prievoles galimai pažeidusiems subrangovams būtų taikoma tokia pati atsakomybė kaip ir ieškovei.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-15 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
15.1 bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad rangos darbus ieškovė turėjo pradėti 2019-08-28 ir baigti iki 2019-10-14. Bylos šalys sutaria ir tą patvirtina rašytiniai įrodymai, kad darbų iki 2019-10-14 atsakovė neatliko. Tvoros įrengimo darbai, įskaitant papildomus darbus, buvo baigti 2020-02-04, kai šalys pasirašė galutinį atliktų darbų aktą. Atsakovė pagrįstai teigia, kad pagal Subrangos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.6 punktą tvoros įrengimo darbų atlikimo teisinė pabaiga yra ne 2019-12-02, o 2020-02-04;
15.2 subrangos sutartyje nustatytas pagrindinių darbų atlikimo terminas formaliai nebuvo pakeistas. 2019-11-29 papildomu susitarimu šalys susitarė dėl papildomų darbų apimties ir termino jiems atlikti, ir kitų Subrangos sutarties sąlygų nekeitė. Iš atsakovės 2020-01-15 rašto Nr. 8, kuriuo ieškovei pateiktas nurodytas aktas, turinio galima spręsti, kad įmonė laikė, jog 2019-12-02 turėjo būti baigti pagrindiniai darbai;
15.3 ieškovė siekia, jog iš atsakovės būtų priteista ta ieškovei užsakovo pritaikytos baudos dalis, kuri turėjo būti apskaičiuota už vėlavimą pasiekti 5 tarpinį tikslą, kaip jis suprantamas pagal Generalinės rangos sutarties nuostatas, t. y. už laikotarpį nuo 2019-11-18 iki 2019-12-10;
15.4 statybvietės ir darbų fronto priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas 2019-10-04. Įrodymų, kad reiškė ieškovei rašytines pretenzijas dėl statybvietės ir darbų fronto neperdavimo, atsakovė nepateikė. Taigi, formaliai atsakovės galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio reikalavimų darbų fronto neperdavimo laiku faktu yra ribojamos sutartinių nuostatų, kurios nors ir parengtos ieškovės, tačiau atsakovės buvo priimtos;
15.5 teismas pažymėjo, kad sprendžiant kilusį ginčą, prioritetas turi būti teikiamas ne veiksmų atlikimo formos niuansams, bet konkretiems duomenims apie buvusią realią faktinę situaciją;
15.6 byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad statybvietė faktiškai nebuvo paruošta, jog galėtų būti perduota atsakovei iki Subrangos sutartyje numatytos darbų atlikimo pradžios;
15.7 aplinkybė, kad atsakovė pretenzijų dėl darbų fronto neparuošimo neteikė raštu, kaip tai buvo numatyta Subrangos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.2.7 punkte, savaime nereiškia, jog turi būti ignoruojama buvusi faktinė padėtis ir tikėtini atsakovės veiksmai pretenzijas teikiant žodžiu;
15.8 teismas sprendė, kad statybvietė nebuvo paruošta 2019 m. rugpjūčio 28 d., jog atsakovė galėtų pradėti vykdyti statybos darbus. Atskirų statybvietės teritorijos dalių (ieškovės įvardijamų zonomis) parengimas vyko iki 2019 m. spalio 14 d.;
15.9 byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė tvorą tiesti turėjo pradėti nuo 2019 m. spalio 4 d., kai buvo paruošta didžioji darbų fronto dalis darbams vykdyti;
15.10 atsakovei pradėjus vykdyti darbus ieškovė nebuvo paruošusi ne tik dalies statybvietės zonų, bet taip pat paaiškėjo, jog yra kitų kliūčių darbams vykdyti, turi būti keičiamas dalies darbų atlikimo būdas. Taip pat nustatyta, kad be aprašytų atsakovės nurodytų kliūčių darbų atlikimo metu paaiškėjo, jog tvoros tiesimo linijoje yra įrengti priešgaisriniai hidrantai ir apšvietimo stulpai;
15.11 teismo vertinimu, atsakovė negalėjo perimti statybvietės ir pradėti darbų Subrangos sutartyje nustatytu terminu – 2019 m. rugpjūčio 28 d., nes ieškovė laiku neparuošė statybvietės;
15.12 atsakovė esminius tvoros tiesimo darbus (terminą skaičiuojant iki 2019 m. gruodžio 2 d., kurią pati atsakovė buvo nurodžiusi kaip baigimo datą) baigė per 59 dienas (o jeigu šį terminą skaičiuoti iki galutinės geodezinės nuotraukos atlikimo, per 49 dienas). Pagal Subrangos sutarties sąlygas darbai nuo numatytos jų atlikimo pradžios iki pabaigos turėjo būti baigti per 47 dienas. Tokie duomenys suponuoja, kad atsakovė statybos darbus, įvertinus įvairias kliūtis, vykdė iš esmės laikydamasi Subrangos sutartyje nustatytų darbų atlikimo trukmės terminų;
15.13 pripažinimas, kad atsakovė nėra atsakinga už Subrangos sutarties termino pažeidimą, savaime sudaro pagrindą konstatuoti, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų (neteisėtų veiksmų) atsakovės civilinei atsakomybei kilti;
15.14 teismas sprendė, jog tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių nėra priežastinio ryšio;
15.15 atsakovė nebe pagrindo akcentuoja, jog ieškovės ir UAB „Continental Automotive Lithuania“ 2020 m. gegužės 4 d. susitarime dėl galutinio atsiskaitymo prie Generalinės rangos sutarties nepateiktas paaiškinimas, už kokių tarpinių tikslų praleidimą ir kiek dienų buvo apskaičiuota įmonių sutarta netesybų suma. Ieškovei nenurodžius, kaip tiksliai ir kokiais kriterijais remiantis buvo apskaičiuotos netesybos atskiriems tarpiniams tikslams (etapams), akivaizdu, kad ieškovė savo nuožiūra pasirinko, kokią netesybų sumos dalį priskirti atsakovei;
15.16 5 tarpinio tikslo, susijusio su lauko darbais, terminas buvo pažeistas tuo pačiu metu kaip ir 3 tarpinio tikslo ir jį viršijo 2 dienom (2019 m. gruodžio 10 d.). Taigi, ieškovė pažeidė ne vieno, o kelių tarpinių tikslų terminus. Nors Pastatų realizavimo protokole įrašyta, kad darbų atlikimo grafikas viršytas 72 darbo dienas, tačiau kaip šios dienos buvo apskaičiuotos neatskleista. Dėl to negalima įvertinti ieškovės teiginių, kad už visų tarpinių tikslų (įskaitant 5) pažeidimą užsakovas skaičiavo vienodo dydžio netesybas (nepriklausomai nuo tikslų svarbos, tikslui pasiekti turėtų atlikti darbų apimties ir kainos), objektyvumo ir patikimumo;
15.17 ieškovė nepagrindė, jog nusikėlęs atsakovės darbų vykdymo terminas buvo viena iš faktinių sąlygų UAB „Continental Automotive Lithuania“ skaičiuoti ieškovei netesybas (CPK 178 straipsnis);
15.18 atsakovės darbų rezultatas teisiškai ieškovei buvo perduotas 2020 m. vasario 4 d. Pati ieškovė pripažįsta, kad 2019 m. gruodžio mėn. atsakovė atlikinėjo ne tik papildomus darbus, tačiau taip pat nebuvo baigta ir dalis pagrindinių darbų. Pastaroji aplinkybė nebuvo kliūtis ieškovei priduoti objektą užsakovui ir 2019 m. gruodžio 10 d. surašyti objekto statybos užbaigimo aktą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovei buvo pritaikytos netesybos;
15.19 lauko darbai buvo vykdomi ir po 2019 m. gruodžio 10 d. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad nėra jokių objektyvių kriterijų, remiantis kuriais 2019 m. gruodžio 10 d. buvo priimtas sprendimas laikyti, jog lauko darbai yra baigti. UAB „NK Statyba“ ir ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. susitarė dėl papildomų darbų atlikimo. 2019 m. gruodžio mėn. buvo atliekami ne tik papildomi darbai, dėl kurių susitarta 2019 m. lapkričio 22 d., bet ir kiti darbai. UAB „NK Statyba“ atlikinėjo ne tik teritorijos išlyginimo, nuolydžių formavimo, bet ir automobilių stovėjimo vietų, žvyro kelio įrengimo ir kitus darbus. Duomenys patvirtina, jog lauko darbų apimtis keitėsi ir po 2019 m. lapkričio 22 d. buvo atliekami darbai, kurie neturėjo ryšio su tvoros tiesimo darbais. Dėl to ieškovės argumentas, kad dėl atsakovės veiksmų užsitęsė lauko darbų atlikimas nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d., laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu faktinių duomenų;
15.20 Nagrinėjamu atveju aišku, kad labiausiai vėluota atlikti darbus administraciniame pastate. Būtent po šio pastato darbų pabaigos per 2 dienas ir buvo darbų rezultatas priduotas eksploatacijai. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad atsakovei, atlikusiai mažos vertės ir apimties darbus, turėtų būti taikoma išvestinė atsakomybė už ieškovei taikytas baudas, kai netesybų skaičiavimo laikotarpiu buvo vėluota užbaigti ir perduoti užsakovui pagrindinius atliktų darbų objektus;
15.21 teismas pažymėjo, jog Subrangos sutartyje nebuvo įrašyta, kokio dydžio netesybas pagrindinis darbų užsakovas gali taikyti ieškovei. Įrodymų, kad galimas netesybų dydis buvo atskleistas atsakovei ikisutartinių derybų metu, nepateikta. Teismo vertinimu, pagal ieškovės siūlomą atsakomybės paskirstymo modelį įmonės pasitelkti subrangovai turėtų būti baudžiami vienodai nepriklausomai nuo jų dalies bendrame vykdytų rangos darbų kontekste. Toks variantas iš esmės yra ydingas ir ekonomiškai neprotingas bei neatitinka sutartinio lūkesčio principo, nes subrangovo atsakomybės dydis turi būti proporcingas jo darbų apimčiai ir svarbai;
15.22 teismas sprendė, kad civilinės atsakomybės taikymas pagal ieškovės apibrėžtas ribas atsakovei reikštų pernelyg nutolusių ir įprastai versle negalimų numatyti nuostolių priteisimą;
15.23 teismas priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovė UAB „Conresta” pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
16.1 sutartyje esant numatytam darbų užbaigimo terminui 2019 m. spalio 14 d., o darbus faktiškai užbaigus 2019 m. gruodžio 2 dieną, sutartyje numatytas darbų užbaigimo terminas buvo praleistas;
16.2 teismas patvirtino, kad atsakovei sutartyje nustatyta tvarka nepareiškus jokių rašytinių pretenzijų dėl darbų fronto (ne)perdavimo, atsakovė nebegali remtis šiomis aplinkybėmis, kaip šalinančiomis atsakovo atsakomybę. Teismas nepagrįstai vertino faktines aplinkybes, susijusias su darbų vykdymo vietos būkle ir atsakovo galimybėmis vykdyti darbus bei nusprendė, kad sutartyje numatytu terminu atsakovė darbų pradėti vykdyti negalėjo;
16.3 byloje nebuvo pateikta jokia informacija apie tai, kada tiksliai buvo fiksuota statybvietės būklė, atsispindinti nuotraukose. Pateikiant nuotraukas, atsakovė tik formaliai pati nurodė, kada jos buvo darytos, tačiau konkrečios informacijos apie tai, kada konkrečiai nuotraukose esanti būklė buvo fiksuota, byloje pateikta nebuvo;
16.4 statybinių medžiagų sandėliavimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios neigiamos įtakos atsakovės galimybėms pradėti vykdyti darbus, kadangi apie tokį trikdį apeliantė nei vienoje rašytinėje pretenzijoje informuota nebuvo;
16.5 apie atsakovei neva kliudančias aplinkybes atsakovė ieškovę informavo tik gavusi 2019 m. rugsėjo 27 d. pretenziją, taip ženkliai pažeisdamas Sutarties 4.2.7. p. numatytą informavimo terminą;
16.6 teismo nurodytos aplinkybės, t. y. darbų zonos neparuošimas (neišlygintas paviršius, supiltas gruntas) yra susijusios su darbų fronto paruošimu ir perdavimu, todėl akivaizdu, kad atsakovė turėjo pareigą apie tokias aplinkybes Sutartyje nustatyta tvarka informuoti apeliantę, o to nepadarius, atsakovė negali remtis šiomis aplinkybėmis, kaip šalinančiomis atsakovo atsakomybę. Tokiu teismo vertinimu buvo paneigtas sutarčių laisvės principas bei atitinkama šalių valia, o šalių sudarytoje Sutartyje numatytos konkrečios sąlygos apskritai prarado bet kokią prasmę;
16.7 teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktas nuotraukas, kurios neva patvirtina, kad atsakovė darbų iki pat 2019 m. spalio 4 d. vykdyti negalėjo. Teismas neįvertino ir į tai neatsižvelgė, jog aplinkybės, neva trukdžiusios atsakovei vykdyti darbus, galėjo būti ir buvo operatyviai pašalintos, jos nekliudė atsakovei vykdyti darbų;
16.8 pasisakant dėl kitų objekte dirbusių rangovų, pažymėtina, kad Sutarties 5.4. p. atsakovė patvirtino, jog nustatydamas Darbų kainą ir atlikimo terminus, įvertino tai, kad Darbų vykdymo metu Objekte dirbs ir kiti rangovai. Atitinkamai atsakovei manant, kad kokius nors kitus darbus vykdantis rangovas trukdė atsakovei, atsakovė apie tai privalėjo savalaikiai informuoti apeliantę, ko šio atveju nebuvo;
16.9 apeliantė atsakovės atliekamų darbų zonų nefiksavo, kadangi nebuvo gavusi jokių pretenzijų dėl neva netinkamos darbų zonų būklės, o ir pateiktos nuotraukos nebuvo daromos su tikslu fiksuoti šias zonas;
16.10 net ir nesant paruoštoms kai kurioms darbų zonoms, atsakovei tai nekliudė, kadangi atsakovė tuo laiku dar net nebuvo užbaigęs darbų kitose darbų zonose, kuriose darbus atlikti galėjo;
16.11 teismas vienus liudytojo V. V. pateiktus paaiškinimus vertina kaip patikimus, o kitus, kaip nepatikimus. Dėl šio apeliantei kyla pagrįstų abejonių ar teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo V. V. parodymais, kuomet dalis šio asmens parodymų buvo laikomi nepatikimais;
16.12 nuo pat pradžių atsakovei buvo sudarytos sąlygos pradėti tvoros įrengimą fasadinėje pusėje, užtikrinant galimybę darbus pradėti sutartyje numatytais terminais. Jokių pretenzijų dėl fasadinės pusės neparuošimo sutartyje nustatytu terminu atsakovė nereiškė, ką patvirtina ir patys liudytojai;
16.13 teismas nesivadovaudamas sutarties nuostatomis laikė, kad neva apeliantė turėjo fiksuoti statybvietės būklę, kad vėliau įrodyti, jog darbų zona buvo parengta, kuomet ne apeliantė, o atsakovė turėjo pareigą informuoti apie aplinkybes, dėl kurių darbai negalėjo būti vykdomi ir atitinkamai pateikti tą pagrindžiančius duomenis;
16.14 atsakovei pavėlavus darbus pradėti 37 dienas ir tinkamai neinformavus atsakovės apie darbų vykdymui kliudančias aplinkybes, būtent atsakovė ir yra atsakingas už tokio dydžio vėlavimą užbaigti darbus sutartyje numatytais terminais;
16.15 atsakovė yra savo srities profesionalas, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad į žemės sklypą, kuriame pagrindinio objekto užsakovo UAB „Continental Automotive Lithuania“ (toliau – Continental) užsakymu yra statoma gamykla, bus atvestos elektros ir kitos komunikacijos, juo labiau, kad tas buvo akivaizdžiai matoma dar iki sutarties pasirašymo atsakovei apžiūrint statybvietę;
16.16 atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl kainos apskaičiavimo teikiant pasiūlymą apeliantei, kuriame būtų įvardinta, kad kainos apskaičiavimas yra grindžiamas įvertinus darbų atlikimą mechanizuotu būdu. Taip pat nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kokią įtaką darbų atlikimo terminui turėjo ar galėjo turėti tai, kad darbai buvo atliekami rankiniu būdu;
16.17 teismas neįvertino apeliantės teiginių, kad tam, jog parengti vartų padėties brėžinį, ieškovei buvo reikalingi paties gaminio (vartų) brėžiniai, kuriuos atsakovė pati vėlavo pateikti ieškovei;
16.18 byloje esantys duomenys patvirtina, kad brėžinių parengimas užtruko ne dėl suderinimo, o dėl gamybinių vartų brėžinių nepateikimo, kadangi tik gavus gamybinius vartų brėžinius galima „užkelti“ suprojektuotus vartus ant bendro brėžinio, kuriame atsispindėtų tiksli vartų padėtis. Atsakovė apeliantei ilgą laiką nepateikė gamybinių brėžinių (dėl ko apeliantė elektroniniu paštu atsakovę informavo), dėl ko nebuvo galima parengti ir padėties brėžinio. Laikant, kad atsakovė darbus užbaigė 2019 m. gruodžio 2 d., o stumdomiems vartams elektra buvo atvesta 2020 m. sausio mėn. Tai neabejotinai patvirtina, kad elektros atvedimas, kaip ir buvo nurodyta atsakovei, nebuvo būtinas vartų sumontavimui;
16.19 vertina, jog atsakovė nekliudomai galėjo pradėti darbus montuojant tvorą nuo vieno kampo iki kito. Tokiu atveju jokia technologija nebūtų pažeista, kadangi pagal technologiją pirmiausia yra atsižymima kraštinių stulpų vieta, o vėliau tvora montuojama tiesia linija nuo vieno kampinio stulpo iki kito;
16.20 atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų aiškiai įvertinti kada kokios atsakovės nurodomos aplinkybės atsirado ir kada jos buvo pašalintos, kas sudarytų prielaidas aiškiai įvertinti kiek atsakovės nurodomos aplinkybės objektyviai sąlygojo atsakovės negalėjimą vykdyti darbus.
17. Atsakovė UAB „Gatas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
17.1 į bylą buvo pateiktas statybos darbų žurnalas, kuris patvirtina, kad atsakovė pradėjo darbų atlikimą objekte 2019 m. rugsėjo 11 d. Statybos darbų žurnale nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo atlikti priešgaisrinių vartų įrengimo darbai, 2019 m. spalio 23 d. padaryta tvoros geodezinė – kontrolinė nuotrauka (kas reiškia, kad tvora tuo metu jau buvo), 2019 m. lapkričio 22 d. atlikta tvoros pilna geodezinė nuotrauka. Vertina, kad darbai, kuriuos atsakovė turėjo galimybę atlikti, buvo atlikti nepažeidžiant sutartyje nurodyto termino;
17.2 bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai parodė, kad darbų atlikimo eigoje buvo keičiami projektinės dokumentacijos sprendiniai dėl įvažiavimo vartų ir priešgaisrinių vartų;
17.3 2019 m. lapkričio 29 d. susitarimu šalys pakeitė galutinį darbų atlikimo terminą dėl būtinybės atlikti papildomus darbus, atsiradusius dėl šių projektinių sprendinių pakeitimo. Ieškovei padidinus užsakomos tvoros kiekį, atsakovės atliekami objekto aptvėrimo darbai dar negalėjo būti laikomi užbaigtais;
17.4 pasirašytame darbų priėmimo perdavimo akte jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo atsakovei nebuvo pareikšta, kas papildomai pagrindžia šalių susitarimą dėl visų darbų užbaigimo termino pratęsimo;
17.5 ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovės darbai pagal sutartį buvo faktiškai užbaigti 2019 m. gruodžio 2 d.;
17.6 ieškovė ieškinyje nepagrįstai kildino atsakovės sutartinę civilinę atsakomybę iš tarpinių darbų atlikimo terminų (nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d.) pažeidimo, kadangi šalys dėl šių tarpinių darbų atlikimo terminų nesitarė;
17.7 Kaip pripažino ieškovės (duomenys neskelbtini) G. P., ieškovė sutarties sudarymo metu nedisponavo medžiaga ir brėžiniais, reikalingais tinkamam atsakovės darbų atlikimui;
17.8 ieškovė iki darbų atlikimo pradžios nenurodė, jog tvoros įrengimo vietoje bus elektros ir ryšių kabeliai, kuriuos reikės išsaugoti. Dėl to, atsakovei pradėjus darbų atlikimą objekte, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė šios tvoros įrengimo darbų negalės būti vykdoma mechanizuotu būdu, tačiau turės būti atliekama, kasant rankiniu būdu. Tvoros įrengimo vietoje buvo priešgaisriniai hidrantai ir apšvietimo stulpai, kas pažeidė tvoros įrengimo technologiją;
17.9 ieškovės pozicija dėl kliūčių darbų atlikimui buvimo ar nebuvimo yra prieštaringa. Visi bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovės darbų atlikimo metu buvo iškilusios kliūtys atsakovės darbų atlikimui, įskaitant, bet neapsiribojant grunto sankaupas, laikinąjį kelią, laikinąjį apsaugos postą, tvoros teritoriją kertančias inžinierines komunikacijas, apšvietimo stulpus, klaidas projektinėje dokumentacijoje;
17.10 ieškovės atsakomybė už netinkamą objekto statybos darbų valdymą ir koordinavimą negalėtų būti perkeliama atskiriems rangovams;
17.11 ieškovė, reikalaudamas taikyti atsakovės atžvilgiu sutartinę civilinę atsakomybę, neįrodė, nei faktiškai dėl atsakovės kaltės patirtų nuostolių dydžio, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių sumos;
17.12 objekto statybos darbai buvo užbaigti 2019 m. gruodžio 10 d. Statinio užbaigimo aktas surašomas pastatui, o ne aplinkai, o objekto užsakovas vėlavimo terminus nurodė būtent iki statinio statybos užbaigimo akto surašymo datos. Atsakovės darbų atlikimas niekaip nesutrukdė ieškovei surašyti objekto statybos darbų užbaigimo aktą ir priduoti objektą užsakovui, lygiagrečiai susitariant dėl likusių darbų užbaigimo vėlesniais terminais;
17.13 būdama verslininke, atsakovė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos galėjo ir turėjo numatyti. Atsakovei nei ieškovės ir objekto užsakovo sutarties turinys, nei jų susitarimai dėl terminų, nei taikomos sankcijos nebuvo žinomos, todėl ieškovė neturi pagrindo automatiškai perkelti jam šios atsakomybės;
17.14 ieškovės ir UAB „Continental Automotive Lithuania“ kuriuo 2020 m. gegužės 4 d. susitarime nenurodyta, už ką konkrečiai ieškovei paskirta bauda, tuo tarpu matematinis baudos sumos dalinimas už bendro vėlavimo termino yra nepagrįstas;
17.15 Ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kodėl priskiria atsakovei atsakomybę už viso 5 etapo darbų vėlavimą, kai šiame etape kartu su atsakove darbus atlikinėjo dar bent 4 įmonės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
19. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-15 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
20. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.
Dėl naujų įrodymų
21. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
23. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).
24. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinį įrodymą – atsiliepimo į ieškinį prieduose Nr. 1-4, 15, tripliko priede Nr. 1 pateiktas nuotraukas jpg formatu. Nurodo, jog jų pateikimo poreikis iškilo tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuotraukos nelaikytinos naujais įrodymais, nes yra pateiktos tik kitu formatu, todėl įrodymai yra priimtini. Atsakovė įrodymus pateikė savo pozicijai pagrįsti, nurodė, jog ginčo dėl nuotraukų formato pirmoje instancijoje nekilo. Atsižvelgiant į tai, jog pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, įrodymai priimtini ir vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
25. Tarp šalių kyla ginčas dėl tam tikrų įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
26. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.
27. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).
28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad atsakovei sutartyje nustatyta tvarka nepareiškus jokių rašytinių pretenzijų dėl darbų fronto (ne)perdavimo, atsakovė nebegali remtis šiomis aplinkybėmis, kaip šalinančiomis atsakovės atsakomybę. Akcentuoja, jog teismas, prieštaraudamas savo išvadoms, nepagrįstai vertino faktines aplinkybes, susijusias su darbų vykdymo vietos būkle ir atsakovės galimybėmis vykdyti darbus bei nusprendė, kad sutartyje numatytu terminu atsakovė darbų pradėti vykdyti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
29. Nustatyta, kad rangos darbus ieškovė turėjo pradėti 2019 m. rugpjūčio 28 d., o baigti iki 2019 m. spalio 14 d. Tvoros įrengimo darbai, įskaitant papildomus darbus, buvo baigti 2020 m. vasario 4 d., kai šalys pasirašė galutinį atliktų darbų aktą. Akte ieškovė patvirtino, kad sutartiniai įsipareigojimai pilnai įvykdyti, darbai atlikti laiku, kokybiškai ir atliktų darbų kokybei pretenzijų neturi.
30. Iš į bylą pateikto statybos darbų žurnalo matyti, kad atsakovė pradėjo Darbų atlikimą Objekte 2019 m. rugsėjo 11 d. Statybos darbų žurnale nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo atlikti priešgaisrinių vartų įrengimo darbai, 2019 m. spalio 23 d. padaryta tvoros geodezinė – kontrolinė nuotrauka, 2019 m. lapkričio 22 d. atlikta tvoros pilna geodezinė nuotrauka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog 2019 m. spalio 23 d. padaryta kontrolinė tvoros geodezinė nuotrauka patvirtina, kad didžioji dalis tvoros įrengimo darbų buvo baigti 2019 m. lapkričio 22 d., kai buvo padaryta galutinė geodezinė tvoros nuotrauka.
31. Analizuojant šalių sutartį matyti, jog sutarties bendrosios dalies 3.4. p. įtvirtinta, kad jeigu pakeitimų įgyvendinimas pagrįstai įtakoja darbų kainos padidėjimą ir/ar darbų vykdymo terminus, rangovas per 5 darbo dienas nuo užsakovo nurodymo dėl pakeitimų atlikimo, parengia pasiūlymą dėl darbų atlikimo su išsamia sąmata. Sutarties bendrosios dalies 3.6. p. įtvirtinta, kad visais atvejais dėl darbų kainos didinimo ir termino pratęsimo turi būti sudarytas papildomas susitarimas ir šį dokumentą turi pasirašyti tik užsakovo vadovo (direktoriaus) pareigas einantis ar jo atskirai įgaliotas asmuo. Nustatyta, kad šalys 2019 m. lapkričio 29 d. susitarimu pakeitė galutinį darbų atlikimo terminą. Toks termino pakeitimas atsirado esant poreikiui atlikti papildomus darbus. Išanalizavus 2019 m. lapkričio 29 d. susitarimą matyti, jog susitarime šalių aptarti papildomi darbai, taip pat darbų atlikimo terminas numatytas – 2020 m. sausio 17 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šio susitarimo turinys patvirtina, kad tikrosios ieškovės darbų apimtys iš anksto nebuvo žinomos ir paaiškėjo tik darbų atlikimo metu. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog ieškovei padidinus užsakomos tvoros kiekį, atsakovės atliekami objekto aptvėrimo darbai dar negalėjo būti laikomi užbaigtais.
32. Ieškovė nurodo, kad atsakovės darbai pagal sutartį buvo faktiškai užbaigti 2019 m. gruodžio 2 d. Nustatyta, kad ieškovės į bylą pateiktas 2019 m. gruodžio 2 d. darbų priėmimo-perdavimo akto projektas nei vienos iš šalių nėra pasirašytas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. gali būti vertinama tik kaip faktinis, o ne teisinis, atskaitos taškas, kada užbaigta esminė tvoros įrengimo darbų dalis. Atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. lapkričio 29 d. šalys sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, ieškovės argumentai, jog atsakovė darbus užbaigė 2019 m. gruodžio 2 d., vertintini kritiškai.
33. Sutartimi šalys numatė, jog atsakovė privalo raštu informuoti ieškovę, jeigu ieškovė neperduoda statybvietės nustatytu terminu. Jeigu atsakovė per dvi darbo dienas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. neinformuoja ieškovės apie statybvietės neperdavimą, laikoma, kad statybvietė atsakovei yra perduota laiku ir atsakovė praranda teisę remtis tokiomis aplinkybėmis, kaip šalinančiomis ar mažinančiomis atsakomybę dėl Subrangos sutarties pažeidimo. Nustatyta, kad statybvietės ir darbų fronto priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas 2019 m. spalio 4 d. Pagal Subrangos sutarties Specialiųjų sąlygų 4.1 punktą ir Bendrųjų sąlygų 5.1 punktą minėtas aktas turėjo būti pasirašytas, o atsakovė perėmusi statybvietę ar jos dalį iki 2019 m. rugpjūčio 28 d.
34. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2010).
35. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog sprendžiant kilusį ginčą, prioritetas turi būti teikiamas ne veiksmų atlikimo formos niuansams, bet konkretiems duomenims apie buvusią realią faktinę situaciją. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog sutarties galiojimo metu šalys būtų laikęsi sutartimi įtvirtintos informacijos perdavimo tvarkos, būtent pasirašytinai arba registruotu paštu. Pretenziją ieškovė atsakovei siuntė 2019 m. rugsėjo 27 d.
36. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio, apibrėžiančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad vykdant sutartį neužtenka vien tik vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet ir bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-44-313/2021).
37. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
38. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246-6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
39. Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktas fotonuotraukas, remiantis liudytojų paaiškinimais, atkreipęs dėmesį ir į tai, kad prašymą liudytoju apklausti K. J., su kuriuo atsakovės darbuotojai pagal liudytojo G. P. (ieškovės (duomenys neskelbtini)) parodymus daugiausiai bendravo, ieškovė atsiėmė, o A. P. (ieškovės (duomenys neskelbtini)) liudytoju apklausti neprašė, pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovė ieškovei pretenzijas dėl darbų fronto reiškė žodžiu. Pažymėtina, jog atsakovė 2019 m. spalio 4 d., spalio 16 d., lapkričio 19 d. siuntė ieškovei pranešimus dėl aplinkybių, trukdančių atlikti darbus. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog atsakovė savalaikiai informavo ieškovę apie paaiškėjusias kliūtis, trukdančias darbų atlikimui.
41. Kaip nurodė ieškovės (duomenys neskelbtini) G. P., ieškovė sutarties sudarymo metu nedisponavo medžiaga ir brėžiniais, reikalingais tinkamam atsakovės darbų atlikimui (inžinierinių tinklų išpildomąja dokumentacija, kuri buvo pateikta ieškovei tik 2019 m. spalio 7 d.), atitinkamai, negalėjo jų pateikti sutarties pasirašymo metu, kadangi šią informaciją turėjo kitas užsakovo rangovas, atsakingas už inžinierinių tinklų dalį. Įvertinus tai, teismas pagrįstai sprendė, kad sutarties sudarymo metu ieškovė atsakovei pateikė netikslią ir neišsamią su darbų atlikimu susijusią informacija ir dokumentaciją. Dėl šios informacijos nepateikimo tikrieji darbų kiekiai ir atlikimo trukmė galėjo būti nustatyti jau prasidėjus realiam darbų atlikimui.
42. Apeliantė nurodo, kad iki sutarties pasirašymo atsakovei atvykus į objektą ir įvertinus esamą padėtį (įskaitant ir elektros komunikacijas), jokie papildomi brėžiniai sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų įsivertinimui atsakovei nebuvo reikalingi. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė atsakovės prašymu 2019 m. spalio 7 d. išsiuntė jam inžinierinių tinklų išpildomąją dokumentaciją. Byloje nėra duomenų, jog atsakovei prieš pasirašant Subrangos sutartį buvo pateikti inžinerinių tinklų brėžiniai. Pažymėtina, jog nors ieškovė remiasi Subrangos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1, 3.2 punktų sąlygomis apie tai, jog atsakovė patvirtina, kad yra susipažinusi su visa reikšminga informacija sutarčiai vykdyti, tačiau minėtų sąlygų taikymas siejamas su dokumentacijos pateikimu ir atskleidimu. Vertintina, jog tikslių brėžinių (išpildomosios dokumentacijos dėl inžinierinių tinklų buvimo vietos) nepateikimas turėjo įtakos darbų atlikimo terminams.
43. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė iki darbų atlikimo pradžios nenurodė, jog tvoros įrengimo vietoje bus elektros ir ryšių kabeliai, kuriuos reikės išsaugoti. Į bylą pateiktas ieškovės 2019 m. spalio 7 d. patvirtina, jog faktinė tinklų įrengimo padėtis gali skirtis nuo brėžinių. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog dalies darbų atlikimo trukmė dėl poreikio keisti darbų atlikimo būdą iš mechanizuoto į rankinį iš anksto negalėjo būti numatyta. Nustatyta, jog tvoros įrengimo vietoje buvo priešgaisriniai hidrantai ir apšvietimo stulpai, kas pažeidė tvoros įrengimo technologiją ir dėl ko atsakovė buvo priversta keisti tvoros išdėstymą ir darbų technologiją. Apeliantė teigia, kad atsakovė yra savo srities profesionalas, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad į žemės sklypą, kuriame pagrindinio objekto užsakovo UAB „Continental Automotive Lithuania“ užsakymu yra statoma gamykla, bus atvestos elektros ir kitos komunikacijos. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 7 d. rašte nurodė, kad elektros įvado stumdomiems vartams nebuvimas neturi įtakos atsakovės galimybėms pradėti montuoti vartus, o atliekant kitus darbus laikinasis apsaugos postas bus pašalintas, žemės sklypo planiravimas bus atliekamas netrukus, taip pat išvežtas gruntas. Kartu su paminėtu raštu ieškovė pateikė atsakovei pastarosios reikalautus inžinerinių tinklų ir tvoros brėžinius. Sutiktina su pirmosios instancijos išvadomis, jog būtent ieškovės veiksmai lėmė tai, kad terminas darbams atlikti užsitęsė.
44. Apeliantės argumentai, jog atsakovė neteikė įrodymų, jog kiti rangovai, kurie dirbo objekte trukdė atsakovei vykdyti darbus, atmestini kaip deklaratyvūs. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad darbai buvo atliekami statybvietėje, natūralu, kad vienoje ar kitoje vietoje buvo sandėliuojamos statybinės medžiagos ir tai galėjo kelti kliūčių. Tačiau vertina, jog tai nereiškia, kad darbų frontas tvoros tiesimui nebuvo paruoštas. Akcentuoja, kad atsakovei informavus ieškovę, jog ji yra pasirengusi šioje darbų zonoje vykdyti darbus, šios medžiagos būtų perkrautos atlaisvinant atsakovei reikalingą darbų zoną.
45. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino apie buvusias kliūtis atsakovės darbų atlikimui, t. y. laikinąjį kelią, grunto sankaupas, laikinąjį apsaugos postą, tvoros teritoriją kertančias inžinierines komunikacijas, apšvietimo stulpus, taip pat esant klaidų projektinėje dokumentacijoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir rėmėsi liudytojų paaiškinimais. Liudytojas G. P. nurodė, jog jis dirbo bendrai su visu objektu, o už lauko įrengimų dalį buvo atsakingas kitas ieškovės darbuotojas K. J., kuris ieškovės iniciatyva teisme nebuvo apklaustas. Atsakovė paaiškino, jog liudytojais apklausti A. D. ir V. V. atsakovės įmonėje dirbo būtent sutarties vykdymo metu, išėjo iš darbo dar iki šalių teisminių ginčų pradžios ir šiuo metu jokiais ryšiais su atsakovės įmone nesusiję. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas liudytojo V. V. parodymus vertino skirtingai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas kritiškai įvertino V. V. parodymus tik dėl faktinės darbų atlikimo pradžios, o liudytojas teikdamas paaiškinimus nurodė tiksliai neatsimenantis konkrečių datų. Liudytojai V. V. ir A. D., nurodė, jog ne kartą buvo atvažiavę į Objektą po sutartyje numatytos darbų pradžios, tačiau statybvietė buvo visiškai neparuošta darbų atlikimui (žemių krūvos, nesužymėta tvoros įrengimo trasa, neįrengtas drenažas). Liudytojai nurodė, kad pretenzijos dėl darbų fronto neperdavimo ir kitų kliūčių buvo reiškiamos K. J., taip pat (duomenys neskelbtini) A. P., kuris bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo apklaustas. Apeliantė teigia, jog grunto krūvos netrukdė darbų atlikimui, kadangi galėjo būti perstumtos į kitą vietą. Liudytojas V. V. paaiškino, jog gruntą reikėjo nukasti gražiai ir lygiai per visą perimetrą, padarant lygų reljefą tvoros atramai įrengti, kadangi projekto brėžiniuose nebuvo pateiktos tikslios tvoros koordinatės. Apeliantė nurodo, jog teismo išvada dėl tvoros įrengimo technologijos nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog šalių paaiškinimai šiuo klausimu išsiskyrė, taip pat liudytojais apklaustų asmenų vertinimas dėl šios aplinkybės išsiskyrė, pagrįstai laikė, jog tvoros įrengimas mažomis dalimis yra susijęs su didesnių darbo sąnaudų, klaidų rizika. Vertino, jog atsakovė pagrįstai siekė įsipareigojimus vykdyti kiek įmanoma ekonomiškiau. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiausia tikėtina, kad atsakovė anksčiausiai darbus galėjo pradėti vykdyti nuo 2019 m. rugsėjo 21 d, kai ieškovė turėjo būti paruošusi įmonės pateiktame brėžinyje pažymėtas zonas. Apeliantė šių teismo padarytų išvadų niekaip nepaneigė, o tik deklaratyviai nurodė, jog nesutinka su tokiu teismo vertinimu.
46. Apeliantė taip pat teigia, jog iš pateiktų foto nuotraukų matyti, jog užfiksuotos kliūtys negali būti laikomos kliūtimis, nes jos gali būti pašalintos per trumpą laiką, taip pat pažymi, jog nuotraukose matomos kliūtys galimai nebūtų trukdžiusios. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės deklaratyvūs teiginiai nepagrįsti įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog darbų vykdymo eigoje paaiškėjusios papildomos kliūtys, už kurias atsakinga ieškovė, o ne atsakovė. Atsižvelgiant į tai sprendė, jog ieškovės veiksmai lėmė tai, kad dalis atsakovės darbų buvo užbaigti vėliau.
47. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
48. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
49. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).
50. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, o sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
51. Sprendžiant dėl įmonės (verslininko) sutartinės atsakomybės, būtina taikyti nuostolių numatymo kriterijų, įtvirtintą CK 6.258 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Tai yra tam tikras verslininko, atsakančio be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), atsakomybės ribojimo būdas. Vertinant, ar verslininkas galėjo numatyti tam tikrų nuostolių atsiradimą, taikomas apdairaus, protingo ir rūpestingo verslininko standartas ir pagal jį sprendžiama, ar esant konkrečiai situacijai jis būtų numatęs tokių nuostolių atsiradimo galimybę. Apdairus ir rūpestingas verslininkas, sutikdamas teikti jo profesinei veiklai būdingas paslaugas ir suprasdamas, kad jo teikiamos paslaugos gali būti reikšmingos viešojo pirkimo komisijai priimant sprendimus, galėjo numatyti, kad netinkamas paslaugų suteikimas gali lemti nuostolius. Tokie nuostoliai nelaikytini itin specifiniais, kurių protingas verslininkas negalėtų prognozuoti.
52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatyta; taip pat nenustatyta, jog atsakovė reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Prieš tai išdėstyti byloje nustatyti faktai ir argumentai leidžia daryti išvadą, kad tarp atsakovės netinkamo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės patirtos žalos nėra priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių.
53. Nustatyta, kad UAB „Continental Automotive Lithuania“ 2020 m. gegužės 4 d. susitarimo pagrindu taikė ieškovei 250 000 Eur baudą pagal jų sudarytą sutartį. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 4 d. susitarime nurodyta, jog ieškovei taikoma 250 000 Eur bauda už vėlavimą atlikti darbus pagal šalių sudarytos sutarties 8.1. p. Teismas pažymėjo, jog nėra konkretizuota, už kokių darbų atlikimo vėlavimą ši bauda buvo pritaikyta, koks buvo vėlavimo laikotarpis.
54. Nustatyta, jog pastatų realizavimo protokole nurodyta, kad darbų atlikimo grafikas viršytas 72 darbo dienas. Apeliantė neteikė paaiškinimų, kaip minėtos dienos buvo apskaičiuotos. Nors ieškovė teigia, kad už visų tarpinių tikslų (įskaitant 5) pažeidimą užsakovas skaičiavo vienodo dydžio netesybas, tačiau tokių duomenų patikrinti nėra galimybės. Byloje taip pat nėra duomenų, kaip buvo atliekami darbai kituose 2 etapuose, kada buvo pradėtas ir užbaigtas jų vykdymas, ar jie buvo atlikti savalaikiai, kiek buvo vėlavimų per visą statybos darbų laikotarpį.
55. Remiantis ieškovės ir UAB „Continental Automotive Lithuania“ sudarytos sutarties 8.1. p., sutartinė bauda sudaro 0,2 proc. visos 9.1 skirsnyje nurodytos sutarties sumos už kiekvieną vėlavimo kalendorinę dieną. Vertintina, kad baudos skaičiavimas priklauso nuo visų etapų įvykdymo terminų ir apimties, todėl ieškovės pateiktas baudos sumos padalinimas iš 3 etapo visų rangovų vėlavimo dienų skaičiaus nėra pagrįstas.
56. Įvertinus byloje esančius duomenis vertintina, jog atsakovės atliekami tvoros įrengimo darbai nesutrukdė ieškovei užbaigti pastato statybos darbų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovės teikti dokumentai nepatvirtina, jog gerbūvio darbai turėjo būti užbaigti iki 2019 m. lapkričio 18 d. Ieškovės pateiktame generalinės rangos sutarties pakeitime nurodoma, kad 60 proc. „Plaza“ ploto turi būti užbaigta iki 2019 m. spalio 1 d., likusi dalis iki 2019 m. lapkričio 30 d. Byloje esančiais duomenis nustatyta, kad objekto pridavimo metu tvoros įrengimo darbai dar nebuvo užbaigti, kadangi 2019-11-29 susitarimo pagrindu buvo užsakytos papildomos detalės, nebuvo privesta elektra prie stumdomų vartų, nebuvo įrengti visi tvoros segmentai), tačiau tai nesutrukdė nei užbaigti statybos darbų, nei priduoti objektą užsakovui 2019 m. gruodžio 15 d. Akcentuotina, kad tvoros įrengimo darbai akte nepaminėti, o trūkumų sąrašo byloje nėra pateikta. Nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Continental Automotive Lithuania“ sudarė Generalinės rangos sutartį, taip pat pakeitimą Nr. 1 prie sudarytos sutarties 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiame susitarime buvo paankstintos kai kurių darbų, įskaitant tvoros įrengimą. Ieškovė 2020 m. sausio 16 d. rašte patvirtino, kad rašto parengimo dieną atsakovės darbų rezultato UAB „Continental Automotive Lithuania“ nėra perdavusi. Vertintina, jog šio susitarimo pagrindu ieškovė prisiėmė didesnius įsipareigojimus, kadangi ginčo šalių sutartis jau buvo sudaryta. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė sudarydama sutartį negalėjo tikėtis, kad už sąlyginai trumpą vėlavimą jai bus taikoma bauda, lygi pusei sutartyje numatytų darbų kainos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog ieškovė neįrodė reikalavimo priskirti 34 161,60 Eur nuostolių sumą būtent atsakovei.
57. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
60. Atsakovė prašė priteisti jo patirtas 1 892,38 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą priteistina iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-15 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Conresta“, į. k. 145751974, atsakovei UAB „Gatas“, į. k. 125718917, 1 892,38 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Margarita Stambrauskaitė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė