Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-226-622/2009
Teisėja Violeta Olcvikienė Procesinio sprendimo kategorijos:
122.4.; 129.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. sausio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Algirdo Gailiūno, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-20 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolio veiksmų.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė:
pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, neatitinkančių tikrovės faktų paneigimo. Pareiškėja prašė pripažinti, kad antstolis Aleksandras Selezniovas nepagrįstai ir neteisėtai paskleidė faktus dėl S. S. dalyvavimo atliekant iškeldinimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 10-3290/2004, ir įpareigoti antstolį paneigti paskleistus neatitinkančius tikrovės faktus dėl S. S. dalyvavimo atliekant iškeldinimo veiksmus minėtoje vykdomojoje byloje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-10-01 nutartimi įpareigojo S. S. per 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Pareiškėja 2008-10-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą skundą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-10-20 nutartimi skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėja neįvykdė nutarties ir nepatikslino savo reikalavimo, t. y. nenurodė, kokį konkrečiai procesinį, įstatyme numatytą antstolio veiksmą ji skundžia, nes nepagrįstas ir neteisėtas faktų apie asmenį paskleidimas nėra tokio pobūdžio skundų objektas. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą ir į tai, kad pareiškėja nesutikslino nei skundo dalyko, nei pagrindo, konstatavo, kad trūkumai nebuvo pašalinti.
Atskiruoju skundu pareiškėja S. S. su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė nurodo, kad skundo reikalavimas suformuluotas pagal faktinių aplinkybių visumą ir šiuo reikalavimu siekia apginti pažeistus savo interesus. Antstolio procesinį veiksmą supranta kaip antstolio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 10-3290/04 iškeldinimo procese. Antstolis vykdydamas šiuos veiksmus neteisėtai įtraukė ją kaip proceso dalyvį į vykdomą iškeldinimo procesą. Suprantama, kad antstolis veikė pažeisdamas CPK VI dalies vykdymo procesą. Antstolis įtraukdamas ją į bylą pažeidė jos teises. Jos skundas minimaliai atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus. Šiuo atveju teismas iškelia abejonių, kurios netinkamai motyvuojamos ir iš esmės neaišku, ar skundas dėl kokios nors priežasties visiškai netinkamas, ar savo teises reikia ginti kitu būdu.
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje reglamentuotas vykdymo procesas. Išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnis).
Antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus (CPK 634 straipsnis).
Vykdant sprendimą kylančius klausimas antstolis sprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Rezoliucinėje patvarkymo dalyje nurodoma priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Patvarkymo nuorašai CPK nurodytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta esant reikalinga, ir kitais atvejais, siunčiami vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims (CPK 613 straipsnis).
Procesinę antstolio veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Šiam teismui galima skųsti antstolio veiksmus, atliktus vykdant sprendimą, arba atsisakymą atlikti vykdymo veiksmus. Antstolis taip pat privalo atlyginti visą dėl jo kaltės atsiradusią žalą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-10-01 nutartyje pareiškėjai paaiškino, kad skunde dėl antstolio veiksmų turi būti nurodyta, koks konkrečiai įstatyme numatytas antstolio procesinis veiksmas yra skundžiamas, taip pat turi būti nurodyta skundą paduodančio asmens procesinė padėtis, kitos vykdymo proceso šalys ir visi kiti suinteresuoti asmenys vykdomojoje byloje.
Tačiau nei 2008-09-29 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautame skunde, nei teismui 2008-10-08 pateiktame patikslintame skunde nėra nurodoma, koks konkretus antstolio procesinis veiksmas ir dėl jo priimtas patvarkymas yra skundžiami. Pareiškėja tik nurodo, kad antstolis Aleksandras Selezniovas 2008-09-11 raštu paskleidė neatitinkančias tikrovės žinias, kad ji dalyvavo iškeldinimo procese vykdomojoje byloje Nr. 10-3290/04.
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad informacinio pobūdžio raštas nėra procesinis antstolio veiksmas ir negali būti tokio pobūdžio skundų objektas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad antstolis ją įtraukė kaip proceso dalyvį į vykdomą iškeldinimo procesą, yra nepagrįsti. Be to, susipažinus su teismui 2008-09-29 pateiktu skundu bei 2008-10-08 pateiktu patikslintu skundu, darytina išvada, kad pareiškėja S. S. nėra nei proceso šalis, nei suinteresuotas asmuo vykdymo procese (b. l. 2, 6-7). Todėl jokie antstolio Aleksandro Selezniovo procesiniai veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 10-3290/04 pareiškėjai negali sukelti teisinių pasekmių (CPK 633 straipsnis).
Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai (CPK 5 straipsnio 4 dalis). Todėl jeigu pareiškėja mano, kad antstolis paskleidė tikrovės neatitinkančius faktus, kurie pažeidė jos teisėtus interesus, ir ji dėl to patyrė žalos, pareiškėja gali kreiptis į teismą su ieškiniu bendrąja tvarka dėl žalos atlyginimo.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-20 nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas
Kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas
Eugenija Morkūnienė