Civilinė byla Nr. 2-418-980/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05871-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

  3.2.6.5.; 1.3.9.2.2.; 1.3.9.3.;

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,

sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,

dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,

atsakovės UAB „Nykštys“ atstovui, advokatui Nerijui Stukui,

nedalyvaujant atsakovės UAB „Nykštys“ atstovui vadovui Ž. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei UAB „Nykštys“ dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės,

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2020 m. kovo 24 d. UAB „Nykštys“ vadovo priimtą įsakymą „Dėl darbo santykių pasibaigimo“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą; nutraukti su ieškove darbo sutartį be svarbių priežasčių nuo sprendimo priėmimo dienos, neįrašant pravaikštų nuo 2019 m. sausio 1 d.; pateikti prašymą VSDF Klaipėdos skyriui dėl duomenų atstatymo; priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už darbą įmonėje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 15 d. sudarytos darbo sutarties su UAB „Nykštys“ pagrindu buvo priimta dirbti projektų vadove. 2020 m. sausio 20 d. pateikė prašymą bendrovės vadovui atleisti ją iš darbo nuo 2020 m. vasario 11 d. darbuotojo prašymu. Po to, kai pateikė darbdaviui prašymą atleisti iš darbo, 2020 m. vasario 19 d. gavo darbdavio prašymą pateikti paaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. Vėliau sužinojo, jog darbdavys, pažeisdamas įstatymų reikalavimus, tik 2020 m. kovo 24 d. priėmė įsakymą „Dėl darbo santykių pasibaigimo“, kuriuo nusprendė įforminti darbo sutarties pabaigą, laikant, kad darbo santykiai nutrūko 2020 m. vasario 11 d. darbuotojo prašymu ir nusprendė įforminti darbuotojai pravaikštas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d. Atitinkamai darbdavys pateikė šiuos duomenis VSDF, ko pasėkoje buvo pakoreguoti mokestiniai duomenys. Laiko, kad tokie darbdavio veiksmai yra neteisėti, be to, prašo priteisti iš darbdavio neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.

Atsakovė UAB „Nykštys“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodo, jog priešingai nei teigia Ieškovė, jos prašymas buvo tenkintas pilna apimtimi. Tai pagrindžia ne tik Atsakovo DGK pateikti įrodymai, UAB „Nykštys" vadovo Ž. M., pasirašytas įsakymas dėl Ieškovės, L. M., atleidimo 2020-01-20 prašymo pagrindu ir Ieškovės darbo sutartis su įformintu įrašu apie darbo sutarties pabaigą, bet kartu ir DGK Sprendimas. Todėl, Atsakovo, nuomone nėra tikslinga priimti naują sprendimą nutraukti su Ieškove sudarytą neterminuotą be svarbių priežasčių, kuri jau yra nutraukta Ieškovės prašymu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Ieškovė 2020-01-20 pateikė Atsakovui prašymą nutraukti darbo santykius 2020-02-11 DK 55 str. 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Darbo santykių pasibaigimas darbo ginčo nagrinėjimo metu jau yra įformintas - Ieškovė atleista iš darbo 2020-02-11 DK 55 str. 1 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčo nagrinėjimo metu Ieškovės reikalavimas įforminti darbo santykių pasibaigimą 2020-02-11 DK 55 str. 1 d. pagrindu jau yra įgyvendintas, jos teisės yra apgintos ir prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad Atsakovas neneigia aplinkybės, jog darbo sutartis buvo nutraukta po DK 55 str. 2 d. numatyto termino. Tačiau, Atsakovas pabrėžia, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose yra nagrinėjama ne tik civilinė byla, kurios šalys yra Ieškovė ir Atsakovo vadovas, bet vykdomas ir Ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas prieš Atsakovo vadovą, Atsakovo vadovui pritaikytos kardomosios priemonės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, visas Atsakovo, vadovo Ž. M., dėmesys buvo nukreiptas ne į UAB „Nykštys“ veiklą ar dokumentų tvarkymą, o į teisminius procesus. Dėl patirtų didelių moralinių ir dvasinių išgyvenimų ir rūpesčių dokumentai, bendrovės vadovo, buvo pasirašyti vėliau nei Ieškovė nurodė prašyme. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu buvo pažeistos Atsakovės teisės ar atlikti priešingi teisei veiksmai, nes Ieškovė atleista jos pageidautu pagrindu nuo jos pageidautos datos. Priešingai nei teigia Ieškovė, ieškinyje, jai nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda už neatvykimą į darbą, todėl drausminės nuobaudos skyrimo terminai ar Ieškovės pažeidimo įforminimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. M. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog bendrovė UAB „Nykštys“ yra jos ir sutuoktinio bendra įmonė, kurioje ji dirbo projektų vadovės pareigose pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Kadangi šeimoje buvo toks sutarimas, kad jos darbo vieta bus namuose, ji dirbo, neturėdama konkrečių darbo funkcijų ar nustatyto darbo laiko, darbų sąrašo, o dirbo, tiek kiek leisdavo jos galimybės ir ji padėdavo sutuoktiniui pagal situaciją, nes tuo metu augino keturis mažamečius vaikus. Būdavo, kad ji parašydavo elektroninius laiškus dėl užsakymų, bendraudavo su darbuotojais, ar atlikdavo kitus smulkius darbus. Situacija iš esmės pablogėjo tuomet, kai jos sutuoktinis 2019 m. lapkričio mėnesį panaudojo prieš ją fizinį smurtą, dėl ko ji buvo priversta išeiti iš namų su keturiais vaikais ir apsigyventi moterų krizių centre. Dėl susiklosčiusios padėties ir prasidėjusių teisminių procesų, ji ne tik nebegyveno kartu su UAB „Nykštys“ vadovu – savo sutuoktiniu, bet ir atitinkamai nebeatliko jokių darbinių funkcijų. 2020 m. sausio 20 d. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo darbuotojo prašymu, tačiau vietoje atleidimo jos prašymu, 2020 m. kovo 24 d. jos sutuoktinis priėmė įsakymą dėl darbo sutarties pasibaigimo, kuriame nurodė, jog jai yra įrašyta pravaikšta už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki darbo santykių pabaigos. Papildomai paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. ji negavo darbo užmokesčio, todėl prašo jį priteisti iš atsakovės.

  Ieškovės atstovas, advokatas R. Mažulis teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad ieškovė dirbo kartu su sutuoktiniu bendroje įmonėje pagal neterminuotą darbo sutartį iki kol šeimoje neįvyko konfliktas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės vadovas, buvęs ieškovės sutuoktinis, nepagrįstai priėmė įsakymą, kuriuo įformino darbuotojai pravaikštas už visus metus ir dėl to atitinkamai neišmokėjo darbuotojai darbo užmokesčio ir pateikė neteisingus duomenis VSDF.

Atsakovės UAB „Nykštys“ atstovas, advokatas N. Stukas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad, iš tiesų, ieškovė buvo priimta dirbi pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „Nykštys“ nuo 2018 m. lapkričio 15 d. projektų vadovės pareigoms, tačiau faktiškai ieškovė niekada nedirbo jokio darbo ir neatliko jokių darbinių pareigų per visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Ieškovė augino keturis šeimos vaikus, jais rūpinosi ir jokių darbinių funkcijų niekada nevykdė. Kadangi atsakovės vadovas, buvęs ieškovės sutuoktinis, ne kartą ragino ir klausė, kada ieškovė ketina pradėti dirbti, tačiau darbo ieškovė niekada taip ir nedirbo. Dėl to, atsakovės vadovas, nutraukdamas darbo sutartį, įsakyme įrašė faktinę situaciją, t.y. kad darbuotoja niekada neatliko jokių darbinių funkcijų, dėl ko įsakyme yra nurodyta įforminti pravaikštą ir atitinkamai šie duomenys pateikti VSDF. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, jog ieškovei nebuvo mokamas darbo užmokestis ir jis nebuvo apskaičiuojamas, kadangi darbuotoja neišdirbo nei vienos valandos. Prašė netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu, kadangi laiko, kad jis yra praleistas be svarbių priežasčių. Nurodė, jog ieškovės tėvas yra teisininkas ir padėjo jai paruošti dokumentus, todėl ieškovė žinojo ir turėjo galimybę tinkamai realizuoti savo teisę ir pateikti ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo konkrečiam teismui nepraleisdama įstatyme nustatyto termino. Reikalavimą dėl VSDF duomenų tikslinimo prašė atmesti kaip neteismingą šiam teismui, kadangi laiko, kad ieškovė reikalavimą dėl VSDF duomenų turi reikšti ne bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

dėl procesinio termino pareikšti ieškinį

ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kartu su ieškiniu pateikė prašymą atnaujinti jai praleistą vieno mėnesio terminą. Prašyme nurodė, jog terminas buvo praleistas, nes pradinis ieškinys buvo pateiktas teismui, kuriam nebuvo teismingas, todėl kol ieškinys buvo patikslintas ir tinkamai suformuluotas baigėsi terminas ieškiniui pareikšti.

DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 296 straipsnį (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija), kurioje taip pat buvo nustatytas vieno mėnesio terminas pareikšti ieškinį teisme individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, yra konstatavęs, kad pastarojoje teisės normoje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015; 2016 m. kovo 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 29 punktas). Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo, įtvirtinto galiojančio DK normose ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK normose, tapatumą ir pasikeitimus, reikšmingus sprendžiant dėl DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino rūšies (pobūdžio), spręstina, kad nurodyta kasacinio teismo praktika išlieka aktuali ir kvalifikuojant DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Šis terminas skirtas darbo ginčo šaliai, nesutinkančiai su DGK sprendimu, taip pat DGK priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Jis siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Aplinkybė, kad individualus darbo ginčas dėl teisės, išnagrinėtas DGK, yra perkeliamas nagrinėti į teismą, neturi įtakos pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo rūšiai. Šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo priteisimo, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų terminas pagal DK 15 straipsnio 2 dalį ir mėnesio terminas pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, nes darbdavio reikalavimui priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Dėl to konstatuotina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios.

LR DK 231 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

Atsižvelgiant į prašyme išdėstytas aplinkybes, bylos pobūdį ir tai, kad terminas praleistas nežymiai, teismas daro išvadą, jog ieškovės nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, o prašymo netenkinimas nagrinėjamu atveju užkirstų ieškovei kelią kreiptis teisminės gynybos, todėl terminas ieškiniui pareikšti atnaujintinas.

Teismas pažymi, jog LR DK 231 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu

LR DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.

Dėl šalių ginčo

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių – ieškovės, darbuotojos ir atsakovės, darbdavio, kilo dėl darbo sutarties vykdymo, nutraukimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Bylos duomenimis, ieškovės, atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. UAB „Nykštys“ ir ieškovė L. M. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti bendrovėje projektų vadovės pareigoms. Nustatyta, kad sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, jog darbuotojai bus mokamas 405 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. 561,94 Eur per mėnesį darbo užmokestis.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. sausio 20 d. ieškovė pateikė UAB „Nykštys“ vadovui Ž. M. prašymą vadovaujantis LR DK 53 str. 1 d. 2p., 55 str. 1 d., ir 66 str. 1 d., 1p., nuostatomis nutraukti su ja sudarytą neterminuotą darbo sutartį nuo 2020 m. vasario 11 d. darbuotojo prašymu be svarbių priežasčių.

Nustatyta, kad 2020 m. vasario 19 d. ieškovė gavo 2020 m. vasario 13 d. UAB „Nykštys“ reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo.

2020 m. vasario 25 d. ieškovė pateikė darbdaviui pranešimą, kuriame nurodė, jog darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą darbuotojo prašymu, nes įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas jau suėjo.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 24 d. UAB „Nykštys“ direktorius Ž. M. priėmė įsakymą „Dėl darbo santykių pasibaigimo“, kuriuo nusprendė: 1) Konstatuoti ir įforminti darbo santykių pabaigą tarp darbdavio ir darbuotojos, laikant, kad darbo santykiai nutrūko 2020 m. vasario 11 d. remiantis darbuotojos prašymu darbuotojos iniciatyva be svarbių priežasčių; 2) užtikrinti, kad darbuotojai būtų įformintos pravaikštos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki darbo santykių pasibaigimo dienos dėl neatvykimo į darbą be svarbios priežasties per visą darbo dieną; 3) apie pasibaigusius darbo santykius informuoti VSDF.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. kovo 30 d. atsakovė pateikė prašymą, kurio pagrindu VSDF Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą tikslinti apdraustųjų duomenis, nurodant, kad L. M. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d. buvo pravaikštoje.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo ne dėl darbo sutarties pasibaigimo pagrindo, nes abi šalys pripažino, jog darbo sutartis nutraukta darbuotojos prašymu be svarbių priežasčių, bet dėl, to, kad nutraukiant darbo sutartį, darbdavys – atsakovė UAB „Nykštys“ tuo pačiu įsakymu nurodė įforminti atleistai darbuotojai – ieškovei, pravaikštą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 10 d., t.y. dagiau nei už metus bei atitinkamai neišmokėjo darbuotojai darbo užmokesčio ir pateikė prašymą, kurio pagrindu VSDF Klaipėdos skyrius patikslino duomenis dėl apdraustojo asmens – ieškovės, draudžiamųjų pajamų. Teismo posėdžio metu ieškovė teismui paaiškino, jog sutinka, kad buvo atleista darbdavio įsakymu nuo 2020 m. vasario 11 d. jos prašymu, tačiau iš esmės nesutinka, kad jai buvo įforminta pravaikšta ir neišmokėtas darbo užmokestis.

Bylos duomenimis, proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovę ir UAB „Nykštys“ vadovą siejo ne tik darbo santykiai, nes ieškovė dirbo šeimos įmonėje, kurią įsteigė kartu su sutuoktiniu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir Ž. M. yra sutuoktiniai. Nustatyta ir tai, kad 2019 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojo Ž. M. gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. M. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją, išskyrus dėl bendravimo su mažamečiais vaikais. Bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai nurodė, jog teisme yra nagrinėjama ir ieškovės bei Ž. M. santuokos nutraukimo byla. Visų šių aplinkybių visumą leidžia daryti išvadą, jog dirbti įmonėje UAB „Nykštys“ ieškovė nebeturėjo galimybių, tarp ieškovės ir sutuoktinio įmonės vadovo įvyko konfliktas, kurio pasėkoje, teisme yra nagrinėjama ne viena byla, todėl teisiniai santykiai kurie susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Nykštys“ kaip darbdavio kvalifikuotini kaip sudėtingi ir glaudžiai susiję su šeimos santykiais ir kilusiu konfliktu.

Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl ieškovės atleidimo pagrindo nekilo, nes abi šalys sutinka, jog ieškovė buvo atleista jos pačios prašymu pagal LR DK 55 straipsnio nuostatas „Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių“. Tokiu atveju darbdavys UAB „Nykštys“ , vadovaujantis LR DK 55 str. 3 dalies nuostatomis turėjo ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, t.y. 2020 m. vasario 11 d. privalėjo įforminti darbo sutarties pasibaigimą ir išmokėti darbuotojai priklausančias išmokas, tačiau to nepadarė.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad atleisdamas darbuotoją iš darbo LR DK 55 straipsnio pagrindu, darbdavys priimto įsakymo 2 punktu nurodė, jog darbuotojai turi būti įforminama pravaikšta už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, jog darbdavys tik įteisino faktinę situaciją, nurodydamas, kad, iš tiesų, pagal faktą ieškovė niekuomet nedirbo ir neatliko jokių darbų šeimos įmonėje, nes augino keturis mažamečius vaikus.

CPK 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naštos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu būdu apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiškusiam atitinkamą materialųjį subjektinį reikalavimą (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo našta paskirstoma kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017; 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė teismui jokių rašytinių duomenų ar paaiškinimų, kurie patvirtintų atsakovės atstovo teiginius, jog ieškovė niekada nedirbo įmonėje faktiškai ir neatliko darbinių funkcijų. Be kita ko, atsakovės atstovas Ž. M. nedalyvavo teismo posėdyje ir neteikė paaiškinimų, o bylą vedė per atstovą, advokatą N. Stuką. Pabrėžtina, jog tokią aplinkybę įrodyti pareiga tenka būtent darbdaviui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad per 2019 metus ieškovei būtų pateiktas prašymas pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių, ar kad kitu būdu darbdavys būtų išreiškęs ieškovei pretenzijas dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo. Be kita ko, pažymėtina, jog prašymą pateikti pasiaiškinimą „dėl darbo drausmės pažeidimo“ ieškovė gavo tik 2020 m. vasario 19 d., t.y. praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai pateikė darbdaviui prašymą atleisti ją iš darbo.

Pažymėtina ir tai, jog įsigaliojus naujai Darbo kodekso redakcijai  Lietuvos Respublikos Darbo kodekse nebeliko nuostatų, reglamentuojančių darbo drausmės pažeidimus, kaip ir sąvokos „pravaikšta“. Šiuo atveju galima būtų nebent daryti prielaidą, jog darbdavys galimai siekė taikyti pasekmes, kurias numato LR DK 58 straipsnio 3 dalis, kai vienu iš darbo sutarties nutraukimo pagrindu yra darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, tačiau šiuo atveju, duomenų, kad darbo sutartis būtų nutraukta su ieškove tokiu pagrindu byloje nėra. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ginčo dėl atleidimo pagrindo nekilo – abi šalys sutinka, kad darbo sutartis su ieškove nutrūko pagal LR DK 55 straipsnio nuostatas nuo 2020 m. vasario 11 d., o įsakymas dėl pravaikštos skyrimo priimtas 2020 m. kovo 24 d..

Kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/248/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-248/2019).

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Spręsdamas šalių ginčą, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad tarp šalių kilęs darbo ginčas yra pasekmė tarp ieškovės ir Ž. M. kilusio šeimos konflikto ir su tuo susijusių bylų. Analizuodamas šios bylos aplinkybes ir kitų susijusių bylų konktekstą, teismas daro išvadą, jog tarp šalių ieškovės ir atsakovės rašytinės darbo sutarties pagrindu susiklostė darbo santykiai, duomenų, kad darbdavys būtų įteisinęs raštu ar žodžiu netinkamą darbuotojo darbo pareigų atlikimą byloje nėra, o darbo santykių specifika buvo nulemta darbo sutarties šalių elgesiu, atliekamais veiksmais, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis apie faktinį sutarties vykdymą, todėl atsakovės atsikirtimai, kad ieškovė faktiškai niekada nedirbo ir neturi teisės į darbo užmokestį, atmestini kaip nepagrįsti.

Esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, jog darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta LR DK 55 straipsnyje įtvirtintu pagrindu nuo 2020 m. vasario 11 d., todėl darytina išvada, jog 2020 m. kovo 24 d. UAB „Nykštys“ direktoriaus Ž. M. priimto įsakymo 2-3 dalys, yra neatitinkančios įstatymo reikalavimų ir neteisėtos. Šioje dalyje darbdavio priimtas įsakymas naikintinas.

Konstatavus, kad jog 2020 m. kovo 24 d. UAB „Nykštys“ direktoriaus Ž. M. priimto įsakymo dalis yra neteisėta ir naikintina, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti jai neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki darbo sutarties pasibaigimo dienos su ieškove nebuvo atsiskaityta, jai nebuvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, nebuvo išmokėta ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Bylos nagrinėjimo metu teismas įpareigojo atsakovę pateikti duomenis apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, tačiau atsakovės atstovas į bylą pateikė tik pažymą apie darbuotojai L. M. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d. darbuotojai priskaičiuota ir išmokėta 0 Eur. Kitų rašytinių įrodymų, susijusių su darbuotojos darbo užmokesčiu atsakovė nepateikė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 3 metai.

Iš byloje pateiktos darbo sutarties matyti, kad ieškovei nuo 2019 m. sausio 1 d. daro sutartyje numatytas darbo užmokestis buvo 561,54 Eur. Iš byloje esančios 2019 m. lapkričio 22 d. VSDF Alytaus skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad draudžiamosios ieškovės pajamos 2019 metais buvo 561,94 Eur per mėnesį.

Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrįstai nemokėjo ieškovei darbo užmokesčio ir neatsiskaitė su darbuotoju darbo sutarties pasibaigimo dieną, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti jai neišmokėtas sumas.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1350 (nuo 2019 01 01) (tar, 2018, Nr. 2018-21809).

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovei priteistinas jos vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. vasario 11 d.

Konstatuotina, jog vidutinis ieškovės mėnesio darbo užmokestis buvo 561,94 Eur. Vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. Nutarimu Nr. 1350, 5.4. punktu, Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Tokiu būdu, vidutinis darbo užmokestis tenkantis vienai darbo dienai apskaičiuotinas išvedus vidurkį už ieškovės dirbtus įmonėje paskutinius tris mėnesius neatskaičius mokesčių – 2020 m. sausį, 2019 m. gruodį, 2019 m. lapkritį – 26,34 Eur. Tokiu būdu, ieškovei priteistinas neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. vasario 11 d. – 4 995,98 Eur  neatskaičius mokesčių (2019 m. balandžio mėnesį (12 d.d. x 26,34 Eur = 316,08 Eur)+ (2019 m. gegužės – gruodžio mėnesiai 8 x 561,94 Eur) 4 495,52 Eur ir už 2020 m. vasario 11 d. (7 d.d. x 26,34 Eur 184,38 Eur).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovei būtų suteiktos kasmetinės atostogos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog jokių duomenų apie ieškovės darbą 2019 metais pateikti negali, nes atsakovė laiko, kad ieškovė apskritai nedirbo ir neatliko darbinių funkcijų tais kalendoriniais metais.

Konstatavus, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovė nedirbo visus 2019 metus, po ko tik 2020 m. kovo mėnesį atsakovė neteisėtai įrašė ieškovei pravaikštą, ieškovė turi teisę ir į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. vasario 11 d. (iki 2019 m. balandžio 12 d. ieškovė buvo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogose).

Vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. Nutarimu Nr. 1350, 6 punktu, Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų. Pripažintina, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. vasario 11 d. turėjo 16,6 darbo dienų nepanaudotų atostogų likutį ((20 darbo dienų / 365 kalendorinių dienų) x 304 ieškovei tenkančių kalendorinių metų dienų). Tokiu būdu, ieškovei priteistina kompensacija už nepanaudotą atostogų likutį 437,24 Eur (16,6 x 26,34 Eur ).

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išklausius ieškovės, atstovų paaiškinimus, vertinant į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą bei vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ieškovė 2019 metais neatliko darbinių funkcijų ir nedirbo jai pavesto darbo, todėl pripažintina, kad 2020 m. kovo 24 d. UAB „Nykštys“ direktoriaus Ž. M. priimto įsakymo 2-3 dalys yra neteisėtos ir naikintinos, o ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Konstatuotina, kad ieškovės darbo sutartis su atsakove UAB „Nykštys“ nutrūko 2020 m. vasario 11 d. LR DK 55 straipsnio pagrindu darbdavio 2020 m. kovo 24 d. įsakymu. Kita 2020 m. kovo 24 d. UAB „Nykštys“ direktoriaus Ž. M. priimto įsakymo dalis naikintina.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d., 8 p., 93 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovės į valstybės priteistina 163 Eur (CPK 96 str. 1 d.).

Pripažintina, jog iš esmės tenkinus didžiąją dalį ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 150 Eur advokato R. Mažulio teisinei pagalbai apmokėti.

Siekiant atitaisyti neteisėtos 2020 m. kovo 24 d. UAB „Nykštys“ direktoriaus Ž. M. priimto įsakymo dalies pagrindu patikslintus apdraustojo L. M. duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir su tuo susijusius kitus duomenis, įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija siųstina VSDF Klaipėdos skyriui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtomis 2020 m. kovo 24 d. UAB „Nykštys“ direktoriaus Ž. M. priimto įsakymo 2 ir 3 dalį ir šioje dalyje įsakymą panaikinti. Konstatuoti, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta 2020 m. vasario 11 d. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

Priteisti ieškovei L. M. 4 995,98 Eur  neišmokėto vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. vasario 11 d. iš atsakovės UAB „Nykštys“ įmonės kodas 304845557.

Priteisti ieškovei L. M. 437,24 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas iš atsakovės UAB „Nykštys“, įmonės kodas 304845557.

Priteisti ieškovei 150 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Nykštys“, įmonės kodas 304845557.

Priteisti iš atsakovės UAB „Nykštys“, įmonės kodas 304845557, 163 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą siųsti VSDF Klaipėdos skyriui, pavedant patikslinti apdraustojo asmens L. M., asmens kodas 47802221412, duomenis remiantis šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja