Administracinė byla Nr. A-709-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01275-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 5/48-235 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 2S-3441 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam Kybartų pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai) direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 5/48-235 buvo nepagrįstai ir neteisėtai paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams. Nuobauda skirta neatlikus išsamaus tyrimo, nebuvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, nors pareiga įrodyti režimo pažeidimą ir asmens kaltę tenka institucijai.
3. Paaiškino, kad 2016 m. vasario mėnesį nuteistasis G. G. pasiūlė jam parūkyti. Atsižvelgiant į tai, kad tokia proga pasitaiko retai, jis neatsisakė. Tik vėliau atlikus testą paaiškėjo, jog jis buvo apsvaigintas. Pataisos namų administracija ne tik jo neapsaugojo nuo kitų nuteistųjų neteisėtų veiksmų, bet dar ir nepagrįstai nubaudė, nes jis sąmoningai ar tyčia psichiką veikiančių medžiagų nevartojo. Dėl šio įvykio jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą ir pažeminimą.
4. Atsakovas Pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad 2016 m. vasario 21 d., 12.20 val., 6-o nuteistųjų būrio (drausmės grupės) nuteistajam G. A. buvo nustatytas apsvaigimas THC (marihuana). Su testo rezultatais nuteistasis nesutiko, todėl tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją. 2016 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog G. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties pėdsakų. Tuo savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl jam pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams. Jokių neteisėtų veiksmų Pataisos namų administracija pareiškėjo atžvilgiu šioje ginčo situacijoje neatliko, todėl nėra jokio pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

II.

6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, kad 2016 m. vasario 21 d., 12.20 val., įtarus, jog nuteistasis G. A. gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, testo pagalba Pataisos namuose jam buvo nustatytas apsvaigimas THC (marihuana). Šias aplinkybes patvirtina 2016 m. vasario 21 d. laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 4/18-65. Su testo rezultatais nuteistasis nesutiko, todėl tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją, kurios 2016 m. kovo 14 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 467/2016(01) konstatuota, jog G. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties.
8. Teismas vadovavosi BVK 5 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 110 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų yra garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog sąmoningai ar tyčia psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, kad tik atlikus testą sužinojo, jog yra apsvaigintas, nurodė, kad šiuos teiginius paneigia prieš tai paminėti byloje esantys įrodymai, kuriais netikėti teismas nenustatė jokio pagrindo. Teismas pareiškėjo versiją vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės. Juo labiau, kad pareiškėjas akte nurodė, jog su išvada susipažino ir sutinka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pareiškėjo teigimu, jam parūkyti pasiūlė pažįstamas asmuo ir jis neatsisakė, tačiau pats, galimai pajutęs apsvaigimo požymius, nei į Pataisos namų administraciją, nei į medikus nesikreipė, jokios informacijos apie galimai jį apsvaiginusį asmenį administracijai nepateikė, apie įvykį nepranešė, o priešingai, akte nurodė, jog su greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais nesutinka ir nesutiks.
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl neišsamiai atlikto tyrimo, nustatė, kad prieš skiriant nuobaudą pareiškėjo pažeidimas buvo svarstomas Drausmės komisijoje, kuri sudaroma pataisos įstaigoje. Šios aplinkybės nustatytos ir patvirtintos Drausmės komisijos 2016 m. kovo 21 d. posėdžio protokolu Nr. 14, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl išsamaus tyrimo neatlikimo atmesti kaip nepagrįsti.
11. Teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos nuobaudos rūšies pagrįstumą, rėmėsi BVK 143 straipsniu ir nustatė, jog paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui.
12. Teismas, apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Kybartų pataisos namų 2016 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 5/48-235 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 2S-3441, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjo skundo argumentai dėl neteisėtų Pataisos namų pareigūnų veiksmų grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nusiskundimais, abstrakčiais argumentais, subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, kurių pareiškėjas nedetalizavo. Iš to teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė nei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalima, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

III.

14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis ištirtų, ar BVK nurodyta ir jam paskirta nežmoniška nuobauda yra ne per griežta, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį nuteistąjį G. G., ekspertą bei pareigūnus, surašiusius tarnybinius pranešimus.
15. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir formaliai, buvo nesupratingas. Pareiškėjas bijojo kam nors skųstis dėl galimo susidorojimo. Teismas turėjo apklausti nuteistąjį G. G., pareigūnus, ekspertus, tačiau to nepadarė. Jam nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti nei Drausmės komisijoje, nei teisme, o nuobauda buvo paskirta žymiai per griežta.
16. Kybartų pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, todėl prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, nes Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 5/48-235 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimo „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-3441, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos, padarytos Kybartų pataisos namų direktoriui 2016 m. kovo 21 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 5/48-235 paskyrus pareiškėjui nuobaudą (perkėlimą į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams), atlyginimo pareiškėjui.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad jis pageidavo dalyvauti teismo posėdyje, bet nebuvo pristatytas ir neturėjo galimybės pasisakyti.
20. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Ši norma ne tik nustato pirmosios instancijos teismo posėdžio formą, bet ir suteikia garantijas proceso šaliai, jog proceso įstatyme nustatytas teises ji gali įgyvendinti dalyvaudama teismo posėdyje.
21. Nors ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią proceso normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz., teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.). Be to, ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų.
22. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.
23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apygardos administracinio teismo posėdį, turėjusį vykti 2016 spalio 11 d., 10.30 val. (b. l. 46). Proceso dalyviams neatvykus, pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 11 d. priėmė nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 48). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo laikomas laisvės atėmimo įstaigoje (b. l. 45), t. y. pats pareiškėjas savarankiškai atvykti į teismą neturėjo teisės, tačiau teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų užtikrinti, kad pareiškėjui būtų suteikta galimybė atvykti į teismo posėdį ir išsakyti savo poziciją ginčo klausimu.
24. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1259-442/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑542‑146/2017). Atsižvelgiant į nuteistųjų specifinę padėtį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje esantis asmuo negali savo nuožiūra pasirinkti likti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ar esant būtinybei iš jos išvykti. Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo pristatytas į teismo posėdį, neturėjo pagrindo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
25. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 52 str. 1 d.). Taip pat, nesuteikiant pareiškėjui teisės teismo posėdžio metu pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, buvo pažeistos jo teisės į teisingą procesą.
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo neteisingai būti išspręsta byla. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

G. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.