Civilinė byla Nr. e2-11992-1099/2024

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00379-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.8.8; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jursta“ atstovams advokatui Artūrui Gutauskui ir vadovui J. M. (J. M.),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital apdaila“ atstovams advokato padėjėjui Vygintui Kupriui ir vadovui E. Ž.,

liudytojui T. L. (T. L.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jursta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Apdaila“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovei likusią skolą už atliktus statybos rangos darbus (ne)egzistavimo, sutarties sąlygų aiškinimo ir tarp šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jursta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „Capital Apdaila“ 765 Eur skolą, 213,45 Eur palūkanas, 363 Eur išieškojimo išlaidas, 12,50 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio 8 d. el. laišku kreipėsi į ieškovę dėl grindų betonavimo darbų objekte (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis (grindų plotas 175 kv. m, sluoksnio storis 7 cm) ieškovė 2023 m. rugpjūčio 17 d. nusiuntė atsakovei komercinį pasiūlymą – bendrai 5 080 Eur (be PVM) sumai; be kita ko, ieškovė nurodė, jog pasiūlyme nurodytas minimalus darbų kiekis, viršijus šį kiekį – aktuojama ir atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų kiekį.

4.       Aiškina, kad atsakovė 2023 m. spalio 11 d. el. laišku ieškovei atsiuntė savo standartinį užsakymą, į kurį perkėlė ieškovės 2023 m. rugpjūčio 17 d. komerciniame pasiūlyme nurodytus įkainius, tik sumažino pačią pirmą poziciją (grindų plokštės betonavimas) – vietoj 175 kv. m ploto nurodė 164 kv. m, ir vietoj 12 Eur/kv. m įkainio nurodė 11 Eur/kv. m; dėl to pasikeitė ir galutinė kaina, kuri pagal užsakymą sudarė 4 784 Eur (be PVM). Anot ieškovės, atsakovė ieškovės pastabą dėl kiekių tikslinimo pagal faktinį darbų atlikimą įrašė tik prie grindų plokštės betonavimo.

5.       Ieškovė pažymi, kad ji atliko statybos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), ir išrašė atsakovei 2023 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JRST/23 125 bei atliktų darbų aktą Nr. 1, viso 6 714,29 Eur sumai su PVM, mokėtina suma be PVM – 5 549 Eur. Teigia, kad faktiškai darbams buvo sunaudota 4 m3 daugiau betono, prireikė papildomos 1 val. siurblio darbo ir 1 papildomo transporto reiso; be to, pagal atsakovės pageidavimą ieškovė objekte papildomai išpjovė deformacinę siūlę.

6.       Aiškina, kad 2023 m. spalio 23 d. nusiuntė atsakovei nurodytą sąskaitą, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 10 darbo dienų, ir atliktų darbų aktą, tačiau atsakovė neatsiskaitė ir ėmė kelti klausimus dėl darbų kiekių padidėjimo. Anot ieškovės, darbų kiekis, kaip ir prognozavo ieškovė, padidėjo dėl nelygaus grindų pagrindo, todėl prireikė daugiau betono, nei buvo numatyta, o tiekiant daugiau betono – pailgėjo ir įrangos naudojimo laikas bei prireikė daugiau transporto paslaugų. Pabrėžia, kad ieškovė nusiuntė atsakovei betono kiekį patvirtinančius betono pristatymo krovinio važtaraščius, tačiau atsakovė atsisakė sumokėti ieškovei ne tik už padidėjusią darbų dalį, bet ir neginčijamą sumą.

7.       Ieškovė nurodo, kad nesulaukusi apmokėjimo, ragino atsakovę atsiskaityti telefonu ir el. paštu, 2024 m. vasario 27 d. nusiuntė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė atsiskaityti ir toliau delsė, todėl ieškovė 2024 m. kovo 5 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovės 5 549 Eur skolą, 213,45 Eur palūkanas, 363 Eur išlaidas advokatui už pretenzijos parengimą, 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6 125,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 535,94 Eur bylinėjimosi išlaidas; Alytaus apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2797-418/2024, patenkindamas ieškovės reikalavimus. Ieškovės teigimu, po ieškovės kreipimosi į teismą ir po teismo įsakymo priėmimo atsakovė 2024 m. kovo 6 d. 17:11:31 val. sumokėjo ieškovei 4 784 Eur sumą bei 2024 m. kovo 7 d. atsiuntė atsakymą į ieškovės pretenziją. Taigi, ieškovė ieškiniu, pateiktu po prieštaravimų, prašo priteisti iš atsakovės likusią 765 Eur (5 549 Eur - 4 784 Eur) skolą už darbus, 213,45 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti ir 363 Eur patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas (užmokestį už advokato suteiktas paslaugas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka).

8.       Ieškovės vertinimu, šalių sudarytoje sutartyje-užsakyme nebuvo nurodyta konkreti darbų kaina, nes tiek ieškovės komerciniame pasiūlyme, tiek atsakovės užsakyme buvo įrašyta išlyga, jog turės būti atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų kiekį, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalyje numatyta kainos fiksavimo taisyklė šioje byloje netaikytina. Anot ieškovės, šalių sutarties kaina buvo nustatyta pagal apytikrę ieškovės pateiktą sąmatą. Nurodo, kad darbų atlikimo metu objekte buvo atsakovės atstovas, su kuriuo buvo suderintas papildomo betono poreikis (nes dėl nelygaus grindų pagrindo preliminariai numatyto 14 m3 betono kiekio nepakako), o kartu padidėjo ir išlaidos betono siurbliui bei transportui. Be to, pažymi, kad deformacinės siūlės išpjovimas nebuvo šalių iš anksto aptartas, papildomai ją įrengti pageidavo atsakovės atstovas, todėl ieškovė ją įrengė bei įtraukė šiuos darbus į sąskaitą.

9.       Nurodo, kad šalių sudarytoje sutartyje palūkanų už vėlavimą atsiskaityti dydis nebuvo nustatytas, todėl ieškovė turi teisę į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas) nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas bei patirtų su pavėluotu mokėjimu susijusių išieškojimo išlaidų (įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka) kompensavimą. Ieškovė paskaičiavo, kad vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, atsakovės mokėtina palūkanų norma yra 12 proc.; atsakovė nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos vėlavo mokėti 117 dienų, todėl atsakovės mokėtina palūkanų suma 2024 m. kovo 4 d. sudarė 213,45 Eur. Be to, ieškovė patyrė 363 Eur dydžio išieškojimo išlaidas (užmokestis už advokato suteiktas paslaugas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka).

10.       Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti; iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis pagal preliminarią sąmatą, o ne pagal fiksuotą kainą; ieškovė darbus atliko, išrašė sąskaitą, kurią atsakovė iš dalies apmokėjo tik po ieškovės kreipimosi į teismą. Pažymėjo, kad prieš pradedant darbus preliminariai buvo paskaičiuota, jog reikės 14 m3 betono, tačiau atliekant darbus buvo pastebėta, kad jo neužteks, todėl, gavus pritarimą iš atsakovės atstovo, buvo užsakytas papildomas jo kiekis. Anot atstovų, prieš darbų pradžią faktiškai nebuvo įmanoma apskaičiuoti kiek tiksliai reikės betono, tuo labiau, jog grindų pagrindo paruošimą atliko ne ieškovė, o atsakovė, todėl tiek pasiūlyme, tiek užsakyme buvo įrašyta sąlyga, jog darbų kiekiai bus tikslinami pagal faktinį darbų atlikimą. Atstovų vertinimu, nurodyto pagrindo paruošimas buvo netinkamas – ieškovės atstovai negalėjo to patikrinti/įvertinti, nes buvo užklota plėvelė, sudėtas armavimo tinklas, išvedžiotas grindų šildymas, todėl norint pasiekti sutartą rezultatą – išbetonuoti grindis sutartoje altitudėje/aukštyje, reikėjo didesnio jo kiekio; atitinkamai dėl didesnio kiekio betono padidėjo ir kitų paslaugų apimtys (betono siurblio, transportavimo). Papildomai aiškino, kad būtinos deformacinės siūlės betone buvo išpjautos, tačiau po kelių dienų nuo darbų atlikimo ieškovė paprašė išpjauti papildomas siūles (kurios nebuvo būtinos dėl betono nesutrūkinėjimo), todėl už šį darbą ieškovė paskaičiavo papildomą mokestį. Teigė, kad užsakymą rengė atsakovė, todėl visi jo neaiškumai turėtų būti aiškinami atsakovės nenaudai; anot atstovų, užsakymas buvo rengtas pagal jos pasiūlymą, kuriame buvo įrašyta pastaba dėl kiekių tikslinimo po darbų atlikimo.

11.       Atsakovė UAB „Capital Apdaila“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

12.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad šalys 2023 m. spalio 11 d. sudarė užsakymą, kuriuo susitarė dėl fiksuotos statybos darbų atlikimo kainos – 4 784 Eur, kurią atsakovė ieškovei yra sumokėjusi. Anot atsakovės, nepaisant šalių sutartos 4 784 Eur statybos darbų kainos, ieškovė atsakovei apmokėjimui pateikė sąskaitą, kurios suma ženkliai viršijo šalių susitarimą, t. y. reikalavo sumokėti 5 549 Eur.

13.       Atsakovės vertinimu, padidėjusią statybos darbų kainą ieškovė grindžia atsiradusiu poreikiu statybos darbus atlikti pagal faktinius kiekius, nepaisant fakto, kad kaina buvo nustatyta pačios ieškovės po apsilankymo objekte ir matavimų atlikimo. Pažymi, kad nei prieš pradėdama statybos darbus, nei jų atlikimo metu ieškovė neinformavo atsakovės apie tai, jog gali keistis statybos darbų kaina dėl būtinybės atlikti darbus pagal kitokius kiekius. Atitinkamai atsakovė apie atliktų papildomų įrengimo darbų apimtį sužinojo tik po to, kai ieškovė pateikė reikalavimą sumokėti didesnę nei sutarta sumą, t. y. jau atlikus statybos darbus.

14.       Teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė komercinį pasiūlymą – šalims suderinus statybos darbus, jų kainą, buvo pasirašytas užsakymas, kuriame šalys susitarė dėl konkrečios-fiksuotos statybos darbų atlikimo kainos, todėl ieškovė, prisiimdama iš susitarimo kylančią riziką, taip pat turi prisiimti susitarimo pasekmes. Aiškina, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė informavo atsakovę ir gavo jos pritarimą atlikti papildomus statybos darbus, taip pat kad buvo suderintas tokių papildomų darbų kiekis ir kaina, atitinkamai ieškovė, savavališkai atlikusi didesnės apimties statybos darbus, nepagrįstai reikalauja atlyginti iš to kilusias papildomas statybos darbų išlaidas.

15.       Anot atsakovės, vienintelis šalis saistantis susitarimas dėl betonavimo darbų atlikimo yra šalių pasirašytas 2023 m. spalio 11 d. užsakymas, o iki tol ieškovės teikti kiti pasiūlymai, įskaitant 2023 m. rugpjūčio 17 d. komercinį pasiūlymą, nesukelia šalims jokių teisių ir pareigų bei jų nesaisto, kadangi jie nėra patvirtinti abiejų šalių parašais; be to, šalys nesusitarė, kad susitarimas būtų taikomas iki jo sudarymo atsiradusiems santykiams.

16.       Papildomai pažymi, kad nors ieškovės 2023 m. rugpjūčio 17 d. komerciniame pasiūlyme buvo nurodytos pastabos dėl pasiūlyme nurodyto minimalaus darbų kiekio, o viršijus šį kiekį aktuojama ir atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų kiekį, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, todėl vėliau pasirašė minėtą užsakymą, kuriame šių pastabų neliko ir buvo iš esmės susitarta dėl fiksuotos darbų kainos su viena išimtimi (dėl betonuojamų grindų ploto pasikeitimo). Aiškina, kad ieškovė išbetonavo 164 kv. m ploto grindis, t. y. betonuojamas plotas nepasikeitė, todėl ieškovė neįgijo teisės reikalauti jokio papildomo apmokėjimo už atliktus darbus. Be to, šalys užsakyme susitarė dėl fiksuotos betono siurblio paslaugos kainos – 475 Eur, visų darbų atlikimo laikotarpiui ir nesusitarė dėl jokių išimčių, todėl ieškovė turėjo suprasti, įvertinti ir prisiimti riziką, jeigu darbų atlikimas užtruko ilgiau nei ieškovė planavo.

17.       Anot atsakovės, šalys užsakyme tiesiogiai nenurodė, kad turės būti išpjaunamos deformacinės siūlės, tačiau ne atsakovė, o ieškovė yra savo srities profesionalė, kuriai neabejotinai turėjo būti žinoma, kad betonuojant 164 kv. m ploto grindis bus reikalinga išpjauti deformacines siūles, siekiant apsaugoti betoną nuo skilimų, todėl atsakovė pagrįstai turėjo lūkestį, kad už sutartą fiksuotą kainą ieškovė įrengs tinkamos kokybės betonines grindis, įskaitant deformacinių siūlių išpjovimą. Be to, Statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ 68 ir 69 punktuose nustatyta, kad grindų betono tarpsluoksniuose būtina padaryti deformacines siūles. Taigi, deformacinių siūlių įrengimas (išpjovimas) yra būtinas, kad darbai būtų tinkami ir kokybiški, bei būtų išvengta galimo betoninių dangų skilimo, todėl šalių sutarta darbų kaina turėjo apimti ir deformacinių siūlių įrengimą grindyse.

18.       Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad, anot atsakovės atstovų, šalys užsakyme susitarė dėl iš esmės fiksuotos darbų kainos, o ne dėl įkainių (liko nuostata tik dėl betonuojamo ploto perskaičiavimo), todėl darbų eigoje kaina negalėjo keistis. Pažymėjo, kad užsakymas buvo savarankiškas susitarimas, kuris niekaip nebuvo susijęs su ieškovės teiktu komerciniu pasiūlymu. Teigė, kad ieškovės atstovai iki darbų atlikimo buvo atvykę į objektą ir jį apžiūrėjo, išmatavo, atitinkamai turėjo galimybę įsivertinti reikiamo betono kiekį. Patvirtino, kad betonuojamų grindų pagrindą ruošė pati atsakovė, tačiau nesutiko su ieškovės pozicija, jog jis buvo paruoštas netinkamai. Anot atstovų, atsakovė nežino kiek tiksliai ieškovė sunaudojo betono ar patyrė kitų papildomų išlaidų – jų, atstovų vertinimu, ieškovė neįrodė ir šioje byloje; kita vertus, tai pačios ieškovės rizika, kuri sutiko su fiksuota kaina, už kurią privalėjo atlikti visus darbus. Nurodė, kad deformacinių siūlių įrengimas buvo būtinas išbetonuotose grindyse, todėl ieškovė neturėjo teisės prašyti už šį darbą papildomo apmokėjimo; anot atstovų, pati ieškovė pamiršo iš karto įrengti minėtas siūles, todėl atvyko vėliau pakartotinai.

19.       Liudytojas T. L. (T. L.) teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės UAB „Jursta“ statybų vadovas. Paaiškino, kad maždaug nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. tarėsi su atsakovės atstovu dėl grindų betonavimo; kai nuvažiavo į objektą 2023 m. rugpjūčio mėn., jame dar vyko paruošiamieji darbai; iki betonavimo lankėsi objekte du kartus, buvo tartasi dėl betonavimo aukščio, kad būtų kuo mažesnis, bet galiausiai sutarta dėl 7 cm betono storio. Tuo metu kai matavo grindis, dar vyko paruošiamieji darbai, todėl matavimai buvo preliminarūs; prieš betonavimą grindų pagrindas buvo ruoštas atsakovės – buvo paklota plėvelė, armavimo tinklas, šildomų grindų vamzdynas, todėl nebuvo įmanoma išmatuoti kiek betono reikės. Paaiškino, kad pradėjus betonavimo darbus iš karto matėsi, jog yra grindų aukščių skirtumai (betonavimo sluoksnis buvo 6-15 cm); tą liudytojas sakė ir atsakovės atstovams, tačiau jie užtikrino daryti kas reikalinga; pritrūkus betono, jis užsakė dar 6 m3 ir apie tai informavo atsakovės vadovą. Pažymėjo, kad įprastai atliekant betonavimo darbus kaina nefiksuojama, tuo labiau jeigu ne jie įrenginėja pagrindą, nes nėra galimybių apskaičiuoti kiek betono reikės. Paaiškino, kad 3-4 suplanuotos ir sutartos siūlės buvo supjaustytos, tačiau po poros dienų nuo darbų atlikimo atsakovės vadovas paprašė dar supjaustyti porą papildomų siūlių, kurios buvo atliktos pagal atsakovės pageidavimą, tačiau jos nebuvo susijusios su betono trūkinėjimu.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

20.       Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys 2023 m. rugpjūčio mėn. tarėsi dėl grindų betonavimo darbų objekte (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovė (pagal atsakovės pateiktus duomenis – grindų plotas 175 kv. m) 2023 m. rugpjūčio 17 d. nusiuntė atsakovei komercinį pasiūlymą – bendrai 5 080 Eur (be PVM) sumai; ieškovė komerciniame pasiūlyme taip pat nurodė, jog pasiūlyme nurodytas minimalus darbų kiekis, viršijus šį kiekį – aktuojama ir atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų kiekį.

21.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2023 m. spalio 11 d. el. laišku ieškovei atsiuntė užsakymą, sudarytą pagal ieškovės komercinį pasiūlymą, tik sumažino grindų plokštės betonavimo plotį – vietoj 175 kv. m ploto nurodė 164 kv. m, ir vietoj 12 Eur/kv. m įkainio nurodė 11 Eur/kv. m; pagal užsakymą galutinė kaina sudarė 4 784 Eur (be PVM). Nustatyta, kad pastaba dėl kiekių tikslinimo pagal faktinį darbų atlikimą buvo įrašyta tik prie grindų plokštės betonavimo pozicijos.

22.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė atliko statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), ir išrašė atsakovei 2023 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JRST/23 125 bei atliktų darbų aktą Nr. 1 viso 5 549 Eur sumai (be PVM; taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas). Atliktų darbų akte, be kita ko, nurodyta, jog faktiškai darbams buvo sunaudota 18 m3 betono (kaina, lyginant su užsakymu, padidėjo nuo 1 820 Eur iki 2 340 Eur); be to, lyginant su užsakymu, įrašyta papildoma 1 val. siurblio darbo, 1 papildomas transporto reisas ir išlaidos už siūlių supjaustymą.

23.       Nustatyta, kad po minėtos sąskaitos ir akto išrašymo tarp šalių prasidėjo susirašinėjimai dėl padidėjusios kainos aplinkybių – atsakovė nesutiko su padidėjusia kaina (lyginant su užsakymu); 2024 m. vasario 27 d. ieškovė kreipėsi su rašytine pretenzija į atsakovę dėl skolos sumokėjimo per 3 darbo dienas – 5 549 Eur už atliktus darbus, 202,05 Eur palūkanų ir 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

24.       Atsakovei nesumokėjus ieškovės prašomų sumų, ieškovė 2024 m. kovo 5 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovės 5 549 Eur skolą, 213,45 Eur palūkanas, 363 Eur išlaidas advokatui už pretenzijos parengimą, 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6 125,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 535,94 Eur bylinėjimosi išlaidas; Alytaus apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2797-418/2024, patenkindamas ieškovės reikalavimus; priėmus atsakovės prieštaravimus ir ieškovės ieškinį, minėtas teismo įsakymas buvo panaikintas.

25.       Nustatyta, kad atsakovė 2024 m. kovo 6 d. sumokėjo ieškovei 4 784 Eur sumą bei 2024 m. kovo 7 d. nusiuntė atsakymą į ieškovės pretenziją (su ja nesutikdama).

26.       Į bylą pateikti 3 krovinio važtaraščiai, kuriuose nurodyta, kad į objektą (duomenys neskelbtini), buvo pristatyta bendrai 18 m3 betono (atitinkamai 4,50, 7,50 ir 6).

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

27.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetu taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.644–6.671 straipsniai) – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

28.       CK

29.       Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Dėl užsakymo, jo sąlygų aiškinimo ir skolos/nuostolių priteisimo

30.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl užsakyme sutartų darbų kainos nustatymo aiškinimo. Anot ieškovės, šalių sutarties kaina buvo nustatyta pagal apytikrę ieškovės pateiktą sąmatą; atsakovė įrodinėjo, jog šalys užsakyme susitarė dėl fiksuotos darbų kainos, todėl darbų eigoje kaina negalėjo keistis.

31.       CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata; jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (3 dalis). Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties; tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus; jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (4 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti; ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (5 dalis).

32.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

33.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

34.       Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

35.       Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

36.       Teismų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, be kita ko, išaiškinta, kad contra proferentem taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai – subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1-3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016). Ši taisyklė remiasi idėja, kad šalis, kuri įrašė sutarties sąlygą ar parengė visą sutartį arba pateikė jau parengtą sutartį, turi prisiimti jos turinio neaiškumų riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010).

37.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs šalių pozicijas, išreikštas tiek raštu, tiek žodžiu bylos nagrinėjimo metu, rašytinius įrodymus, liudytojo parodymus, sprendžia, kad šalys susitarė ne dėl fiksuotos statybos rangos darbų kainos, kadangi tiek šalių sudarytoje sutartyje-užsakyme, tiek ieškovės komerciniame pasiūlyme buvo įrašyta išlyga, jog turės būti atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų kiekį (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

38.       Visų pirma, teismas pažymi, kad pati atsakovė, atsiųsdama ieškovei užsakymą 2023 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu, nurodė, jog užsakymas sudarytas pagal ieškovės komercinį pasiūlymą, kuriame, kaip minėta, buvo nurodyta aiški pastaba, kad pasiūlyme nurodytas minimalus darbų kiekis, viršijus šį kiekį – aktuojama ir atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų kiekį. Be to, teismo vertinimu, iš esmės ši sąlyga buvo perkelta ir į užsakymą – įrašant, jog kiekiai tikslinami pagal faktinį darbų atlikimą. Nors ši sąlyga/pastaba dėl kiekių tikslinimo pagal faktinį darbų atlikimą buvo įrašyta tik prie grindų plokštės betonavimo pozicijos (ir, anot atsakovės, taikytina tik šiems darbams), tačiau sistemiškai aiškinant užsakymo turinį ir atsižvelgiant į užsakytų darbų specifiką – grindų betonavimą (kuris yra kompleksinis), spręstina, kad ji turėtų būti taikytina visiems sutarties darbams. Pažymėtina, kad grindų betonavimas iš esmės susideda iš atskirų darbų, t. y. betono pristatymo į objektą (transportavimo), jo išpylimo (siurblio ir kitų mechanizmų pagalba), betono lyginimo, statybvietės ir naudotų mechanizmų tvarkymo ir, betonui užstingus, deformacinių siūlių pjovimo (siekiant išvengti jo trūkinėjimo ateityje). Taigi, teismo vertinimu, visi šie darbai yra vienareikšmiškai susiję ir kartu vertintini kaip grindų betonavimo darbai, todėl jų išskyrimas ir atskiriems darbams nevienodų sąlygų taikymas iš esmės būtų nelogiškas/ydingas.

39.       Antra, teismas iš esmės pritaria ieškovės argumentams, kad prieš darbų pradžią faktiškai nebuvo įmanoma apskaičiuoti tikslaus betono kiekio, nes grindų pagrindo paruošimą atliko atsakovė (byloje dėl to ginčo nekilo), todėl tiek pasiūlyme, tiek užsakyme buvo įrašyta sąlyga, jog darbų kiekiai bus tikslinami pagal faktinį darbų atlikimą. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad ieškovės atstovams atvykus atlikti darbų, grindų pagrindas buvo užklotas plėvele, sudėtas armavimo tinklas, išvedžiotas grindų šildymas, o ieškovės atstovams lankantis objekte iki darbų atlikimo – jame vyko paruošiamieji ir kiti statybos darbai, todėl, teismo vertinimu, nebuvo įmanoma tiksliai apskaičiuoti kiek reikės betono norint pasiekti sutartą rezultatą – išbetonuoti grindis sutartame aukštyje. Tiek komerciniame pasiūlyme, tiek užsakyme buvo nurodyta, kad betonuojamų grindų storis/aukštis turi sudaryti 70 mm; ginčo byloje dėl ieškovės atliktų darbų kokybės nekilo, t. y. ieškovė išliejo būtent tokio storio/aukščio grindis, todėl ieškovės komerciniame pasiūlyme nurodyto 14 m3 betono kiekio (už 1 820 Eur kainą) turėjo užtekti – 164 kv. m x 70 mm lygu 11,48 m3. Taigi, aplinkybė, kad sutartiems darbams ieškovei prireikė net 18 m3 betono, akivaizdžiai patvirtina, jog betonuojamų grindų pagrindas buvo paruoštas netinkamai; nors teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti kaip pasireiškė šis netinkamumas, tačiau, labiausiai tikėtina, paruoštas pagrindas buvo nelygus, todėl, siekiant išlieti visur vienodo storio/aukščio grindis, ir prireikė didesnio kiekio betono (išliejamų grindų storis viršijo sutartus 70 mm). Atsakovė, be kita ko, kvestionavo ieškovės nurodytą aplinkybę, jog objekte iš tiesų buvo sunaudota 18 m3 betono, tačiau teismas šiuos deklaratyvius atsikirtimus vertina kritiškai ir pažymi, jog nurodytą aplinkybę patvirtina ieškovės į bylą pateikti betono transportavimo važtaraščiai, kuriuose aiškiai nurodyta, jog į ginčo objektą patiekta 18 m3 betono. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės teiginius, jog galimai ieškovė nesunaudojo viso atsivežto betono, kadangi atsakovė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų; be to, teismo vertinimu, įvertinus betono specifiškumą – pakankamai greitą jo kietėjimą, mažai tikėtina, kad ieškovė turėjo realią galimybę jį panaudoti kitur nei kad ginčo objekte.

40.       Trečia, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo objekte didžiąją ieškovės atliekamų darbų laiko dalį dalyvavo atsakovės, kuri laikytina savo srities profesionale, kadangi taip pat užsiima statybomis (atsakovė šiuo atveju veikė kaip rangovė, o ieškovę samdėsi kaip subrangovę), atstovas, kuris matė ieškovės atliekamus darbus ir jų kiekius, be kita ko, naudojamų medžiagų kiekius. Ieškovės atstovai ir liudytojas teismo posėdžio metu tvirtino, kad atliekant darbus buvo pastebėta, jog betono neužteks, todėl apie tai buvo informuotas atsakovės atstovas (dabartinis atsakovės vadovas), kuris pritarė darbų tęsimui, t. y. ir papildomų medžiagų – šiuo atveju betono, užsakymui ir panaudojimui. Nors tiesioginių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta, kadangi komunikacija tarp šalių vyko žodžiu objekte jau vykdant darbus, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovės ir liudytojo paaiškinimais, nes jie yra nuoseklūs, logiški, atitinkantys įprastą statybos darbų atlikimo procesą.

41.       Ketvirta, kaip minėta, užsakymą ir jo tekstą rengė atsakovė (ir pagal ieškovės komercinį pasiūlymą), todėl šiuo atveju taikytina sprendimo 36 punkte nurodyta contra proferentem taisyklė, t. y. sąlyga/pastaba dėl kiekių tikslinimo pagal faktinį darbų atlikimą aiškinama ją pasiūliusios šalies (atsakovės) nenaudai – aiškintina, kad ši sąlyga/pastaba taikytina visiems atsakovės užsakytiems darbams (o ne tik grindų plokštės betonavimui, kuris, kaip minėta, vertintinas kaip kompleksinis darbas).

42.       Taigi, apibendrinant, spręstina, kad faktiškai darbams sunaudojus 4 m3 daugiau betono (negu buvo planuota pagal komercinį pasiūlymą ir užsakymą), atitinkamai prireikė papildomos 1 val. siurblio darbo ir 1 papildomo transporto reiso, todėl šios ieškovės išlaidos vertintinos kaip pagrįstos (tuo labiau, kaip minėta, betonavimo darbai vertintini kaip kompleksiniai ir neturėtų būti vertinami atskirai).

43.       Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė, atlikusi sutartus betonavimo darbus, įrengė ir būtinas – iš anksto sužymėtose vietose, deformacines siūles (atsakovė šios aplinkybės nenuginčijo). Taigi, atsakovei po darbų atlikimo paprašius ieškovės išpjauti papildomas siūles (kurios nebuvo būtinos dėl betono nesutrūkinėjimo – atsakovė tokių aplinkybių neįrodė ir net neįrodinėjo), todėl už šį darbą ieškovė paskaičiavo papildomą mokestį, kurį įtraukė į sąskaitą bei aktą.

44.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 765 Eur likusią mokėti sumą (5 549 Eur darbų kaina - 4 784 Eur sumokėta kaina) laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas.

45.       Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 363 Eur nuostolių, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

46.       CK

47.       Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad patyrė nurodytas 363 Eur išlaidas, kurios buvo patirtos teisinei pagalbai apmokėti už 2024 m. vasario 27 d. pretenzijos surašymą, t. y. jos buvo būtinos/pagrįstos, atsakovei laiku neatsiskaitant su ieškove (bent iš dalies); be to, nurodytų išlaidų dydis yra protingas, todėl šios išlaidos/nuostoliai priteistini ieškovei iš atsakovės (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo

48.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 213,45 Eur kompensacinių palūkanų. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

49.       Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

50.       Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą. Atsižvelgiant į tai, kad vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sąskaitos apmokėjimo terminu (2023 m. lapkričio 8 d.) buvo 4 proc., atsakovė privalėjo mokėti ieškovei 12 proc. palūkanas. Vadovaujantis išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, jog atsakovė su ieškove tinkamai neatsiskaitė (atsiskaitė iš dalies tik 2024 m. kovo 6 d.), tenkinant ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 213,45 Eur palūkanų, taikant 12 proc. normą, už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 8 d. (ieškovės išrašytos sąskaitos apmokėjimo terminas) iki 2024 m. kovo 4 d. (kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo data).

51.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma šių metų sausio 1 d. (t. y. tą metų pusmetį, kai atsakovei atsirado pareiga (jos priteistos nuo bylos iškėlimo) mokėti palūkanas) buvo 4,50 proc., iš atsakovės ieškovei priteistinos 12,50 (8 + 4,50) proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (1 341,45 Eur (765 Eur + 213,45 Eur + 363 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 6 d. – teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

52.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54.       Ieškovė patyrė byloje 3 253,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 223,44 (500,94 + 907,50 + 726 + 1089) Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 30 Eur žyminis mokestis.

55.       Atsakovė patyrė byloje 2 077,57 (1 254,77 + 822,80) Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai.

56.       Viena vertus, šalių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

57.       Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

58.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

59.       Byloje nustatyta, kad ieškovė teikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį (po gautų prieštaravimų), du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, rengė taikos sutarties projektą; byloje vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė (suapvalinant) apie 3 val.

60.       Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ginčo pobūdžiu (ginčas kilo dėl skolos priteisimo, todėl nevertintina, jog byla buvo itin sudėtinga, t. y. teisiniai santykiai nebuvo nauji Lietuvos teismų praktikoje, nesiremta užsienio praktika šiuo klausimu ir pan.), įvertinus tai, kad ieškovei tas pats atstovas atstovavo tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek viso teismo proceso metu, ginčo sumos dydį (pagrindinis reikalavimas dėl likusios 765 Eur skolos), šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei priteisti visas jos prašomas advokato pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos būtų neproporcingos bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų ieškovės patirtų bylinėjimosi – atstovavimo, išlaidų sumažinimas iki 2 500 Eur sumos.

61.       Atsižvelgiant į tai, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 530 (2 500 + 30) Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

62.       Ieškovė, kreipiantis dėl teismo įsakymo išdavimo, sumokėjo 35 Eur dydžio žyminį mokestį; teikiant ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė didžiąją dalį skolos sumokėjo iki ieškinio pateikimo, sudarė 30 Eur, todėl ieškovei grąžintina 5 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnis).

63.       Byloje iš viso patirta 12,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jursta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Apdaila“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Apdaila“, j. a. k. 304353513, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jursta“, j. a. k. 300141071, 765 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) skolos, 213,45 Eur (du šimtus trylika eurų 45 ct) palūkanų, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) išieškojimo išlaidų, 12,50 (dvylikos ir penkiasdešimt šimtųjų) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 341,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 530 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Apdaila“, j. a. k. 304353513, valstybei 12,96 Eur (dvylika eurų 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jursta“, j. a. k. 300141071, 5 Eur (penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. kovo 4 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO mokėjimo užduoties kodas ZM86027).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič