Civilinė byla Nr. e2A-2722-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11279-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 3.1.7.6;

3.1.7.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. O. ir O. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-930-1200/2025 pagal ieškovių A. O. ir O. O. ieškinį atsakovei G. B. dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus ir atsakovės G. B. patikslintą priešieškinį dėl teisės atlikti pastatų rekonstrukcijos ir statybos darbus pripažinimo bei reikalavimą dėl pažeistų savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovės A. O. ir O. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos įpareigoti atsakovę G. B. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti 2016 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo plane pažymėtą stoginę, įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti nelegaliai perstatytą namą į tokią padėtį, koks jis yra namų valdos byloje ir įregistruotas Nekilojamojo turto registre – 5 m aukščio ir 68,76 m užstatyto ploto ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad joms, atsakovei ir trečiajam asmeniui K. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 0,1580 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame sklype yra du gyvenamieji namai, vienas iš kurių ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso atsakovei, kitas ((duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms ir trečiajam asmeniui. Atsakovė namą bei žemės sklypą įsigijo 1997 m. rugpjūčio 11 d. mainų sutarties pagrindu. Ieškovė A. O. namo dalis įsigijo 2013 m., 2014 m. ir 2017 m., o ieškovė O. O. – 2016 m. Ieškovės 2019 m. įsigijo atitinkamas žemės sklypo dalis pagal 2016 m. matininkės R. S. sudarytą sklypo planą, po to nerezultatyviai siekė išspręsti naudojimosi sklypu tvarkos klausimus. Paaiškėjo, kad atsakovei priklausantis gyvenamasis namas neatitinka Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) įregistruotų jo duomenų, t. y. po atliktos rekonstrukcijos namas užima žymiai didesnį užstatytą plotą (prie namo pristatytas priestatas), taip sumažinant ieškovių ir atsakovės namus skiriantį atstumą, kuris nesiekia 6 m ir neatitinka minimalaus priešgaisrinio atstumo tarp statinių, be to, namas yra gerokai didesnio aukščio, negu įregistruotas prieš tai buvusio savininko (9,5 m vietoje buvusių 5), galbūt viršytas užstatymo intensyvumas bei tankis sklype. Atsakovės namo perstatymui buvo reikalingi statybą leidžiantys dokumentai (projektas, statybos leidimas ir kt.), o tokių neturint – statybos darbai atlikti neteisėtai. Neturint jokių namo rekonstrukcijos statybą leidžiančių dokumentų, nėra galimybės įvertinti statybos darbų bei medžiagų kokybės, todėl neatmestina statinio avarijos grėsmė. Be to, atsakovė prie namo yra pasistačiusi stoginę. Atsakovė, prieš rekonstruodama savo namą, turėjo gauti leidimą statinio rekonstrukcijai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o stoginės statyboms – sklypo bendraturčių sutikimus, tačiau tokie nebuvo gauti. Ieškovės pažymėjo, kad, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m, buvo privalomi rašytiniai besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), tačiau tokių nebuvo. Dėl savavališkai atlikto namo perstatymo ir stoginės pastatymo yra atimtos kitų bendraturčių galimybės nustatyti tokią sklypo naudojimo tvarką, kad ji būtų vienodai gera visiems sklypo savininkams. Pastačius stoginę, ieškovės gali naudotis tik siaura (4,43 m pločio) ir ilga sklypo dalimi, kadangi ginčo stoginė yra sklypo viduryje, todėl trukdo kitiems sklypo bendraturčiams. Be to, dėl perstatyto namo aukščio ir stoginės, ieškovių naudojama žemės sklypo dalis didžiąją dienos dalį būna pavėsyje. Nuo ginčo stoginės lietaus vanduo bėga į ieškovių naudojamą sklypo dalį, stoginės buvimas trukdo ieškovių poilsiui, nes atsakovės namo gyventojai po stogine triukšmingai iki vėlumos leidžia laiką. Atsakovė iš esmės pripažįsta, kad jos atlikta rekonstrukcija ir stoginė pažeidžia ieškovių interesus ir nepagrįstai teigia, kad toks pažeidimas formalus. Ieškovės taip pat nurodė, kad, kreipdamasi į jas dėl sutikimų, atsakovė pateikė nekokybišką, nevisiškai įskaitomą projektą, kuriame buvo neteisingų duomenų, todėl toks projektas nepatvirtina namo rekonstrukcijos atitikties teisės aktų reikalavimams ir ieškovės dėl tokio projekto negali pasisakyti. Atsakovės namo rekonstrukcija ir jos būdas pažeidžia ieškovių interesus. Šiuo atveju priešieškiniu atsakovė iš esmės bando išspręsti ir žemės sklypo naudojimosi klausimą, kuris nėra šios bylos dalykas. Ieškovės nurodė, kad iš atsakovės pateikto projekto matyti, jog atsakovės namo rekonstrukcija ir jos būdas pažeidžia ieškovių interesus, nes: gerokai padidėja sklypo užstatymo plotas ir tankumas; sumažėja atstumai tarp namų ir nesiekia minimalių reikalavimų; nėra jokių duomenų, kad atsakovės namas perstatytas naudojant tinkamos kokybės medžiagas; ir kt. Atsakovė netinkamai interpretuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1‑338 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisykles (toliau – Gaisrinės saugos taisyklės), nes jų 93.2 punkte nurodoma išimtis nesusijusi su priešgaisriniais atstumais tarp gyvenamosios paskirties pastatų viename sklype. Nurodytu atveju atstumai nenormuojami tik tarp gyvenamosios paskirties ir kitos paskirties pastatų. Ieškovės nesutiko su tuo, kad šalių namai būtų sujungti į vieną gaisrinį skyrių. Be to, nors atsakovė nurodė, kad gali būti statoma priešgaisrinė siena, tačiau tokios sienos projekte nenurodyta, todėl lieka neaišku, dėl kokiam projektui reikalingų sutikimų nagrinėjama ši byla.

3.       Atsakovė G. B. su ieškiniu nesutiko ir kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama ieškinį atmesti, ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą, pripažinti atsakovei teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Axis linea“ architekto parengtą Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą ir juos įregistruoti (įteisinti) be ieškovių sutikimo A. O. ir O. O., pripažinti atsakovei teisę statyti UAB „BMO projektai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą stoginę be ieškovių A. O. ir O. O. sutikimų / pritarimų, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad ji 1997 m. rugpjūčio 11d. mainų sutartimi įgijo nuosavybės teises į atskirą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Atsakovės žemės sklypas su gretimu žemės sklypu buvo sujungtas, taip suformuojant dabartinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tik 2017 m. birželio 19 d. Atsakovė pabrėžė, kad jos gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai atlikti 2005 m., kai žemės sklypas, kuriame pastatytas namas, priklausė tik atsakovei, todėl jai nekilo pareiga gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų. Atsakovė atliko gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, tačiau ne iki galo sutvarkė dokumentus, todėl negali įregistruoti atliktų rekonstrukcijos darbų užbaigimo fakto. Ieškovių reikalavimai nugriauti namo dalį ir atstatyti namą į buvusią būklę yra neproporcingi nurodomiems formaliems ieškovių teisių pažeidimams. Pažymi, kad iš ieškovių pateikto žemės sklypo plano matyti, kad 2016 m. pagal faktą buvo pažymėta stoginė bei atsakovės namo pagerinimai; pagal faktą pažymėta buvusi tvora. Stoginė ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo riba, todėl stoginės egzistavimas niekaip nėra susijęs su tariamu apribojimu ieškovėms nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovė 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimu kreipėsi į ieškoves dėl sutikimo namo rekonstrukcijai gavimo, tačiau ieškovės sutikimo neteikė, kaip ir nesutikimo motyvų. UAB „Axis linea“ parengtame rekonstravimo projekte detaliai nurodyti namo rekonstrukcijos duomenys: naudotos medžiagos, rekonstrukcijos darbų apimtys ir kt. Ieškovių teisė susipažinti su darbų apimtimis buvo įgyvendinta, tačiau ieškovės per nustatytą terminą neišreiškė savo pozicijų dėl rekonstrukcijos darbų, o vėliau pareiškė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. Atsakovė teigė, kad atlikti rekonstrukcijos darbai iš esmės nepažeidžia ieškovių, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų, jų nurodomi prieštaravimai nevertintini kaip esminiai. Ieškovės nuosavybės teises į žemės sklypo dalis įgijo tik 2019 m. balandžio 5 d., kai atsakovei priklausantis namas jau buvo pastatytas, įskaitant ir rekonstrukcijos metu atliktus pakeitimus. Ieškovės 2019 m. sandorių pagrindu įgijo konkrečias žemės sklypo dalis (19/1580 ir 321/1580); atsakovei priklausančio namo dydis (plotas) niekaip neįtakoja ieškovėms priklausančio žemės sklypo dalies, t. y. ieškovėms priklausančios žemės sklypo dalies nesumažina. Ieškovėms ir atsakovei priklausantys pastatai yra viename žemės sklype, todėl įvertinus Gaisrinės saugos taisyklių nuostatas, priešgaisrinių atstumų nesilaikymas nevertintinas kaip ieškovių teisių pažeidimas. Deklaratyvūs ir ieškovių teisių pažeidimo neįrodantys teiginiai apie galimai viršytą užstatymo intensyvumą bei tankį sklype. Ieškovėms tapus sklypo bendraturtėmis „pavėsio“ problema nebuvo iškilusi. Ieškovės nepagrindė, kad jų teisės yra realiai, o ne formaliai pažeistos. Ieškovės ginčija ne rekonstrukcijos darbus, kaip tokius, bet parengto projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau projekto sprendinių patikrinimą atlieka ne žemės sklypo bendraturčiai, o statybos leidimą išduodanti Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Be to, projektas gali būti ir jau yra keičiamas, atsižvelgiant į ieškovių nurodomas aplinkybes. Ieškovės taip pat yra atlikusios savo namo dalies rekonstrukcijos darbus, dėl kurių sumažėjo atstumai tarp žemės sklype esančių statinių. Atsakovė pažymėjo, kad jos pastatytai stoginei nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir stoginė nepažeidžia ieškovių teisių ar teisėtų interesų, juolab, kad kitoje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovės prašė nustatyti tokias naudojimosi žemės sklypu tvarkas, kurios nesikirto su esančia stogine. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalims priklausantys namai yra viename žemės sklype, ieškovių nurodomas priešgaisrinio atstumo nesilaikymas nevertintinas kaip ieškovių teisių pažeidimas.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-204-905/2024, ieškinį ir priešieškinį atmetė. Išnagrinėjęs ieškovių ir atsakovės apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1020-1097/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo vertino, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovių pareikštų negatorinių reikalavimų; nenagrinėjo, ar esami ginčo statiniai pažeidžia aptartas bendraturčių teises, ar išsemtos galimybės suderinti bendraturčių interesus, kokios egzistuoja alternatyvos ir kiti būdai bendraturčių interesams derinti. Apeliacinės instancijos teismas dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti bendraturčių ginčą, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turėjo nustatyti atsakovei terminą pateikti galutinį Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Rekonstravimo projektą, pašalinant projekto ir gaisrinio plano prieštaravimus, taip pat gaisrinio plano neatitikimus faktinei situacijai, ir tik tada vertinti, ar ieškovių atsisakymas duoti sutikimą, kad atsakovė galėtų pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą pagal konkretų ir galutinį projektą, yra pagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismas ieškovių ieškinio reikalavimus kvalifikavo kaip negatorinius ir nurodė, kad teisei reikšti negatorinį ieškinį, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Dėl to ieškovių nurodomi galimi jų, kaip žemės sklypo ir namo savininkių, teisių pažeidimai, sudarant kliūtis naudotis tiek namu, tiek žemės sklypu yra tęstinio pobūdžio ir ieškovių teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną ir, atitinkamai, nėra suėjęs.

6.       Atsakovė G. B. pateikė patikslintą priešieškinį pripažinti jai teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Axis linea“ architekto parengtą ir 2024 m. rugsėjo 12 d. pasirašytą vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, ir juos įregistruoti (įteisinti) be ieškovių A. O. ir O. O. sutikimo, pripažinti jai teisę statyti UAB „BMO projektai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą stoginę be ieškovių A. O. ir O. O. sutikimų / pritarimų, įpareigoti ieškoves A. O. ir O. O. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atstatyti savavališkai perstatyto / rekonstruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį į tokią padėtį, koks numatytas 1996 m. rugsėjo 2 d. (NTR įregistruota 1997 m. birželio 5 d.) kadastriniuose matavimuose (aukštis 2,55 m) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsakovė akcentavo, kad UAB „Axis linea“ patikslino gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kuriame numatyti sprendimai, susiję su priešgaisrinių atstumų nesilaikymu - numatant ugniasienes. Toks priešgaisrinių atstumų sprendimo būdas yra galimas. Patikslintas projektas paneigia ieškovių procesiniuose dokumentuose nurodytą nesutikimo su projektu argumentą, kad priešgaisrinių atstumų nesilaikymas yra esminis ieškovių teisių pažeidimas. Projekto patikslinimo aiškinamajame rašte pateikta pakeitimų santrauka, įskaitant ir neapsiribojant tik paaiškinimais dėl priešgaisrinių atstumų, tačiau ir dėl sklypo užstatymo tankio, intensyvumo, kas paneigia ieškovių nesutikimo argumentus. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės savo gyvenamojo namo dalių rekonstrukcijos darbus pradėjo po to, kai tapo apjungto žemės sklypo dalies savininkėmis, t. y. 2020 m.. Jos pakeitė gyvenamojo namo aukštį: gyvenamojo namo aukštis buvo – 2,55 m, atlikus statybos darbus, gyvenamojo namo dalies aukštis sieks 3 m; rekonstrukcijos darbų rezultate pasikeis ir ieškovėms priklausančios gyvenamojo namo dalies plotas. Ieškovėms priklausančio gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbams nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovė, kaip žemės sklypo bendraturtė, leidimo / sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus nedavė. Be to, dėl jau faktiškai atliktų rekonstrukcijos darbų pažeidžiami atsakovės interesai: sumažėjo atstumai tarp šalims priklausančių gyvenamųjų namų, dėl ko ieškovės nesutinka su atsakovės atlikta rekonstrukcija; ieškovių rekonstrukcijos darbai nėra užbaigti; pateiktas projektas neatitinka faktinės situacijos, nežinomos medžiagos, iš kurių atlikta rekonstrukcija, o tai lemia atsparumo ugniai laipsnį; rekonstrukcijos metu pašalinti lietaus surinkimo vamzdžiai, todėl vanduo teka į bendrą sklypą; atsižvelgus į ieškovėms priklausančio sklypo dalį, jos užima daugiau žemės sklypo užstatymo ploto nei priklauso.

8.       Ieškovės A. O. ir O. O. prašė patenkinti jų ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad ieškovių nesutikimas atliktų statybos darbų įteisinimui, pagal atsakovės pateiktą pirminį ginčo projektą buvo pagrįstas. Atsakovės reikalavimų tikslinimas laikytinas ne priešieškinio reikalavimų tikslinimu, o pirminio priešieškinio atsisakymu ir naujo pareiškimu. Ieškovės nebuvo išreiškusios savo nuomonės dėl naujai pateikto 2024 m. atsakovės namo rekonstrukcijos projekto, nes jis ieškovėms teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateiktas. Todėl visos bylinėjimosi išlaidos, kiek jos susiję su mediacija tarp šalių, su pirminio priešieškinio pateikimu ir nagrinėjimu teisme bei bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme atsakovei neturėtų būti atlyginamos, nes susidarė dėl nepagrįsto priešieškinio pareiškimo, ir, atitinkamai, jos turi būti priteisiamos ieškovių naudai iš atsakovės. Atsakovės naujų reikalavimų išsprendimas nesukels teisinių pasekmių, nes šalims priklausantis žemės sklypas patenka į Vilniaus oro uosto aerodromo triukšmo apsauginės zonos teritoriją. Iš atsakovės teikiamo naujo projekto matyti, kad, atlikus rekonstrukciją, planuojamas atsakovės namo užstatytas plotas nuo 68,76 kv. m ženkliai didėja, taip pat didėja ir namo aukštis, taigi, didėja pastato išorės matmenys. Pastačius priešgaisrines sienas, kas yra numatoma naujame 2024 m. projekte, bus dar labiau sumažinti atstumai tarp atsakovės ir ieškovių pastatų, nei jie yra dabar. Taigi, atsakovė ketina dar labiau padidinti savo namo išorės matmenis. Esant tokioms aplinkybėms, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra ieškovių sutikimas rekonstrukcijai, atsakovė neturi teisės atlikti statybos darbų pagal naujai teikiamą projektą ir įteisinti savo savavališkai jau padidintą pastatą. Atsakovė turi priimti savo neatsakingo elgesio pasekmes, todėl tenkinti patikslinto priešieškinio nėra jokio pagrindo. Atsakovės pasirinktas ir atliktas rekonstrukcijos būdas pažeidžia ieškovių interesus, kadangi, atlikus rekonstrukciją ir pristačius priestatą, padidėjo jos namo užstatytas plotas link ieškovių namo. Be to, prašomu patvirtinti projektu sprendžiama ir daugiau žemės sklypo naudojimo klausinių, pavyzdžiui, patekimas į sklypą, automobilių parkavimas ir kt.: nurodytas atsakovės savavališkai sumažintas ieškovių kiemas su suprojektuota kietąja (trinkelių) danga automobilių parkavimui prie pat ieškovių namo rytinės ir šiaurinės pusės, nors ieškovės trinkelių dangos savo kieme prie jų namo dalių išsiklojusios neturi. Priešingai, atsakovė tokį kiemą turi įsirengusi, bei išsiklojusi trinkelėmis iki pat gatvės, tačiau plane prie gatvės nurodyta žolė. Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovei, bet ir ieškovėms, kurios, būdamos sklypo bendraturtėmis, turi vienodą teisę naudotis atitinkama dalimi minėto žemės sklypo, ją valdyti, ja disponuoti, spręsti su žemės sklypu susijusius klausimus bei gauti iš savo dalies maksimalią naudą, o ateityje, atsidalijus sklypus, gauti pakankamą plotą aplink savo namo dalį jo eksploatacijai. Vien tai, kad dėl atsakovės neteisėtų statybų ieškovės negali laisvai prieiti iki konkrečios žemės sklypo dalies jų pageidaujamu būdu ir ta dalimi potencialiai naudotis, ją valdyti, reiškia ieškovių, kaip nuosavybės teisių turėtojo, teisių pažeidimą. Ieškovės neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės dėl naujai pateikto atsakovės namo rekonstrukcijos projekto, nes jis ieškovėms teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateiktas. Tačiau ir dabar, naują projektą pateikus teismui, neatskleisti konkretūs planuojami atlikti statybos darbai. Atsakovė nurodo, kad ji siekia tik įregistruoti atliktus rekonstrukcijos darbus ar pateikti projektą patikrai, tačiau tokiu atveju turėjo būti pateikti įrodymai, kad atsakovės atlikta namo rekonstrukcija atitinka naujai pateiktą projektą, kad jau pastatyto namo sienos atitinka priešgaisrinėms sienoms keliamus reikalavimus ir kt. Negalima nustatyti ir kokiai degumo klasei priskirtinas atsakovės statinys. Projekte nepateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys įmokos už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiavimo dydį. Dokumentai rengti neturint teisės aktų reikalavimus atitinkančio (ne senesnio nei 3 metai) topografinio plano; juose atvaizduota situacija neatitinka tikrovės – vaizduojamos nesamos tvoros, nesama danga, nenurodomas įvažiavimas į sklypą, augalai ir pan. Techninės užduoties viršelyje nurodomas namo aukštis iki 9 m, skaičiavimuose – antžeminės dalies aukštis nurodomas 8,5 m; nėra atlikta jokių tyrimų, siekiant įvertinti atsakovės namo aukščio pasikeitimo įtaką ieškovių namo insoliacijos kiekiui. Šiuo atveju inžinerinių tinklų klausimas yra svarbus ieškovėms, kadangi jos tevaldo tik 340 kv. m žemės, dalis jos jau yra užstatyta namu. Pietinėje namo dalyje nuo gatvės pusės, po esančia pievele eina visos abiejų namų (tame tarpe ir atsakovės) komunikacijos. Ten pat eina ir atsakovės vandens įvadas. Taip pat nėra nurodyta ir atsakovės namo nuotekų kanalizacija. Todėl inžinerinių tinklų palikimas „tokioje būklėje“, kokie jie yra dabar, ir atsižvelgiant į atsakovės siekį atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, neatitinka tiek ieškovių, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens interesų. Reikalavimas dėl stoginės vertintinas kaip atsakovės siekis naudotis žemės sklypu tik sau palankiu būdu, tačiau jis negali būti tenkinamas, kol sklypai nėra atidalyti. Atsakovė nėra įrodžiusi, kad ginčo stoginę ji yra pasistačius teisėtai. Atsakovės savavališkai pastatyta ir naudojama stoginė ir namo priestatas užima atitinkamą šalių žemės sklypo dalį, dėl kurios naudojimo atsakovės naudai žemės sklypo savininkai niekada nesitarė. Tai trukdo ieškovėms racionaliai naudoti ginčo sklypą. Dėl ieškovių atliktų darbų, jos nurodė, kad jie nėra laikytini rekonstrukcija; ieškovėms priklausančio namo užstatymo plotas, lyginant su 1997 m. birželio 5 d., nėra pasikeitęs, o faktiškai dar mažesnis negu įregistruota NTR. Atsakovė savo atliktos rekonstrukcijos negali įregistruoti ne dėl ieškovių atliktų darbų, o dėl to, kad jos pačios namo rekonstrukcija atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Ieškovių tikslas yra atlikti avarinės būklės namo priestato kapitalinį remontą, kadangi pastatas statytas 1960 m., priestatas – 1971 m. Ieškovės 2019 m. pradėjo vykdyti savo dalių kapitalinį remontą. Atsakovė su šeima gyveno savo name ir kasdieną matė visus ieškovių vykdomus darbus, naudojamas medžiagas; o gegužės mėn. yra pasirašiusi sutikimą ieškovėms įsivesti į namą dujas. Visi darbai buvo vykdomi be jokio projekto, nes kapitaliniam remontui nėra reikalingas projektas, o atsakovė tam niekada neprieštaravo. Lietvamzdžiai yra bendros namo konstrukcijos, todėl už jų priežiūrą vienodai atsakingas ir kitas bendraturtis K. J., kuris taip pat nesutinka nei prisidėti prie lietvamzdžių remonto, nei duoti sutikimą ieškovėms darbus atlikti pačioms. Aplinkybę, kad ieškovių namo užstatymo plotas nėra padidėjęs konstatavo ir Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcija (toliau – VTPSI) patikrinime pagal atsakovės skundą dėl ieškovių statybos darbų, priėjusi išvados, kad užstatymo plotas yra sumažėjęs. Šalims priklausantis žemės sklypas patenka į Vilniaus oro uosto aerodromo triukšmo apsauginės zonos teritoriją, kurioje draudžiama rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus. Taigi, atsakovė neturi jokių prielaidų tikėtis, kad galėtų teisėtai atlikti kokią nors savo namo rekonstrukciją, kuomet būtų keičiami pastato išorės matmenys, šiai dienai įregistruoti NTR, nepriklausomai nuo esamo sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo.

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. nurodė, kad ieškovės reiškia reikalavimą dėl statybų, tačiau iš esmės – dėl žemės sklypo naudojimosi, siekdamos patenkinti savo interesus atsakovės sąskaita. Ankstesnė savininkė pretenzijų dėl rekonstrukcijos ir stoginės nereiškė; sklypai sujungti 2017 m., iki to laiko atsakovė viską darė savo sklype ir nereikėjo sutikimų. Nuo 2013 m. tapusios namo dalies savininkėmis, ieškovės jokių pretenzijų nereiškė. Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo sprendžia savivaldybė, teisėtumas ne šios bylos dalykas, čia sprendžiama, ar pagrįstai atsisako duoti sutikimą. Trečiojo asmens interesų atsakovė nepažeidžia. Atsakovės siekis įteisinti rekonstrukciją teisėtas ir pagrįstas. Savo namo dalyje darbus ieškovės atliko be trečiojo asmens žinios, kita vertus, jos irgi turi teisę įteisinti savavališkas statybas, trečiasis asmuo tam neprieštaravo. Galimi pažeidimai gali būti pašalinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pats trečiasis asmuo jokių veiksmų neatliko. Siekiant atidalinti žemės sklypą, reikia minimaliai 4 arų, o ieškovės tiek neturi.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, o patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies: pripažino atsakovei teisę atlikti ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Axis linea“ architekto parengtą ir 2024 m. rugsėjo 12 d. pasirašytą Vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, ir juos įregistruoti (įteisinti) be ieškovių sutikimo; pripažinti atsakovei teisę statyti UAB „BMO projektai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą stoginę be ieškovių sutikimų / pritarimų; kitą patikslinto priešieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovių po 2 264,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui – po 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.       Teismas nurodė, kad ginčo dėl egzistuojančios pirmosios negatorinio ieškinio sąlygos nėra, nes byloje nustatyta, jog ieškovės yra dalies 0,1580 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės: ieškovei O. O. nuosavybės teise priklauso 90/1580 dalių, ieškovei A. O. – 250/1580 dalių, atsakovei – 740/1580 dalių šio sklypo. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė 1997 m. rugpjūčio 11 d. mainų sutartimi įgijo nuosavybės teises į atskirą 740 kv. m žemės sklypą ir namą. Namo rekonstrukcija atlikta ir stoginė pastatyta 2000-2005 m. ginčo sklypas sujungimo būdu suformuotas 2017 m. Ieškovė A. O. namo dalis įsigijo 2013 m., 2014 m. ir 2017 m., o ieškovė O. O. – 2016 m. bei 2022 m. Ieškovės 2019 m. įsigijo atitinkamas žemės sklypo dalis pagal 2016 m. matininkės R. S. sudarytą sklypo planą.

12.       Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovės akcentavo istoriškai susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su atsakovės sklypo bei namo įsigijimo aplinkybėmis, tuo, kad nebuvo riboženklių, kt., kad atsakovė sklypų sujungimo metu turėjo atitinkamų tikslų, tačiau teismas vertino, jog šiuo atveju, siekiant nustatyti galimus ieškovių teisių pažeidimus, pirmiausia vertintina ieškovių namo bei sklypo dalių įsigijimo aplinkybės. Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovės A. O. namo dalies įsigijimo metu (2013 m.) atsakovės rekonstrukcija jau buvo atlikta, nepaisant to, vėlesniais sandoriais ieškovė įsigijo dar kelias dalis gyvenamojo namo, taip pat ir O. O.. Šiame kontekste teismas kritiškai vertino ieškovių nurodytus argumentus, kad jos iki žemės sklypo dalių įsigijimo 2019 m. negalėjo reikšti jokių reikalavimų atsakovei. Pačios ieškovės nurodo, kad tik vėliau, siekiant išspręsti naudojimosi sklypu tvarkos klausimus paaiškėjo, jog atsakovei priklausantis gyvenamasis namas neatitinka NTR įregistruotų jo duomenų.

13.       Teismas, įvertinęs 2016 m. lapkričio 15 d. žemės klypo planą, kurį parengė R. S. ir kurį pasirašė tuometiniai žemės savininkai (naudotojai) G. M., G. B. ir L. D., nurodė, kad jame pažymėta tiek atsakovės įrengta stoginė, tiek ir priestatas. Pačios ieškovės nurodo, kad žemės sklypo dalis 2019 m. įsigijo būtent pagal šį planą, tačiau tuo pačiu planą kritikuoja, kaip neįregistruotą, pasirašytą tuo metu žemės sklypo savininku nebuvusio L. D.. Kaip matyti iš ieškovių pateikto 2018 m. balandžio 26 d. įgaliojimo, juo L. D. įgaliojo A. O. tvarkyti visus reikalus, susijusius su žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), išpirkimu ar kitokiu būdu įsigyjant žemės sklypą, be kita ko, atstovauti visose valstybinėse, ūkinėse, finansinėse ir kt., įstaigose, teismuose su visomis teisėmis, susijusiomis su minėto žemės klypo išpirkimu. Dėl to teismas sprendė, kad buvusi faktinė situacija – atsakovės atlikti rekonstrukcijos darbai bei pastatyta stoginė, nebuvo kliūtimi ieškovėms apsisprendžiant įgyti nuosavybės teises į atitinkamas namo dalis bei žemės sklypo dalis, todėl šiuo aspektu nebuvo pagrindo pripažinti, kad pažeisti ieškovių kaip bendraturčių interesai (turto naudojimo lūkesčiai), galintys lemti poreikį nugriauti ginčo statinius.

14.       Teismas iš į bylą pateiktų planų nustatė, kad ginčo sklypas yra stačiakampio formos, jame yra du gyvenamieji namai, priklausantys keturiems asmenims. Teismas sutiko su ieškovėmis, kad pagal faktiškai egzistuojančią situaciją, sudėtinga racionaliai naudotis ginčo sklypu gaunant iš jo maksimalią naudą. Ieškovės nurodo, kad negauna naudos iš savo namo ir sklypo dalių naudingų vartojamųjų savybių – negali žemės sklype įsirengti šiltnamio, vaikų žaidimų aikštelės ar poilsio zonos, turėti bent šiek tiek privatumo ir kt., nors, jų pačių teigimu, turimos sklypo dalys, sklypo plotas, ir konfigūracija tai leidžia, tačiau, viena vertus, kaip nustatyta, buvusi faktinė padėtis nebuvo kliūtimi ieškovėms nekilnojamojo turto įsigijimui, kita vertus, taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovėms vis tik proporcingai priklauso mažiausia žemės sklypo dalis, kuria jos gali naudotis, todėl į tai taip pat nurodė, kad turi būti atsižvelgta, neiškeliant jų interesų aukščiau kitų bendraturčių. Ieškovės nei konkrečiais argumentais, nei įrodymais nepagrindė poreikio įsirengti būtent nurodomo 3 m pločio šiltnamį ar batutą, taip pat neatskleidė kokio tipo, dydžio konfigūracijos poilsio zonos įrengimui sudaro kliūtis atsakovės ginčo statiniai.

15.       Ieškovės teigė bei pateikė tai liudijančias nuotraukas, kad dėl perstatyto namo aukščio ir stoginės ieškovių naudojama žemės sklypo dalis didžiąją dienos dalį būna pavėsyje; pateikė vaizdo medžiagą, kad nuo stoginės bėga lietaus vanduo; nuotraukas, vaizdo medžiagą bei pranešimus policijai dėl triukšmo, rodančius, kad trikdomas ieškovių poilsis. Teismas vertino, šie pažeidimai laikytini nenuolatinio pobūdžio (periodiniai), santykinai mažareikšmiais ir neproporcingais, lyginant su reikalavimu nugriauti stoginę ir atstatyti namą į prieš beveik 30 m. užfiksuotą jo padėtį. Atsakovės pateiktos nuotraukos ir paaiškinimai liudija, kad lietaus nubėgimo nuo stoginės vamzdžių kryptis pakeista, vanduo nebeteka į ieškovių naudojamą sklypo dalį (nors naudojimosi tvarka nenustatyta). Ieškovių pateiktas pranešimas policijai dėl triukšmo 2023 m. rugpjūčio 31 d. bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 policijos komisariato 2023 m. liepos 19 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną sietinas su galimu ieškovių teisių pažeidimu dėl tuo metu atsakovės name gyvenusių asmenų elgesio, bet ne su atsakovės atliktais rekonstrukcijos darbais.

16.       Teismas nurodė, kad VTPSI, pateikdama atsakymą ieškovei A. O. į paklausimą dėl statinių (duomenys neskelbtini), kategorijos nustatymo ir galimos savavališkos statybos, atlikusi patikrinimą vietoje, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2178, kurio metu nustatė, kad ginčo sklypas privatus, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, bet neįrengti riboženkliai; sklypas medine tvora padalintas į dvi dalis. Prie atsakovės gyvenamojo namo įrengta stoginė: ilgis apie 3,7 m, plotis apie 3 m, aukštis apie 4,5 m, plotas apie 11 kv. m. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus „Nesudėtingieji statiniai“ 3 lentelės nuostatomis nurodyta stoginė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai; gyvenamasis namas, vadovaujantis minėto reglamento 2 lentele priskiriamas neypatingų statinių kategorijai; pastatytas 1972 m., rekonstrukcija namo savininkės paaiškinimu atlikta 2005 m. Kadangi sklypas nepatenka į saugomas teritorijas, nesudėtingų statinių statybai juose statybos leidimas neprivalomas. Kadangi tvoros ir stoginės statybai leidimas nereikalingas, tai nėra savavališka statyba, jų statybai pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedą privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Atsižvelgiant į tai, kad tvora ir stoginė priskiriamos nesudėtingiems statiniams, kuriems nei leidimai, nei projektai neprivalomi, bei atsižvelgiant į tai, kad neįrengti sklypo riboženkliai, statybos darbai atlikti daugiau nei prieš 10 m., pranešimo nagrinėjimas buvo nutrauktas.

17.       Teismas nustatė, kad atsakovė pripažįsta, jog gyvenamojo namo rekonstrukciją atliko, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, tačiau teigia, kad tai lėmė aplinkybė, jog tuo metu jai vienai priklausė atskiras žemės sklypas. Pasikeitus faktinei situacijai, apjungus sklypus, atsakovė siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą. Į bylą pateiktas 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimas dėl sutikimo davimo parodė, kad atsakovė siekė pagal UAB „Axis linea“ parengtą projektą gauti sutikimą, tačiau ieškovės tokio sutikimo nedavė. Atsakovės pateiktas mokėjimo nurodymas parodė, kad atsakovė 2023 m. sausio 11 d. atliko 273,32 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Į bylą atsakovė pateikė patikslintą UAB „Axis linea“ gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kuriame numatyti sprendimai, susiję su priešgaisrinių atstumų nesilaikymo – numatant ugniasienes. Remdamasis kasacinio teismo praktika, susijusia su bendraturčio teise ginčyti savavališką statybą, nurodė, kad šiuo atveju ieškovės, kurios neduoda atsakovei sutikimo atlikti (įteisinti) rekonstrukcijos darbus, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šių darbų atlikimas iš esmės pažeidžia ieškovių teises ar įstatymo saugomus interesus.

18.       Teismas iš NTR išrašo nustatė, kad ginčo sklypo teritorija patenka į teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Aerodromo triukšmo apsauginės zonos. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į bylos eigą, teismas vertino, kad atsakovė rekonstrukcijos darbų įteisinimą pradėjo iki specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ginčo sklypui įregistravimo, tačiau jos nėra užbaigtos dėl nagrinėjamo ginčo, todėl ribojimai šiuo aspektu netaikytini. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad jis vertina, ar pripažintina atsakovės teisė atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčių (ieškovių) sutikimo, tačiau pačių statybos darbų atitikimo viešosios teisės normoms nevertina. Šiuos veiksmus atliks kompetentingos institucijos, spręsdamos, ar atsakovei pagal esamą statinį, gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir nustačiusios neatitikimus, įpareigos juos pašalinti, o to nepadarius atsakovei – neišduos jai statybą leidžiančios dokumento. Kaip minėta, tokio pobūdžio byloje esminė vertinama bei analizuojama aplinkybė yra tai, ar bendraturtis (šiuo atveju, ieškovės) pagrįstai atsisako duoti sutikimą atlikti statybos darbus, tačiau nėra analizuojama bei vertinama, ar pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka įstatymų reikalavimus. Teismo leidimas pripažinti atsakovės teisę atlikti statybos darbus be bendraturčių (ieškovių) sutikimo yra tik vienas iš reikalaujamų dokumentų, sprendžiant statybos darbų atlikimo klausimą. Teismas nesprendžia ar nagrinėjamu atveju atsakovei gali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nes šį klausimą spręs statybą leidžiančius dokumentus išduodantys subjektai.

19.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus, neįrodytus ieškovių nepritarimo atsakovės pateiktam projektui argumentus, susijusius su ieškovių kaip bendraturčių interesų pažeidimais. Teismas pažymėjo, kad antstolio R. V. 2023 m. gruodžio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog, išmatavus atstumą tarp dviejų pastatų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sertifikuota matavimo juosta, artimiausias atstumas nuo ieškovių namo kampo iki kaimyninio (atsakovės) namo priestato kampo yra apie 563 cm (5 m 63 cm); išmatavus atstumą sertifikuotu lazeriniu atstumų matuokliu nustatytas apie 562,5 cm (5 m 62,5 cm) atstumas. Tačiau teismas nurodė, kad šias faktiškai egzistavusias aplinkybes ieškovės galėjo įvertinti prieš priimdamos sprendimą įsigyti nekilnojamąjį turtą.

20.       Pasisakydamas dėl ieškovių akcentuojamų atstumų tarp statinių neišlaikymu, ir priešgaisrinės saugos pažeidimų, teismas sprendė, kad ieškovių nurodomi pažeidimai nelemia jų, kaip bendraturčių, interesų esminio pažeidimo, kita vertus, būtent dėl šių aplinkybių atsakovės pateiktas UAB „Axis linea“ projektas patikslintas, 7 skyriuje Priešgaisriniai reikalavimai, išsamiai nurodyti ir aprašyti projekto sprendiniai, parengti vadovaujantis nuo 2024 m. birželio 30 d. galiojančiomis gaisrinę saugą reglamentuojančiomis taisyklėmis ir reikalavimais. Teismas vertino, kad ieškovių, o taip pat ir atsakovės bei trečiojo asmens teisėtų interesų užtikrinimas šiuo atveju įgyvendinamas įrengiant ugniasienes.

21.       Teismas sprendė, kad ieškovės, nepritardamos atsakovės pateiktam projektui, nepagrindė realaus jų teisių ir interesų pažeidimo, jų argumentai apie galimus pažeidimus grindžiami subjektyviomis prielaidomis, o ne oficialiais faktais. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad kaip jau nurodyta sprendime, rekonstrukcijos darbai atlikti dar 2005 m., iki ieškovėms įsigijus nuosavybės teises į namo ir sklypo dalis. Bendraturčių atsisakymas yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio siekiami atlikti statybos darbai pažeidžia bendraturčių, kaip savininkų, teises (iš esmės sunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą). Nagrinėjamu atveju ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad kaip nors bus pažeista jų nuosavybės teisė, kad atsakovės projektiniai pasiūlymai gali turėti esminį poveikį jų gerbūviui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės teikiamą projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri turės nuodugniai patikrinti projektą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, be kita ko, ar ginčo projekto forma ir turinys neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Jeigu projektas neatitiks teisės aktų reikalavimų, rekonstrukcijos darbai nebus galimi arba projektą bus nurodoma taisyti. Tačiau tik teismui tenkinus atsakovės priešieškinį civilinėje byloje, priimto teismo sprendimo pagrindu atsakovė galės realizuoti savo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

22.       Pasisakydamas dėl atsakovės negatorinio reikalavimo įpareigoti ieškoves per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atstatyti savavališkai perstatyto / rekonstruoto ginčo gyvenamojo namo dalį į tokią padėtį, koks numatytas 1996 m. rugsėjo 2 d. (NTR įregistruota 1997 m. birželio 5 d.) kadastriniuose matavimuose (aukštis 2,55 m), teismas nepritarė atsakovės argumentams, kuriuos ji nurodė pagrįsti šiam reikalavimui. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovių namo užstatymo plotas nėra padidėjęs konstatavo VPTSI. Kiti atsakovės argumentai laikyti deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo spręsti dėl realaus jos kaip bendraturtės teisių pažeidimo. Teismas pažymėjo, jog šiuo sprendimu nusprendus tenkinti atsakovės reikalavimą dėl rekonstrukcijos bei stoginės statybos įteisinimo be bendraturčių sutikimo, argumentai dėl atstumų nesilaikymo ir pan. nebeaktualūs.

23.       Apibendrindamas teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovių kaip bendro naudojimo objekto savininkių, teisių pažeidimas byloje nebuvo įrodytas, ieškovėms nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad dėl namo rekonstrukcijos buvo padarytas koks nors konkretus neigiamas poveikis, įvertinus ir tai, kad rekonstrukcijos darbai buvo atlikti dar 2005 m., o ieškovės nuosavybės dalis į namą bei vėliau ir žemės sklypą įsigijo tik nuo 2013 m. bei per kelis vėliau sekusius sandorius, t. y. matydamos ir žinodamos faktiškai egzistuojančią situaciją, ieškovės priėmė sprendimą įsigyti namo dalis bei vėliau ir dalį žemės sklypo. Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas sprendė, kad atsakovės įpareigojimas pašalinti, ieškovių nuomone, neteisėtos statybos pasekmes, nesant įrodymų, kad dėl to egzistuoja neigiamas poveikis ieškovėms, neatitiktų pažeistų teisių gynimo proporcingumo principo. Analogiškai spręsta ir dėl atsakovės nurodomo jos teisių pažeidimo dėl ieškovių atliktų remonto darbų. Teismas vertino, kad atsakovė savo teisių pažeidimo taip pat neįrodė, iš esmės apsiribodama priešpriešiniais praktiškai analogiškais ieškovių teiginiams argumentais. Tuo tarpu priešieškinio reikalavimą pripažinti atsakovei teisę atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, pagal UAB „Axis linea“ architekto parengtą ir 2024 m. rugsėjo 12 d. pasirašytą ginčo namo rekonstravimo projektą, ir juos įregistruoti (įteisinti) be ieškovių sutikimo bei pripažinti atsakovei teisę statyti UAB „BMO projektai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą stoginę be ieškovių sutikimų / pritarimų teismas laikė pagrįstu ir įrodytu, ieškovėms nepateikus objektyvių įrodymų apie jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

24.       Teismas, paskirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, nesutiko su ieškovių pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, jog ieškovių nesutikimas atliktų statybos darbų įteisinimui, pagal atsakovės pateiktą pirminį ginčo projektą buvo pagrįstas; jog atsakovės reikalavimų tikslinimas laikytinas ne priešieškinio reikalavimų tikslinimu, o pirminio priešieškinio atsisakymu ir naujo pareiškimu ir pan. Teismas konstatavo nesant pagrindo pripažinti, kad pradinis priešieškinis buvo nepagrįstas ir, kad, atitinkamai, ieškovės neįgijo teisės į pradinio priešieškinio nagrinėjimo metu patirtų dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas pasisakė, kad jis dalyvavo atsakovės pusėje, palaikė atsakovės poziciją nesutikimo su ieškiniu aspektu bei priešieškinio reikalavimus. Teismas, nesutikdamas su ieškovių pozicija dėl trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažymėjo, kad, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. qui fact per alium, facit per se), tokios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių asmenų, už kuriuos juos sumokėtos, išlaidos. Dėl to iš ieškovių atsakovės ir trečiojo asmens naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal jų patenkintų reikalavimų apimtį.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25.       Apeliaciniu skundu ieškovės A. O. ir O. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą dalyje, kurio ieškinys buvo atmestas, o patikslintas priešieškinis buvo patenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – nenustatė, kokius darbus be ieškovių sutikimo ir per kokį laikotarpį atsakovė ketina atlikti. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovė namo rekonstrukcijos projektą pakeitė, nustatydama, kad gaisro plitimas sklype bus ribojamas gaisrinėmis užtvaromis, kurios turi būti įrengtos, atliekant statybos darbus. Tačiau atsakovės namas jau yra pastatytas, todėl atsakovė, siekdama įteisinti jau esančią savavalinę statybą, turėjo nurodyti bendraturčiams (šiuo atveju ieškovėms) konkrečius ketinamus atlikti statybos darbus ir jų atlikimo laikotarpį. Tačiau atsakovė niekada nebuvo ieškovėms nurodžiusi nei konkrečių planuojamų atlikti statybos darbų, nei jų atlikimo termino. To atsakovė nepadarė ir teisminio nagrinėjimo metu.

1.2.       Patikslintame priešieškinyje bent du kartus atsakovė nurodo, kad ji siekia tik įregistruoti atliktus rekonstrukcijos darbus ar pateikti projektą patikrai. Taigi, atsakovė neketina atlikti jokių savo namo statybos darbų. Tačiau tokiu atveju pirmosios instancijos teismui turėjo būti pateikti įrodymai, kad atsakovės atlikta namo rekonstrukcija atitinka naujai pateiktą projektą (rekonstrukcijos metu naudotos medžiagos, metodai ir pan.), kad jau pastatyto namo sienos (durys, langai, ir kt.) atitinka priešgaisrinėms sienoms keliamus reikalavimus ir kt.. Tuo tarpu yra priešingai – iš į bylą pateiktų nuotraukų, be kita ko, matyti, kad atsakovės namo sienų dangai panaudotos ypatingai besilydančios ir skleidžiančios dūmus – plastikinės lentelės, durys – medinės, langai varstomi plastikiniai ir t.t. Taigi, atsakovės namo ginčo priestatas akivaizdžiai neatitinka atsakovės teikiamo projekto reikalavimų.

1.3.       Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje atsakovė, be kita ko, nurodė teismui, kad buvo atlikta jos namo ekspertizė. Tačiau, bylą nagrinėjant iš naujo, atsakovė taip konkrečiai ir neįvardijo, yra ar ne minėta ekspertizė, jos į bylą nepateikė. Dėl minėtų ekspertizių nebuvimo negalima nustatyti ir, kokiai degumo klasei priskirtinas atsakovės statinys. Atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų apie savo namo statybai naudotas medžiagas, sprendinius, metodus ir pan., t. y., kad jau pastatyto atsakovės namo sienos, stogas ar kitos konstrukcijos atitiktų priešgaisrinėms sienoms keliamus reikalavimus. Atsakovė taip pat nėra pateikusi jokių sertifikatų, ekspertų išvadų, kad stogo statybai naudota mediena buvo apdorota specialiomis priešgaisrinėmis medžiagomis, kaip tai nurodyta naujame 2024 m. atsakovės projekte. O taip pat padidinus namo aukštį nuo 5m. iki 9,6 m – atsakovė neteikia į bylą jokios ekspertizės išvadų, nei jokių šešėliavimo paskaičiavimų, net projekte, dėl jos namo rekonstrukcijos metu paaukštinto namo metamo šešėlio į ieškovių naudojimui paliktą žemės sklypo dalį nieko nepasisakoma. Nors į bylą yra pateiktas mano rekonstrukcijos projektas, mokėjimo nurodymas už savavalinės statybos įteisinimą, tačiau atsakovei nepateikus jokių duomenų (pavyzdžiui, ekspertizės), kuriais ji rėmėsi skaičiuodama tą mokestį, ieškovės negali pareikšti savo pozicijos dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio veiksmų poveikio jų teisėms.

1.4.       Bylą pirmą kartą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas iš esmės yra konstatavęs, kad, ar yra galimybė atsakovei stoginę įsirengti kitoje žemės sklypo vietoje, turi būti nustatyta ir įvertinta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad teismas šalių reikalavimus nagrinėja atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nustatytas bei nurodytas tirtinas aplinkybes. Tačiau skundžiamame sprendime ieškovių argumentai minėtu (apeliacinės instancijos teismo nurodytu) klausimu neaptarti ir dėl jų niekaip nepasisakyta, taigi, šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Be to, vienas iš ieškovių argumentų buvo tai, kad atsakovė, prašydama leisti jai atlikti namo rekonstrukciją ir statyti stoginę, taip sprendžia naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimą. Tačiau žemės sklypo naudojimosi klausimą spręsti kitu būdu, nei šalių susitarimu ar teismo sprendimu reiškiant dėl to ieškinį, negalima. Skundžiamame sprendime ieškovių argumentai šiuo klausimu taip pat neaptarti ir dėl jų niekaip nepasisakyta, taigi, šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas taip pat yra be motyvų, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo statinių statybos (ne)teisėtumo, šių aplinkybių įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė išimtinai ieškovėms, taigi įrodinėjimo našta šalims buvo paskirstyta netinkamai. Faktinės aplinkybės, susijusios su stoginės ir jos namo rekonstrukcijos teisėtumu, sudaro atsakovės atsikirtimų pagrindą, vadinasi, atsakovei tenka procesinė pareiga įrodinėti šių aplinkybių egzistavimą. Teismas netyrė ir / arba netinkamai paskirstė ir kitų faktinių aplinkybių, susijusių su savavalinės statybos įteisinimu, įrodinėjimo naštą. Teismas, be kita ko, remiasi atsakovės pateiktu mokėjimo už savavalinės statybos įteisinimą, tačiau byloje nėra duomenų, kaip šis mokestis buvo nustatytas ir ar jis atitinka teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą, t. y. atlikus ekspertizę Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė tokios ekspertizės nepateikė, todėl negalima pagrįstai pasisakyti, kokie statybos darbai bus reikalingi atlikti, kad atsakovės namas atitiktų pateiktą projektą ir normatyvinius statybos dokumentus. Šios faktinės aplinkybės taip pat sudaro atsakovės atsikirtimų pagrindą, be to, reikalavimas, kad ieškovės be jokių abejonių pagrįstų, kaip joms neatskleisti namo rekonstrukcijos darbai pažeidžia jų interesus, reiškia iš esmės reikalavimą įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių ieškovės objektyviai negali įrodyti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovei tenka procesinė pareiga įrodinėti faktines aplinkybes, susijusias su planuojamais atlikti statybos darbais. Teismo išvados dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo padarytos teismui nesiėmus procesinių veiksmų, kurie turėjo būti atlikti iki prieinant prie tokių išvadų (nepasiūlius ieškovėms pateikti papildomus įrodymus), todėl jos negali būti laikomos pagrįstomis. Be to, ieškovėms taikytas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, perkeliant iš esmės visų su byla susijusių aplinkybių įrodinėjimą ieškovėms. Teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino šalių pareigos įrodinėti ir nepasiūlė joms pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio ir priešieškinio pagrindą, pagrįsti. Teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, nebuvo atskleista bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės.

1.6.       Rekonstrukcijos darbų įteisinimo pradžia nelaikytina projekto rengimo pradžia, nes specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų galiojimas turėtų būti vertinamas ne projekto rengimo, bet statybos leidimo gavimo momentu. Savavalinės rekonstrukcijos atveju, teismui priimant sprendimą dėl leidimo įteisinti savavalinę statybą, turi būti vertinama ir ketinamų atlikti darbų galimybė, nes juos teismas gali leisti atlikti tik jeigu tokie darbai yra galimi, tame tarpe, pagal specialiojo planavimo dokumentus. Taip pat turi būti vertinamas darbų atlikimo terminas, nes jie turi būti įvykdyti per teismo nustatytą laiką. Tuo pačiu tai yra įrodinėtinos aplinkybės (galimybė rekonstruoti namą ir darbų atlikimo terminas). Jas turėjo įrodyti atsakovė, tačiau atsakovė šiais klausimais pasisakė, kad galimybė rekonstruoti namą nėra šios bylos dalykas, o apie ketinamus atlikti konkrečius darbus ir jų atlikimo terminą, kaip minėta, atsakovė iš viso nepasisakė. 

1.7.       Nepriklausomai nuo to, yra ar nėra ieškovių sutikimas atsakovės namo rekonstrukcijai, atsakovė neturi teisės atlikti statybos darbų pagal naujai teikiamą projektą ir įteisinti savo savavališkai jau padidintą pastatą. Ginčo byloje atsakovei, 2005 m. padidinus savo gyvenamojo namo plotą ir dar ateityje ketinant didinti namo išorinius matmenis, įrengiant priešgaisrines sienas, įteisinti jį dabar – draudžia įstatymas, ir atsakovė niekaip neįrodinėja priešingai. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė atsakovei šių aplinkybių įrodinėti, pats, neatlikdamas jokios teisės aktų analizės, plečiamai aiškindamas specialios paskirties teisės aktą, nepagrįstai nusprendė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ribojimai šiuo atveju netaikytini. Teismas taip pat nevertino ir niekaip nepasisakė, kad tiek ruošiant pirmąjį, tiek antrąjį projektą, architektas vadovavosi senais ir net ne visais dokumentais. Jei 2024 m. spalio 9 d. projektas būtų rengiamas pagal naujus NTR duomenų banko išrašus, projektuotojas neabejotinai būtų pamatęs ir apribojimą, jau nuo 2024 m. taikomą šalių sklypui. Dėl to teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino atsakovės pareigos įrodinėti ir nepasiūlė jai pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį priešieškinio pagrindą, pagrįsti. Teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, nebuvo atskleista bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės.

1.8.       Vertinant ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas skyrė nepagrįstai išimtinį dėmesį ieškovių namo bei sklypo dalių įsigijimo aplinkybėms, tačiau iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl kitų svarbių aplinkybių. Vertinant ieškinio reikalavimus turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovės teisės, kildinamos iš neteisėtų veiksmų (neteisėtos statybos), gali panaikinti ieškovių kaip žemės sklypo savininkų teisėtą interesą racionaliai atsidalinti (naudoti) sklypą ir gauti maksimalią naudą iš savo namo ir sklypo naudingų vartojamųjų savybių. Ieškovių įsitikinimu atsakymas į iškeltą klausimą vienareikšmiškai yra neigiamas. Analogiškai vystoma ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013, 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Dėl to atsakovei nurodytų dokumentų nepateikus (nepateikus įrodymų, kad atsakovės namo sprendiniai atitinka esminius parametrus), nėra kito būdo, kaip apginti ieškovių interesus be neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (griovimo). Vertinant ieškinio reikalavimus taip pat turėjo būti vertinama faktinė aplinkybė, kad nuo pat savo sklypo įsigijimo atsakovė žinojo, jog jos sklypas nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje, kad ribos pagal 1996 m. planą yra neaiškios ir neįregistruotos, kaip tai padaryti įgalioja įstatymai, ir neabejotinai ateityje keisis. Atsakovė tam pritarė ir niekada dėl tokios situacijos nereiškė jokių pretenzijų, nustatyti sklypo naudojimosi tvarka nereikalavo. Taigi, pačios atsakovės pritarimu susiklostė tokia situacija, kad bent jau nuo 2018 m. NTR ginčo žemės sklypo išraše atsiradus įrašui apie 1580 kv. m. sklypo suformavimą, atsakovei atsirado pareiga naudotis sklypo dalimis tik visų bendrasavininkių susitarimu.

1.9.       Pati atsakovė iš esmės pripažino, kad atsakovės atlikta namo rekonstrukcija ir stoginė pažeidžia ieškovių interesus, tačiau teigia, kad toks pažeidimas yra formalus. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš esmės konstatavo, kad ieškovės nepagrindė realaus jų teisių pažeidimo. Tačiau ieškovės gina ne viešosios teisės normas, siekdamos gaisrinių atstumų išlaikymo tarp pastatų, kaip nustatyta ir apibrėžta įstatymais, bet gina savo teisę į saugią gyvenamąją aplinką. Ieškovės siekia uždrausti veiksmus, galinčius sukelti žalos atsiradimo grėsmę ateityje, tarp kaimyninių pastatų, bei prašo teismo tokios savavališkos atsakovės veiklos padarinių sustabdymo bei nutraukimo dėl galimos grėsmės jų turtui, sveikatai, o gal net ir gyvybėms. Tai yra ne viešo, bet asmeninių ieškovių interesų gynimas. Be to vien tai, kad dėl atsakovės neteisėtų statybų ieškovės, būdamos žemės sklypo bendraturtėmis ir turėdamos lygiavertę ir vienodą kartu su kitais savininkais teisę spręsti dėl bendro turto likimo, naudojimosi juo, pertvarkymo, priežiūros ir kitų klausimų, negali laisvai prieiti iki konkrečios žemės sklypo dalies jų pageidaujamu būdu ir ta dalimi potencialiai naudotis, ją valdyti, reiškia ieškovių, kaip nuosavybės teisių turėtojo, teisių pažeidimą. Analogiškai tuos pačius klausimus vertina ir teismai, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje e2A-607-278/2021. Tačiau dėl šio argumento teismas niekaip nepasisakė.

1.10.       Ieškovėms nuo 2019 m., t. y. nuo pat sklypo įsigijimo, nėra žinoma nei kur prasideda nei kur baigiasi jų žemės sklypo dalis. Nuo nuosavybės įsigijimo jos priverstos naudotis tik ta siaura dalimi už namo, kuri buvo palikta už atsakovės savavališkai pastatytos tvoros. Nei nelegaliai pastatyta stoginė, nei rekonstruotas atsakovės namas, nei kiti jos kiemo inžinieriniai statiniai tokie kaip trinkelės, tvora, vartai, NTR niekada nebuvo ir nėra registruoti. O atsakovės stoginė ir namo priestatas užima atitinkamą šalių žemės sklypo dalį, dėl kurios naudojimo atsakovės naudai žemės sklypo savininkai (nei esami, nei buvę) niekada nesitarė. Tai trukdo ieškovėms ne tik racionaliai, bet ir saugiai naudoti ginčo sklypą, tuo tarpu atsakovė, remdamasi savo neteisėtais veiksmais stoginės ir namo ir kt. įrenginių statyba, siekia įteisinti išimtinai jai patogų žemės sklypo dalių naudojimą. Atsakovė iš esmės neneigia, kad šalims nepavyksta susitarti dėl sklypo naudojimo tvarkos būtent dėl atsakovės stoginės ir priestato.

1.11.       Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kad ieškovėms priklauso mažiausia žemės sklypo dalis, įpareigoja teismą ne dar labiau apriboti ieškovių teises ir interesus, bet išnaudoti visas galimybes suderinti šalių interesus dėl bendro daikto likimo, aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Ieškovių interesai yra pažeisti realiai. Ir jų pažeidimas vyksta nuolat. Tai priešinga teismo išvada ir neatitinka bylos duomenų. Priešingai, nei sprendė teismas, įsigydamos namo dalis ieškovės niekaip negalėjo realiai įvertinti natūra atliktų atsakovės statybos darbų. Pati atsakovė nuo ginčo turto įsigijimo tinkamai nesusitvarkiusi jos žemės sklypo dokumentų, neteisėtai rekonstravusi namą, neteisėtai pasistačiusi tvorą, stoginę, o pati vėliau pritarusi žemės sklypų apjungimui, niekada neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad jai dėl neteisėtų veiksmų nekils jokių padarinių. Todėl ne ieškovės, o atsakovė „veikė“ savo rizika, tad dabar turėtų prisiimti savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ir ieškovių nenaudai įvertino ieškovių namo bei žemės įsigijimo aplinkybes. Šios aplinkybės, priešingai, nei sprendė teismas, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio ir leisti įteisinti neteisėta atsakovės namo rekonstrukciją, leisti dar įrenginėti (statyti naujai) priešgaisrines sienas bei statyti stoginę ir taip naudoti žemės sklypą išimtinai atsakovės naudai.

1.12.       Atsakovės stoginė neteisėtai buvo pastatyta ant gretimo sklypo ribos, o sklypus apjungus į bendrą nuosavybę, atsakovė toliau naudoja stoginę be žemės sklypo savininkų (buvusio savininko valstybės ir dabartinių savininkų – ieškovių) pritarimo. Ieškovės nesutinka, kad dėl stoginės statybos atsakovei nereikėjo gauti kaimyninio žemės sklypo savininko ar tuometinio naudotojo sutikimo / pritarimo. Atsakovė nėra įrodžiusi, kad jos stoginė pastatyta teisėtai. Ieškovės iš esmės reikalauja nugriauti nelegaliai pastatytą stoginę, todėl, kad atsakovės stoginė užima atitinkamą šalių žemės sklypo dalį, dėl kurios naudojimo atsakovės naudai pastaroji nei su ieškovėmis, nei su kokiais nors kitais bendrasavininkiais nėra sutarusi ir niekada nesitarė. Tai trukdo ieškovėms racionaliai naudoti ginčo sklypą, tuo tarpu atsakovė, remdamasi savo neteisėtais veiksmais (stoginės ir priestato statyba) siekia įteisinti išimtinai jai patogų žemės sklypo dalių naudojimą, bandydama remtis tik šios stoginės pastatymo data, neva suėjusia senatimi. 

1.13.       Atsakovė niekaip neįrodinėjo ir nepateikė jokių duomenų, kad stoginė negali būti pastatyta kitoje vietoje. Tuo tarpu iš byloje esančių ginčo sklypo planų akivaizdu, kad atsakovė gali stoginei parinkti kitą vietą. Ieškovės pateikė teismui preliminarią stoginės perkėlimo sąmatą, kuri yra visiškai neženkli, lyginant su ieškovių galimybių racionaliai naudoti sklypą, ribojimais. Taip pat ieškovės yra pareiškusios teisme, kad jei tik atsakovė kreipsis dėl stoginės perstatymo / iškėlimo į kitą sklypo vietą ar prie šiaurinės atsakovės namo sienos, tokį sutikimą jos duos. Dėl atsakovės savavališkai pastatytų stoginės ir namo priestato konkrečioje ginčo sklypo dalyje ieškovės negali tinkamai naudotis joms palikta žemės sklypo dalimi, gauti iš šios dalies maksimalią naudą, turėti nors truputį privatumo, šalys negalės tinkamai atsidalyti sklypų ateityje – atsakovė įpareigotina nugriausti stoginę ir atstatyti savo neteisėtai perstatytą namą į pradinę padėtį. Aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, dėl jų pasisakė tik formaliai, neatskleisdamas jų esmės ir nesivadovaudamas minėtais ankstesniais apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais.

1.14.       Atsakovė nėra konkrečiai atskleidusi, kokius statybos darbus ir kokiu terminu ji ketina atlikti, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas ieškovėms įrodyti savo interesų pažeidimus, nežinant, kokius darbus rengiasi atlikti atsakovė, reiškia iš esmės reikalavimą įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių ieškovės objektyviai negali įrodyti. Taigi teismas neatsižvelgė, kad aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad ieškovėms nebuvo atskleisti atsakovės ketinimai dėl namo rekonstrukcijos, todėl ieškovės pagrįstai nedavė atsakovei sutikimo namo rekonstrukcijai.

1.15.       Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9, 11 dalis, esant savavalinei statybai, teismas, nusprendęs leisti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, sumokėti Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, nustato terminą šiems veiksmams atlikti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovei teisę atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus pagal parengtą ir 2024 m. rugsėjo 12 d. pasirašytą vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, ir juos įregistruoti (įteisinti) be ieškovių sutikimo, tačiau tam nenustatė jokio termino. Toks teismo sprendimas, kai leidžiama įteisinti savavalinę statybą, nenustatant tam termino, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, neatitinka nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų.

1.16.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas netinkamai įvertino pakeisto priešieškinio dalyką, kas reiškia ne ką kitą, o pirmojo priešieškinio atsisakymą ir pakeitimą nauju, taikant visiškai kitą savo teisių gynimo būdą. Ko pasėkoje, tokio fakto neatskleidimas neteisingai paskirsto ir bylinėjimosi išlaidų naštą, tarp šalių. Dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų – atsakovės naujo projekto parengimas ir teikimas teismui iš esmės patvirtina, kad atsakovė bent iš dalies pripažino ieškovių ieškinį; pirminis atsakovės priešieškinis buvo nepagrįstas. Atsakovės reikalavimų tikslinimas laikytinas ne priešieškinio reikalavimų tikslinimu, o pirminio priešieškinio atsisakymu ir naujo ieškinio pareiškimu. Bet kuriuo atveju visos bylinėjimosi išlaidos, kiek jos susiję su mediacija tarp šalių, su pirminio priešieškinio pateikimu ir nagrinėjimu žemesnės instancijos teisme bei bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme atsakovei neturėtų būti atlyginamos, nes susidarė dėl aiškiai nepagrįsto pirminio priešieškinio pareiškimo, ir atitinkamai jos turi būti priteisiamos ieškovių naudai iš atsakovės. 

1.17.       Dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų – ieškovės pirmajame instancijos teisme prašė pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos, tačiau teismas į tai neatsižvelgė; bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo savo tam tikrais pasisakymais nuolat trukdė greičiau išspręsti byloje nagrinėjamus ginčus tarp ieškovių ir atsakovės; trečiojo asmens naudojama žemės sklypo dalis niekaip nesiriboja su atsakovės naudojama sklypo dalimi, juo labiau, kad byloje joks ginčas dėl žemės sklypo net nebuvo nagrinėjamas, todėl ieškinio ar priešieškinio reikalavimų tenkinimas, teismo sprendimu niekaip nebūtų galėjęs įtakoti trečiojo asmens teisių ir / ar pareigų. Be to, sprendžiant atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ieškovių ir trečiojo asmens priklausančio namo atstatymo, trečiasis asmuo turėjo būti traukiamas atsakovu kaip namo savininkas, tačiau teismas to net nenagrinėjo, apie tai savo sprendime nepasisakė. Be to, trečiojo asmens atstovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos nepatvirtina, kad jos buvo patirtos šioje byloje ir, kad jos patirtos jo naudai, todėl negalėjo būti priteistos. Byloje yra metais anksčiau nei įvyko byla išrašytas pinigų priėmimo kvitas, o išlaidos sumokėtos asmens, kurio, kaip trečiasis asmuo nurodė bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą, jis nepažįsta. Be to, į bylą trečiasis asmuo įstojo savo iniciatyva, nesant jokio jo suinteresuotumo bylos baigtimi. Jis jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė, jokių procesinių dokumentų neteikė, o buvo tik pasyvus proceso stebėtojas. Jeigu trečiasis asmuo ir patyrė kokių nors bylinėjimosi išlaidų, jos jo naudai nepriteistinos, kaip patirtos išimtinai dėl jo nepagrįsto noro būti įtrauktu į procesą.

26.       Atsakovė G. B. pateikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Vienas iš apeliacinio skundo argumentų, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik priešgaisrinių atstumų pažeidimus, tačiau ir kitus su ieškovių teisėmis pažeidimus. Tačiau pirmą kartą nagrinėjant bylą, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, juo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateiktas teisinis vertinimas neįgyja jokios teisinės galios (res judicta). Taip pat nesuprantami ieškovių argumentai, kiek tai susiję su pirmą kartą nagrinėjimo metu pateiktos atsakovės pozicijos dėl atliktos namo ekspertizės. Pirmą kartą nagrinėjant bylą, priimtas teismo sprendimas buvo panaikintas. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta aplinkybė dėl ekspertizės yra reikšminga, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas – „tokio pobūdžio byloje esminė vertinama bei analizuojama aplinkybė yra tai, ar bendraturtis (šiuo atveju, ieškovės) pagrįstai atsisako duoti sutikimą atlikti statybos darbus, tačiau nėra analizuojama bei vertinama, ar pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka įstatymų reikalavimus. Kaip minėta, teismo leidimas pripažinti atsakovės teisę atlikti statybos darbus be bendraturčių (ieškovių) sutikimo yra tik vienas iš reikalaujamų dokumentų, sprendžiant statybos darbų atlikimo klausimą. Ieškovių apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad byloje nėra pateikta projekto ekspertizė, nėra galimybių įvertinti, ar atsakovė tinkamo dydžio mokestį sumokėjo už savavališką statybą, niekaip nėra susiję su tariamai ieškovių pažeistomis teisėmis ir / ar interesais.

2.2.       Ieškovės sąmoningai klaidina apeliacinės instancijos teismą, nurodydamos, kad „taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės konstatavęs, kad galimybė atsakovei stoginę įsirengti kitoje žemės sklypo vietoje turo būti nustatyta ir įvertinta“. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo ieškovių apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir negalėjo konstatuoti, kadangi byloje pareikšti reikalavimai dėl nugriovimo, o ne dėl galimybės stoginę pastatyti kitoje žemės sklypo vietoje. Nagrinėjant bylą pirmą kartą nebuvo vertinama, ar stoginė gali būti pastatyta kitoje vietoje.

2.3.       Atsakovė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nurodo tai, kad 1) byloje nebuvo pareikšti reikalavimai, kurių nagrinėjimui teismui kyla pareiga būti aktyviam ir už proceso šalis rinkti įrodymus; 2) viso proceso metu ieškovės atstovavo profesionalus teisininkas-advokatas, kuris turėjo galimybę vertinti, kokie įrodymai teiktini ar neteiktini į bylą. Ieškovės savo tariamai pažeistas teises, kiek tai susiję su ieškinio reikalavimais, grindė išskirtinai tik savo nuomone, neteikiant į bylą jokių specialistų išvadų. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato remontas iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Vien tik aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovių pateiktų įrodymų, taip kaip norėjo ir / ar tikėjosi ieškovės, negali būti vertinama, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ar padarė procesinius pažeidimus, paskirstant įrodinėjimo naštą.

2.4.       Atsakovės gyvenamojo namo faktinės rekonstrukcijos metu, rekonstrukcija buvo galima. Būtent statybos darbų laikotarpis, o ne kaip nurodo ieškovės apeliaciniame skunde – rekonstrukcijos projekto parengimo (patikslinimo) data, yra reikšmingas faktorius, pagal kurį sprendžiama, koks teisinis reguliavimas turi būti taikomas.

2.5.       Byloje yra pateiktas ieškovių kitoje byloje teiktas dėl naudojimosi žemės sklypu planas, kurio sprendiniai leidžia teigti, kad pačios ieškovės siekė nusistatyti tokią naudojimosi tvarką, numatant, kad ieškovės naudosis žemės sklypo dalimi, kuri ribojasi, bet nesikerta su atsakovės pastoge. Dar daugiau ieškovės kitoje byloje pateiktame ieškinyje argumentavo, kad ieškovių žemės sklypo naudojimosi tvarka parengta „vadovaujantis sklypo planu, kuris buvo pridėtas prie ieškovių žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties. Naudojimosi sklypu tvarka siūlomame plane nustatyta atsižvelgiant į tai, kur yra kiekvieno savininko statiniai (jų dalys), kad kiekvienam savininkui tektų ta sklypo vieta, kuri leistų jam patogiai naudotis ne tik pačia žeme, bet ir statiniais – juos prižiūrėti, remontuoti, o taip pat leistų suformuoti ieškovėms kiemą, kuriuo galėtų naudotis abiejų ieškovių šeimos“ . Aplinkybę, kad rekonstrukcijos darbai nekeitė žemės sklypo faktinio naudojimo, atstumų patvirtina ir į bylą teiktas antstolės kartu su matininku parengtas faktinių aplinkybių protokolas, kurio pagrindu konstatuota, kad tvoros pozicija sklype atitinka 1996 m. žemės sklypo plane nurodytą tvorą ir stoginė yra būtent toje žemės sklypo dalyje, kuri iki 2016 m. priklausė tik atsakovei. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo nustatyta, kad ieškovės atsitvėrusios žemės sklypo dalį, kurio plotis 4,45 m., kas iš esmės atitinka 1996 m. plane nurodytą žemės sklypo plotį, kuria naudojosi ankstesni nei ieškovės žemės sklypo savininkai.

2.6.       Ieškovės, dar prieš įsigydamos žemės sklypo, gyvenamojo namo dalis, galėjo įsivertinti tuo metu faktiškai egzistavusias faktines aplinkybes. Ieškovėms apie atstumus tarp gyvenamųjų namų taip pat buvo žinoma dar iki priimant sprendimą dėl nekilnojamojo turto įsigijimo. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė netinkamai interpretuoja 2022 m. balandžio mėn. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštą dėl priešgaisrinių atstumų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Tačiau ieškovės klaidina apeliacinės instancijos teismą, kadangi nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas nesirėmė 2022 m. balandžio mėn. raštu. Įvertinus apeliacinio teismo konstatuotas aplinkybes ir pateiktas gaires, bylą nagrinėjant iš naujo, atsakovė pateikė patikslintą UAB „Axis linea“ gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kuriame yra numatytas priešgaisrinių atstumų išsprendimo klausimas – įrengiant ugniasienes, o toks būdas yra galimas. Taigi iš esmės byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ypatingai Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pozicija, paneigia ieškovių argumentą dėl pavojingos aplinkos, galimos gaisro žalos atsiradimo dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Taip pat visiškai nepagrįstos yra ieškovių prielaidos, kad įrengus ugniasienes, padidės atsakovės gyvenamojo namo dydis.

2.7.       Visiškai nepagrįstos ieškovių prielaidos, kad projekte nenumatyti, kokie darbai bus atliekami, koks atliktinų darbų terminas ir tai tariamai pažeidžia ieškovių teises. Rekonstrukcijos darbai jau yra seniai atlikti, išskyrus ugniasienės įrengimą, kurio įrengimo privalomumą ir net darbų terminus nustato įstatymo leidėjas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą įteisinti rekonstrukcijos darbus pagal konkretų projektą, sekantis žingsnis – statybos užbaigimo procedūros. Deklaracijos kaip statybos užbaigimo atveju, statytojas taip pat yra įpareigojamas pateikti duomenis, kurie numatyti STR 90-100 punktuose. Būtent dėl statybos užbaigimą numatytos procedūros ieškovių argumentai, kad nėra atskleista, kokie darbai bus atlikti yra visiškai nepagrįsti ir nelaikytini kaip įrodymai patvirtinantys jų tariamai pažeidžiamas teises.

2.8.       Šiuo konkrečiu ginčo atveju ieškovės neįrodė, kad atsakovės atlikti rekonstrukcijos darbai iš esmės pakeičia jų, kaip bendraturčių, teises, gyvenimo sąlygas, kokios jos buvo iki rekonstrukcijos. Nėra pateikta ekspertų, specialistų išvadų ir / ar paskaičiavimų, pateiktas išskirtinai tik ieškovių deklaratyvi nuomonė. Atsakovės teikiamą projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri nuodugniai patikrins projektą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, be kito ko, ar ginčo projekto forma ir turinys neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Jeigu projektas neatitiks teisės aktų reikalavimų, rekonstrukcijos darbai nebus galimi arba projektą bus nurodoma taisyti. Tačiau tik teismui tenkinus atsakovės priešieškinį civilinėje byloje, priimto teismo sprendimo pagrindu atsakovė galės realizuoti savo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Nesuteikus atsakovei tokios galimybės, kai nėra pateikti įrodymai, kad atlikti rekonstrukcijos darbai iš esmės pažeidžia ieškovių turtines teises, būtų galima vertinti kaip neproporcingą atsakovės nuosavybės teisių apribojimą.

2.9.       Atsakovė nesutinka su ieškovių pozicija, kad patikslinus rekonstrukcijos projektą, iš esmės buvo sutikta su ieškovių reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo kitaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė vykdė apeliacinės instancijos nurodymus, nesutikimo su ieškiniu reikalavimais motyvai atsakovės iš esmės nekito, priešieškinio reikalavimai nebuvo keičiami, tik tikslinami.

27.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. pateikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Ieškovės turėjo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei konkrečius įrodymus ir teisinius argumentus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Tačiau ieškovės nepagrindžia nei apeliacinio skundo faktinio pagrindo, nei jo dalyko. Apeliaciniame skunde ieškovių nurodomos aplinkybės dėl galimų jų teisių pažeidimo gynimo būdo, atsakovės gyvenamojo namo ir žemės sklype esančios pastogės statybos darbų teisinių santykių kvalifikavimo iš esmės yra laikytinos jų samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje jokiais esančiais įrodymais. Tokiu būdu ieškovės tik išreiškia savo nepasitenkinimą joms nepalankiu teismo sprendimu dalyje dėl ieškinio atmetimo, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, iš esmės patvirtinančių nurodytos teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Ieškovės nenurodo jokių pirmos instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ir / ar iš esmės netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą.

3.2.       Ieškovės, nesutikdamos su pirmos instancijos teismo pateiktu byloje esančių duomenų (įrodymų) dėl gyvenamojo namo ir stoginės bei dėl žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo vertinimu, nenurodo pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant su tuo susijusius įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Tokiu būdu ieškovės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų ir esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovei pareikštais reikalavimais, nei tai padarė teismas. Ieškovėms nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimų dėl atsakovei pareikštų ieškovių reikalavimų, ieškovių teiginiai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. 

3.3.       Pirmos instancijos teismas tinkamai kvalifikavo susiklosčiusius šalių teisinius santykius ir visiškai pagrįstai bei teisėtai sprendė dėl ieškinio nepagrįstumo tuo pagrindu, jog ieškovės neįrodė ieškinio pagrįstumo. Dėl to teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas bei pagrįstas ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Kadangi ieškovių apeliacinis skundas nepagrįstas ir dėl to negali būti tenkinamas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

29.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo savininkų (ieškovių) teisių pažeidimo, sudarant kliūtis naudojantis tiek namu, tiek žemės sklypu ir dėl žemės sklypo bendraturčio (atsakovės) teisės rekonstruoti jai nuosavybės teise priklausantį statinį, esantį bendrame su ieškovėmis žemės sklype, be žemės sklypo bendraturčių sutikimo. 

30.       Pirmosios instancijos teismui ginčo sprendimu atmetus ieškovių ieškinį dėl įpareigojimo atsakovę nugriauti statinį bei iš dalies patenkinus priešieškinio reikalavimus dėl teisės atlikti ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus ir juos įregistruoti (įteisinti) bei teisę statyti stoginę be ieškovių (žemės sklypo bendraturčių sutikimo) sutikimų, apeliaciniu skundu skundžiama sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovių ieškinys ir iš dalies patenkintas priešieškinis bei tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

31.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovėms (apeliantėms) A. O. ir O. O., atsakovei G. B. ir trečiajam asmeniui K. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 0,1580 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas 2017 m. sujungus du sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei O. O. nuosavybės teisėmis priklauso 90/1580 dalių, ieškovei A. O. – 250/1580 dalių, atsakovei –740/1580 dalių ir trečiajam asmeniui – 500/1580 dalių šio sklypo. 

32.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė G. B. nuosavybės teises į atskirą 740 kv. m žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) įsigijo mainų sutarties, sudarytos 1997 m. rugpjūčio 11 d. pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. A30-2181. Šiam žemės sklypui buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklype yra du gyvenamieji namai, vienas iš kurių ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei G. B., o kitas ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovėms ir trečiajam asmeniui: ieškovei A. O. priklauso 33/50 dalys, ieškovei O. O. – 1/25 dalis ir trečiajam asmeniui – 30/100 dalių nurodyto gyvenamojo namo.

33.       Nagrinėjamu atveju ieškovės įrodinėja, kad atsakovei galimai neteisėtai naudojant dalį bendro sklypo ir rekonstruojant ginčo statinį, yra sukurta situacija, kai turto bendrasavininkai gyvena nesaugiomis, priešgaisrinių reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, tuo tarpu atsakovė pareikštais reikalavimais siekia įgyvendinti savo, kaip statytojos teisę, rekonstruojant bendrame su ieškovėmis ir trečiuoju asmeniu žemės sklype esantį, jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį  gyvenamąjį namą.

34.       Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). 

35.       Kasacinis teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022 24 punktą). Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36.       Vienas iš teisės laisvai naudotis ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktą, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, be kita ko, reikalaujama pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat kai atliekami paprastojo ar kapitalinio remonto darbai.

37.       Atsakovė šioje byloje siekia įteisinti atliktus savavališkos statybos darbus, teigdama, kad norint įteisinti tokius statybos darbus, yra reikalingas ieškovių sutikimas, tačiau šio ieškovės nepagrįstai neduoda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

38.       Savavališkos statybos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje savavališka statyba apibrėžiama kaip statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Priklausomai nuo nustatytų savavališkos statybos padarinių pobūdžio yra sprendžiama, kaip jie turi būti pašalinti ir ar savavališka statyba (jos dalis) gali būti įteisinta. Pagal Statybos įstatymo 32 straipsnį, savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnyje detalizuota, kokia tvarka ir terminais šalinami savavališkos statybos padariniai.

39.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (žr. tos pačios nutarties 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

40.       Atsakovė, patikslinusi reikalavimus, prašė pripažinti jai teisę be ieškovių sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją pagal konkretų, į bylą pateiktą UAB „Axis linea“ 2024 m. rugsėjo 12 d. parengtą vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą. Šiame projekte numatyti sprendimai, susiję dėl priešgaisrinių atstumų nesilaikymo – numatant ugniasienes. Projekto patikslinimo aiškinamajame rašte pateikta pakeitimų santrauka, įskaitant ir neapsiribojant tik paaiškinimais dėl priešgaisrinių atstumų, tačiau ir dėl sklypo užstatymo tankio, intensyvumo. Nėra ginčo, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. namo rekonstrukcijos projektas ieškovėms buvo pateiktas bylą nagrinėjant teisme, todėl nustačius, kad projekto esmė ieškovėms yra žinoma, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovėms nebuvo atskleistos rekonstrukcijos apimtys ir jos sprendiniai. Aplinkybė, kad atsakovė pateikė ieškovėms rekonstrukcijos projektą, teikia pagrindą išvadai, jog yra atskleista dėl kokio statinio projekto atsakovė siekia gauti ieškovių sutikimą.

41.       Ieškovės byloje yra išreiškę savo poziciją, kad gyvenamoji aplinka nesaugi, nes neišlaikyti privalomi gaisriniai atstumai; šalys yra nelygiavertėje pozicijoje, nes ieškovės negali racionaliai naudoti sklypo, atsakovė sklypą naudoja kaip nori, savavališkai užėmusi sau patogias dalis. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad atsakovė 1997 m. rugpjūčio 11 d. mainų sutartimi įgijo nuosavybės teises į atskirą 740 kv. m žemės sklypą ir namą jau su jame įrengtais inžinieriniais tinklais. Bylos duomenys patvirtina, kad namo rekonstrukcija atlikta ir stoginė pastatyta 2000-2005 m., tuo tarpu sklypas sujungimo būdu suformuotas 2017 m. Ieškovė A. O. namo dalis įsigijo 2013 m., 2014 m. ir 2017 m., o ieškovė O. O. – 2016 m. bei 2022 m. Ieškovės 2019 m. įsigijo atitinkamas žemės sklypo dalis pagal 2016 m. matininkės R. S. sudalytą sklypo planą. Byloje nustatytos aplinkybės suarė pagrindą spręsti, kad ieškovės A. O. namo dalies įsigijimo metu (2013 m.) atsakovės rekonstrukcija jau buvo atlikta, nepaisant to, vėlesniais sandoriais ieškovė įsigijo dar kelias dalis gyvenamojo namo, taip pat ir O. O.. Duomenų, jog rekonstrukcijos metu yra ketinama rekonstruoti ar pertvarkyti šiuos inžinierinius tinklus byloje nėra, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nėra išspręstas klausimas dėl vandens įvado, namo nuotekų kanalizacijos įrengimo teisėtumo, laikytini nepagrįstais.

42.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės nuosavybės įsigijimo metu matė atliktus darbus, galėjo juos įsivertinti. Ieškovės, įsigydamos nuosavybę turėjo galimybę ir teisę išsiaiškinti įsigyjamo sklypo ribas, jame esančių statinių lokaciją, todėl apeliaciniame skunde įvardijama aplinkybė, jog įsigyjamo sklypo ribos nebuvo pažymėtos riboženkliais, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės statinys trukdo ieškovėms racionaliai, bet ir saugiai naudoti ginčo sklypą. Be to, byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtina aplinkybę, kad rekonstrukcijos darbai nekeitė žemės sklypo faktinio naudojimo, atstumo. Tvoros pozicija sklype atitinka 1996 m. žemės sklypo plane nurodytą tvorą ir stoginė yra būtent toje žemės sklypo dalyje, kuri iki 2016 m. priklausė tik atsakovei. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo nustatyta, kad ieškovės yra atsitvėrusios žemės sklypo dalį, kurio plotis 4,45 m., kas iš esmės atitinka 1996 m. plane nurodytą žemės sklypo plotą, kuria naudojosi ankstesni nei ieškovės žemės sklypo savininkai.

43.       Nepagrįsti, teisėjų kolegijos vertinimu, ir apeliacinio skundo argumentai dėl rekonstrukcijos neatitikimo priešgaisriniams reikalavimams. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovių atsisakymą duoti sutikimą nepagrįstu, konstatavo, jog įvardijami priešgaisrinės saugos pažeidimai nelemia ieškovių kaip bendraturčių interesų esminio pažeidimo. Pateiktame UAB „Axis linea“ parengto projekto 7 skyriuje Priešgaisriniai reikalavimai, nurodyti ir aprašyti projekto sprendiniai, parengti vadovaujantis nuo 2024 m. birželio 30 d. galiojančiomis gaisrinę saugą reglamentuojančiomis taisyklėmis ir reikalavimais. Įvardijama, kad vienbutis gyvenamasis namas, atsižvelgiant į jo gaisro apkrovos kategoriją ir jam statyti panaudotų konstrukcijų atsparumą ugniai, priskiriamas II atsparumo ugniai laipsnio; atitinkamai atstumas iki to paties atsparumo ugniai laipsnio gretimo pastato turėtų būti 6,4 m., tačiau, taip pat paaiškinta, kad savame sklype (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), normatyviniai priešgaisriniai atstumai neišlaikomi nuo esamo vienbučio gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), numatoma ugniasienė REI180; normatyviniai priešgaisriniai atstumai neišlaikomi nuo esamų pastatų kaimyniniame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), žymėjimas MN ir MN2 – numatoma ugniasienė REI 180; jei pastatuose yra daugiau kaip 1 m išsikišančių konstrukcijų, pagamintų iš B- s3, d2 ar žemesnės degumo klasės statybos produktų, priešgaisrinis atstumas nustatomas tarp šių konstrukcijų išsikišusių dalių; priešgaisrinių sienų (ugniasienių) matmenys turi būti ne mažesni kaip didesniojo pastato išoriniai matmenys. Ugniasienės detalizuotos sklypo plano schemoje.

44.       Byloje taip pat pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atsakymas, išnagrinėjus su prašymu pateiktą „Techninio projekto statinio architektūrinę dalį“ (Projekto Nr. L94), kuriame pateikti išaiškinimai, kad neišlaikant normatyvinių priešgaisrinių atstumų, gaisrinis skyrius gali būti ribojamas projektuojant ugniasienes, kuriomis ribojamas gaisro plitimas į šalia esančius kaimyninius pastatus. Departamento valdybos nuomone, toks gaisrinio skyriaus suformavimas ir pastato atskyrimas ugniasienėmis nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Reglamento 7.4.3 punktu, rašytinis sutikimas yra privalomas tuo atveju, kai norima sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynui (kaimynams) priklausantį pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių. Šalia esančių pastatų, kur neišlaikomi normatyviniai atstumai bei tarp atskirų gaisrinių skyrių yra numatytas ugniasienių įrengimas, rašytinis kaimyninių pastatų savininkų sutikimas nėra būtinas.

45.       Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nepagrindžia, jog pateiktu projektu yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad atsakovė siekia įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Faktiškai atlikus darbus jau yra aiškios namo rekonstrukcijai panaudotų medžiagų charakteristikos, jų savybės. Nors ieškovės apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovė yra atlikusi ginčo namo ekspertizę, kurios neteikė į bylą, tačiau neįvardija, kokias aplinkybes atsiranda galimybė patvirtinti ar paneigti ekspertizės išvadomis, nekelia specialių žinių poreikio šioje byloje ir be savo samprotavimų ir abejonių byloje neteikė jokių įrodinėjimo priemonių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad namo rekonstrukcijai panaudotos medžiagos neatitinka parengto projekto ar kelią pavojų žemės sklypo bendraturčiams.

46.       Spręsdamas dėl atsakovės teisės įteisinti namo rekonstrukciją be ieškovių sutikimo, pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovė rekonstravo namą, esantį žemės sklypo dalyje, kuri nuosavybės teise iki žemės sklypų apjungimo priklausė tik atsakovei. Nustačius, jog naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta, bei, kad ieškovės be išsakytų abejonių nepateikė įrodymų, kad po rekonstrukcijos neleistinai pakito namo aukštingumas ar, kad dėl pastato rekonstrukcijos dėl užstatymo tankio buvo apribotos ieškovių galimybės naudotis joms tenkančia sklypo dalimi, yra pagrindas išvadai, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovių, kaip žemės savininkių, pažeidimo, grindžiami subjektyviomis prielaidomis, o ne oficialiais faktais.

47.       Apeliaciniame skunde taip pat keliamas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimas, ieškovėms teigiant, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai iš jų priteisė trečiojo asmens K. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas bei dalį atsakovei G. B. turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė iki atsakovei pateikiant teismui patikslintą priešieškinį. Ieškovės teigia, kad atsakovės naujo projekto parengimas ir teikimas teismui iš esmės patvirtina, kad atsakovė bent iš dalies pripažino ieškovių ieškinį, o pirminis atsakovės priešieškinis buvo nepagrįstas, dėl to bylinėjimosi išlaidos, kiek jos susiję su mediacija tarp šalių, su pirminio priešieškinio pateikimu ir nagrinėjimu žemesnės instancijos teisme bei bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atsakovei neturėtų būti atlyginamos, nes susidarė dėl aiškiai nepagrįsto pirminio priešieškinio pareiškimo. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais ieškovių apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti, kaip ir neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo.

48.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑66‑469/2020, 15 punktas). Taigi, teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).

49.       Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

50.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatą: 1) jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 2) jeigu kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 3) jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias ir kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 20 punktas).

51.       Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujančių proceso šalių interesai buvo priešingi – ieškovės byloje siekė, kad būtų pašalinti su jų nuosavybės teisėmis susiję pažeidimai, įpareigojant atsakovę nugriauti be jų sutikimo pastatytą stoginę bei atstatyti perstatytą atsakovei nuosavybės teise priklausantį namą į prieš tai buvusią jo padėtį, o atsakovė siekė, kad jai būtų pripažinta teisė be ieškovių sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus ir statyti stoginę pagal į bylą pateiktą projektą, o taip pat ginčijo ir ieškovių atliktus joms priklausančio gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus. Pirmosios instancijos teismui ieškinį atmestus, o priešieškinį patenkinus iš dalies, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovei nepriklausė bylinėjimosi išlaidų dalis, susidariusi iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė kartu su patikslintu priešieškiniu pateikė naują projektą, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo atsakovei išvis nepriteisti jos iki tol turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tiek pradinio priešieškinio, tiek ir patikslino priešieškinio reikalavimai dėl jos teisės be ieškovių sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos bei stoginės įteisinimo darbus nepasikeitė. Akcentuotina ir tai, kad ieškovės nesutiko nei su atsakovės pateiktu pradiniu projektu, nei su nauju projektu. Taigi, akivaizdu, kad tarp šalių visos bylos nagrinėjimo metu išliko priešingi interesai, o atsakovės patikslinto priešieškinio, be kita ko, ir naujo projekto pateikimas teismui, nebuvo sąlygotas sutikimo su ieškovių reikalavimais.

52.       Ieškovės, kaip minėta, nesutinka ir su trečiojo asmens naudai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos yra 1 936 Eur, kurios susidarė už susipažinimą su bylos duomenimis, teisines konsultacijas, bylos duomenų įvertinimą, dalyvavimą vietos apžiūroje, mediacijos procese ir atstovavimą teisme. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo dalyvavo atsakovės pusėje, palaikė atsakovės poziciją nesutikimo su ieškiniu aspektu bei priešieškinio reikalavimais. Ieškovės šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka, kad trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti išvis atlygintos. Ieškovės teigia, kad priimtas byloje sprendimas niekaip neįtakojo trečiojo asmens teisių ir pareigių, jos bylos nagrinėjimo metu prašė šį asmenį pašalinti, tačiau pirmosios instancijos teismas į jų argumentus neatsižvelgė. Be to, trečiojo asmens atstovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos nepatvirtina, kad jos buvo patirtos šioje byloje ir, kad jos patirtos jo naudai, todėl negalėjo būti priteistos. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais ieškovių apeliacinio skundo argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

53.       Pažymėtina, kad teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023, 43 punktas). Ieškovės apeliaciniu skundu ginčydamos trečiojo asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, tuo pačiu pačios pripažįsta, kad sprendžiant atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ieškovių ir trečiojo asmens priklausančio namo atstatymo, trečiasis asmuo turėjo būti traukiamas net gi atsakovu, kaip namo savininkas. Šiuo atveju K. J. byloje buvo įtrauktas trečiojo asmens statusu, kaip ginčo gyvenamojo namo dalies, kuris priklausė ir ieškovėms, savininkas. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas ne ieškovių, o jo paties prašymu, ieškovės, inicijuodamos civilinę bylą teisme, kurios galutinis rezultatas gali turėti įtakos ir trečiųjų asmenų teisėms bei pareigoms, taip pat prisiima riziką dėl bylinėjimosi išlaidų galimo kilimo ir pareigos jas atlyginti. 

54.       Minėta, kad trečiasis asmuo į bylą yra pateikęs duomenis apie jo turėtas 1 936 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, šioms išlaidoms pagrįsti apteikė rašytinius įrodymus: 1) 2021 m. lapkričio 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas serija IAS Nr. 0172, išrašyta 2021 m. lapkričio 4 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 1001-ML-2021 pagrindu, civilinėje byloje Nr. e2-754-905/2023, 1 936 Eur sumai; 2) 2023 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvitą Serija ML Nr. 0319, už teisines paslaugas pagal 2023 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0172 (reg. Nr. DOK-179784; DOK‑3814). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, neturi pagrindo pritarti ieškovių apeliacinio skundo argumentams, kad trečiojo asmens byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne jo naudai, todėl negalėjo būti priteistos. Aptarti duomenys patvirtina, kokiu pagrindu, kokioje byloje ir už ką yra susidariusios trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pateiktoje sąskaitoje faktūroje galimai per klaidą buvo nurodyti neteisingi metai (2021 m. vietoje 2023 m.), nesudaro pagrindo laikyti kitų joje nurodytų duomenų neteisingais, juolab, kad kartu su sąskaitą faktūrą išrašiusio trečiojo asmens atstovo parašu yra nurodyta ir 2023 m. lapkričio 15 d. data. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, taip pat atmeta kaip nepagrįstą ir ieškovių apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad sąskaita faktūra yra apmokėta ne paties trečiojo asmens, ir, nekartodama ginčijamame sprendime nurodytų motyvų, plačiau dėl to nepasisako.

55.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertindamas atsakovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą bendraturčių interesų pusiausvyros ir ieškovių esminio teisių pažeidimo aspektu, nepadarė apeliaciniame skunde nurodytų materialiosios teisės normų, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, turinčių įtakos sprendimo teisėtumui, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį bei iš dalies patenkinti priešieškinį priimtas teisėtai ir pagrįstai, ginčas išspręstas teisingai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti šio skundžiamo sprendimo, todėl ieškovių O. O. ir A. O. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56.       Kiti ieškovių apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

57.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovių apeliacinio skundo netenkinus, joms jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Tuo tarpu į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė G. B. apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-155927). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. nepateikė duomenų apie jo apeliacinės instancijos teisme turtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

58.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 3 103,10 Eur (2 387 x 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos lygiomis dalis iš ieškovių, t. y. iš kiekvienos po 762,30 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos byloje nesusidarė, todėl jų atlyginimo valstybei klausimas taip pat nesprendžiamas ir teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovių A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                Albina Rimdeikaitė

                Egidijus Tamašauskas