Civilinė byla Nr. e2A-198-790/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01212-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švenčionių švara“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Langasta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švenčionių švara“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Langasta“, uždaroji akcinė bendrovė „Megrame“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Megrame sistemos“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Magirnis“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Švenčionių švara“ 50 252,87 Eur skolą, 4 523,40 Eur delspinigius ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. vasario 14 d. ji ir atsakovė sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. CP067276(ŠS-08), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka už juos atsiskaityti. 2019 m. birželio 14 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl sutarties vykdymo, nurodydama, kad atsakovės reikalavimu ji pradėjo vykdyti darbus, tačiau atsakovė vis dar neperdavė jai darbų fronto, nepriima jau atliktų darbų ir už juos neatsiskaito, be to, toliau nepagrįstai reikalauja tęsti darbus. Ieškovė įspėjo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia sutartį dėl atsakovės padaryto esminio pažeidimo. 2019 m. birželio 21 d. ieškovė vienašališkai pasirašė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad ji atliko darbų už 50 252,87 Eur. Atsakovė, nepaisydama sutarties sąlygų, nepasirašė šio akto per nustatytą terminą, nepateikė pretenzijos dėl blogai atliktų darbų, taip pat sutartyje nustatytu terminu neatsiskaitė su ieškove už atliktus darbus.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį patenkino.

4.       Teismas nurodė, kad atsakovė nebuvo sutartyje nustatyta tvarka perdavusi ieškovei statybvietės, tačiau statybos darbų žurnalas dėl sutartyje nurodytų darbų buvo užvestas ir perduotas ieškovei. Taip pat buvo paskirtas statybos darbų techninis prižiūrėtojas. Statybos darbų žurnale užfiksuota, kad darbai atliekami nuo 2019 m. gegužės 2 d. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė atliko statybos darbus ir prašė atsakovės juos priimti, tačiau pastaroji tokio prašymo netenkino. Tačiau vėliau pati atsakovė, rengdama naują konkursą dėl ieškovės neužbaigtų darbų, pripažino, kad dalis daugiabučio namo atnaujinimo darbų jau buvo vykdyti, bet nebuvo jai perduoti. 

5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus, nes ji neperdavė ieškovei statybvietės, tačiau tokia aplinkybė, esant atliktiems darbams, nesudaro pagrindo atsisakyti apmokėti už tinkamai atliktus darbus. Atsakovė taip pat rėmėsi tuo, kad atliekant darbus nebuvo paskirtas statybos darbų prižiūrėtojas, tačiau byloje nustatyta, kad jis buvo paskirtas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, pradėjusi vykdyti darbus sutartyje nustatyta tvarka nepriėmusi statybvietės, pažeidė sutarties ir teisės aktų nuostatas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo atsisakyti priimti tinkamai atliktus darbus. Nors atsakovė iš pradžių nepriėmė darbų dėl minėtų aplinkybių, 2019 m. liepos 2 d. ji pasiūlė rangovei ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūra raštu pritars sutarčiai ir atsakovė perduos ieškovei statybvietę bei statybos darbų žurnalą, parengti privalomą dokumentaciją ir sudaryti galimybę atsakovei ir techniniam prižiūrėtojui įvertinti atliktų darbų kiekius ir kokybę. Atsakovė nurodė, kad tokiu būdu pavyktų įteisinti didžiąją dalį galimai jau atliktų darbų. Tokios aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, kad atsakovė nesilaikė bendradarbiavimo principo.

6.       Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovė ir nepriėmė darbų, tačiau ji neginčijo ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto, taip pat nepateikė įrodymų, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir (ar) netinkamai. Atsižvelgdamas į tai, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog darbai buvo atlikti, darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra nuginčytas ir byloje nėra pateiktas defektų aktas, kuriame būtų užfiksuoti ieškovės netinkamai atlikti darbai, teismas laikė įrodytu ieškovės reikalavimą priteisti skolą.  

 

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

 

7.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba, teismui nustačius procesinius trūkumus, kurie negali būti ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; netenkinus apeliacinio skundo, pakeisti sprendimo dalį dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir sumažinti jas iki 1 721,25 Eur; panaikinti sprendimo dalį dėl trečiųjų asmenų UAB „Megrame“ ir UAB „Megrame sistemos“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priimti naują sprendimą – trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų; įtraukti trečiaisiais asmenimis namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

7.1.                      Pagal sutartį ieškovė turėjo pradėti darbus gavusi visus reikalingus dokumentus ir atsakovei paskyrus techninį prižiūrėtoją. Tačiau ieškovė pradėjo vykdyti darbus tuo metu, kai jai dar nebuvo perduoti dokumentai ir nebuvo pasirašytas statybvietės priėmimo–perdavimo aktas. Nors ieškovė nurodo, kad darbai buvo pradėti atsakovės reikalavimu, byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovė buvo paskyrusi techninį prižiūrėtoją, tačiau, kaip patvirtino jis pats byloje apklaustas kaip liudytojas, jis nevykdė objekto techninės priežiūros. Techninis prižiūrėtojas nurodė, kad statybvietė nebuvo perduota ieškovei, todėl darbai negalėjo būti pradėti, o pradėti turėjo būti sustabdyti. Liudytojas nurodė, kad jis nedalyvavo vykdant statybos darbus, netikrino jų kokybės, nepriėmė darbų ir nepasirašė statybos žurnale prie atliktų darbų. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo galima patikrinti atliktų darbų kokybės ir kiekio, todėl atsakovė negalėjo sutartyje nurodyta tvarka už juos atsiskaityti.

7.2.                      Byloje pateiktas statybos darbų žurnalas įrodo tik tai, kad jis buvo užvestas ir atiduotas ieškovei tam, jog ieškovė galėtų jį naudoti, kai bus atlikti visi formalumai. Techninis prižiūrėtojas buvo paskirtas, nes jis yra atrenkamas vykdant viešąjį konkursą per Centrinę perkančiąją organizaciją (toliau – CPO), o tai užima tiek pat laiko, kaip ir rangovo atranka. Techninio prižiūrėtojo paskyrimo negalima sieti su sutarties vykdymo pradžia. Priešingai nei vertino teismas, vien tai, kad rangovė gavo statybos darbų žurnalą ir jame įrašė tam tikrus darbus, nors jai nebuvo perduota statybų aikštelė ir niekas netikrino atliktų darbų, nesukelia teisės reikalauti sumokėti už nurodytus darbus. Būtent techninis prižiūrėtojas statybos darbų žurnale patvirtina, kokie darbai ir koks jų kiekis atliktas. Kokie dokumentai turi būti perduodami rangovui prieš pradedant statybas, yra nustatyta normatyviniuose teisės aktuose, tačiau teismas to nevertino.

7.3.                      Daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), dalyvauja daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kurią administruoja VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, o rangos darbai šiai programai įgyvendinti yra perkami per CPO katalogą. Pagal programos įgyvendinimo taisykles, daugiabučio namo atnaujinimo darbų finansavimas yra užtikrinamas tik gavus VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros rašytinį pritarimą atliktoms pirkimo procedūroms ir sudarytai sutarčiai. Atsakovė yra tik tarpininkė, atliekanti valstybės deleguotą funkciją – atstovaujanti gyventojams renovuojant jų turtą. Visos išleistos lėšos bus padalintos gyventojams proporcingai, todėl atsakovė prašė teismo išspręsti klausimą dėl pastato gyventojų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau teismas šio prašymo nevertino. 

7.4.                      Tai, kad pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį buvo atlikti tam tikri darbai, kurių kiekis ir kokybė nebuvo patikrinti, jie nebuvo priimti, buvo atlikti neperdavus statybvietės, nesuteikė atsakovei jokios naudos vykdant naują konkursą dėl pastato atnaujinimo, nes atliktus darbus teko perdaryti, o tai suponuoja dvigubas išlaidas, susijusias su atliktų darbų rezultatų ardymu ir darymu iš naujo, juo labiau kad faktiškai nebuvo atlikta tiek darbų, kiek deklaruoja ieškovė. Ieškovei nesilaikius sutarties sąlygų, namo gyventojų išlaidos padidėjo, nes naują konkursą laimėjusi rangovė sutiko atlikti darbus už 548 230 Eur, o ieškovė turėjo juos atlikti už 20 000 Eur mažesnę sumą, t. y. už 528 366,62 Eur. 

7.5.                      Atsakovė neturėjo pagrindo ginčyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, nes jis išrašytas dėl darbų, atliktų neperdavus statybvietės ir nepriimtų techninio prižiūrėtojo. Dėl nurodytos priežasties atsakovė negali įvertinti atliktų darbų kiekio ir kokybės. Ginčyti darbų priėmimo akto nebuvo pagrindo ir dėl to, kad ieškovė nesilaikė sutartyje nurodytos jo pateikimo tvarkos: pagal sutartį atsakovė per 5 darbo dienas turėjo pareikšti pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo, ir atsakovė tai atliko 2019 m. liepos 2 d. raštu; darbų priėmimo–perdavimo aktą iš atsakovės pusės turėjo pasirašyti techninis prižiūrėtojas, tačiau su juo aktas nebuvo suderintas; statybų defektų aktas negalėjo būti sudarytas, nes darbai nebuvo priimti; atsakovei argumentuotai atmetus darbų priėmimo–perdavimo aktą, turėjo būti taisomi jame nurodyti trūkumai, vėliau šis aktas galėjo būti pateiktas iš naujo ir tada jis galėtų būti vertinamas kaip vienašališkai pasirašytas, tačiau ieškovė daugiau neteikė šio dokumento atsakovei; pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą turi būti išrašoma sąskaita, kurią gavusi atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove, šie dokumentai turėjo būti teikiami tik naudojantis informacinės sistemos „E.sąskaita“ priemonėmis.  

7.6.                      Atsakovei kiltų pareiga atsiskaityti pagal sutartį tik tada, jei ieškovei būtų perduota statybvietė ir ji įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovę, kaip savivaldybės valdomą įmonę, saisto teisės aktai, todėl ji neturi teisės pradėti vykdyti sutartį ir atlikti mokėjimus, kol konkursą laimėjusi tiekėja neįvykdo esminių sąlygų (nepateikia sutarties vykdymo garantijų). Teismas nepagrįstai taikė netesybas, nes atsakovė neturėjo prievolės vykdyti mokėjimų pagal sutartį, kai pati ieškovė pažeidė sutarties sąlygas.

7.7.                      UAB „Megrame“ ir UAB „Megrame sistemos“ buvo įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis ieškovės iniciatyva, tačiau byloje nebuvo nurodyta, kokią įtaką jų teisėms ir pareigoms turės ši byla. Abi šios bendrovės atsiliepimuose į ieškinį prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra ir pašalinti jas iš bylos, nes byla joms neturės jokių teisinių pasekmių. Ieškovė pateikė nepagrįstą prašymą įtraukti šias bendroves trečiaisiais asmenimis, todėl, nepriklausomai nuo bylos baigties, pati turi kompensuoti jų patirtas išlaidas.

7.8.                      Teismas nepakankamai sumažino ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas. Ieškovė pagal 2020 m. gruodžio 28 d. sąskaitą prašė priteisti jai 2 069 Eur, nurodydama, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos 19 valandų. Tačiau jos advokatui įstojus į bylą, visi dokumentai jau buvo paruošti, todėl jam neprireikė daug laiko su jais susipažinti. Taip pat nebuvo sudėtinga ir paruošti dubliką ar pasiruošti 13 minučių trukmės teismo posėdžiui, prieš kurį buvo pateiktas prašymas jį atidėti. Šios išlaidos turėtų būti mažinamos iki 1 069 Eur ir visa priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėtų sudaryti 1 721,25 Eur.

8.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Langasta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, nustatė, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios statybos rangos sutartį; ieškovė darbams atlikti pasitelkė UAB „Langasta“ (subrangos sutartis tarp šių subjektų nebuvo pasirašyta), kuri reiškė ieškovei reikalavimą sumokėti už atliktus darbus; nutraukus ieškovės ir atsakovės sudarytą rangos sutartį, buvo paskelbtas naujas pirkimas, kurį laimėjo UAB „Langasta“ ir atliko statybos darbus pagal naują su atsakove sudarytą sutartį. Tačiau teismas praleido svarbią aplinkybę, kad ieškovei atsisakius sudaryti subrangos sutartį su UAB „Langasta“, pastaroji sustabdė darbus, išvežė atvežtas medžiagas, demontavo nedidelę dalį atliktų darbų ir užkonservavo pastato stogą.

8.2.                      Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad ieškovė vienašališkai pildė statybos darbų žurnalą ir pati įrašė atliktus darbus, kurių niekas nepatvirtino. Teismas nepagrįstai suteikė reikšmę tokiam ieškovės užpildytam žurnalui, nes be techninio prižiūrėtojo parašų tokie įrašai yra niekiniai. Ieškovės pateikto statybos darbų žurnalo klaidingumą patvirtina UAB „Langasta“ statybos darbų žurnalas, kuriame nurodyta, kad UAB „Langasta“ atliko analogiškus, kaip ieškovė, darbus ir šie įrašai yra patvirtinti techninio prižiūrėtojo parašais. Atsakovė, pakartotinai vykdydama konkursą rangovui atrinkti, pateikė duomenis apie pradėtus atlikti darbus ne patvirtindama jų atlikimą, bet siekdama, kad naujas rangovas galėtų įvertinti reikalingas sąnaudas, nes ginčo objekto stogas buvo nuardytas ir užkonservuotas.

8.3.                      Byloje yra pateikti įrodymai, kad UAB „Langasta“, kaip ieškovės subrangovė, kreipėsi į ieškovę, prašydama su ja atsiskaityti, tačiau jos pateikti aktai buvo atmesti ir nebuvo apmokėti. Nepaisant to, kad ieškovė nepriėmė darbų iš subrangovės ir jų nepripažino, teismas vėliau tuos pačius darbus laikė ieškovės atliktais.

8.4.                      Teismas priteisė ieškovei atlyginimą už UAB „Langasta“ atliktus darbus, kuriuos ji įvykdė sutarties, sudarytos su atsakove, pagrindu ir už kuriuos su UAB „Langasta“ jau yra atsiskaityta. Toks sprendimas sukels teisines pasekmes daugiabučio namo gyventojams, nes priteista suma turėtų būti išieškoma ne iš atsakovės, kuri kaip administratorė veikė jų vardu, bet iš jų. Teismas neįvertino šios aplinkybės ir neįtraukė namo gyventojų į bylą.  

9.       Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė prašo jų netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

9.1.                      Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė iki sutarties nutraukimo buvo atlikusi dalį darbų, kurių atsakovė nepriėmė ir neapmokėjo. Ieškovė prašė atsakovės priimti atliktus darbus ir pateikė jai darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodė faktiškai atliktus darbus, o atsakovė pagal įstatymą ir sutarties nuostatas privalėjo nedelsdama pradėti jų priėmimą. Vis dėlto ji neįvykdė savo pareigos ir grąžino ieškovei šį aktą vadovaudamasi vien tik tuo, kad darbai negalėjo būti pradėti, nes atsakovė neperdavė ieškovei statybvietės ir nepaskyrė statybos techninio prižiūrėtojo. Atsakovė neginčijo, kad dalis rangos darbų buvo atlikta ir iš esmės pripažino, kad didžiąją dalį ieškovės atliktų darbų galima įteisinti. Atsakovė nevykdė savo pareigos priimti ieškovės atliktus darbus ir pareigos bendradarbiauti.

9.2.                      Kaip teisingai nurodė teismas, statybvietės priėmimo–perdavimo akto nepasirašymas yra tik formalus pažeidimas, kuris savaime negali paneigti ieškovės teisės gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus. Kiti veiksmai, su kuriais sutartyje buvo siejama darbo pradžia, buvo atlikti, t. y. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atsakovė užvedė ir perdavė statybos darbų žurnalus, kuriuose buvo suregistruota projektinė dokumentacija, buvo paskirtas techninės priežiūros vadovas. Faktiškai statybvietė buvo perduota, ieškovė pradėjo darbus ir juos vykdė iki tol, kol techninės priežiūros vadovas 2019 m. birželio 21 d. pranešimu juos sustabdė. Ieškovė negalėjo pradėti ir beveik 2 mėnesius vykdyti darbų be atsakovės ir namo gyventojų žinios.

9.3.                      Teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės surašytu darbų priėmimo–perdavimo aktu, kuriame nurodyti faktiškai atlikti darbai. Atsakovė neginčija šiame akte nurodytų darbų kiekių, kokybės, neįrodinėja, kad tam tikri darbai nebuvo atlikti ar buvo atlikti kitokia apimtimi, nenurodė jokių darbų trūkumų, kurie suteiktų teisę atsisakyti priimti nekokybiškai atliktus darbus. Darbų atlikimą patvirtina ir ieškovės užpildytas statybos darbų žurnalas, medžiagų ir gaminių įsigijimo dokumentai, liudytojų parodymai. Tai, kad statybos darbų žurnaluose nėra statinio techninės priežiūros vadovo parašų, savaime nepaneigia šių žurnalų įrodomosios reikšmės. Techninės priežiūros vadovas nepasirašė žurnale išimtinai tik dėl to, kad atsakovė nepagrįstai vengė organizuoti darbų priėmimą.

9.4.                      Atsakovė, perėmusi statybvietę, turėjo galimybę patikrinti ieškovės atliktų darbų kiekius, kokybę, atitiktį projektiniams reikalavimams. Kaip patvirtino byloje apklaustas statinio techninės priežiūros vadovas, atsakovė faktiškai tai padarė, kai, rengdama dokumentus naujai rangovei, suskaičiavo, kas yra atlikta pagal projektą ir pasirašė apžiūros aktą. Atsakovė atsisakė pateikti į bylą šį apžiūros aktą, todėl turi būti vertinama, kad jis įrodo jai nepalankiausias aplinkybes, t. y. kad buvo atlikti ieškovės parengtame darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyti darbai.

9.5.                      Byloje esantys duomenys rodo, kad apeliantės buvo sudariusios nesąžiningą susitarimą, pagal kurį atsakovė turėjo nepriimti ieškovės atliktų darbų tam, kad UAB „Langasta“ galėtų gauti už juos apmokėjimą. Darbus, už kuriuos ieškovė prašo atsiskaityti, atliko UAB „Langasta“, veikdama kaip ieškovės subrangovė. Kadangi ieškovei buvo keliama bankroto byla, atsakovei priėmus šiuos darbus, UAB „Langasta“ nebūtų gavusi atlyginimo už juos, bet būtų įgijusi tik teisę pareikšti finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Ieškovei nutraukus statybos rangos sutartį su atsakove, UAB „Langasta“ laimėjo naują atsakovės paskelbtą konkursą ir sudarė su ja rangos sutartį. Darbus, kurie faktiškai buvo atlikti pagal ieškovės sudarytą sutartį, UAB „Langasta“ nepagrįstai pridavė pagal savo sudarytą sutartį ir gavo už juos atlyginimą. UAB „Langasta“ teiginiai, kad, veikdama kaip ieškovės subrangovė, ji neatliko ieškovės vienašaliame darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytų darbų, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad UAB „Langasta“, veikdama pagal naują sutartį, šalino anksčiau atliktų darbų defektus.  

9.6.                      Tretieji asmenys negali būti įtraukiami į bylą apeliaciniame procese, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantės nereiškė prašymo įtraukti į bylą namo gyventojus. Apeliantės taip pat nenurodė, kokias konkrečias teises ir pareigas skundžiamas sprendimas gali jiems sukelti. Ginčas kilo dėl skolos pagal statybos rango sutartį priteisimo, o gyventojai nėra šios sutarties šalimis. Byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės ir gyventojų tarpusavio teisių ir pareigų. 

9.7.                      UAB „Megrame“ ir UAB „Megrame sistemos“ dalyvavo byloje kaip tretieji asmenys ieškovės pusėje. Šios bendrovės buvo sudariusios su ieškove jungtinės veiklos sutartį dėl ginčo pastato atnaujinimo darbų vykdymo, be to, pastate buvo montuojami UAB „Megrame“ tiekti langai, kurių atsakovė nepriėmė ir už juos neapmokėjo. Bylos išsprendimas gali turi įtakos šių jungtinės veiklos partnerių teisėms ir pareigoms.

9.8.                      Atsakovės prašymas sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Atsakovės ginčijamos bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija rekomenduojamų už atitinkamas paslaugas mokėtinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, be to, naujai į bylą įstojusiam advokatui, rengusiam dubliką, reikėjo susipažinti su didelės apimties bylos medžiaga.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

 

11.       2019 m. vasario 14 d. ieškovė ir atsakovė, vykdydamos 2017 m. lapkričio 27 d. preliminarią sutartį dėl bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų be projektavimo paslaugų užsakymo per CPO LT katalogą, sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe, pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją, užsakytų darbų sąrašą ir suderintą techninį darbo projektą (techninį ir darbo projektus) atlikti šios sutarties techninėje specifikacijoje ir užsakytų darbų sąraše nurodytus statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka sumokėti už juos nustatytą kainą (sutarties 1.1.3, 2.1 papunkčiai). Sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad darbai turėjo būti atlikti per 12 mėnesių nuo darbų pradžios, o jos 1.1.6 papunktyje detalizuota, kad darbų pradžia yra laikoma diena, kai ieškovė gavo visus reikalingus dokumentus (kai yra parengtas, suderintas, įvertintas ekspertų ir patvirtintas techninis darbo projektas, išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pasirašytas statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas), ir atsakovė paskyrė techninį darbų prižiūrėtoją. Sutarties 5 skyriuje yra aptarta atliktų darbų priėmimo ir perdavimo tvarka, be kita ko, nurodant, kad: darbai yra perduodami ir priimami pagal atliktų darbų aktą; tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai yra atliekami dėl darbų, atliktų per 1 mėnesį, o atlikus visus darbus yra priduodamas visas statinys; į aktus yra įrašomos visos ieškovei pagal šios sutarties nuostatas mokėtinos sumos, juos pasirašo ieškovės paskirtas statybos vadovas arba įgaliotas asmuo, taip pat atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas ir atsakovės vadovo įgaliotas asmuo (sutarties 5.1 ir 5.2 papunkčiai).  

12.       Iš byloje esančių duomenų (pvz., šalių sudarytos sutarties 2.2 papunkčio, statybos darbų žurnalų) matyti, kad, vykdydama sutartį, ieškovė turėjo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutartyje nurodytiems darbams įvykdyti ieškovė pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Langasta“, tačiau rašytinė subrangos sutartis dėl šių darbų byloje nebuvo pateikta. Savo ruožtu statybos darbų techninės priežiūros vadovu objekte buvo paskirtas UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ darbuotojas G. K.. Tokias aplinkybes pagrindžia byloje pateikta atsakovės ir UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2019 m. balandžio 18 d. pirkimo sutartis, UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ direktoriaus 2019 m. balandžio 16 d. įsakymas skirti statinio statybos darbų techninės priežiūros vadovą ir statybos darbų žurnalai. Byloje pateiktuose statybos darbų žurnaluose ieškovė užfiksavo, kad pradėjo objekte vykdyti darbus 2019 m. gegužės pradžioje. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp šalių kilo nesutarimų dėl to, ar ieškovė turėjo pagrindą pradėti vykdyti darbus ir ar atsakovei kilo pareiga su ja atsiskaityti.

13.       Ieškovė 2019 m. birželio 14 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad, atsakovei pareikalavus, ji pradėjo vykdyti darbus, nors jai nebuvo perduotas darbų frontas ir darbai negalėjo būti vykdomi. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ir toliau vengia perduoti jai statybos darbų frontą, nepriima jau atliktų darbų ir neatsiskaito už juos, tačiau reikalauja toliau vykdyti darbus. Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovė įspėjo atsakovę, kad ji vienašališkai nutraukia šalių sudarytą sutartį po 10 dienų dėl atsakovės padaryto esminio jos pažeidimo – tinkamo darbų fronto neperdavimo, vengimo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. 2019 m. birželio 21 d. ieškovė sudarė statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, kuriame ji nurodė atlikusi ginčo objekte darbų už bendrą 50 252,87 Eur sumą, taip pat parengė kitus su darbų perdavimu susijusius dokumentus – statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo pažymą Nr. 1, kurioje išvardinti ieškovės atlikti darbai, investicijų paskirstymo savininkams pažymą ir kt. Šiuos dokumentus ieškovė pateikė atsakovei kartu su 2019 m. birželio 26 d. raštu, kuriame ji prašė atsakovės priimti atliktus darbus.

14.       Nors ieškovė pirmiau minėtuose raštuose nurodė, kad pradėjo vykdyti darbus su atsakovės žinia ir jos paraginta, atsakovė ir jos pasitelktas statybos techninės priežiūros vadovas laikėsi priešingos pozicijos. Antai, techninės priežiūros vadovas 2019 m. birželio 21 d. raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad yra gautas pranešimas, jog ieškovė pradėjo darbus objekte neturėdama statybvietės perdavimo akto bei užsakovės (atsakovės) ir techninio prižiūrėtojo pritarimo pradėti darbus. Dėl šios priežasties techninės priežiūros vadovas nurodė stabdantis statybos darbus objekte iki tol, kol ieškovė ir atsakovė pasirašys statybvietės perdavimo aktą. Techninės priežiūros vadovas taip pat nurodė, kad ieškovė, pažeidusi sutarties 1.1.6 papunktį, reglamentuojantį statybos darbų pradžios momentą, prisiima visą riziką dėl modernizuojamo daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame ji atlieka darbus, sandarumo ir šio namo gyventojų saugumo bei prašė ieškovės informuoti jį, kai bus pasirašytas statybvietės darbų priėmimo ir perdavimo aktas.

15.       Atsakovė, gavusi ieškovės parengtą ir pasirašytą atliktų darbų aktą ir jo priedus, taip pat nepriėmė ieškovės atliktų darbų ir už juos neatsiskaitė, tačiau 2019 m. liepos 2 d. pateikė jai pretenziją dėl sutarties vykdymo. Atsakovė nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo darbų pirkimas buvo vykdomas įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, administruojamą VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros, todėl, kol nėra gautas jos pritarimas pirkimo procedūroms ir sudarytai sutarčiai, nėra užtikrintas darbų finansavimas. Dėl šios priežasties, anot atsakovės, ji iki šiol neperdavė ieškovei statybvietės ir statybos darbų žurnalo, taip pat nepaskyrė statybos darbų techninio prižiūrėtojo, o ieškovė negalėjo pradėti vykdyti darbų. Atsakovė nurodė, kad, pradėjusi vykdyti darbus, ieškovė šiurkščiai pažeidė sutarties ir teisės aktų nuostatas, kad ji neprašė ieškovės pradėti darbų anksčiau, nei jai bus perduota statybos aikštelė, be statybos žurnalo ir neinformavus techninio prižiūrėtojo, kad, ieškovei savavališkai pradėjus darbus, atsakovė neteko galimybės kontroliuoti atliktų darbų kokybės ir kiekių. Atsižvelgdama į tai, atsakovė atsisakė priimti darbus ir grąžino ieškovei jos pateiktus dokumentus. Tačiau kartu atsakovė nurodė siūlanti ieškovei per 7 dienas po to, kai VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra pritars sutarčiai, o atsakovė perduos jai statybvietę ir statybos darbų žurnalą, parengti visą privalomą dokumentaciją ir sudaryti galimybę atsakovei su techniniu prižiūrėtoju įvertinti atliktų darbų kiekius ir kokybę, nes tokiu būdu, atsakovės teigimu, galėtų būti įteisinta didžioji dalis galimai atliktų darbų.

16.       Atsakovei pateikus ieškovei pretenziją dėl sutarties vykdymo, ieškovė 2019 m. liepos 4 d. atsakymu į pretenziją informavo atsakovę nesutinkanti su pretenzijoje išdėstytais teiginiais. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nuo pat sutarties sudarymo nuolat jai pabrėždavo būtinybę baigti vykdyti darbus nustatytais terminais ir reikalavo pradėti juos vykdyti nedelsiant, nurodydama, kad dokumentų užpildymas (darbų fronto perdavimas ir kt.) ir finansavimo gavimas – tai tik formalumai, kurie bus greitai išspręsti. Ieškovė nurodė, kad pradėjo vykdyti darbus būtent atsakovės paraginta ir pažymėjo, jog, negavusi atsakovės sutikimo, ji nebūtų galėjusi pradėti vykdyti darbus, taip pat kad atsakovė žinojo ir matė, jog darbai yra vykdomi ir tam neprieštaravo. Ieškovė nurodė atsakovei, kad jos pretenzijoje nurodytos priežastys nesudaro pagrindo nepriimti darbų ir atsisakyti užpildyti būtinus statybos dokumentus ieškovei nutraukus sutartį.

17.       Byloje pateiktas VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2019 m. liepos 10 d. raštas patvirtina, kad ieškovės ir atsakovės pasirašyta sutartis, dėl kurios vykdymo nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, buvo pripažinti tinkama finansuoti. Savo ruožtu byloje esantis atsakovės elektroninis laiškas, adresuotas ieškovei, patvirtina, kad atsakovė norėjo perduoti ieškovei statybvietę nuo 2019 m. liepos 22 d. ir prašė ieškovės atsiųsti jai įsakymą, kuriuo yra paskirtas šio objekto darbų vadovas. Vis dėlto ieškovė, gavusi šį atsakovės prašymą, nesutiko toliau vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė 2019 m. liepos 23 d. raštu informavo atsakovę, kad 2019 m. birželio 14 d. ji įspėjo atsakovę, jog po 10 dienų nutraukia sutartį, todėl, atsižvelgdama į tai, kad minėtas pranešimas nebuvo atšauktas, ieškovė laikėsi pozicijos, kad šalių sudaryta sutartis yra nutraukta. Šiuo raštu ieškovė taip pat priminė atsakovei, kad ji vis dar nėra priėmusi ieškovės jai perduotų pagal sutartį atliktų darbų ir nėra atsiskaičiusi už juos su ieškove. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nepaisant šių ieškovės raginimų, atsakovė nepriėmė jos atliktų darbų ir už juos neatsiskaitė. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės direktoriaus pareiškimas ir ieškovei iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 7 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas atmetė dėl jos pateiktą atskirąjį skundą.

18.       Šalims nepavykus sutarti dėl tolesnio sutarties vykdymo, atsakovė paskelbė naują daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimą. Šio pakartotinai vykdomo pirkimo sąlygų 2.4 papunktyje atsakovė nurodė, kad dalis daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų jau buvo vykdyti pagal 2019 m. vasario 14 d. sutartį, tačiau ši sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės ir jos vykdyti darbai nebuvo perduoti atsakovei. Atsakovė nurodė, kad pirkimą laimėjęs rangovas turės pašalinti ieškovės nekokybiškai atliktus atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir į pasiūlymo kainą įtraukti tokių parengiamųjų darbų sąnaudas, o nustatęs, kad ieškovė atliko atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kuriuos šalinti yra netikslinga (darbai atlikti kokybiškai ir rangovas sutinka suteikti atliktų darbų kokybės garantiją), rangovas turės pateikti jau atliktų, todėl nevykdytinų, darbų lokalinę sąmatą ir modernizavimo darbų sutarties kaina bus atitinkamai perskaičiuota (sumažinta). 2020 m. sausio 2 d. atsakovė sudarė statybos rangos darbų sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) su trečiuoju asmeniu UAB „Langasta“, kuris, kaip minėta, anksčiau vykdė statybos darbus šiame pastate kaip ieškovės pasitelktas subrangovas.   

19.       Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė neatsiskaitė su ja už sutarties pagrindu atliktus statybos darbus, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 50 252,87 Eur įsiskolinimą, taip pat delspinigius ir procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimus, juos patenkino. Grįsdamas tokį sprendimą, teismas nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovė atliko jos nurodytus darbus, atsakovė neginčijo ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto ir neįrodinėjo atliktų darbų trūkumų, o jos nurodyta aplinkybė, kad ieškovei nebuvo perduota statybvietė, nesudaro pagrindo neatsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Atsakovė ir trečiasis asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, apeliaciniuose skunduose ginčija teismo padarytas išvadas, kad ieškovė tinkamai atliko jos nurodytus statybos darbus ir atsakovei kilo pareiga už juos atsiskaityti. Be to, apeliaciniuose skunduose atsakovė ir trečiasis asmuo kelia ir procesinio pobūdžio klausimą dėl būtinybės įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame buvo atliekami darbai, gyventojus, o atsakovė taip pat kelia klausimus dėl teismo atlikto dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

 

Dėl ieškovės reikalavimo atsiskaityti su ja už atliktus darbus

 

20.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Vis dėlto, nepaisant to, kad pagal statybos rangos sutartį turi būti atlikti būtent su statyba susiję darbai, esminiai rangovo ir užsakovo įsipareigojimai tiek rangos sutarties, tiek ir statybos rangos sutarties atveju yra tapatūs – rangovas privalo tinkamai ir laiku atlikti darbus, o užsakovas turi priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Pažymėtina, kad šios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013), todėl, rangovui atlikus sutartus darbus ir pranešus užsakovui apie pasirengimą juos perduoti, užsakovui kyla pareiga šiuos darbus priimti.

21.       Užsakovo pareigos priimti rangovo atliktus statybos rangos darbus įgyvendinimo tvarka yra aptarta CK 6.694 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai nustatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys, o tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kita esminė užsakovo pareiga, t. y. pareiga atsiskaityti pagal statybos rangos sutartį, yra aptariama CK 6.687 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Aptariamos įstatyme nustatytos užsakovo pareigos yra tarpusavyje susijusios – užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu atsiradimas paprastai yra siejamas su visų atliktų darbų ar tam tikros jų dalies priėmimu, užsakovui prieš tai atlikus jų apžiūrą, įvertinus atliktų darbų kiekį ir kokybę. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad, užsakovui atsisakant nustatyta tvarka formaliai patvirtinti darbų priėmimą, yra eliminuojama jo pareiga atsiskaityti už faktiškai rangos sutarties pagrindu tinkamai atliktus darbus.  

22.       Kasacinio teismo praktikoje dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto rangos teisiniuose santykiuose reikšmės yra išaiškinta, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Tačiau pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Taigi, užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu yra kildinama iš to, kad rangovas faktiškai atlikto sutartyje nurodytus darbus ir nėra pašalinama tuo atveju, jeigu užsakovas dėl tam tikrų aplinkybių vengia juos priimti. 

23.       Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, kad rangovas nesilaikė tam tikrų savo įsipareigojimų. Kasacinis yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Be to, kasacinio teismo yra konstatuota, kad net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, konstatavę, jog rangovas atliko pastato statybos darbus, neturėjo teisinio pagrindo netenkinti jo reikalavimo ir nepriteisti atlygio dėl to, jog jis nepateikė statybos darbų vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų normatyvinių dokumentų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

24.       Įstatyme yra nustatyti išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą. Tokią teisę užsakovas turi tais atvejais, kai: rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013). Tuo tarpu tuo atveju, kai užsakovas nepagrįstai atsisako priimti jam perduodamus darbų rezultatus, rangovas gali taikyti pirmiau minėtą specialią, išskirtinai statybos rangos santykiuose taikomą priemonę, užkertančią kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas – jis gali vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu; iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504/2009).

25.       Įvertinus aptartus kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus darytina išvada, kad statybos rangos teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už jo atliktus darbus (ne)atsiradimo, esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus, ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai, o ne tai, ar užsakovas formaliai priėmė šiuos darbus. Užsakovo galimybė atsisakyti priimti darbus ir atsisakyti už juos atsiskaityti su rangovu yra ribota ir siejama tik su konkrečiomis įstatyme nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad darbai yra atlikti su trūkumais arba jų atlikimas, dėl rangovo praleistų terminų, užsakovui neteko prasmės ir pan. Tokiu būdu, kaip matyti iš kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, yra siekiama užtikrinti CK nustatytų sutarčių vykdymo principų, taip pat bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai praturtėti rangovo sąskaita neatsiskaitant su juo už faktiškai atliktus ir užsakovo naudojamus darbus.  

26.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, jos ir ieškovės sudarytoje sutartyje buvo aptartos aplinkybės, su kuriomis šalys siejo joje nurodytų darbų pradžią – pagal sutarties 1.1.6 papunkčio nuostatas, darbų pradžia yra laikoma diena, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: ieškovei yra pateikiamas atitinkamai suderintas ir patvirtintas techninis darbo projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, yra pasirašomas statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas, atsakovė paskiria techninį darbų prižiūrėtoją. Iš esmės tapačios statybos pradžios sąlygos yra išdėstytos statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, 5 punkte, kuriame reglamentuota, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikė informaciją apie statybos pradžią, nustatyta tvarka gavo ir perdavė statinio statybos techniniam prižiūrėtojui statybą leidžiantį dokumentą arba jo išdavimo datą ir numerį ir perdavė rangovui (tuo atveju, kai statybos darbai vykdomi rangos būdu), be kita ko, nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą (kai rangovas ją priėmė) su nustatytaisiais priedais; statybos darbų žurnalą.

27.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad, sudariusios sutartį, ieškovė ir atsakovė formaliai nepasirašė statybvietės priėmimo–perdavimo akto, kadangi tuo metu VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra dar nebuvo pripažinusi šios sutarties tinkama finansuoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė buvo perdavusi ieškovei statybos darbų žurnalą, kuriame buvo nurodyti pagrindiniai duomenys apie atnaujinamą (modernizuojamą) statinį, nurodyti statybos darbų vadovai, atsakingi už žurnalo pildymą, suregistruota projektinė ir techninė dokumentacija ir pan. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovės ir UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ sudarytos sutarties pagrindu UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ direktorius 2019 m. balandžio 16 d. įsakymu paskyrė ginčo objektui techninės priežiūros vadovą. Šis asmuo, kaip ir ieškovės paskirti statybos vadovas bei montavimo darbų vadovas, statybos darbų žurnale savo parašu patvirtino, kad pradėjo dirbti objekte 2019 m. gegužės mėn. Nors atsakovė savo pateiktame apeliaciniame skunde siekia paneigti šių aplinkybių reikšmę, nurodydama, kad statybos darbų žurnalas buvo ieškovei perduotas tam, kad ji galėtų jį pildyti ateityje, kai bus išpildytos visos kitos su darbų pradžia susijusios sąlygos, o techninis prižiūrėtojas buvo paskirtas dėl to, kad jo atranka yra vykdoma per CPO ir dėl procedūrų trukmės nėra įmanoma paskirti techninį prižiūrėtoją tik pradedant darbus, šie jos teiginiai nepaneigia fakto, kad atsakovė buvo atlikusi iš esmės visus formalius sutartyje nurodytus veiksmus (išskyrus formalų statybvietės perdavimą ieškovei), su kuriais buvo siejama darbų pagal sutartį pradžia.

28.       Iš ieškovės pildytame statybos darbų žurnale esančių įrašų matyti, kad ieškovė faktiškai pradėjo vykdyti darbus objekte 2019 m. gegužės 2 d. ir baigė juos vykdyti 2019 m. birželio 20 d., kai jie buvo sustabdyti statybos techninę priežiūrą vykdžiusio specialisto. Atsakovė taip pat iš esmės neginčija to, kad ieškovė sutarties pagrindu buvo pradėjusi vykdyti tam tikrus darbus ginčo objekte. Tokią atsakovės poziciją patvirtina ir jos pačios bei jos pasitelkto techninio prižiūrėtojo parengtuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės. Pavyzdžiui, aplinkybę, kad darbai buvo pradėti vykdyti, patvirtina šioje nutartyje jau minėtas techninio prižiūrėtojo 2019 m. birželio 21 d. raštas, kuriame jis nurodė ieškovei sustabdyti ginčo pastate vykdomus darbus, ir atsakovės 2019 m. liepos 2 d. raštas, kuriuo ji informavo ieškovę, kad ji galėtų pabandyti įteisinti faktiškai jau atliktus darbus (žr. plačiau šios nutarties 14 ir 15 punktus). Faktas, kad darbai jau buvo pradėti vykdyti, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsispindėjo ir atsakovės naujai vykdyto daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimo sąlygose (žr. plačiau šios nutarties 18 punktą). Tokiu būdu tiek atsakovė, tiek techninis prižiūrėtojas iš esmės patvirtino, kad ieškovė faktiškai buvo atlikusi (pradėjusi vykdyti) tam tikrus darbus ginčo objekte.

29.       Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė siekė perduoti atsakovei jos atliktus darbus, todėl ji pateikė atsakovei 2019 m. birželio 21 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, tačiau atsakovė atsisakė priimti jai perduodamus darbus ir nepasirašiusi grąžino ieškovei šį aktą. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovė atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus ne dėl to, kad darbai neatlikti ar ji nustatė tam tikrų jų kokybės trūkumų, bet dėl formalių su darbų organizavimu susijusių aplinkybių – dėl to, kad rangovė nebuvo priėmusi statybvietės, statybos darbų žurnalo, darbai nebuvo prižiūrimi techninio prižiūrėtojo ir pan. (žr. plačiau šios nutarties 15 punktą). Tačiau atsisakydama šiuo pagrindu priimti ieškovės atliktus darbus, atsakovė, kaip minėta, 2019 m. liepos 2 d. rašte aiškiai nurodė ieškovei, kad, nepaisant formalių trūkumų, ateityje jos atlikti darbai galėtų būti pripažinti tinkamais ir galėtų būti priimti – siekdama šio tikslo, ieškovė, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai patvirtinus šalių sudarytą sutartį, o atsakovei perdavus jai statybvietę ir statybos darbų žurnalą, turėtų parengti visą privalomą dokumentaciją ir sudaryti atsakovei bei techniniam prižiūrėtojui galimybę įvertinti atliktus darbus. Taigi, atsakovė iš esmės pripažino, kad, apžiūrėjusi iki statybvietės perdavimo atliktus darbus, ji galėtų juos priimti nepaisant to, kad jie buvo atlikti be techninio prižiūrėtojo vykdytos kontrolės.

30.       Šioje byloje nustatyta, kad statybos darbų žurnalas, priešingai nei teigė atsakovė, buvo perduotas ieškovei dar prieš jai pradedant vykdyti darbus. Byloje taip pat nustatyta, kad VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra patvirtino šalių sudarytą sutartį, todėl ši esminė kliūtis, dėl kurios atsakovė nurodė anksčiau nepriėmusi darbų, buvo pašalinta. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo atveju liko neišpildytas tik itin formalus reikalavimas dėl statybvietės perdavimo, todėl pati atsakovė siūlė ieškovei perimti statybvietę ir toliau vykdyti joje darbus (žr. plačiau šios nutarties 17 punktą). Vis dėlto net ir esant tokioms aplinkybėms, ieškovei atsisakius toliau vykdyti darbus ir nurodžius, kad sutartis yra nutraukta, atsakovė, kuri pati pripažino galimybę priimti jau atliktus darbus, o vėliau siūlė ieškovei perimti statybvietę, nepaisydama ieškovės raginimų, kartu su techninės priežiūros vadovu neapžiūrėjo ieškovės anksčiau atliktų darbų ir jų nepriėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės veiksmai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir kelia abejonių dėl jos pozicijos pagrįstumo.

31.       Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat itin pabrėžia formalius reikalavimus, kurie, jos vertinimu, nebuvo išpildyti vykdant darbus. Atsakovė ne kartą pakartojo, kad, ieškovei vykdant darbus, jai nebuvo perduota statybvietė, todėl atsakovės pasirinktas techninės priežiūros vadovas negalėjo kontroliuoti šių darbų vykdymo, o tai savo ruožtu reiškia, kad atsakovė negali įvertinti atliktų darbų kokybės ir kiekio. Tačiau šiuos argumentus atsakovė nurodo deklaratyviai – atsakovė apeliaciniame skunde tik konstatuoja formalias sąlygas, kurios, jos vertinimu, nebuvo išpildytos, nepateikdama jokių argumentų, pagrindžiančių jų realios įtakos galimybei priimti ieškovės atliktus darbus ir naudotis jų rezultatu. Pavyzdžiui, atsakovė ir apeliaciniame skunde visiškai nepaaiškina to, kodėl, ieškovei nutraukus sutartį, ji kartu su techninės priežiūros vadovu negalėjo patikrinti ieškovės atliktų darbų bei įvertinti atliktų darbų kokybę ir kiekį, kaip ji buvo nurodžiusi ieškovei šioje nutartyje jau ne kartą minėtame 2019 m. liepos 2 d. rašte. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutarties dalyje aptartus kasacinio teismo išaiškinimus ir nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus remdamasi formaliais pagrindais.

32.       Kaip matyti iš apeliaciniuose skunduose išdėstytų aplinkybių, abi apeliantės nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad ieškovė realiai atliko jos nurodytus statybos darbus, už kuriuos ji reikalauja atsakovės su ja atsiskaityti. Atsakovė ir trečiasis asmuo savo pateiktuose apeliaciniuose skunduose laikosi pozicijos, kad faktiškai visus gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus atliko trečiasis asmuo, su kuriuo atsakovė sudarė sutartį ieškovei nutraukus jos ir atsakovės sudarytą sutartį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pozicija šiuo aspektu taip pat yra prieštaringa ir nenuosekli, o byloje surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti priešingą išvadą, t. y. kad ieškovė atliko jos nurodytus darbus ir atsakovė nenustatė jokių šių darbų trūkumų.

33.       Ieškovė, įrodinėdama, jog ji faktiškai atliko dalį sutarties pagrindu turėtų atlikti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, pateikė teismui pirmiau minėtą 2019 m. birželio 21 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad ieškovė atliko dalį stogo remonto darbų, taip pat pradėjo vykdyti bendrose patalpose esančių langų keitimo darbus bei butų ir kitų patalpų langų bei balkonų durų keitimo darbus. Aplinkybės, kad ieškovė demontavo senus langus ir keitė juos naujais, taip pat ruošė stogą remontui, vykdė jo šiltinimo darbus, pirmo sluoksnio hidroizoliacijos darbus ir pan., atsispindi ir jos vestame statybos darbų žurnale. Pažymėtina, kad ieškovė šiuos dokumentus užpildė vienašališkai; kaip pagrįstai nurodo apeliantai, atsakovės pasitelktas statybos techninės priežiūros vadovas statybos darbų žurnale savo parašu nepatvirtino priimantis ieškovės atliktus darbus, o atsakovė nepriėmė ieškovės parengtame ir jai pateiktame statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte nurodytų darbų. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pats faktas, jog ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktus, savaime suponuoja galimybę padaryti išvadą, kad juose nurodyti darbai buvo atlikti ir ieškovė buvo pasirengusi šiuos darbus perduoti atsakovei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Be to, ir kiti byloje esantys įrodymai, įvertinus juos kartu su ieškovės užpildytame statybos darbų žurnale ir jos sudarytame statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte nurodytais duomenimis, sudaro pagrindą padaryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad ieškovė buvo faktiškai atlikusi jos vienašališkai užpildytuose dokumentuose nurodytus darbus.

34.       Aplinkybę, kad ieškovė atliko jos nurodytus statybos darbus, visų pirma, patvirtina su ieškovės ir trečiojo asmens (jos subrangovo) bendra veikla susiję dokumentai. Antai, byloje yra pateiktas ieškovės ir trečiojo asmens atstovų pasirašytas statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. trečiasis asmuo ginčui aktualiame daugiabučiame gyvenamajame name vykdė stogo atnaujinimo darbus ir atliko 49,84 proc. suplanuotų darbų, kurių vertė, įskaitant mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, sudaro 33 166,96 Eur. Byloje yra pateikta ir trečiojo asmens ieškovei išrašyta sąskaita minėtai sumai. Byloje taip pat yra pateikta ieškovės 2018 m. birželio 18 d. pretenzija, adresuota trečiajam asmeniui, kurioje nurodyta, kad, trečiajam asmeniui atliekant langų montavimo darbus objekte, buvo netinkamai sandėliuojamos pristatytos statybinės medžiagos, todėl iš objekto dingo 9 vienetai balkono durų. Nors trečiasis asmuo šioje byloje įrodinėja, kad faktiškai visus pastato atnaujinimo darbus jis atliko veikdamas sutarties, sudarytos su atsakove, pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, išvardyti įrodymai ir juose nurodyti duomenys leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog trečiasis asmuo atliko dalį (apie 50 proc.) stogo remonto darbų ir keitė dalį pastate esančių langų veikdamas būtent kaip ieškovės subrangovas.

35.       Be pirmiau nurodytų dokumentų, ieškovės poziciją apie jos atliktus darbus, nors ir netiesiogiai, patvirtina jos byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys jos patirtas išlaidas ginčo objekte. Tokias aplinkybes, be kita ko, patvirtina byloje pateikti duomenys apie akcinės bendrovės Energijos skirstymo operatoriaus, UAB „Toi-Toi Lietuva“, M. N. individualios įmonės, trečiojo asmens UAB „Megrame“ ieškovei išrašytas sąskaitas už prekes ir paslaugas, taip pat šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai ar įrodymai, pagrindžiantys, kad dėl mokėtinų sumų buvo pateikti kreditoriniai reikalavimai ieškovės bankroto byloje. Aplinkybę, kad ieškovė (jos subrangovas) buvo pradėjusi vykdyti dalį stogo remonto darbų ir pakeitė dalį langų, patvirtino ir byloje kaip liudytojas apklaustas statybos techninės priežiūros vadovas. Šis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad tuo metu, kai buvo rengiami dokumentai siekiant vykdyti naują pastato atnaujinimo darbų pirkimą, jis kartu su atsakovės atstovais apžiūrėjo pastatą, nustatė, kokie darbai buvo ieškovės faktiškai atlikti, ir šiuos duomenis užfiksavo apžiūros akte. Statybos techninės priežiūros vadovas taip pat nurodė, kad tiksliai neprisimena visų atliktų darbų masto, tačiau jis įvardijo, kad buvo pakeista dalis langų ir atlikti tam tikri stogo remonto darbai (2021 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 29 sek.–24 min. 16 sek.). Pažymėtina, kad teismui įpareigojus atsakovę pateikti šio liudytojo nurodytą darbų apžiūros aktą, atsakovė 2021 m. kovo 10 d. raštu informavo teismą, kad toks dokumentas nebuvo sudarytas, plačiau nepaaiškindama pastato apžiūros aplinkybių ir nepakomentuodama jos pozicijai prieštaraujančių liudytojo nurodytų duomenų.

36.       Teismo išvados, kad trečiasis asmuo, kaip ieškovės pasitelktas subrangovas, įvykdė ieškovės nurodytus statybos darbus, už kuriuos ji prašo atsiskaityti, nepaneigia apeliantų itin akcentuojama aplinkybė, jog, ieškovei atsisakius sudaryti su trečiuoju asmeniu subrangos sutartį ir su juo neatsiskaičius, pastarasis demontavo atliktų darbų rezultatus, užkonservavo stogą, išvežė pristatytas darbams naudotas medžiagas ir paliko objektą. Pažymėtina, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė byloje jokių patikimų įrodymų (nuotraukų, medžiagų transportavimą patvirtinančių važtaraščių ir pan.), pagrindžiančių tokius jų nurodytus teiginius. Teismui 2021 m. vasario 2 d. vykusiame teismo posėdyje įpareigojus trečiąjį asmenį pateikti įrodymus, jog statybvietėje buvusios medžiagos buvo išvežtos jam nustojus vykdyti darbus, trečiasis asmuo 2021 m. vasario 15 d. pateikė teismui tik didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties fragmentą, išviešindamas vos vieną šios sutarties sąlygą apie jos turinio konfidencialumą, ir nurodydamas, kad negali teismui atskleisti jo reikalaujamų duomenų dėl susitarimų su savo kontrahente. Savo ruožtu teismui 2021 m. vasario 15 d. vykusiame teismo posėdyje pakartotinai įpareigojus trečiąjį asmenį pateikti reikalaujamus dokumentus, trečiasis asmuo pateikė tik minėtą sutartį ir UAB „Makveža“ 2020 m. gegužės 23 d. sąskaitą už pateiktas prekes. Vis dėlto net ir šioje sąskaitoje užfiksuoti duomenys nepatvirtina trečiojo asmens pozicijos – sąskaitoje nėra jokios informacijos, kad joje nurodytos prekės buvo transportuojamos į ginčo objektą ir išvežtos iš jo trečiajam asmeniui nustojus vykdyti jame darbus, be to, ši sąskaita buvo išrašyta po to, kai trečiasis asmuo 2020 m. sausio 2 d. pats sudarė su atsakove sutartį dėl tų pačių darbų vykdymo. Apeliantų teiginiai, kad trečiasis asmuo, ieškovei su juo neatsiskaičius, demontavo savo atliktų darbų rezultatus, prieštarauja ir byloje apklausto techninio prižiūrėtojo teiginiams, kad ieškovės atlikti darbai buvo apžiūrėti ir užfiksuoti prieš skelbiant pakartotinį pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimą.

37.       Apeliantai nepagrindė ne tik savo teiginių, kad trečiasis asmuo demontavo atliktų darbų rezultatus ir juos pašalino, tačiau ir byloje nurodytų teiginių, jog trečiasis asmuo turėjo perdaryti darbus, kurie buvo atlikti su ieškove sudarytos sutarties pagrindu, nes šie darbai buvo atlikti nekokybiškai ir su trūkumais. Susipažinus su byloje pateiktais dokumentais, susijusiais su trečiojo asmens vykdytais statybos darbais, matyti, kad juose nėra užfiksuota jokių duomenų apie ankstesnės rangovės (ieškovės) atliktų darbų trūkumų šalinimą, jos atliktų darbų koregavimą ir pan. Tokios informacijos nėra nei atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties 7 priede – įkainotame veiklų sąraše, kuriame trečiasis asmuo nurodė turimus atlikti darbus ir jų kainas, nei jos užpildytuose statybos darbų žurnaluose, kuriuose aprašyti kiekvieną dieną vykdyti darbai, nei statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose, kuriuose atsispindi konkretūs objekte atlikti ir atsakovei perduoti darbai. Atsakovė ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose taip pat nepaaiškino ir nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai ar minėtuose dokumentuose esantys įrašai pagrindžia jų išdėstytus teiginius, kad trečiasis asmuo turėjo iš esmės pataisyti ar perdaryti ieškovės jau anksčiau atliktus darbus. Todėl šie jų nurodyti teiginiai negali būti vertinami kaip įrodyti. 

38.       Abejonių dėl atsakovės ir trečiojo asmens pozicijos, kad ieškovė neįgijo teisės gauti atlyginimą už sutarties pagrindu atliktus darbus, kadangi faktiškai pagal ieškovės sudarytą sutartį buvo atlikta žymiai mažiau darbų, nei ji nurodo, šių darbų rezultatai buvo demontuoti ar atlikti su trūkumais, kelia ir trečiojo asmens elgesys santykiuose su ieškove. Šioje nutartyje jau minėta, kad trečiasis asmuo buvo išrašęs ieškovei sąskaitą, kurioje jis reikalavo sumokėti už darbų priėmimo ir perdavimo akte nurodytus stogo remonto darbus, atliktus laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, 2019 m. gruodžio 13 d., likus mažiau nei mėnesiui iki sutarties su atsakove pasirašymo ir praėjus reikšmingam laikotarpiui po to, kai ieškovė nustojo vykdyti darbus objekte, trečiasis asmuo pateikė kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, kurį, be kita ko, grindė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktu bei sąskaita, išrašyta už ginčo objekte atliktus darbus. Taigi, trečiasis asmuo, viena vertus, nurodo, kad jis demontavo ieškovės pavedimu atliktų darbų rezultatus, o likę atlikti darbai buvo su trūkumais, kuriuos jis vėliau turėjo šalinti vykdydamas su atsakove sudarytą sutartį, kita vertus, jis reikalavo ieškovės sumokėti jam už šiuos darbus.  

39.       Trečiasis asmuo šiuo aspektu apeliaciniame skunde pažymi, kad ieškovė atsisakė sumokėti jam už atliktus darbus, o tai, anot trečiojo asmens, reiškia, kad ieškovė šių trečiojo asmens darbų, kuriais remiasi nagrinėjamoje byloje, nepriėmė. Tačiau pažymėtina, kad ieškovės atstovas pasirašė trečiojo asmens atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, taigi, priėmė darbus, už kuriuos turėjo atsiskaityti pagal šią sąskaitą. Kaip matyti iš trečiojo asmens ieškovei pateiktoje sąskaitoje padaryto ieškovės atstovo įrašo, šios sąskaitos atmetimo priežastimi buvo tai, kad nebuvo deklaruotas pridėtinės vertės mokestis. Savo ruožtu Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti trečiojo asmens kreditorinį reikalavimą, motyvuodamas savo sprendimą tuo, kad trečiasis asmuo tinkamai nepagrindė jo įrodymais ir buvo pasyvus byloje. Vadinasi, nei ieškovė, atmesdama sąskaitą, nei teismas, atsisakydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimą, nesirėmė aplinkybėmis, kad trečiasis asmuo neatliko statybos darbų priėmimo ir perdavimo akte nurodytų darbų ar juos atliko netinkamai. Todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad darbai, už kuriuos trečiasis asmuo prašė atsiskaityti, nebuvo atlikti ar priimti. 

40.       Šioje nutarties dalyje aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik nepatvirtina apeliantų argumentų, jog ieškovė (jos subrangovas) neatliko jos nurodytų darbų, tačiau taip pat kelia abejonių ir dėl atsakovės byloje išdėstytos pozicijos, esą ieškovė darbus pradėjo vykdyti savo nuožiūra ir vykdė juos be atsakovės žinios. Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad šiuo atveju ieškovė vykdė pastato stogo remontą ir keitė pastate esančius langus, taip pat kad šie statybos darbai buvo vykdomi beveik 2 mėnesių laikotarpį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė objektyviai negalėjo nepastebėti tokį ilgą laikotarpį pastate vykdytų statybos darbų, ypač įvertinus tai, kad ieškovei (jos pasitelktam trečiajam asmeniui) turėjo būti sudaryta galimybė patekti į pastato vidų ir ant pastato stogo, atgabenti čia reikalingas medžiagas, įrenginius ir pan. Taigi, atsakovės pozicija ir šiuo aspektu yra prieštaringa ir nenuosekli.

41.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus, o jai laiku neatsiskaičius, kilo pareiga sumokėti ir ieškovės reikalaujamus delspinigius. Nors apeliantės, įrodinėdamos savo poziciją, be kita ko, pateikė byloje trečiojo asmens pildytus statybos darbų žurnalus, taip pat remiasi liudytojų parodymais, šie įrodymai, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo vertinti situaciją kitaip, nei ji buvo įvertinta skundžiamame teismo sprendime. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji šiuo atveju veikė ne kaip komercinių santykių dalyvė, tačiau kaip savivaldybės įgaliota institucija, atstovavusi gyventojams pastato atnaujinimo (modernizavimo) procese, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kadangi toks atsakovės statusas neeliminuoja jos pareigos sąžiningai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu.

 

Dėl prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis

 

42.       Tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo savo pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įtraukti į šios bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus. Apeliantai nurodo, kad atsakovė veikia kaip šio namo administratorė, kad ji jau yra atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu už darbus, dėl kurių šioje byloje kilo ginčas, ir kad, teismui tenkinus ieškinį, priteistos sumos turės būti faktiškai išieškotos ne iš atsakovės, bet iš namo gyventojų, todėl būtent jie yra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Atsakovė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, suformulavo apeliacinės instancijos teismui prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis daugiabučio gyvenamojo namo gyventojus, o trečiasis asmuo, vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir absoliučiai negaliojantis. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia apeliantų pozicija sutikti nėra pagrindo.

43.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis). 

44.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

45.       Su trečiųjų asmenų (ne)įtraukimu į bylą yra susijęs ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą sudaro situacija, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tačiau kasacinio teismo praktikoje dėl šios nuostatos taikymo yra išaiškinta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos ir pan. jo materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2022).

46.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo tarp rangovės (ieškovės) ir užsakovės (atsakovės) dėl jų sudarytos sutarties vykdymo aplinkybių ir užsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Nagrinėjant šią bylą buvo vertinama, ar ieškovė turėjo pagrindą pradėti vykdyti darbus pagal jos ir atsakovės sudarytą sutartį, ar ji realiai atliko jos nurodytus darbus, ar atsakovė turėjo priimti ieškovės faktiškai atliktus darbus ir atsiskaityti už juos su ieškove. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju atsakovė veikė teisiniuose santykiuose su ieškove namo gyventojų interesais ir kad galimai būtent šie asmenys galiausiai turės faktiškai padengti susidariusias išlaidas, byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl namo gyventojų pareigos sumokėti atitinkamas sumas ieškovei už jos atliktus darbus, atsakovės pareigų šių asmenų atžvilgiu (ne)tinkamo vykdymo ir pan. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas neturės tiesioginės įtakos modernizuoto daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų teisėms – šis sprendimas pats savaime nesukurs jiems jokių pareigų, nepakeis jų teisinės padėties ir pan. Todėl ta aplinkybė, kad teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs į ją daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų, nesudaro pagrindo sutikti su trečiojo asmens iškelta abejone, kad šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

47.       Atsakovės apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis daugiabučio gyvenamojo namo gyventojus taip pat nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas asmenims, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos byloje priimtas sprendimas, teisę įstoti į bylą, galimybę realizuoti šią teisę apribojo konkrečiu įvykiu – kaip minėta šios nutarties 43 punkte, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą tik iki baigiamųjų kalbų pradžios. Atitinkamai tai reiškia, kad tretieji asmenys negali būti įtraukti į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018), todėl atsakovės prašymo tenkinti nėra pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nors atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir buvo nurodžiusi aplinkybes, kad ji veikė namo gyventojų interesais ir kad faktiškai finansinė našta gali tekti gyventojams, šiuose dokumentuose ji neprašė pirmosios instancijos teismo įtraukti gyventojų į šį procesą. 

 

Dėl dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

48.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

49.       Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimus, priteisė ieškovei ir jos pusėje veikusiems tretiesiems asmenims UAB „Megrame“ ir UAB „Megrame sistemos“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Trečiųjų asmenų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas patenkino visiškai ir priteisė UAB „Megrame“ 283,14 Eur, o UAB „Megrame sistemos“ 260,15 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Savo ruožtu ieškovės prašymą atlyginti jai 2 994,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų teismas patenkino iš dalies (teismas sumažino prašomą priteisti 435,60 Eur sumą, mokėtiną už pasiruošimą bylai, naujų įrodymų pateikimą ir atstovavimą 2021 m. vasario 15 d. teismo posėdyje, iki 300 Eur ir 217,80 Eur sumą, mokėtiną už prašymo išreikalauti įrodymus parengimą, iki 50 Eur) ir priteisė ieškovei iš atsakovė 2 721,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

50.       Atsakovė apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ginčija dviem aspektais. Visų pirma, atsakovė nurodo, kad teismas nepakankamai sumažino ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovės vertinimu, teismas, priteisdamas išlaidas pagal ieškovės 2020 m. gruodžio 28 d. pateiktą sąskaitą, kurioje nurodyta 2 069 Eur suma, turėjo jas sumažinti ir priteisti pagal šią sąskaitą 1 069 Eur, o bendra ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėjo sudaryti 1 721,25 Eur. Antra, atsakovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė tretiesiems asmenims iš atsakovės jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi, jos vertinimu, ieškovė nepagrįstai prašė teismo įtraukti šiuos asmenis į procesą, todėl būtent ji iš bankroto administravimui skirtų lėšų turi atlyginti visas jų patirtas išlaidas.

51.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2021 m. vasario 2 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas ir priteisti iš atsakovės 2 069,10 Eur sumą. Kartu su šiuo prašymu ieškovė pateikė 2020 m. gruodžio 28 d. sąskaitą, kurioje nurodyta, kad ši suma mokėtina už ieškovės atstovo susipažinimą su byla, dubliko parengimą, pasiruošimą ir atstovavimą 2021 m. sausio 7 d. vykusiame teismo posėdyje. Ieškovė taip pat pateikė 2021 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad ši suma buvo sumokėta. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.3 punktais, apskaičiuojant didžiausią ieškovei už dubliko parengimą priteistiną sumą, taikomas 1,5 koeficientas ir 2020 metų trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 454,8 Eur, todėl didžiausia už dubliko parengimą priteistina suma šiuo atveju sudaro 2 182,20 Eur (1 454,80 Eur x 1,5). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės atstovas dalyvavo ir sąskaitoje nurodytame 2021 m. sausio 7 d. teismo posėdyje, tačiau jo trukmė neviršijo 30 minučių (Rekomendacijų 9 punktas), o ieškovės atstovo išrašytoje sąskaitoje nėra detalizuota, kiek laiko jis skyrė pasiruošimui šiam teismo posėdžiui. Vis dėlto, atsižvelgdama į ieškovės atstovo parengto dubliko turinį ir apimtį, taip pat į tai, kad bendra ieškovės pateiktoje sąskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už Rekomendacijų pagrindu vien tik už dubliko parengimą galimą priteisti sumą, ir į tai, kad ieškovės atstovas pradėjo veikti jos vardu ne nuo ieškinio pateikimo momento, bet tik teikdamas dubliką, todėl jis objektyviai turėjo skirti papildomų laiko sąnaudų susipažinti su byla, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog aptariamoje sąskaitoje nurodyta suma yra neprotingai didelė ir sumažinti ją atsakovės prašomu būdu. Todėl šis atsakovės prašymas netenkinamas.

52.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentais, kad tretieji asmenys UAB „Megrame“ ir UAB „Megrame sistemos“ buvo įtraukti į bylą akivaizdžiai nepagrįstai, todėl ieškovė, pateikusi tokį prašymą, o ne atsakovė, turi atlyginti jų bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir minėtos bendrovės 2017 m. rugsėjo 4 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria jos susitarė bendrai veikti ir siekti bendro tikslo – suvienijusios finansinius ir materialinius išteklius, statybos pajėgumus ir vadybos gabumus pasiūlyti perkančiajai organizacijai VšĮ CPO LT atlikti pirkime „Bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų be projektavimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ nurodytus darbus (jungtinės veiklos sutarties 1.1 papunktis). Nors sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė yra skiriama atsakingąja partnere, įgaliota prisiimti atsakomybę, gauti nurodymus, derėtis visų partnerių vardu, atstovauti partnerėms santykiuose su kitais subjektais, derinti su užsakovais iškilusius klausimus ir pan. (jungtinės veiklos sutarties 1.3 papunkčio b dalis, 2.1, 2.2 papunkčiai), šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad visos partnerės yra solidariai atsakingos už sutarties vykdymą pagal jos sąlygas ir kad sutarties dalyvės bendras jungtinės veiklos išlaidas ir nuostolius atlygina proporcingai jų įnašams į bendrai statomą objektą (jungtinės veiklos sutarties 1.3 papunkčio a dalis, 3.1 papunktis). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl rangos sutarties (ne)tinkamo vykdymo ir atsakovės prievolės atsiskaityti už atliktus darbus (ne)buvimo, ieškovė turėjo pagrindo manyti, kad byloje priimtas sprendimas galėtų turėti įtakos jos partnerių teisėms ir pareigoms. Tretieji asmenys, būdami ieškovės partneriais, veikė jos pusėje, todėl, teismas, priėmęs ieškovei palankų sprendimą, pagrįstai priteisė trečiųjų asmenų išlaidas iš atsakovės.

53.       Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų apeliacinių skundų, ieškovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti jai iš atsakovės ir trečiojo asmens 3 158,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas ieškovė grindžia 2021 m. spalio 18 d. sąskaita ir 2021 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas ir 2021 metų antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 566,40 Eur. Todėl didžiausia ieškovei už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą priteistina suma sudaro 2 036,32 Eur (1 566,40 Eur x 1,3). Ieškovės prašoma priteisti 3 158,10 Eur suma viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą didžiausią priteistiną išlaidų sumą.

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovei jos nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai nėra itin didelės apimties, juose keliami klausimai nėra nauji ar ypatingai sudėtingi ir nepareikalavo iš ieškovės atstovės kokių nors specifinių žinių ar didesnių laiko sąnaudų, juo labiau kad atsiliepimą į šiuos skundus parengęs ieškovės atstovas atstovavo jos interesams ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jam neabejotinai buvo žinomos visos ginčo aplinkybės. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus, tinkamai atlygins Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 2 036,32 Eur suma, priteistina lygiomis dalimis (po 1 018,16 Eur (2 036,32 Eur / 2)) iš atsakovės ir trečiojo asmens.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Magirnis“ (juridinio asmens kodas 124600620) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švenčionių švara“ (juridinio asmens kodas 178602767) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Langasta“ (juridinio asmens kodas 300597395) po 1 018,16 Eur (vieną tūkstantį aštuoniolika eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Marius Bajoras

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Laima Ribokaitė