Civilinė byla Nr. e2-1585-340/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00100-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.5.; 

 (S)

3.2.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei D. V., A. G., atsakovo atstovams I. J., K. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jaraks“ ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl netesybų netaikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jaraks“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) taikytas netesybas neteisėtomis; 2) pripažinti atsakovo 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. 17S-159 atliktą įskaitymą negaliojančiu; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 14 456,48 Eur skolą, 490,31 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. spalio 22 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM (toliau – Departamentas) paskelbė viešąjį konkursą dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų pirkimo, ieškovė pateikė pasiūlymą ir 2021 m. lapkričio 5 d. buvo paskelbta laimėjusia konkursą, 2020 m. lapkričio 16 d. buvo pasirašyta viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – Sutartis), 2020 m. gruodžio 23 d. pasirašytas statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas. Pagal Sutarties 4.1. punktą sutarties terminas 5 mėn. nuo darbų pradžios, sutarties terminas baigiasi 2021 m. gegužės 23 d., kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi pagal techninį darbo projektą Nr. 140204 (toliau – Projektas), 2021 m. gegužės 21 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 6-1824 dėl papildomų darbų atlikimo, kuriuo papildomiems darbams atlikimo terminas nustatytas iki 2021 m. birželio 23 d. Visi darbai buvo baigti ir baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2021 m. spalio 7 d. Pažymėjo, kad ieškovė gavo atsakovo raštą, kuriuo atsakovas informavo, kad vadovaujantis Sutarties 4.1. punktu Departamentas skaičiuoja delspinigius nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. spalio 7 d. Apskaičiuotų delspinigių suma pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) lygi 14 456,48 Eur, kadangi užsakovas taikė įskaitymą, ši delspinigių suma buvo išskaičiuota iš Rangovui mokėtinos sumos.

1.2.                      Nurodė, kad dėl įvesto karantino ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, sutriko prekių gamyba ir tiekimas į statybos objektus, darbams reikalingos prekės (langai ir kt.) buvo gaminamos ir tiekiamos per labai ilgus terminus, o atsakovui pakeitus langų spalvos kodą į kitą nei nurodyta techniniame darbo projekte ir tokį sprendimą priėmus praėjus 3 mėnesiams po Sutarties pasirašymo dienos, yra pagrindas išvadai, kad tokiais savo veiksmais atsakovas prisidėjo prie statybos rangos darbų uždelsimo.

1.3.                      Taip pat nurodė, kad kitos spalvos langai ieškovei kainavo apie 20 procentų brangiau nei standartinės baltos spalvos langai, tačiau dėl to ieškovė atsakovui jokių pretenzijų dėl papildomų išlaidų atsiradimo nereiškė, 2021 m. vasario 15 d. elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė raštą, kuriuo aukščiau nurodytu pagrindu prašė pratęsti Sutarties terminą, motyvuodama tuo, jog konkurso metu rangovui nebuvo žinomos aplinkybės, kad karantinas Lietuvoje ir kitose užsienio valstybėse bus pratęsinėjamas ir užtruks taip ilgai, nebuvo žinoma, kad daugelis gamyklų užsidarys ir taip smarkiai sutriks prekių ir medžiagų gamyba ir tiekimas. Akcentavo, kad jeigu užsakovas nebūtų pakeitęs langų spalvos ir nebūtų taip uždelsęs rinkdamas spalvos kodą, langų keitimo darbai būtų atlikti pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką.

1.4.                      Pabrėžė, kad vykdant statybos rangos darbus, vadovaujantis Projektu, gamintojo nurodymais ir rekomendacijomis buvo reikalinga Protech firmos programinė įranga, kuri yra Anglijos įmonė ir Lietuvoje jos gaminiais prekiauja tik vienas tiekėjas, tačiau tiek dėl karantino, tiek dėl to, kad Anglija išstojo iš ES, labai strigo prekių teikimas iš šios šalies, todėl Rangovas pakartotinai prašė pratęsti Sutarties terminą, tačiau Užsakovas pakartotinai atsisakė tenkinti Rangovo prašymą, nors Sutartis numato atvejus, kuomet Sutarties terminas gali būti pratęstas.

1.5.                      Pažymėjo, kad Užsakovo praktikoje yra buvę atvejų, kai jis tenkino panašius kitų Rangovų prašymus ir pratęsinėjo darbų vykdymo terminus, tai reiškia, jog Užsakovas nėra visiems lygus ir selektyviai vis tik keičia pirkimo sutarties nuostatas daliai Rangovų, tokiais veiksmais pažeisdamas pagrindinius viešųjų pirkimų principus.

1.6.                      Taip pat nurodė, kad gaisrinės signalizacijos darbai buvo pavėluotai atlikti dėl techninio darbo projekto trūkumų – Projekte nebuvo tiksliai pažymėta kaip pravesti signalizacijos laidus iki centrinio pulto per esančias patalpas ir aukštus, nebuvo nurodyta tikslių priešgaisrinių daviklių pririšimų pastogėje, dėl ko projektuotojas turėjo tikslinti brėžinius ir tai darė jau pasibaigus Sutarties terminui, kadangi techninis darbo projektas yra atliekamas Užsakovo nurodymu, todėl už jo trūkumus atsako Užsakovas.

1.7.                      Paaiškino, kad delspinigių suma skaičiuojama ne nuo Sutarties kainos, o nuo Užsakovo suplanuoto biudžeto šiam objektui, kas reiškia, jog ši nuostata prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams ir leidžia Užsakovui piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti Rangovo sąskaita. Pažymėjo, kad likusių darbų vertė yra tik 3 356,46 Eur be PVM, o apskaičiuotų delspinigių suma lygi 14 456,48 Eur, t. y. keturis kartus didesnė nei likusių darbų vertė 2021 m. birželio 30 d. Be kita ko, Užsakovas pateikė Rangovui raštą 2021 m. spalio 8 d. „Dėl dokumentų“ Nr. 9.4-2198, kuriuo patvirtino, kad žalos konkrečiai susijusios su rangos darbais nepatyrė ir pretenzijų dėl rangos darbų vykdymo neturi, kas liudija, jog Užsakovas siekia pasipelnyti Rangovo sąskaita skaičiuodamas neprotingai didelę delspinigių sumą, jo apskaičiuotos netesybos yra aiškiai per didelės.

2.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1.                      Atsakovas paaiškino, kad viešojo konkurso eigoje ieškovė nepateikė jokių klausimų, pretenzijų Perkančiajai organizacijai dėl Sutarties nuostatų ir prie Sutarties pridėto Techninio projekto, kas reiškia, jog pateikdama pasiūlymą ieškovė sutiko su šiomis pirkimo sąlygomis ir patvirtino, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam Sutarties vykdymui bei prisiėmė su tuo susijusią riziką, tame tarpe ir galimą darbų vėlavimą dėl COVID-19 situacijos, ieškovė, sudarydama Sutartį pandemijos sąlygomis, turėjo suvokti galimą apribojimų įtaką Sutarties vykdymui ir tai įvertinti prisiimdama įsipareigojimus. 

2.2.                      Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas ir nustatytos karantino režimo sąlygos, nutarimu prekių ir asmenų judėjimas nebuvo uždraustas ar apribotas, kas reiškia, jog UAB „Jaraks“ net ir žinodama apie įvestą karantiną vis vien pasirašė Sutartį neprieštaraudama joje nustatytoms sąlygoms.

2.3.                      Pažymėjo, kad Sutarties nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino bendrą penkių mėnesių terminą visiems darbams atlikti, tačiau jau nuo Sutarties pasirašymo pradžios UAB „Jaraks“ laiku nevykdė reikalavimų, skirtų Sutarties įsigaliojimui reglamentuotų Sutarties 14.1 punkte – nustatytu terminu nepateikė būtinų dokumentų Sutarties įsigaliojimui, todėl tik po papildomų raginimų 2020 m. gruodžio 23 d. buvo perduota statybvietė rangovui, kas reiškia, kad darbų pradžia buvo 2020 m. gruodžio 23 d., pabaiga turėjo būti 2021 m. gegužės 23 d., vadinasi dėl pačios ieškovės kaltės darbai prasidėjo 36 kalendorinėmis dienomis vėliau nei buvo planuota.

2.4.                      Taip pat paaiškino, kad apie planuojamą langų spalvos keitimą ieškovė buvo informuota jau 2021 m. sausio 7 d. ir ieškovei beveik po mėnesio nusprendus neteikti dokumentų buvo priimtas sprendimas projektuotojui įrašyti langų ir durų spalvą į Statybos žurnalą, be to, 2021 m. vasario 4 d. rangovas patikslino sąmatą pagal projektinius kiekius, kas reiškia, kad ieškovė galėjo, tik pati nenorėjo įsivertinti, kiek jai gali kainuoti langai su pakeista spalva, kiek užtruks langų gamyba, pristatymas ir keitimo darbai. Pažymėjo, kad ieškovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, kada buvo užsakinėjami langai su pakeista spalva.

2.5.                      Nurodė, kad tiek prieš pasirašant Sutartį, tiek ją pasirašius ieškovei buvo suteikta galimybė susipažinti UAB „archdeka“ parengtu Techniniu darbo projektu, jis buvo pridėtas prie paskelbtų Pirkimo dokumentų, Rangovas su užsakovo atstovais apžiūrėjo, įvertino vietoje šachtų, kanalų, angų ir kitas galimybes kaip pravesti laidus per esančias patalpas ir aukštus, suderino su projektuotoju ir vykdė darbus, todėl ieškovė, būdama savo srities profesionale, turėjo visas galimybes prieš pasirašydama Sutartį susipažinti su projektine dokumentacija, paklausti atsakovo dėl gaisrinės signalizacijos išplėtimo galimybių, sąlygų ir pan., ar nuvykti į vietą apžiūrėti objekto, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl manytina, jog visa rizika susijusi su esamos programinės įrangos įsigyjamu tenka būtent ieškovei. Pabrėžė, jog aplinkybė, kad Anglija išstojo iš ES, rangovui buvo žinoma jau tada, kai buvo pasirašyta Sutartis, todėl šios aplinkybės negalima laikyti tokia, kurios nebuvo galima numatyti. Be kita ko, brėžiniai buvo patikslinti tik 2021 m. liepos mėn., nes tik tuo metu buvo gauta reikiama informacija iš ieškovės, kas reiškia, jog dėl taip ilgai užsitęsusių brėžinių tikslinimo yra atsakinga būtent ieškovė.

2.6.                      Pažymėjo, kad kiekviena Sutartis, joje numatyti darbai yra individualūs ir kiekvieną kartą Departamentas gavęs rangovų prašymus itin atidžiai vertina visas aplinkybes susijusias su rangovų nurodytais prašymais, o šiuo atveju niekuo nepragrįstas ieškovės teiginys dėl neva pažeistų viešųjų pirkimų principų neturėtų būti šio ginčo objektas ir neturėtų būti teismo vertinamas.

2.7.                      Paaiškino, kad Sutarties projekto atsakovas neturėjo techninių galimybių keisti, todėl pasirašinėdamas minėtą Sutartį jis pagrįstai tikėjosi, kad Sutarties šalims bus vienodai suprantami iš Sutarties kylantys įsipareigojimai, tikrieji šalių ketinimai bei sankcijos, esant netinkama Sutarties vykdymui, todėl ieškovės argumentai dėl jos manymu neteisėtai suformuluotos Sutarties nuostatų, reglamentuojančių delspinigių skaičiavimo tvarką, neturėtų būti šio ginčo objektas, kadangi Sutarties rengėjas yra CPO, o atsakovas, remiantis Sutarties nuostatomis, privalėjo skaičiuoti delspinigius esant netinkamam vykdymui nuo tos sumos, kuri buvo numatyta Sutartyje.

2.8.                      Taip pat paaiškino, kad vadovaujantis Sutarties 9.9. punktu, delspinigiai buvo paskaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. spalio 7 d., atsakovas atliko neapmokėtų sumų įskaitymus į delspinigius, kadangi ši teisė yra numatyta Sutartyje, todėl ieškovės teiginiai dėl neapmokėtų sąskaitos JAR Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 12 345,11 Eur ir JAR Nr. (duomenys neskelbtini) neapmokėtos dalies sumai 2 111,37 Eur būtent ir sudaro tą delspinigių sumą (14 456,48 Eur), kuri buvo išskaityta iš ieškovei mokėtinų sumų, t. y. 14 456,48 Eur.

3.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaiko savo ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovą apie draudimo dokumentų pateikimo vėlavimo priežastis, tačiau nepaisant to, atsakovas siekė pirkimo sutartį laikyti negaliojančia, o toks jo elgesys parodo priešiškumą ieškovės atžvilgiu ir nenorą bendradarbiauti su Rangovu. Paaiškino, kad statybvietės ir visos reikalingos dokumentacijos darbams vykdyti perdavimas Rangovui yra Užsakovo pareiga, atsakovas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kodėl statybvietė ir dokumentacija buvo perduota ieškovei tik 2020 m. gruodžio 23 d. 

4.       Dublike pažymėjo, kad norint užsakyti langus, būtina turėti ir gamintojui nurodyti konkretų spalvos kodą, neturėdama to kodo ieškovė negalėjo padaryti gamybos užsakymo, o langų ir durų spalvos kodai ieškovei tapo žinomi tik 2021 m. vasario 11 d., įrašius juos į statybos darbų žurnalą, t. y. praėjus 3 mėnesiams po Sutarties pasirašymo dienos. Be kita ko, rangovas darbus vykdo pagal techninio darbo projekto sprendinius, projekte spalva buvo aiškiai nurodyta ir rangovas negali ir neturi vertinti aplinkybių, kad Užsakovas keis techninio darbo projekto sprendinius, rangovas negali ir neprivalo numatyti Vyriausybės galimų sprendimų ir/ar COVID-19 ligos plėtimo. Akcentavo, jog Sutarties 9.9. punktas neįtvirtina Užsakovo pareigos kiekvienu atveju skaičiuoti delspinigius, tai paties Užsakovo prerogatyva, jis turi teisę savo valia arba neskaičiuoti delspinigių visai atsižvelgiant į faktines situacijos aplinkybes, arba delspinigių sumą mažinti, o kadangi Užsakovas patvirtino, kad jokių nuostolių dėl darbų nepatyrė, tai reiškia, jog apskaičiuotos netesybos yra aiškiai per didelės.

5.       Atsakovas pateikė tripliką, kuriame palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad statybvietės perdavimo data neturėjo jokios įtakos darbų atlikimo termino vėlavimui. Paaiškino, kad Sutartis nenumato draudimo koreguoti langų spalvą ir tuo labiau atsiskaityti tiekėjui, kodėl norima keisti spalvą, jei tai iš esmės nekeičia Sutartyje numatytų Darbų, spalvos pakeitimas ar priežastys pakeisti spalva nedarė jokios įtakos Sutarties vykdymui, ieškovė galėjo pati inicijuoti ar paraginti atsakovą, kad jam greičiau suteiktų informaciją apie langų spalvą. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas nėra Sutarties projekto rengėjas, tad jis negalėjo įtakoti Sutarties sąlygų apibrėžiančių delspinigių dydį, Sutarties 9.9 punktas aiškiai numatė, kad tiekėjas vėluojantis atlikti darbus privalo mokėti delspinigius ir jokių kitų pasirinkimų Sutartyje nebuvo numatyta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

6.       Bylos duomenimis 2020 m. spalio 22 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM (toliau – Departamentas) paskelbė viešąjį konkursą dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų pirkimo, ieškovė pateikė pasiūlymą ir 2021 m. lapkričio 5 d. buvo paskelbta laimėjusia konkursą, 2020 m. lapkričio 16 d. buvo pasirašyta viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 23 d. pasirašytas statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas. Pagal Sutarties 4.1. punktą sutarties terminas 5 mėn. nuo darbų pradžios, sutarties terminas baigiasi 2021 m. gegužės 23 d., kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi pagal techninį darbo projektą Nr. 140204, 2021 m. gegužės 21 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 6-1824 dėl papildomų darbų atlikimo, kuriuo papildomiems darbams atlikimo terminas nustatytas iki 2021 m. birželio 23 d. Visi darbai buvo baigti ir baigiamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2021 m. spalio 7 d.

7.       Atsakovas informavo ieškovę, kad vadovaujantis Sutarties 4.1. punktu Departamentas apskaičiavo delspinigius nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. spalio 7 d. Apskaičiuotų delspinigių suma pagal 2021 m. spalio 15 d. raštą Nr. 17S-159 sudarė 14 456,48 Eur, atsakovas taikė įskaitymą, ši delspinigių suma buvo išskaičiuota iš ieškovei mokėtinos sumos.

8.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad darbai buvo atlikti pavėluotai – ieškovė pripažįsta, kad statybvietė buvo jai perduota ir darbai turėjo būti pradėti nuo 2020 m. gruodžio 23 d., t. y. sutarties įvykdymo terminas baigėsi 2021 m. gegužės 23 d., tačiau darbų priėmimo-perdavimo aktas  šalių buvo pasirašytas 2021 m. spalio 7 d. Ieškovė nurodo, kad nors  darbai buvo atlikti pavėluotai dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės, atsakovas nepatyrė nuostolių, todėl neturėjo pagrindo taikyti netesybas. Ieškovės vertinimu, Sutarties sąlygos dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos nesąžiningos, delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo neatliktų darbų kainos.

9.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai taikė ieškovei sutartines netesybas.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai jas įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Dėl delspinigių skaičiavimo pagrindų.

11.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios. Sutarties vykdymo metu, atsakovas (užsakovas) pakeitė savo sprendimą dėl langų spalvos. Projekte buvo numatyta tiek išorinės, tiek vidinės pusės langų spalva – balta; ieškovė užsakė baltų langų gamybą, tačiau užsakovas pakeitė savo sprendimą dėl langų spalvos ir 2021 m. vasario 11 d. į statybos darbų žurnalą buvo įrašytas kitoks langų ir durų spalvos kodas; užsakovas pakeitė savo nuomonę praėjus 3 mėnesiams po sutarties pasirašymo. Naujų langų užsakymas ir pristatymas užsitęsė dėl COVID-19 epidemijos. Ieškovė prašė pratęsti darbų įvykdymo terminą, tačiau atsakovas 2021 m. vasario 22 raštu atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, motyvuodamas, kad suvaržymai dėl COVID-19 buvo žinomi pirkimo procedūros metu, todėl negalima teigti, kad tiekėja negalėjo numatyti ar išvengti šių aplinkybių.

12.       Ieškovės argumentai atmestini. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad 2021 m. gegužės 21 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl papildomų darbų, susijusių su langų montavimu, ir šiuo susitarimu papildomiems darbams atlikimo terminas buvo nustatytas iki 2021 m. birželio 23 d., realiai visi langų montavimo darbai (ir papildomi darbai) buvo baigti 2021 m. birželio 30 d. Ieškovės atstovai šių faktinių aplinkybių neginčijo, sutiko su atsakovo atstovo paaiškinimais. Sprendžiama, kad atsakovo sprendimas pakeisti langų spalvą sutarties vykdymo procese neturėjo įtakos prievolės galutinio termino pažeidimui ir negali būti vertinamas kaip pagrindas panaikinti ar sumažinti delspinigius.

13.       Dėl analogiškų motyvų nesutiktina su ieškovės atstovų argumentų, kad Darbų vykdymas užsitiesė dėl objektyvių priežasčių, susijusių su priešgaisrinės signalizacijos įrengimu. Ieškovės atstovai nurodė, jog pagal projektą remontuojamoje pastogėje turėjo būti įrengta priešgaisrinė signalizacija. Atsakovo pastate įrengta signalizacija „Protec Algo Tec” Britanijos gamintojo, todėl jos išplėtimui reikalinga įranga ir gaminiai taip pat turėjo būti Protec  firmos. Dėl Britanijos išstojimo iš ES prekių teikimas iš šios šalies strigo. Ieškovė informavo apie tai atsakovą, prašė pratęsti sutarties vykdymo terminą, tačiau atsakovas pakartotinai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą.

14.       Ieškovė mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pratęsti sutarties įvykdymo terminą, tuo labiau, kad atsakovo praktikoje buvo atvejų, kai atsakovas tenkindavo prašymus ir pratęsinėjo darbų vykdymo terminus.

15.       Teismas pažymi, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas, t. y. viešojo pirkimo sutarties pakeitimai yra išimtys iš bendrojo sutarčių laisvės principo. CK nuostatos (bendrosios sutarčių keitimo taisyklės), sprendžiant dėl viešojo pirkimo sutarties šalių galimybės keisti sudarytą sutartį, taikomos tik tiek, kiek šio aspekto nereguliuoja specialusis Viešųjų pirkimų įstatymas. Taigi viešojo pirkimo sutarties pratęsimas galimas tik jeigu tai numatyta pačioje Sutartyje, arba kitais pagrįstais atvejais, numatytais VPĮ 89 straipsnyje. VPĮ 89 straipsnyje,  pirma, yra įtvirtintas bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutartį, jei tai būtų esminis jos pakeitimas (VPĮ 89 straipsnio 4 dalis), antra, yra įtvirtinti atvejai, kai pakeitimas ex lege (pagal teisę) nelaikytinas esminiu, jei laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų.

16.       Nagrinėjamų atveju šalių Sutarties 4.2 punktas nustato, kad darbų atlikimo terminas, numatytas Pagrindinės sutarties 4.1 punkte, raštišku Šalių susitarimu gali būti pratęsiamas ir (ar) sustabdomas esant ne nuo tiekėjo priklausančioms aplinkybėms, dėl kurių negalėjo būti atliekami Darbai, terminui, kol išnyks šios aplinkybės. Darbų atlikimo termino pratęsimas ir (ar) sustabdymas galimas esant bent vienam iš šių atvejų: užsakovas nevykdo ir (ar) netinkamai vykdo Pagrindine sutartimi nustatytus įsipareigojimus ir todėl tiekėjas negali vykdyti Darbų iš dalies arba pilnai (kaip numatyta Pagrindinės sutarties 8.2.1, 8.2.2, 8.2.3., 8.2.6., 8.2.7 ir 8.2.8 punktuose), arba užsakovo tiekėjui pateikiami nurodymai turi įtakos tiekėjo Darbų atlikimo terminams, kai siekiama apginti trečiųjų asmenų ir (ar) pastato savininkų ir (ar) naudotojų teisėtus interesus, įvykus inžinerinių tinklų avarijai, iškilus grėsmei pastato savininkams ir (ar) naudotojams ir pastato namo konstrukcijai (-oms); arba išskirtinai nepalankios klimato sąlygos technologiniam procesui vykdyti (išskirtinai nepalankiomis sąlygomis nelaikomos tokios klimatinės sąlygos, kurių galima tikėtis pagal vietos klimatines sąlygas), arba valstybės ir savivaldos institucijų veiksmai arba bet koks uždelsimas, kliūtys arba trukdymai, sukelti arba priskirtini užsakovui ir (arba) užsakovo samdomiems tretiesiems asmenims tiekėjui trukdo laiku atlikti Darbus; arba įsigyjamos papildomos projektavimo paslaugos, be kurių negalima užbaigti Pagrindinės sutarties (tripliko 1 priedas).

17.       Bylos duomenimis, ieškovė du kartus (2021 m. vasario ir kovo mėn.) prašė pratęsti Darbų vykdymo terminą iki 2021 m. liepos 23 d. – dėl COVID-19 pandemijos ir dėl sunkumų, susijusių su priešgaisrinės signalizacijos įrangos užsakymu iš Britanijos (dubliko 12,14 priedai). Pratęsti Darbų vykdymo terminą prašė iš anksto, numanydama, kad nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos Darbų įvykdymo terminui. Teismas pažymi, kad tokie rangovo veiksmai, kai jis iš anksto prašo pratęsti darbų vykdymo terminą dėl aplinkybių, jau egzistavusių ir jam žinomų Sutarties pasirašymo metu, nesudaro pagrindo pratęsti Darbų vykdymo terminą pagal Šalių Sutarties 4.2 punkto nuostatas. Ieškovė be pagrindo teigia, kad atsakovas, atsisakęs pratęsti Darbų vykdymo terminą pažeidė bendradarbiavimo pareigą, tuo labiau, kad prašymai pratęsti darbų vykdymo terminą buvo pateikti po to, kai atsakovas po Sutarties pasirašymo kelis kartus paragino ieškovę pradėti vykdyti Sutartį (tripliko 2,3,4 priedai).

18.       Tačiau teismo vertinimu nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia pripažinti, kad Darbų vykdymo terminas iš dalies buvo praleistas ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Ieškovės atstovai nurodė, kad sutarties vykdymo metu paaiškėjo, jog Sutarties projekte nėra tiksliai pažymėta, kaip pravesti priešgaisrinės signalizacijos laidus iki centrinio pulto per esančias patalpas ir aukštus, todėl Darbų vykdymo metu projektuotojas turėjo patikslinti brėžinius. Brėžiniai buvo patikslinti 2021 m. liepos mėnesį, pasibaigus Sutarties vykdymo terminui. Atsakovo atstovai sutiko, kad Sutarties vykdymo metu tokia situacija buvo, paaiškino, kad projektuotojai tiesiog nurodė rangovui, kaip turi būti tęsiami laidai, po to, kai darbai buvo padaryti, projektuotojas atitinkamai patikslino Projektą.

19.       Teismas pažymi, kad projektas viešojo prikimo metu buvo pirkimo dokumentų dalimi, už prikimo dokumentų (tarp jų ir už projekto) tinkamą parengimą atsako perkančioji organizacija, t. y. atsakovas. Pagal šalių Sutarties 4.2 punkto nuostatas papilomų projektavimo paslaugų užsakymas Sutarties vykdymo metu sudaro pagrindą pratęsti Darbų vykdymo terminą.

20.       Projekto trūkumai buvo užfiksuoti 2021 m. liepos 22 d. protokolu Nr. 25. Kaip paaiškino šalių atstovai, tuo metu realiai papildomai suprojektuoti darbai buvo atlikti ir Projektas patikslintas. Teismas sprendžia, kad pagal šalių Sutarties nuostatas atsakovas turėjo pagrindą skaičiuoti delspinigius nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. spalio 7 d., kas sudaro pagrindą patenkinti ieškinį iš dalies ir sumažinti delspinigius.

Dėl delspinigių dydžio. 

21.       Kasacinio teismo praktikoje dėl netesybų ir nuostolių santykio aiškinama, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.       Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo, suma <..> (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

23.       Negalima sutikti su ieškovės pozicija, kad prieš pradedant skaičiuoti delspinigius, kreditorius privalo įrodyti, kad patyrė nuostolius. Nustačius, kad skolininkas pažeidė prievolę, preziumuojama, kad kreditorius nuostolius patyrė, netesybų mažinimo klausimas nagrinėjamas skolininkui pareikalavus arba teismo iniciatyva įstatymo numatytais atvejais. 

24.       Ieškovės (rangovo) prievolė mokėti delspinigius siejama su visų sutartyje nurodytų darbų atlikimu, t. y, į darbų atlikimo sąvoką patenka ir rangovo prievolė užbaigti darbus, t. y. visi darbai laikytini atliktais tik tada, kai pasirašomas objekto statybos užbaigimo aktas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad tai, jog 97 proc. darbų buvo atlikta iki 2021 m. birželio 30 d., neturi įtakos delspinigių skaičiavimo pagrįstumui.

25.       Ieškovė kvestionuoja ir delspinigių skaičiavimo tvarką, motyvuodama, kad pagal šalių Sutarties 9.9 punktą atsakovas skaičiavo 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo pradinės pagrindinės Sutarties vertės, kuri sudaro 295 000 Eur be PVM. Pagal šalių Sutarties 1.8 punktą – pradinė pagrindinė Sutarties vertė – tai maksimali lėšų suma, kuria užsakovas planuoja skirti pagrindinėje Sutartyje nurodytų darbų įsigijimui. Ieškovė pažymėjo, kad jos pasiūlymo suma (Sutarties suma) sudaro 198 524,22 Eur be PVM. Ieškovė mano, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo neįvykdytų darbų vertės bei pažymėjo, kad 2021 m. birželio 30 d. buvo įvykdyta 97,84 proc. visų darbų, t. y. liko neįvykdyta tik apie 3 proc. darbų, atsakovas nuostolių dėl pavėlavimo nepatyrė, todėl apskaičiuotų nuo pradinės pagrindinės Sutarties vertės delspinigių suma yra per didelė.

26.       Teismas negali sutikti su ieškovės argumentais. Sutarties 9.9 punkto sąlyga įtvirtina delspinigių skaičiavimą nuo pradinės pagrindinės Sutarties vertės, kuri sudaro 295 000 Eur  be PVM. Ieškovė siūlo skaičiuoti delspinigius nuo laiku neatliktų darbų kainos, t. y. iš esmės nesutinka su šia Sutarties sąlyga.

27.       Tačiau bylos duomenimis viešojo pirkimo procedūrų metu ieškovė šios sąlygos neginčijo, su ja sutiko, todėl ginče dėl Sutarties vykdymo šios sąlygos teisėtumas negali būti kvestionuojamas.

28.       Sutarties 9.9 punkto sąlyga negali būti pakeista ir per Sutarties aiškinimo institutą. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo <…> ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, kt.).

29.       Sutarties 9.9 punkto nuostata dėl delspinigių skaičiavimo nuo pradinės pagrindinės Sutarties vertės yra aiški, jos aiškinimas taip, kaip reikalauja ieškovės atstovai, reikštų viešojo pirkimo Sutarties nuostatų pakeitimą, t. y. toks Sutarties aiškinimas būtų neteisėtas. 

30.       Apibendrindamas, teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį iš dalies tenkinti, sumažinti atsakovo priskaičiuotų delspinigių sumą iki 6 814,50 Eur, apskaičiuotų nuo pradinės pagrindinės sutarties vertės (295 000 Eur) už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. spalio 7 d. (už 77 kalendorines dienas po 0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną), atitinkamai pripažinti atsakovo 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. 17S-159 atliktą įskaitymą negaliojančiu dalyje dėl delspinigių 7 641,98 Eur (14 456,48 - 6 814,50) įskaitymo ir priteisti iš atsakovo ieškovei 7 641,98 Eur skolą.

Dėl prašymo priteisti procesines palūkanas.

31.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

32.       Nagrinėjamu atveju esant ieškovės prašymui priteisti procesines palūkanas bei nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 7 641,98 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. spalio 28 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl delspinigių.

33.       Ieškovė prašo priteisti 490,31 Eur delspinigių, nes atsakovas, atlikęs įskaitymą, neapmokėjo jam pateiktų sąskaitų faktūrų ir pagal Sutarties 9.71 punktą privalo mokėti 0,05 delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos mokėti sumos. Prašymas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

34.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai netesybos mažinamos dėl to, kad jos teismo pripažįstamos nepagrįstai didelėmis ir būtent dėl šios priežasties įskaitymas pripažįstamas negaliojančiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė prievolę ieškovei sumokėti už atliktus darbus ir dėl sumažintos netesybų dalies priteisti ieškovei iš atsakovės delspinigius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje e2A-618-516/2018, kt.).

35.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės, įskaitant ir atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės teisės ginčyti sutartį, yra teisiškai nereikšmingi iš esmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

36.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

37.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

38.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 14 456,48 Eur, teismas pritiesė 7 641,98 Eur, t. y. patenkinta 53  proc. ieškinio.

39.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 500 Eur atstovavimo išlaidų bei sumokėjo 336 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalį bei žyminio mokesčio dalį (53 proc.), ieškovei priteisiama 795 Eur atstovavimo išlaidų ir 178 Eur žyminio mokesčio.

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

                ieškinį tenkinti iš dalies.

                Pripažinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM taikytas netesybas iš dalies neteisėtomis bei jas sumažinti iki 6 814,50  Eur dydžio.

                Pripažinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. 17S-159 atliktą įskaitymą negaliojančiu dalyje dėl delspinigių 7 641,98 Eur sumoje įskaitymo.

                Priteisti ieškovei UAB „Jaraks“ (juridinio asmens kodas 175027592), iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (juridinio asmens kodas 188601311) 7 641,98 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti 795 Eur atstovavimo išlaidų ir 178 Eur žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmesti.

             Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                      Tatjana Žukauskienė