VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

(S)

G A L U T I N I S   S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė,

sekretoriaujant Dianai Žemaitel,

dalyvaujant ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei advokato padėjėjai Gretai Racevičiūtei,

atsakovės UAB „Deisas“ atstovui advokato padėjėjui Rimantui Bieliniui,

              teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, buveinė – Konstitucijos pr. 7, Vilnius, ieškinį atsakovei UAB „Deisas“, į.k. 300080031, buveinė – Antakalnio g. 75-89, Vilnius, dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovės 24 401,83 Lt skolą, 1444 Lt palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2009 m. balandžio 27 d. sudarytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu apdraudė atsakovei priklausančio automobilio DAF, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę, tačiau atsakovė neįvykdė pareigos sumokėti ieškovei draudimo įmokas. Prancūzijoje 2009 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas atsakovės darbuotojas -  automobilio DAF valdytojas, metu buvo apgadintas automobilis Renault Twingo, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), bei sužalotas jo vairuotojas M. B. Draudimo išmokos gavėjui ieškovė sumokėjo 24 401,832 Lt draudimo išmoką už automobilio Renault Twingo apgadinimus ir M. B. patirtus sužalojimus. Kadangi atsakovė neįvykdė pareigos sumokėti draudimo įmoką, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovę draudimo išmokos dydžio kompensacijos (b.l.1-4).

Teismas 2011m. gegužės 27 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės reikalavimus, iš atsakovės priteisdamas 24 401,83 Lt draudimo išmoką, 1444 Lt palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25 845,83 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. gegužės 27 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 751 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l.20-21).

Pateiktais prieštaravimais atsakovė nurodė, kad nors ir pavėluotai, tačiau, skirtingai nei teigia ieškovė, draudimo įmokos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo sumokėtos. Pati ieškovė jas priėmė, be to, šalys minėtų įmokų faktą patvirtino jų sudarytų suderinimo aktu. Tokiu atveju, laikytina, kad ieškovė siekė toliau vykdyti sutartį. Vadinasi, sutartis nebuvo nutraukta, o ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalies pagrindu. Atsakovė pridūrė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie M. B. patirtus kelio sužalojimus, be to, nesiuntė atsakovei jokių pretenzijų, taip pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Galiausiai atsakovė paminėjo, jog ieškovei nepateikiant pretenzijos, atsakovė nežinojo apie pareigą mokėti draudimo išmoką, todėl dirbtinai buvo didinama palūkanų suma (b.l.40-41).

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus teigė, kad Suderinimo aktu šalys susitarė dėl visų tarp jų sudarytų draudimo sutarčių, o ne dėl konkrečios ieškinyje įvardintos sutarties, tačiau atsakovė vis tiek vėlavo atlikti mokėjimus, dalį jų sumokėdama tik po preliminaraus sprendimo priėmimo. Pabrėžė, kad atsakovė nėra iki šiol įvykdžiusi pareigos laiku sumokėti visas įmokas pagal Suderinimo aktą, todėl nėra aišku, kokios sutarties pagrindu tokie mokėjimai yra atlikti. Pasak ieškovės, ji siuntė atsakovei pretenzijas dėl vėlavimo mokėti draudimo įmokas. Pažymėjo, kad duomenys apie M. B. sužalojimus yra abstraktaus pobūdžio, tačiau niekur nėra įvardinti jo kelio sužalojimai (b.l.64-65).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė palikti teismo preliminarų sprendimą nepakeistu. Nurodė, kad TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis yra dispozityvi teisės norma, t.y. numato ieškovės teisę nutraukti sutartį, bet ne pareigą. Akcentavo atsakovės pareigą apdrausti transporto priemones ir turėti civilinės atsakomybės draudimą, bei tai, kad ieškovė neturi teisės atsisakyti sudaryti tokią sutartį, kadangi ši sutartis yra viešoji sutartis. Paaiškino, kad draudikas prisiima atsakomybę, kad įmokos nebus mokamos laiku, todėl draudiką nuo nesąžiningo draudėjo elgesio saugo TPVCAPDĮ  11 straipsnio 7 dalis. Pabrėžė, kad atsakovė piktybiškai įmokų nemokėjo nuo draudimo sutarčių sudarymo dienos, jos buvo pradėtos mokėti tik po eismo įvykio. Atstovė nurodė, kad atsakovės atstovo nurodytomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis kaip precedentu negalima remtis, kadangi minėtose bylose neatitinka faktinės bylos aplinkybės (b.l. 125-126, 127).

Atsakovės atstovas prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą. Atsakovas neginčijo eismo įvykio fakto. Pripažino, kad draudimo įmoka nebuvo laiku sumokėta. Tačiau tvirtino, jog ji buvo apmokėta vėliau, pagal šalių pasirašytą suderinimo aktą, t.y. 2010 m. spalio 18 d. sutartį-suderinimo aktą Nr.  23/10-3597, ir kad tokia praktika buvo susiklosčiusi tarp šalių. Atkreipė dėmesį į teismų praktikoje suformuluotą TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies aiškinimą ir taikymą (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1011-115/20088; 2010 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-311-115/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-792-275/2010) (b.l. 124-125, 127).

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2009 m. balandžio 27 d. sudarytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – Ginčo sutartis) pagrindu apdraudė atsakovei priklausančio automobilio DAF, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę (b.l. 66-69). 2009 m. rugsėjo 11 d. Prancūzijoje eismo įvykio metu susidūrė ieškovės apdraustas atsakovės automobilis DAF, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Twingo, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.6-7). Eismo įvykio kaltininkas - automobilio DAF valdytojas (b.l.8). Už eismo įvykio metu patirtus kelio, automobilio Renault Twingo apgadinimus, ir jo vairuotojo sužalojimus ieškovė draudimo išmokos gavėjams 2010 m. rugsėjo 1 d. išmokėjo 7067,26 EUR sumą, o mokėjimo pavedimas apmokestintas 20 Lt suma (b.l.9-10). Šalys 2010 m. spalio 18 d. sudarė Sutartį-suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu atsakovė patvirtino, esanti skolinga ieškovei 142 719,62 Lt įmokų sumą, pagal 36 šalių sudarytas draudimo sutartis, tame tarpe – 3500 Lt pagal ieškinyje įvardintą draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.52-53). Atsakovė 2010 m. spalio 25 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 22 000 Lt (b.l.54), 2010 m. lapkričio 4 d. – 22 000 Lt (b.l.55), 2010 m. lapkričio 16 d. – 19 000 Lt (b.l.56) ir 2011 m. birželio 9 d. – 32 719,62 Lt (b.l.57, 121), visuose mokėjimo pavedimuose nurodydama, jog mokama pagal Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos paštas“ 2011 m. kovo 25 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovei buvo išsiųstas ieškovės 2011 m. kovo 23 d. pateiktas laiškas (b.l.70-73).

Šalys neginčija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties būvimo fakto, paties autoįvykio ir draudimo išmokos išmokėjimo nukentėjusiajam fakto. Atsakovas pripažįsta, kad įmokos pagal ginčo draudimo sutartį buvo nemokamos laiku. Tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar draudėjo draudimo įmokos sumokėjimas draudikui jau po draudiminio įvykio suteikia draudėjui teisę reikalauti iš draudiko atlyginti žalą regreso tvarka.

Dėl vėlavimo atlikti įmokas fakto.

Ieškinio reikalavimas grindžiamas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi. Vadovaujantis minėta teisės norma, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Vadinasi, siekiant nustatyti, ar ieškovė turi teisę reikalauti atsakovę sumokėti dėl 2009 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykio ieškovės sumokėtą draudimo išmoką, būtina išsiaiškinti, ar atsakovė draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė 2009 m. balandžio 27 d. sudarytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu apdraudė atsakovei priklausančio automobilio DAF, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. Prancūzijoje 2009 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykio metu susidūrė ieškovės apdraustas atsakovės automobilis DAF, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Twingo, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio kaltininkas - automobilio DAF valdytojas. Nei viena draudimo įmoka pagal ginčo sutartį nesumokėta. Draudimo išmokos gavėjui ieškovė 2010 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo 24 401,832 Lt draudimo išmoką už kelio, automobilio Renault Twingo apgadinimus ir M. B. patirtus sužalojimus. Jau po draudiminio įvykio ir draudimo išmokos išmokėjimo gavėjui, šalys 2010 m. spalio 18 d. Sutartimi-suderinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 142 719,62 Lt įmokų sumą, pagal 36 (trisdešimt šešias) šalių sudarytas draudimo sutartis, tame tarpe – 3500 Lt pagal ieškinyje įvardintą draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo atlikti mokėjimus ieškovei tokiais terminais: 2010 m. spalio 22 d., 2010 m. lapkričio 3 d., 2010 m. gruodžio 1 d., 2011 sausio 4 d., 2011 m. vasario 1 d., 2011 m. kovo 1 d. ir 2011 m. balandžio 1 d. Vadinasi, šalys susitarė, kad atsakovė sumokės ieškovei dalimis likusią 3500 Lt draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kainą susitarime nustatytais terminais. Kadangi Sutarties-suderinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo grafike nėra įvardinta kokia kiekvienos sutarties kainos dalis apmokama kiekvienu mokėjimu, laikytina, kad kiekvienu mokėjimu apmokama proporcinga dalis kiekvienos sutarties kainos.

Atsakovė 2010 m. spalio 25 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 22 000 Lt (b.l.54), 2010 m. lapkričio 4 d. – 22 000 Lt (b.l.55), 2010 m. lapkričio 16 d. – 19 000 Lt (b.l.56) ir 2011 m. birželio 9 d. – 32 719,62 Lt (b.l.57), o preliminarus teismo sprendimas priimtas 2011 m. gegužės 27 d. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė žymiai praleido terminą atlikti 2011 m. sausio 4 d., 2011 m. vasario 1 d., 2011 m. kovo 1 d. ir 2011 m. balandžio 1 d. mokėjimus, o 2011m. birželio 9 d. sumokėjo ieškovei 32 719,62 Lt sumą jau po 2011 m. gegužės 27 d. preliminaraus teismo sprendimo priėmimo. Tokiu atveju darytina išvada, kad atsakovė, praleidusi Sutartimi-suderinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą mokėjimo terminą, laiku nesumokėjo ir draudimo įmokos pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi įstatymas visišką draudimo apsaugą draudėjui sieja su draudimo įmokos sumokėjimo faktu, teismui padarius išvadą, kad atsakovė nesumokėjo laiku draudimo įmokų pagal Ginčo sutartį, konstatuotina, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiajam, įgijo regreso  teisę į atsakovę.

Atsakovės nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1011-115/20088 ir 2010 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-311-115/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-792-275/2010 negali būti laikomos precedentais nagrinėjamoje byloje, kadangi nesutampa minėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo  207 m. spalio 24 d. nutarimas).

Dėl pretenzijų pateikimo ir palūkanų.

TPVCAPDĮ  11 straipsnio 7 dalyje bei šalių sudarytos Ginčo sutarties 5.3 punkte numatytos pareigos laiku sumokėti draudimo įmokas nevykdymo pasekmės. Atsakovė su ieškove yra sudariusi eilę draudimo sutarčių, pagal kurias laiku įmokų nesumokėjo ir jai ši aplinkybė neabejotinai buvo žinoma. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu (b.l. 124). Atsakovas yra vežimo paslaugas teikianti bendrovė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra verslininkė, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymas įeina į atsakovės įprastinę ūkinę-komercinę veiklą, ieškovei nėra taikoma visiško informavimo pareiga. Be to, pagal byloje pateiktus AB „Lietuvos pašto“ dokumentus, matyti, kad tarp 2011 m. kovo 23 d. ir  2011 m. kovo 25 d. atsakovei buvo išsiųstas ieškovės pretenzija (b.l. 11). Kadangi minėtas laiškas išsiųstas būtent atsakovei praleidus mokėjimo terminus pagal šalių 2010 m. spalio 18 d. sudarytą Sutartį-suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principų turinį, laikytina, kad ieškovė pateikė atsakovei pretenzijas dėl nevykdomų prievolių, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė nepareiškė pastarajai pretenzijų, yra neteisingi. Vadinasi, atsakovė negali remtis ir aplinkybe, kad, tariamai, nežinojo apie galimą prievolę atlyginti draudimo išmokos sumą, siejamą su pareiga mokėti įstatymines palūkanas.

Dėl patirtos žalos.

Atsakovės teigimu, byloje nėra duomenų, kad M. B. būtų patyręs kelio traumą, kad nustatytas jo patirtos žalos dydis. Teismas pažymi, kad draudimo išmoka buvo sumokėta už automobilio apgadinimus, M. B. patirtus sužalojimus ir, skirtingai nei nurodo atsakovė, kelio dangos ir jos priklausinių apgadinimus, o ne M. B. kelio sužalojimus. Draudimo išmokos 2010 m. gegužės 19 d. mokėjimo pažymoje aiškiai įvardinta draudimo išmokos suma bei žalos subjektai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie pagrįstą eismo įvykio metu patirtos žalos dydį.

Teismui nustačius, kad atsakovė draudimo sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo draudimo įmokų, o ieškovė apie tai informavo atsakovę pretenzija, laikytina, kad ieškovė įgijo teisę Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies pagrindu reikalauti atsakovę sumokėti ieškovės patirtą draudimo išmoką. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pripažįsta, jog 2011 m. gegužės 27 d. preliminariu teismo sprendimu buvo pagrįstai patenkintas ieškinys, todėl naikinti tokio sprendimo nėra pagrindo (LR CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Ieškovė patyrė papildomų atstovavimo išlaidų 667,92 Lt sumoje (b.l. 89-94), kurios priteistinos jos naudai iš atsakovės (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 262 straipsnio 1 dalimi, 428 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Palikti 2011 m. gegužės 27 d. priimtą teismo preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „Deisas“ ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai priteista 24 401,83 Lt (dvidešimt keturių tūkstančių keturių šimtų vieno Lt 83 ct) draudimo išmoka, 1444 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt keturių Lt 00 ct) palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (25 845,83 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. gegužės 27 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 751 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt vieno Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidos, nepakeistu.

Priteisti iš atsakovės UAB „Deisas“, į.k. 300080031, buveinė – Antakalnio g. 75-89, Vilnius, ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, buveinė – Konstitucijos pr. 7, Vilnius, naudai 667,92 Lt (šešių šimtų šešiasdešimt septynių Lt 92 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Ramunė Mikonienė