Civilinė byla Nr. e2-6135-604/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08933-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 16 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,
sekretoriaujant Renatai Botkinai,
dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei A. G.,
atsakovės UAB „Verkių būstas“ atstovei advokatei Pelagėjai Stonkienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Verkių būstas“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė teisme ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Verkių būstas“ 1 331,66 Eur žalai atlyginti, 6 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 331,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur žyminį mokestį.
Atsakovė UAB „Verkių būstas“ pateiktu atsiliepimu su ieškovės reikalavimais nesutiko visiškai, prašo ieškinį atmesti.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2025-01-01 daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio bendrojo naudojimo vandentiekio stovo buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės draudžiamojo įvykio metu buvo apdraustas turto draudimu. Ieškovė, veikdama draudimo sutarties pagrindu, atliko žalos sureguliavimą ir padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 331,66 Eur draudimo išmoką. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-11-14 įsakymu Nr. 955-1270/23 buvo paskirta daugiabučio namo administratore, todėl buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą/prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš atsakovės subrogacijos tvarka.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, papildomai paaiškino, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog vamzdynas yra uždaras, nepašalina atsakovės pareigos detaliai apžiūrėti bendro naudojimo objektus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į buto savininkus leisti apžiūrėti vamzdyną, taip pat kad vamzdynas buvo apžiūrėtas pasitelkus specialias priemones (kamerą). Nurodė, kad iš 2024-04-20 namo apžiūros akto matyti, kad apžiūra, tikėtina, nebuvo atlikta, nes vamzdynas buvo uždaras, o iš 2024-09-20 akto matyti, kad buvo nustatyta bloga vamzdyno būklė, tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų defektams pašalinti, neinformavo apie tai namo gyventojų. Taip pat nurodė, kad nuostolio sumą sudaro 1 381,66 Eur. Nuostolio paskaičiavime buvo padaryta klaida ir nurodyta 90 Eur dydžio išskaita, tačiau sutartyje buvo numatyta 50 Eur išskaita. Todėl atėmus 50 Eur išskaitą, reikalaujamo nuostolio atlyginimo sumą sudaro 1 331,66 Eur.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. 2025-01-02 gautas pranešimas apie tai, kad buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atvykus administratorės darbuotojams į vietą, nustatyta, kad reikalinga pakeisti namo šalto vandens vamzdžio bendro stovo atkarpą aukščiau esančiame bute, kas buvo atlikta 2025-01-06. Šių darbų išlaidas sudarė 641,32 Eur suma, kuri buvo paskirstyta visiems namo butų savininkams. Iki įvykio namo gyventojai dėl vandentiekio gedimų nesikreipė, remonto darbai name nebuvo vykdomi. Namo šalto vandens stovas yra sumontuotas uždaroje namo šachtoje, todėl administratorė neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti jo defektų. Su ieškovės nurodyta prielaida, jog atsakovė netinkamai vykdė namo bendro naudojimo objektų priežiūrą/prevenciją, nesutinka. Vykdydama namo techninę priežiūrą atsakovė 2024-04-20 atliko vandentiekio, kanalizacijos vamzdynų stebėseną bei būklės įvertinimą ir nustatė, kad vandentiekio būklė patenkinama bei rekomenduoti remonto darbai pagal poreikį. 2024-09-20 namo techninės priežiūros metu nustatyta, jog dalis vandentiekio, kanalizacijos vamzdynų pakeista, jų būklė gera, dalies vamzdynų būklė bloga ir dėl to siūloma patalpų savininkams keisti bendro naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos stovus. Namo priežiūros ūkiniame ir finansiniame plane buvo numatytos namo kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynų keitimas bei planuojama 10 000 Eur išlaidų suma šių darbų atlikimui bei kaupiamos lėšos šių planinių darbų atlikimui. 2025-01-12 namo priežiūros ūkiniame ir finansiniame plane taip pat yra numatytos 10 000 Eur išlaidos vamzdynų remontui bei kaupiamos lėšos šių planinių darbų atlikimui. Tai reiškia, jog namo vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai bus keičiami, remontuojami iš namo butų savininkų lėšų, jiems sukaupus reikalingas jų keitimui ir remontui lėšas. Iki įvykio atsakovė nebuvo gavusi namo gyventojų skundų dėl šalto vandens stovo avarinės būklės, todėl nebuvo pagrindo be butų savininkų sutikimo inicijuoti avarinius jo darbus. Šio stovo avariniai darbai atsakovės buvo nedelsiant atlikti tik gavus pranešimus apie 2025-01-01 avariją. Dėl to mano, kad atsakovė tinkamai atliko jai įstatymo leidėjo priskirtas funkcijas, susijusias su namo bendro šalto vandens stovo priežiūra ir stebėsena, o įrodymų, kad stovas buvo avarinės būklės, dėl ko buvo būtina atsakovei jį be gyventojų sutikimo keisti, nėra. Taip pat pažymėjo, kad pagal ieškovės pateiktą nuostolių apskaičiavimą draudimo išmoką sudaro 1 241,66 Eur, tačiau ieškovė draudėjai išmokėjo 1 331,66 Eur.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad vykdydama gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą atsakovė veikė pagal teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju gyvenamojo namo vandentiekis pagal projektą buvo įrengtas šachtoje, todėl apžiūrėti vandentiekį atsakovė neturėjo galimybės, be to, pagal reglamento reikalavimus bendrojo namo objektai yra apžiūrimi vizualiai. Teisės aktai nenumato, kad atsakovė turi samdyti papildomus darbus ar šalinti vamzdyno uždangas butuose. Šiuo atveju atsakovė vizualiai stebėjo namą ir 2024-09-20 nustatė blogą jo vamzdyno būklę. Kokiu būdu atsakovė apžiūrėjo vamzdyną, nežino. Matydama poreikį remontuoti vamzdyną, atsakovė numatomus remonto darbus suplanavo ir šių darbų atlikimui numatė reikiamą pinigų sumą, kuri turėjo būti finansuojama iš gyventojų kaupiamųjų lėšų. Iš karto atlikti darbų atsakovė negalėjo, nes nėra iš karto surenkama pakankamai kaupiamųjų lėšų. Šiuo atveju nebuvo gyventojų sprendimo, kad būtų mokama didesnė kaupiamoji išmoka remonto darbams atlikti ar darbai būtų atlikti nedelsiant. Atsakovei nebuvo pareigos atlikti vamzdyno remonto darbus savo iniciatyva nedelsiant, nes nebuvo nustatytas pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai ar grėsmė didelių nuostolių kilimui.
Ieškinys tenkinamas visiškai
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja A. L. 2024-12-20 sudarė būsto ir jo valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 15945338664254, pagal kurią ieškovė nuo 2024-12-23 1 metų terminui apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), jame esantį turtą ir valdytojo civilinę atsakomybę nuo vandentiekio avarijos ir kitų rizikos veiksnių (2024-12-20 Būsto ir jo valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sertifikatas).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-11-14 įsakymu Nr. 955-1270/23 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore yra paskirta atsakovė UAB „Verkių būstas“.
Į bylą pateiktas 2025-01-08 turto apžiūros aktas, fotonuotraukos liudija, kad 2025-01-01 dėl trukusio bendro naudojimo šalto vandens stovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala – apgadinti virtuvės lubos, sienos, baldai. Teismo vertinimu, šie įrodymai yra pakankami konstatuoti aptariamą žalos atsiradimo šaltinį - bendro naudojimo šalto vandens stovą, juolab byloje nenustatyta jokių kitų buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinių, išskyrus vandens prasiskverbimą iš bendro naudojimo vandentiekio tinklų. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir atsakovės pateiktas 2025-01-06 atliktų darbų aktas, iš kurio matyti, kad vandentiekio gedimas buvo nustatytas ir pašalintas vandentiekio stovo atkarpoje ties (duomenys neskelbtini) esančiu butu. Nuostolių apskaičiavimo duomenys patvirtina, kad dėl nustatytų apgadinimų buto savininkė, atskaičius nusidėvėjimą, patyrė 1 381,66 Eur gedimų šalinimo išlaidų (atskaičius sutartimi numatytą 50 Eur išskaitą – 1 331,66 Eur). Dėl padarytos žalos ieškovė 2025-01-16 išmokėjo buto savininkei 1 331,66 Eur draudimo išmoką. 2025-01-16 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl išmokėtos sumos grąžinimo, tačiau 2025-01-29 raštu atsakovė ieškovei nurodė, kad nėra atsakinga už įvykusią avariją ir jos padarinius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuostolius ieškovei būtų atlyginusi.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007) - būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
Šioje byloje ginčo dėl žalos padarymo fakto ir dydžio iš esmės nėra, žalos ir jos dydis pinigine išraiška yra patvirtintas ieškovės pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais – turto apžiūros aktu, darbų atliko aktu, nuostolių paskaičiavimu, ieškovės mokėjimo nurodymu.
Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Aptariamu atveju įvertinus šalių reikalavimų ir atsikirtimų argumentus teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepimo argumentu, jog ji nėra atsakinga už žalos kilimą, nes tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, susijusias su namo bendro naudojimo objektų (šalto vandens stovo) stebėsena ir priežiūra.
Kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų nuosavybėje (pvz., stogas, lietvamzdžiai, kt.), o ne vieno iš bendrasavininkio asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).
Pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.
Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (toliau – Nuostatai), 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatų 4.3 ir 4.4 punktuose numatyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą, rengia metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais, o bendrojo naudojimo objektų būklei keliant grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.1 ir 7.7 punktai).
Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 (toliau – Reglamentas), 43 punkte numatyta, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Reglamento 91 punkte numatyta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Reglamento 93 punkte numatyta, kad atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą. Reglamento 96 punkte numatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę.
Taigi, aptariamas teisinis reglamentavimas reiškia, jog būdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore atsakovė privalėjo detaliai tikrinti namo šalto vandens tiekimo sistemą, o apžiūros metu nustačiusi šalto vandens tiekimo sistemos trūkumus, privalėjo apie tai pranešti butų savininkams ir siūlyti jiems šių trūkumų šalinimo galimybes, o sprendimas dėl šalto vandens tiekimo sistemos atnaujinimo turėjo būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Savininkų pritarimo atnaujinimo darbams atveju atsakovė privalėtų organizuoti vandentiekio remonto darbus. kartu pažymėtina, kad bendro naudojimo objektų apžiūrą ir jų būklės įvertinimą administratorius turi įgyvendinti ne tik dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių bendrojo naudojimo patalpose, tačiau ir patalpų savininkų (valdytojų) butuose bei kitos paskirties patalpose. Bendro naudojimo objekto padėtis nekeičia šio objekto paskirties ir administratoriaus pareigų šio objekto priežiūros atžvilgiu.
Į bylą atsakovės pateikti 2024-04-20 ir 2024-09-20 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai liudija, jog dar 2024 metais atsakovei buvo žinoma daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vamzdyno (vandentiekio ir kanalizacijos) problema, nes 2024-09-20 periodinės namo apžiūros metu atsakovė nustatė namo vandentiekio inžinerinės sistemos defektus (dalies vamzdynų būklė bloga) ir jos remonto darbų poreikį (siūlyti patalpų savininkams keisti bendro naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos stovus). Tačiau byloje nėra duomenų, kad po 2024-09-20 namo apžiūros atsakovė inicijavo namo būtų savininkų susirinkimą, kurio metu būtų informavusi butų savininkus apie iškilusį vandentiekio remonto darbų poreikį, apie didesnę žalos riziką tuo atveju, jei vandentiekis nebus keičiamas, taip pat įspėjusi patalpų savininkus apie iškilusį poreikį dėl nustatytų defektų nuolat stebėti vamzdyno vietas, esančias butų patalpose, ir informuoti atsakovę apie pastebėtus defektus bei organizavusi patalpų savininkų balsavimą dėl vandentiekio remonto. Aptariamu atveju šalto vandens stovo dalies remonto darbus atsakovė organizavo tik 2025-01-06, tai yra po draudiminio įvykio kilimo, tačiau jokių prevencinių veiksmų žalai išvengti iki tol nesiėmė. Taigi, šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog atsakovei delsiant informuoti butų ir kitų patalpų savininkus apie esamus šalto vandens vandentiekio defektus, namo butų savininkų susirinkimas iki draudiminio įvykio nebuvo sušauktas ir butų savininkų sprendimas dėl namo šalto vandens vandentiekio sistemos defektų šalinimo nebuvo priimtas. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai vykdė vidaus šalto vandens tiekimo sistemos priežiūrą, o būtent netinkamai atliko savininkų informavimo apie nustatytus šios sistemos defektus funkciją, kas patvirtina jos neteisėtus veiksmus, todėl atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą.
Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentą, kad administratorė neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti šalto vandens stovo defektų, nes šis pagal namo projektą yra įrengtas uždaroje namo šachtoje. Teismas pažymi, kad iš 2024-09-20 apžiūros akto matyti, kad vandentiekio defektus, galinčius nulemti vandens prasiskverbimą iš vandentiekio, nors ir ne konkrečioje vietoje, atsakovė vis tik nustatė, kita vertus, ši atsakovės nurodyta aplinkybė nepašalina atsakovei pareigos vykdyti bendro naudojimo objektų apžiūrą ir vertinimą ne tik bendro naudojimo patalpose, į kurias administratorė gali nevaržomai patekti, bet ir patalpų savininkų (valdytojų) butuose bei kitos paskirties patalpose, taip pat pasitelkti technines priemones tuo atveju, jei apžiūrimo objekto nėra galimybės apžiūrėti iš išorės. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė, 2024-09-20 atlikusi periodinę gyvenamojo namo apžiūrą ir nustačiusi blogą vamzdyno dalies būklę, būtų informavusi butų ar kitų patalpų savininkus apie būtinybę atlikti išorinę vandentiekio (vietų ties vandentiekiu) apžiūrą butuose ar kitose patalpose, o atsakovės nurodyta aplinkybė, kad iki įvykio ji negavo namo gyventojų skundų dėl šalto vandens stovo avarinės būklės, tik patvirtina, kad žinodama apie blogą vamzdyno būklę, ji delsė organizuoti jo pakeitimo darbus. Taip pat sutiktina su ieškovės atstovės akcentuota aplinkybe, kad panaudojant technines priemones, yra galimybė vandentiekį apžiūrėti ir iš vidaus, tačiau iš atsakovės pateiktų apžiūros aktų nėra aišku, ar tas, konstatavus blogą vamzdyno dalies būklę, buvo padaryta.
Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio nukentėjusiam asmeniui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės, kuri aptariamu atveju nesiėmė veiksmų elgtis taip, kad nebūtų išvengta žalos kitiems asmenims – neužtikrino tinkamos šalto vandens vamzdyno techninės priežiūros ir nesiėmė veiksmų informuoti namo patalpų savininkus apie nustatytus šalto vandens vamzdyno trūkumus. Teismo vertinimu, jei atsakovė būtų buvusi apdairi ir rūpestinga bei tinkamai atlikusi šalto vandens vamzdyno patikrinimą, ji būtų galėjusi anksčiau nei draudiminis įvykis nustatyti konkrečius vandentiekio vamzdyno pažeidimus ir jų vietas bei organizuoti šių trūkumų pašalinimą - informuoti gyventojus dėl būtinumo keisti ar tvarkyti vamzdynus, tokiu būdu užkertant kelią žalai atsirasti ar ją sumažinti. Šiuo atveju būtent atsakovės, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorės, nepakankamas funkcijų atlikimas ir nulėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Vien tik bendro naudojimo objektų problemos nustatymas, bet jos neišsprendimas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė pagal savo funkcijas veikė tinkamai. Ieškovė savo reikalavimus pagrindė tinkamais įrodymais, byloje įrodymų apie tai, kad atsakovė padengė ieškovei atsiradusius nuostolius, nėra. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1 331,66 Eur nuostolių atlyginimas (CK 6.246–6.248 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė uždelsė atlyginti žalą, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 1 331,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų teismas nepatyrė.
Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Verkių būstas“, juridinio asmens kodas 302813393, ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai 1 331,66 (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną Eur 66 ct) Eur žalai atlyginti, 6 procentų procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 331,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 (trisdešimt) Eur žyminį mokestį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėjas Marjan Gerasimovič