Administracinė byla Nr.1-1433-423/2013
Proceso Nr. 3-62-3-00775-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;21.;74.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko.
sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,
dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, ir Alytaus pataisos namų atstovui Steponui Špogiui,
nedalyvaujant pareiškėjui R. K. ir trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą ir prašė: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2) įpareigoti Alytaus pataisos namų administraciją nepažeidinėti įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų rengimą ir spausdinimą ir spausdinti pareiškėjo prašomus dokumentus; 3) panaikinti Alytaus pataisos namų 2013 m. balandžio 24 d. aktą Nr. 8-5207; 4) panaikinti Kalėjimų departamento prie LR TM 2013 m. birželio 20 d. aktą Nr. 2S-2573 (b.l. 5).
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d., atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN), motyvuotais prašymais kreipėsi į direktorių, prašydamas atspausdinti pareiškėjo 2013 m. sausio 14 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei prie jo pridedamus dokumentus, taip pat 2013 m. vasario 18 d. skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai bei prie jo pridedamus dokumentus iš pareiškėjo elektroninės laikmenos. Dėl minėtų prašymų buvo pakviestas pas Alytaus PN direktorių, kuris nurodė, jog pareiškėjo prašymų netenkins. Dėl šio atsisakymo pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR TM ir 2013 m. kovo 26 d. gavo atsakymą Nr. 2S-977, kuriame pripažinta, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos bei įpareigojo Alytaus PN pateikti atsakymus į pareiškėjo 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. prašymus teisės aktų nustatyta tvarka. Alytaus PN pateikė 2013 m. balandžio 24 d. aktą Nr. 8-5207, kuriuo pareiškėjo prašymų netenkino motyvuojant, jog nebuvo nurodyta dokumento, prie kurio turėjo būti pridėtos nurodytos kopijos. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie LR TM, kuris 2013 m. birželio 20 d. aktu Nr. 2S-2573 pareiškėjo skundo netenkino. Ginčijami aktai yra neteisėti, jais tyčia, sąmoningai, apgalvotai, piktybiškai buvo pažeistos pareiškėjo konstitucines teisės, trukdant kreiptis į teismą ir tuo sudarant didelių nepatogumų bei sukeliant nervinę įtampą, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į gydytojus. Šiais skundžiamais aktais yra dangstomi Alytaus PN pareigūnų neteisėti veiksmai.
Atsakovų atstovas S.Špogis su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 16-17) bei teismo posėdžio metu nurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nurodo tik tai, kad pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas, o ne atspausdinti iš jo turimų elektroninių laikmenų dokumentus, prašymus, skundus ir pan., kadangi tai nenumatyta nei LR bausmių vykdymo kodekse, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Pareiškėjas nenurodė savo prašymuose, kam reikalingos dokumentų kopijos, todėl jos ir nebuvo daromos. Pareiškėjas nenurodo kokius teisės aktus pažeidė Alytaus PN pareigūnai atsisakydami tenkinti jo prašymą. Dėl reikalavimo atlyginti 5000 Lt neturtinę žalą, pabrėžė, kad pagal LR civilinio kodekso (toliau - CK) VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas pagrindai civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas bei priežastinis ryšys tarp jų. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą neturtinę žalą. Atsakovas mano, kad nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atsiliepime nurodyta, kad su pareiškėjo skundu nesutinka (b.l. 43-45), kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktą, jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Ne visa nuteistųjų elektroninėse laikmenose saugoma rašytinė informacija gali būti laikoma oficialiais dokumentais, įstaigos administracijai, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatų pagrindu, neatsiranda pareiga daryti neoficialių dokumentų kopijas. Iš pareiškėjo 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. prašymų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl spausdinimo paslaugų suteikimo. Pažymėtina, kad nei LR bausmių vykdymo kodeksas, nei kiti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais, spausdinimo paslaugų privalomo teikimo nuteistiesiems ir šių paslaugų suteikimo tvarkos nenustato. Tretysis suinteresuotas asmuo mano, jog dokumentų kopijavimo ir spausdinimo iš elektroninių laikmenų paslaugos nėra tapačios. Enciklopediniame kompiuterijos terminų žodyne teikiama tokia termino „kopija“ apibrėžtis: „Kopija - popierinio arba elektroninio dokumento naujas egzempliorius, kurio turinys identiškas originalui.“ Pažymėjo, kad elektroninių dokumentų kopijos rengiamos nukopijuojant (perrašant) dokumentą į kitą atitinkamą laikmeną (magnetinę juostą, diskelį ar panašiai), bet ne išspausdinant jas popieriuje. Taigi dokumento, saugomo elektroninėje laikmenoje, perkėlimo iš laikmenos į popierinį variantą paslaugos turėtų būti aiškinamos kaip spausdinimo, bet ne kopijavimo paslaugos. Termino ,,kopija“ apibrėžtyje kaip pagrindinis ir svarbiausias kopijos požymis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas privalomas jos turinio sutapimas su dokumento originalu. Atsižvelgus į tai, atsakovas veikė teisėtai ir pareiškėjo skundas atmestinas.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo veiksmų, kuriais buvo atsisakyta atlikti veiksmus į pateiktus pareiškėjo 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. prašymus bei pareigos atlyginti neturtinę 5000 Lt. žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (b.l. 5). Ginčo esmė ta, jog pareiškėjas pateikė atsakovui 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. prašymus, kuriais prašė iš elektroninės laikmenos padaryti nurodytų dokumentų kopijas (b.l. 19, 20).
Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnis numato teisę nuteistiesiems kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais. Nuteitųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų priėmimo, išsiuntimo, perdavimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarka nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (XXXII skyrius). Minėtų taisyklių 192 punktas nustato, jog nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Pasiūlymai prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami pašto vokuose, o skirti pataisos įstaigos direktoriui - nuteistojo nuožiūra. 193 punkte nurodyta, jei nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, jeigu jis tuo metu yra mokus, vadovaujantis LR Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato laisvės atėmimo įstaigos administracijos pareigą pateikti nuteistiesiems jų prašomų dokumentų ir kitos medžiagos kopijas, kurias nuteistasis pageidauja pridėti prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo ir nustato šių kopijavimo paslaugų suteikimo tvarką. Teismas sutinka su Kalėjimų departamento atsiliepime esančiais argumentais ir vertina, jog pareiškėjas savo prašymais 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių dėl spausdinimo paslaugų suteikimo. Atsižvelgus į prašymų turinį ir paslaugų esmę, nei LR bausmių vykdymo kodeksas, nei kiti teisės aktai bausmių vykdymo klausimais, spausdinimo paslaugų privalomo teikimo nuteistiesiems ir šių paslaugų suteikimo tvarkos nenustato.
Pagal enciklopedinį kompiuterijos žodyną „kopija – popierinio arba elektroninio dokumento naujas egzempliorius, kurio turinys identiškas originalui“. Elektroninių dokumentų kopijos rengiamos nukopijuojant (perrašant) dokumentą į kitą atitinkamą laikmeną (magnetinę juostą, diskelį ar panašiai), bet ne atspausdinant jas popieriuje. Taigi dokumento, saugomo elektroninėje laikmenoje, perkėlimo iš laikmenos į popierinį variantą paslaugos laikytinos kaip spausdinimo, bet ne kopijavimo paslaugos. Termino ,,kopija“ apibrėžtyje kaip pagrindinis ir svarbiausias kopijos požymis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas privalomas jos turinio sutapimas su dokumento originalu (ką galima būtų paliudyti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinant kopijos tikrumą). Pareiškėjas neteisingai vertino ir neatskyrė sąvokų kopijavimo ir spausdinimo paslaugos, taip pat teismui kitokio teisinio pagrindo nenurodė ir tik subjektyviai deklaravo, jog minėtais atsakovo veiksmais buvo pažeistos jo teisės.
Dėl neva neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, nervinę įtampą, buvo priverstas kreiptis į gydytojus ir pan., ko pasekoje kildinama neturtinė 5000 Lt žala (b.l. 5).
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus PN) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Alytaus PN pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl to, kad 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. vasario 18 d. prašymais kreipėsi į Alytaus PN direktorių, prašydamas atspausdinti prašomus dokumentus iš jo turimos elektroninės laikmenos. Kadangi atsakovas atsisakė tai padaryti, pareiškėjas nesutikdamas su tokiu sprendimu pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR TM, kuris irgi 2013 m. birželio 20 d. skundžiamu aktu Nr. 2S-2573 pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas motyvuoja, jog minėti aktai, kuriais nebuvo tenkinami jo prašymai dėl dokumentų atspausdinimo, yra neteisingi ir biurokratiški, pažeidžiantys jo teisę gauti iš kitų institucijų informaciją. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo taip tyčia ir sąmoningai, apgalvotai ir piktybiškai pažeidė pareiškėjo konstitucines teises kreiptis į teismą, dėl ko pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, nervinę įtampą. Pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi net į gydytojus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipdavosi į gydytojus su nusiskundimais. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos matyti, jog nuo ginčo pradžios iki skundo padavimo pareiškėjas skundėsi sloga, bronchų susirgimais, gerklės skausmu, nugaros skausmais, nemiga, kadangi jaudinosi dėl bylos, kuri nekonkretizuota, ir neaišku dėl kurios būtent, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog R. K. tuo metu buvo pareiškėjas keliose administracinėse bylose. 2013 m. liepos 11 d. kreipėsi į psichiatrą, kuriam skundėsi miego sutrikimais (b.l. 21-40). Papildomai teismui nebuvo pateikta jokių kitų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo pagrindus, dokumentų ar įrodymų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).
Pareiškėjas, jam padarytą neturtinę žalą, supranta kaip atsakovo veiksmais sukeltus jo nepatogumus, nervinę įtampą, pažeidžiant įstatymus bei pareiškėjo teises. Jam padarytą neturtinę žalą R. K. vertina 5 000 Lt suma.
Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Kadangi teisėjų kolegija jau konstatavo, jog atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo, pareiškėjo atžvilgiu, veikė teisėtai, nenustatyta jokių pareigūnų neteisėtų veiksmų, priimti procesiniai sprendimai nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl motyvas, jog dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų atsirado neturtinė žala, negali turėti, o šiuo konkrečiu atveju, ir neturėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo nurodytoms pasekmėms, t.y. atsiradusiems nepatogumams, nervinei įtampai ir trukdymui kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą nustatyti įrodymai nepatvirtina neturtinės žalos atsiradimo fakto bei priežastinio ryšio tarp Alytaus PN pareigūnų veiksmų bei pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų. Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (nervinės įtampos atsiradimo ir pan.), taip pat ir priežastinio ryšio.
Nagrinėjamu atveju nenustatytos visos sąlygos (t.y. žalos padarymo faktas bei priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos), būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, dėl šios priežasties viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Asta Urbonienė
Natalja Zelionkienė
Gintaras Čekanauskas