Civilinė byla Nr. e2-928-823/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00803-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m vasario 18 d. nutarties, kuria teismas patvirtino viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjo ir viešosios įstaigos Ledo ritulio klubo „Žalgiris“ taikos sutartį ir civilinę bylą dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo nutraukė.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
ieškovė VĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas pareiškė atsakovei VĮ Ledo ritulio klubui „Žalgiris“ ieškinį dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo. Atsakovė pareiškė ieškovei priešieškinį dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo.
Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi prašymą tenkino ir šalių taikos sutartį patvirtino. Tačiau, tvirtindamas taikos sutartį, teismas atsisakė įtraukti į tvirtinamos taikos sutarties turinį sutarties nuostatą dėl šalių įsipareigojimo vykdyti šalių 2016 m. vasario 11 d. sudarytą licencinę sutartį.
Teismas nurodė, kad, šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, šalims, kaip jos pareiškė, yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, todėl pateikta taikos sutartis tvirtintina. Tačiau šalių sudaryta licencinė sutartis nebuvo bylos ginčo dalykas, teismui tokia sutartis nėra pateikta, teismui nėra žinomas licencinės sutarties turinys, jos vykdymui patvirtinti teismas turi įsitikinti, kad sutarties nuostatos neprieštarauja įstatymui, be to, šalių sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir be teismo patvirtinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl ši sąlyga laikytina pertekline ir nesukuriančia šalims jokių papildomų teisinių pasekmių, nekylančių iš pačios licencinės sutarties. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad šalys nenustatė jokių teismo nutarties pagrindu savarankiškai vykdytinų taikos sutarties sąlygų licencinės arba taikos sutarties pažeidimo ar licencinės sutarties pasibaigimo atvejais.
Teismas taip pat nustatė, kad už ieškinį turėjo būti sumokėtas 317 EUR žyminis mokestis, kurio ieškovė nesumokėjo, kadangi žyminio mokesčio dalį, t. y. 225 EUR, pervedė akcinei bendrovei Lietuvos paštas, o ne į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kurią administruoja VMI, todėl priteisė valstybei iš ieškovės vieną ketvirtąją žyminio mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas už ieškinį, dalį, t.y. 79 EUR.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė VĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį ir patvirtinti šalių taikos sutartį visa apimtimi bei pakeisti ieškovei grąžinamo žyminio mokesčio dydį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Teismas nesilaikė sutarties laisvės, dispozityvumo principų bei teismų praktikos. Patvirtindamas 2016 m. vasario 11 d. taikos sutartį, teismas kartu nepatvirtino esminės taikos sutarties sąlygos ir tokiu būdu, nepaisydamas šalių valios, modifikavo taikos sutartį.
- Teismui sprendus, kad jam nėra žinomas licencinės sutarties turinys ir dėl to nėra galimybės nustatyti, ar šios sutarties nuostatos neprieštarauja įstatymui, teismas galėjo pareikalauti licencinės sutarties, siekiant įvertinti jos nuostatų atitikimą įstatymui.
- 2016 m. vasario 11 d. licencinė sutartis buvo pagrindas šalims sudaryti taikos sutartį. Teismas, netvirtindamas esminės sąlygos dėl licencinės sutarties vykdymo, pažeidė ieškovės teises ir patvirtino ydingą taikos sutartį, kuri neatitinka ieškovės valios.
- Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė žyminio mokesčio dalį, t. y. 225 EUR, pervedė ne į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kurią administruoja VMI, ką patvirtina pridedamas išrašas iš ieškovės paskyros „Mano VMI“ sistemoje bei VMI raštas dėl informacijos pateikimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė VĮ Ledo ritulio klubas „Žalgiris“ prašo atskirąjį skundą atmesti.
Nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl licencinė sutartis laikytina savarankiška civiline sutartimi. Be to, ji galioja nuo jos pasirašymo ir joje nėra numatyta jokių išlygų, susijusių su taikos sutarties patvirtinimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patvirtino šalių taikos sutartį ne visa apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008). Taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Taikos sutartį patvirtinus teismui, ši sutartis įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (CK 6.985 straipsnis), kas procesine prasme reiškia, jog šalys ateityje negali reikšti ieškinio dėl taikos sutarties galiojimo ar ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Jeigu viena iš šalių atsisakytų vykdyti jos sąlygas, teismas išduotų vykdomąjį raštą ir taikos sutarties sąlygos būtų realizuotos prievartine tvarka (CPK 373 straipsnio 1 punktas). Todėl labai svarbu, kad taikos sutarties sąlygos būtų suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai, kad jos visos būtų išdėstytos teismo nutartyje, patvirtinančioje taikos sutartį ir nutraukiančioje bylą. Taikos sutartį tvirtinantis teismas gali, neiškreipdamas šalių valios, nutartimi, kuria patvirtinama taikos sutartis, taikos sutarties tekstą pataisyti taip išdėstant taikos sutarties sąlygas, kad teismo nutartis atitiktų visus vykdomiesiems dokumentams keliamus reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neįtraukė į teismo nutarties rezoliucinę dalį sutarties nuostatos, kad šalys įsipareigoja vykdyti šalių pasirašytą licencinę sutartį joje numatytomis sąlygomis. Apeliantės vertinimu, teismas tą padaryti atsisakė nepagrįstai. Be to, apeliantės teigimu, dėl nurodytos sąlygos neįtraukimo patvirtinta taikos sutartis neatitinka šalių valios.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalių pareiga vykdyti sudarytas sutartis kyla iš įstatymo (CK 6.189 straipsnis), ir kad šiuo aspektu nurodytos sąlygos įtraukimas ar neįtraukimas į teismo nutarties rezoliucinę dalį neturi jokios įtakos šalių tarpusavio įsipareigojimams, kylantiems iš licencinės sutarties, ir jų vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio turinio taikos sutartis sąlygos įtraukimas į teismo nutartį, kuria tvirtinama taikos sutartis, atsižvelgiant į teismo patvirtintos taikos sutarties res judicata galią, yra negalimas.
CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Taigi, sutarties sąlygos, kuriomis iš anksto atsisakoma teisminės gynybos teisės, pripažintinomis prieštaraujančiomis CPK 5 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui.
Tarp šalių kilus ginčui ir vienai šalių kreipusis į teismą, dispozityvumo principas leidžia šalims kilusį ginčą išspręsti taikiai. Tokiu atveju iškelta civilinė byla nutraukiama, o šalys laikomos realizavusiomis savo teisę į teisminę gynybą. Dėl šios priežasties taikos sutartimi gali būti sprendžiami tik tie klausimai, kurie yra susiję su jau iškelta ir nagrinėjama civiline byla ir negali būti a priori išsprendžiami kiti, galimai ateityje tarp šalių kilsiantys, civiliniai ginčai, kadangi tai reikštų išankstinį teisės į teisminę gynybą atsisakymą, kuris pagal įstatymą yra draudžiamas.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad tarp šalių 2016 m. vasario 11 d. sudaryta licencinė sutartis nebuvo šioje byloje kilusio ginčo objektas. Teismui patvirtinus taikos sutarties sąlygą, dėl kurios kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, susidarytų situacija, kai, tarp šalių kilus bet kokiam ginčui dėl licencinės sutarties vykdymo, kita šalis įgytų teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, išvengdama ginčo nagrinėjimo teisme procedūros. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl ginčijamos taikos sutarties sąlygos bendro pobūdžio kiltų problema dėl patvirtintos taikos sutarties vykdymo, t.y. teismo nutartis, kuria patvirtinama taikos sutartis, neatitiktų vykdomajam dokumentui keliamų reikalavimų. Tai, kad teismui nebuvo žinomas licencinės sutarties turinys, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi, kaip minėta, nuostata, dėl kurios kilęs ginčas, į teismo nutarties turinį apskritai negalėjo būti įtraukta dėl savo ydingumo procesine prasme.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į teismo tvirtinamos taikos sutarties turinį atsisakė įtraukti šalių pateiktos taikos sutarties nuostatą dėl šalių įsipareigojimo vykdyti šalių 2016 m. vasario 11 d. sudarytą licencinę sutartį. Šiuo aspektu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Taikos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina suderinta abiejų proceso šalių valia. Pagal CK 6.986 straipsnio 1 dalį, taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (tuo pačiu ir dėl abiejų ar vienos iš sutarties šalių valios trūkumų), o pagal CK 6.226 straipsnio 1 dalį, vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties. Taikos sutarties sąlyga, dėl kurios kilęs ginčas, sutarties tekste nurodyta prie esminių sutarties sąlygų, o atskiruoju skundu apeliantė teigia, kad taikos sutartis ta apimtimi, kuria ji buvo patvirtinta teismo (t.y. neįtraukus ginčo sąlygos), neatitinka jos valios. Ši aplinkybė yra esminė teismui sprendžiant dėl taikos sutarties tvirtinimo galimybių, nes taikos sutartis, neatitinkanti vienos iš proceso šalių valios, teismo negali būti patvirtinama. Kadangi apeliantė nesutinka su taikos sutarties tvirtinimu neįtraukus pirmosios instancijos teismo neįtrauktos sąlygos, o tokios sąlygos įtraukimas, kaip minėta, yra negalimas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - šalių 2016 m. vasario 11 d. sudarytą taikos sutartį tvirtinti atsisakytina. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio šalims iš naujo suderinti abiems šalims priimtinas taikos sutarties sąlygas.
Panaikinus ginčijamą nutartį šalių ginčas bus nagrinėjamas toliau, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl žyminio mokesčio dydžio ir jo grąžinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m vasario 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tvirtinti šalių 2016 m. vasario 11 d. sudarytą taikos sutartį.
Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė