Civilinė byla Nr. e2-20035-214/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14710-2015-1

Procesinio dokumento kategorija:

63.2; 116.5.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

PRIIMTAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, kylančios iš paskolos sutarties, priteisimo,

n u s t a t ė:

Ieškovė UAB „4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. K. 744,92 Eur skolos, kurią sudaro 362,03 Eur negrąžinta paskolos suma, 31,48 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino, 351,41 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (3-5 b. l.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012-03-21 tarp ieškovės ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 853972002, pagal kurią ieškovė atsakovui paskolino 289,62 Eur sumą 30 dienų terminui su 114,37 proc. dydžio metine palūkanų norma. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu atsakovas turi teisę prašyti suteikti papildomą Kredito sumą, sutrumpinti ar prailginti viso Kredito grąžinimo terminą. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2012-04-01 atsakovas pateikė prašymą papildomai 72,41 Eur kredito sumai. Atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą, šalys susitarė, kad atsakovas iki 2012-05-20 grąžins 362,03 Eur skolos ir 31,48 Eur palūkanų, iš viso – 393,51 Eur sumą. Atsakovas sutartyje nustatytu laiku ir tvarka negrąžino ieškovui paskolos.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2015-10-05 viešo paskelbimo būdu paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt., todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (CPK 130 str.).

Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003-04-02 konsultaciją „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų taikymo“, teismo sprendimas priimtinas už akių, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. ir 286 str.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės pateikta medžiaga – 2012-03-21 vartojimo kredito sutartis Nr.  853972002, Gyventojų registro tarnybos informacija apie asmenį, sąskaitos išrašas, paaiškinimai dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo – patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis įpareigoja šalis sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Ieškovo teigimu, atsakovas kredito negrąžino ir palūkanų nesumokėjo, todėl 362,03 Eur negrąžinta paskolos suma ir 31,48 Eur palūkanų iš atsakovo priteistina ieškovei.

Vadovaudamasis sutarties 7.1 punktu, ieškovė atsakovui paskaičiavo 199,90 procentų palūkanas, kurių suma sudaro 351,41 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovo.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 199,90 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovui 362,03 Eur sumą, patyrė būtent tokio dydžio (351,41 Eur) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (362,03 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (351,41 Eur), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 175 Eur (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008), priteisiant šią sumą iš atsakovo.

Teismas pažymi, kad atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme nustatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

Ieškovas už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalys). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina proporcinga ieškovo patenkintų reikalavimų daliai – minimalus įstatymo nustatytas 15 Eur žyminis mokestis, mokėtinas ieškinį teikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį  tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „4Finance“, į. k. 301881644, adresas Jonavos g. 254A, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai 362,03 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 3 ct) negrąžinto kredito, 31,48 Eur (trisdešimt vieną eurą 48 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį  CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Sigita Bružienė