Baudžiamoji byla Nr. 2K–260/2006 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.
2.1.12.2.3.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant D.Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,
nuteistajai R. Š.,
gynėjui advokatui A. Sizovui,
nukentėjusiajai R. A. V.,
atstovei advokatei T. Ževžikovai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII–1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sumažinta vieneriais metais. Iš R. Š. priteistas 78093,44 Lt civilinis ieškinys UAB (duomenys neskelbtini).
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 29 d. nuosprendis: sumažintas R. Š. priteistas civilinis ieškinys UAB (duomenys neskelbtini) iki 76972,72 Lt, taip pat pritaikytas 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII–1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir ji nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios, nukentėjusiosios atstovės ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
R. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad 1996 m. rugpjūčio – 1997 m. rugsėjo mėnesiais iššvaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere ir pagal bendrovės vadovės R. A. V. 1995 m. liepos 1 d. patvirtintą vyriausiosios buhalterės pareigų instrukciją atsakinga už darbo užmokesčio apskaičiavimą bendrovės darbuotojams, savo žinioje turėdama UAB (duomenys neskelbtini) turtą (pagal užimamas pareigas duodavo pavaldiems asmenims privalomus nurodymus dėl bendrovės lėšų panaudojimo), nesilaikė UAB (duomenys neskelbtini) prezidentės įsakymų, kuriais buvo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai bendrovės darbuotojams ir į 1996 m. rugpjūčio – 1997 m. rugsėjo mėnesių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius įrašė neteisingus duomenis; dėl savavališkai padidinto darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo nepagrįstai daugiau sumokėta atlyginimo ir pervesta mokesčių į valstybės ir socialinio draudimo biudžetus, atitinkamai: S. Z. nepagrįstai priskaičiuota 27876,60 Lt, permokėta 18972,63 Lt algos, o 8903,97 Lt nepagrįstai pervesti kaip mokesčiai į valstybės ir „Sodros“ biudžetus; R. Z. nepagrįstai priskaičiuota 15300 Lt, permokėta 10086,78 Lt algos, o 5147,22 Lt nepagrįstai pervesti kaip mokesčiai į valstybės ir „Sodros“ biudžetus; J. U. nepagrįstai priskaičiuota 19651,70 Lt, permokėta 12970,09 Lt algos, o 6681,61 Lt nepagrįstai pervesti kaip mokesčiai į valstybės ir „Sodros“ biudžetus; S. Z. nepagrįstai priskaičiuota 2000 Lt, permokėta 1320,03 Lt algos, o 680 Lt nepagrįstai pervesti kaip mokesčiai į valstybės ir „Sodros“ biudžetus.
Taip pat R. Š., nevykdydama UAB (duomenys neskelbtini) prezidentės įsakymo, neteisėtai savavališkai priskaičiavo B. Š. už 1996 m. rugsėjo ir spalio mėnesius po 500 Lt, permokėjo 660 Lt algos, nepagrįstai pervedė 340 Lt mokesčių. Be to, sau ir B. Š. nepagrįstai padidinusi atlyginimus 1996 m. rugsėjo – 1997 m. rugsėjo mėnesių mokestiniuose žiniaraščiuose į valstybės ir „Sodros“ biudžetus nepagrįstai pervedė iš B. Š. atlyginimo 2127,88 Lt ir iš savo atlyginimo 2404,54 Lt, iš viso – 4532,42 Lt. Taip nepagrįstai daugiau permokant UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams 42717,18 Lt ir nepagrįstai pervedant į valstybės ir „Sodros“ biudžetus 25753,46 Lt, R. Š. iššvaistė didelės vertės – 68470,64 Lt – UAB (duomenys neskelbtini) turto.
Pirmosios instancijos teismas iš R. Š. UAB (duomenys neskelbtini) priteisė 78093,44 Lt civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla R. Š. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, nustatė mažesnį R. Š. neteisėtais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį ir sumažino priteistą civilinį ieškinį iki 76972,72 Lt. Taip pat R. Š. pritaikė 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII–1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleido.
Kasaciniu skundu R. Š. prašo panaikinti 2005 m. spalio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir bylą nutraukti.
Kasatorė teigia, kad 2004 m. spalio 29 d. pirmosios instancijos ir 2005 m. spalio 12 d. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai yra nepagrįsti, šališki, neteisėti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. R. Š. nuomone, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad R. A. V., pasirašydama darbo užmokesčio žiniaraščiuose ties jai priskaičiuota pinigų suma, nereikalavo pristatyti visiškai užpildytų žiniaraščių, padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorė, kuria bendrovės vadovė pasitikėjo, nepateikė jai pasirašyti kasos išlaidų orderių, slėpė juos nuo R. A. V. ir nepagrįstai mokėjo padidintas algas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes, anot kasatorės, pati R. A. V. aplaidžiai atliko savo, kaip bendrovės vadovės, pareigas: laiku nesudarė darbo sutarčių su įmonės darbuotojais; be to, dėl bendrovėje vyravusio tarpusavio pasitikėjimo, pati kasatorė nereikalavo žodinių nurodymų dėl darbuotojų atlyginimų įforminimo rašytiniais įsakymais. Šios aplinkybės įrodo, kad jos veikoje nėra subjektyviosios nusikaltimo sudėties, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, pusės požymio – tyčios.
Taip pat inkriminuojant kasatorei BK 184 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgta į priežastinį ryšį tarp aplaidžiai atliktų pareigų ir atsiradusių padarinių. Kasatorė teigia, kad nepakanka teismui tik konstatuoti, kad padidindama atlyginimus darbuotojams ji suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes, t. y. tyčia iššvaistė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą. R. Š. pabrėžia, kad R. A. V. žinojo apie žiniaraščiuose nurodytas darbuotojams didesnes pinigų sumas, nes tik ji turėjo pirmojo parašo teisę – tai patvirtina byloje esantys dokumentai ir kiti įrodymai. Teismas minėtos aplinkybės tinkamai neįvertino ir visiškai be pagrindo ją pripažino tik iš dalies. 1996 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. 303, 1997 m. sausio 31 d. „Gyventojui išmokėtų pajamų, išskaičiuotų mokesčių ar kitų privalomų mokėjimų, nemokamai išduoto turto ar suteiktų paslaugų pažyma“, kurios buvo išrašytos R. Z., S. Z., S. Z. ir R. Š., bei pasirašyta „Forma 3Sd“ už 1997 m. III ketvirtį ir banko mokėjimo pavedimai su Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ priskaičiuotais mokesčiais, patvirtina, jog atlyginimai buvo didinami žinant R. A. V. – minėtuose dokumentuose yra jos parašas.
Kasatorė nurodo, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą padariusi tik dėl aplaidumo. Taigi jos veika iš BK 184 straipsnio 2 dalies turėjo būti perkvalifikuota pagal BK 223 straipsnį. Juolab kad teismas R. A. V. aplaidumą nesudarant laiku darbo sutarčių su darbuotojais vertina kaip drausminį nusižengimą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kasatorės nuomone, jos veiksmai nepareikalaujant raštu įforminti bendrovės vadovės įsakymų, taip pat galėtų būti vertinami kaip drausminis nusižengimas.
Teismas, anot R. Š., pažeidė jos teisę į gynybą, nes konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsakymų registracijos knygoje esantys pataisymai neturi jokios reikšmės vertinant įrodymus ir kvalifikuojant kasatorės veiką, nes ginčijamos aplinkybės neva patvirtintos ir įrodytos kitais nuosprendyje esančiais įrodymais. Teismas buvo šališkas, nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir nesistengė priimti teisėto, pagrįsto nuosprendžio.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nutraukė baudžiamąją bylą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, turėjo būti nutrauktas ir civilinis ieškinys baudžiamajame procese. Tačiau teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, visiškai patenkino civilinį ieškinį, kuris pagal nutrauktą epizodą sudaro 9622,80 Lt UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
Taip pat kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išdėstyta pozicija, jog pirmosios instancijos teismui viršijus kaltinimo apimtį, t. y. apkaltinus ją ne tik svetimo turto pasisavinimu, bet ir svetimo turto pagrobimu, kuris kaltinamajame akte jai nebuvo inkriminuotas, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes šioje dalyje byla nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl veikos kvalifikavimo
R. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto iššvaistymas. Perkvalifikuoti veiką į aplaidų apskaitos tvarkymą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo. R. Š. veiksmai atitinka BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius; jos veiksmuose nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties: nors kasatorė aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tačiau nesukėlė baudžiamajai atsakomybei dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo būtinų padarinių – dėl R. Š. veikos galima nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad veikos kvalifikavimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto iššvaistymą – yra situacijų, kai vienam asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė tiek pagal BK 184 straipsnį, tiek ir pagal BK 223 straipsnį.
R. A. V. veiksmai atliekant UAB (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas neturi įtakos R. Š. baudžiamajai atsakomybei dėl jai inkriminuoto svetimo turto iššvaistymo. Baudžiamoji atsakomybė yra asmeninė, individuali, nepriklausanti nuo kito asmens atlikto administracinio teisės pažeidimo, drausminio nusižengimo, civilinio delikto ar nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo. Tad ta aplinkybė, kad R. A. V. galimai nepakankamai rūpinosi, kad buhalteriniai dokumentai įmonėje būtų tvarkomi tinkamai, R. Š. baudžiamosios atsakomybės nešalina.
Nagrinėjant bylą nustatytos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad R. Š. suprato, kad savo veiksmais – neteisėtai padidinusi bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojams atlyginimus, kurie pagal jos pasirašytus dokumentus buvo jiems išmokėti bei atitinkami mokesčiai pervesti į valstybės ir „Sodros“ biudžetus, švaistė bendrovės turtą, ir to siekė; taip nuo 1996 m. rugpjūčio iki 1997 m. rugsėjo mėn. kasatorė iššvaistė didelės vertės – 68470,64 Lt – svetimo UAB (duomenys neskelbtini) turto, t. y. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tyčia. Teismai taip pat teisingai nurodė ir priežastinį ryšį tarp R. Š. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių: sąmoningas ir neteisėtas R. Š. atliktas bendrovės darbuotojų atlyginimų padidinimas buvo didelės UAB (duomenys neskelbtini) žalos atsiradimo būtina, privaloma sąlyga ir konkreti priežastis.
Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad dalis UAB (duomenys neskelbtini) turto buvo pagrobta, kaltinimo ribų R. Š. neišplėtė, nes jos veika pagal kaltinamajame akte nenurodytus BK straipsnius nebuvo kvalifikuojama, jokios teisinės sankcijos, išskyrus numatytas už veikos, nurodytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nebuvo pritaikytos. Tai reiškia, kad termino „pagrobimas“ panaudojimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje laikytinas apsirikimu, neturėjusiu jokios įtakos R. Š. teisinei padėčiai ir nerodančiu bylą nagrinėjusio teismo šališkumo.
Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje
Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas, priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą; priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). BPK aiškiai nenumatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas. Nagrinėjamoje byloje procesas R. Š. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (turto pasisavinimas) nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties esmė ta, kad, konstatavus jos buvimą, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. BPK 109 straipsnyje pažymima, kad teismas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje R. Š. dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas priteisė civiliniam ieškovui – UAB (duomenys neskelbtini) ir dėl svetimo turto pasisavinimo padarytą 9622,80 Lt dydžio žalą. Tad atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, kasatorei civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje suma mažintina 9622,80 Lt.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi BPK 376 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad nuosprendžiai ir nutartys, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrinami teisės taikymo aspektu. Bylos faktinės aplinkybės nagrinėjant bylą kasacine tvarka nėra nustatomos, įrodymai iš naujo netiriami, todėl kasatorės skunde nurodomos aplinkybės dėl pirmojo parašo teisės, taisymo įsakymų registracijos knygoje ir pan. nenagrinėtinos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tirdami ir vertindami įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai būtų buvę šališki ar pažeidę BPK nustatytas taisykles.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a:
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti, sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) priteisiamą civilinį ieškinį iki 67349,92 Lt. Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Benediktas Stakauskas
Gintaras Goda