Administracinė byla Nr. eA-496-602/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01125-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.2.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacini? skunda? de?l Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo administracine?je byloje pagal pareis?ke?jo K. S. skunda? atsakovui Vilniaus miesto savivaldybe?s administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybine? teritoriju? planavimo ir statybos inspekcija) dėl sprendimu? panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. S. 2019 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. sausio 25 d. raštą Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3) ,,Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų“ (toliau – ir Administracijos raštas); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. vasario 28 d. raštą Nr. 2D-2851 (skunde įvardijamas kaip 2019 m. vasario 6 d. raštas) ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo į pateiktus pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių“ (toliau – ir Inspekcijos raštas);
3) įpareigoti Administraciją atsižvelgti ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo plotas 0,5927 ha. Vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus m. sav. teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“, pradėtas bendrojo plano (toliau – ir BP) keitimas. Pagal parengtą BP sprendinius žemės sklypas, priklausantis pareiškėjui (duomenys neskelbtini), patenka į Paslaugų funkcinę zoną (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas apie 0,30 ha), kita žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) (apie 0,30 ha kas sudaro 50 proc. nuo visos sklypo dalies) – patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijas.
3. Pareiškėjas, susipažinęs su parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ir nesutikdamas su taikomu jo sklypui nustatytu reglamentu, viešo svarstymo metu pateikė 2018 m. gegužės 21 d. pasiūlymą dėl BP sprendinių keitimo, kuriame prašė sumažinti želdinių plotą Žemės sklype pagal priklausomųjų želdynų normą, t. y. 10–15 proc. nuo sklypo bendro ploto, tačiau atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo pasiūlymus urbanizuoti visą pasiūlymuose nurodytą Žemės sklypą.
4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus m. savivaldybės 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakymu, pateikė skundą Inspekcijai, kuri 2018 m. spalio 29 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1387, kuriame nurodė, jog Vilniaus m. savivaldybės 2018 m. rugsėjo 18 d. raštas yra nemotyvuotas, neišsamus, nekonkretus, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, įpareigojo Vilniaus m. savivaldybę pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo pateiktus pasiūlymus. Vilniaus m. savivaldybė, išnagrinėjusi pakartotinai pareiškėjo prašymą,
2019 m. sausio 25 d. raštu neatsižvelgė į pareiškėjo pasiūlymus urbanizuoti visą pasiūlymuose nurodytą žemės sklypą, nurodžiusi, jog galiojančio BP sprendiniuose numatyti šią želdynų zoną, kuri atskirtų esamą gyvenamąjį kvartalą nuo verslo, gamybos ir pramonės zonos, nes pageidavo minėto gyvenamojo kvartalo gyventojai. Pareiškėjas teigė, kad nesutikęs su Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. sausio 25 d. raštu, pateikė skundą Inspekcijai, kuri 2019 m. vasario 6 d. raštu informavo pareiškėją, jog planavimo organizatorius tinkamai įvykdė privalomąjį nurodymą.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai nenumato privalomojo reikalavimo, jog gyvenamasis kvartalas turi būti atskirtas želdinių zona nuo verslo, gamybos ir pramonės zonos. Vilniaus miesto teritorijoje yra aibė gyvenamųjų namų kvartalų, kurie besiriboja su pramonės kvartalais, bet jie nėra atskirti želdinių zonomis, nes teisės aktai to nenumato. Administracija tik nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypo dalis patenka į Intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, bet nenurodo naudojimo paskirties (pavyzdžiui, parkas, skveras, želdynas (želdynas su pliažais), žalioji jungtis; atskirasis mokslinės kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynas: botanikos sodas, kapinės ir t. t). Todėl pagal Želdynų įstatymo 5 straipsnio prasmę savivaldybės nurodoma Intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona atitinka klasifikacijai želdyno kaip atskiro želdyno, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkto sąvoką t. y. priskiriamas prie rekreacinės paskirties želdynų parkus, miesto ir miestelio sodus, skverus, žaliąsias jungtis ir kitus poilsiui skirtus želdynus. Šiuo atveju želdyno plotas, pareiškėjo nuomone, turėjo būti nustatomas pagal miestiečių poilsio poreikių tenkinimui pagal BP nustatytus apsirūpinimo želdynais reglamentus gyvenamosioms teritorijoms. BP Aiškinamojo rašto lentelėje yra centrinių, rajoninių, vietinių parkų sąrašas. Taip pat BP rengėjas nurodo, kad vietiniai želdynai dėl didelės jų gausos sąraše neįvardijami. Todėl pareiškėjo žemės sklypo dalis yra priskiriama prie vietinių želdynų, o sklypas numatytas Intensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai skirtas plotas yra daug mažesnis (yra 0,30 ha) nei numato BP plano rengimo tvarkymo principai.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m., pagal šio plano sprendinius buvo ne pakeista dabartinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas, bet pareiškėjui buvo užkirstas kelias jam nuosavybės teise priklausančios žemės paskirtį („žemės ūkio“) ir naudojimo būdą keisti pareiškėjo interesus labiausiai atitinkančiu, jo pageidaujamu ir viešajam interesui neprieštaraujančiu būdu – į paslaugų funkcinę zoną, t. y. verslo, gamybos, pramonės teritorijos. Tokiu būdu priimant naują BP pareiškėjo pusė žemės sklypo dalies (0,30 ha) bus paimta visuomenės poreikiams nustatant naudojimo žemės sklypo paskirtį į intensyviam naudojimui įrengiamą želdynų funkcinę zoną. Pareiškėjas teigė, kad Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje ir 4.39 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos pareiškėjo teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemę ir ja disponuoti, kartu nustato, kad šia teise galima naudotis tik nepažeidžiant įstatymų, taip pat, kad ši teisė gali būti apribota įstatymais. Taigi, kaip nurodė pareiškėjas, įstatymas įtvirtina principinę nuostatą, jog nuosavybės teisė gali būti ribojama įstatymu. Todėl bendrojo plano sprendiniai riboja suplanuotos teritorijos savininkų teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemę. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcija tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo, neišsiaiškino kokiais teisės aktais remdamasi yra nustatoma želdinių zona pareiškėjo žemės sklype.
7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
8. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta, jog teritorijų planavimas – tai pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą.
9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3), apskundė atsakymą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nustatė, jog šiuo atveju Administracija įvykdė Inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. PN-1387, t. y. panaikino 2018 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. A51-80133/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo pasiūlymą, pakartotinai išnagrinėjo pasiūlymą ir atsakė 2019 m. sausio 25 d. raštu
Nr. A51-8424/19(2.15.1.1- MP3) bei nevykdė bendrojo plano planavimo proceso. Be kita ko, Inspekcija, išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus atsakymą, nustatė, kad atsakyme išsamiai ir motyvuotai paaiškintas pasiūlymo nepriimtinumas, atsakymas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, tad Administracija nepažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (galiojanti aktuali redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Nuostatai) 6.4.2. papunkčio reikalavimų bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat tinkamai vykdė privalomąjį nurodymą. Taigi, atsakovas nurodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju Administracijos 2019 m. sausio 25 d. atsakymo pagrįstumą bei motyvavimo pareigos įgyvendinimą patvirtina ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, todėl nėra pagrindo abejoti skundžiamo atsakymo teisėtumu ir pagrįstumu.
10. Atsakovas teigė, kad ginčo sklypo teritorija atskiria gyvenamąjį kvartalą nuo paslaugų zonos, kuri skirta viso miesto ar jo rajono gyventojams aptarnauti reikalingiems prekybos, paslaugų objektams, administracinės paskirties pastatams, kitiems negyvenamosios paskirties pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, nesusijusi su taršia gamyba, dar 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. ir jo sprendinių patvirtinimo“, kuriuo priimtas sprendimas ginčo teritorijai nustatyti intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną (PAŠ-2-4).
11. Atsakovo įsitikinimu, jis tinkamai motyvavo skundžiamą 2019 m. sausio 25 d. raštą
Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo. Rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl negali būti vertinamas ir nustatytų sprendinių teisingumas bei pagrįstumas. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip nurodė atsakovas, Administracija privalo vertinti visus visuomenės (viešuosius) interesus, atsižvelgti į želdynų poreikį bei kitus visuomenės (viešuosius) interesus.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
13. Atsakovas akcentavo teismų praktiką, kurioje išaiškinta, jog pasiūlymai planavimo organizatoriui nėra privalomi, o svarbu tik išlaikyti procedūrą ir motyvuotai atsakyti pareiškėjui,
t. y. teismų praktikoje išaiškinta, jog Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas. Pažymėjo, kad Inspekcija patikrino, ar Administracija pakankamai motyvavo savo atsakymą, ar tinkamai įvykdė privalomąjį nurodymą ir ginčijame sprendime konstatavo, jog Administracija įvykdė privalomąjį nurodymą ir motyvavo pasiūlymų atmetimą. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiūlymų dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjui. Įvertinusi minėtą 2019 m. sausio 25 d. atsakymą, Inspekcija padarė išvadą, kad šią pareigą Administracija įvykdė iš esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų motyvavo savo nesutikimą su pateiktais pasiūlymais.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo K. S. skundą.
15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos ir Inspekcijos ginčijamų sprendimų, kuriais neatsižvelgta į pareiškėjo pasiūlymus urbanizuoti visą pasiūlymuose nurodytą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas privačius interesus kelia aukščiau viešojo intereso į kraštovaizdžio, gamtos išteklių apsaugos ir racionalaus naudojimo greta gyvenamosios vietos užtikrinimo. Tačiau teismas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo
8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodė, kad gamtos apsauga priskirtina prie visuomenės (viešojo) intereso, todėl rengiant bendrąjį planą turi būti atsižvelgiama į visus visuomenės interesus. Atsižvelgiant į tai, pritarimas tik pareiškėjo interesui prieštarauja darnios plėtros principams, teritorijų planavimo organizatorius, kaip nurodė teismas, šiuo atveju Administracija privalo įvertinti ir kitus viešo intereso aspektus bei racionalumą.
17. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nusprendė, kad administracija tinkamai argumentavo ginčijamą 2019 m. sausio 25 d. raštą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo pasiūlymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo. Be to, teismas pažymėjo, kad rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl negali būti vertinamas ir nustatytų sprendinių teisingumas bei pagrįstumas. Teismas nurodė, kad Administracija privalo vertinti visus visuomenės (viešuosius) interesus, atsižvelgti į želdynų poreikį bei kitus visuomenės (viešuosius) interesus, ginčijamas Administracijos raštas dėl pareiškėjo skundo atmetimo atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Administracija įvertino visus pareiškėjo pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento, o juos atmesdama, atsakymą tinkamai argumentavo, dėl ko pareiškėjo pasiūlymai nėra tenkinami. Teismas taip pat įvertino, kad Inspekcija pareiškėjo skundą dėl pasiūlymų teritorijų planavimo dokumentui atmetimo išnagrinėjo tinkamai, priėmė argumentuotą 2019 m. vasario 6 d. sprendimą, konstatuodama, jog planavimo organizatorius argumentuotai atmetė pareiškėjo pasiūlymus, pagrįstai atsisakė panaikinti Administracijos 2019 m. sausio 25 d. sprendimą
Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3) ir įpareigoti išnagrinėti skundą iš naujo.
18. Teismas, įvertinęs Administracijos 2019 m. sausio 25 d. rašto, kuriuo buvo atmesti pareiškėjo pasiūlymai, turinį ir ginčijamo Inspekcijos 2019 m. vasario 6 d. rašto, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, turinį, konstatavo, kad šiuose administraciniuose aktuose argumentų išdėstymas yra aiškus, suprantamas ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjo pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Teismas nenustatė, kad vertinant pasiūlymus ar nagrinėjant skundą dėl pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovo raštą. Taigi, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas pažymėjo, kad Administracija, vertindama pareiškėjo pasiūlymus, nustatė visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė bei, atsižvelgdama į galiojančio bendrojo plano sprendiniuose nustatytą želdynų zoną, kuri atskirtų esamą gyvenamąjį kvartalą nuo verslo, gamybos ir pramonės zonos, pageidavo minėto gyvenamojo kvartalo gyventojai, todėl Administracija privalėjo įvertinti tiek privačius, tiek viešojo intereso aspektus. Administracija pagrįstai prioritetu laikė visuomenės gyvenimo kokybę, gamtos apsaugą, darnaus kraštovaizdžio formavimą pagal teritorijų planavimo ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, lemiančius darnią plėtrą kuriant gyvenamosios aplinkos ir visaverčio gyvenimo sąlygas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pats pareiškėjas pateiktame teismui skunde teigė, jog: „ties (duomenys neskelbtini) pakraščiu nėra taip arti nei vieno gyvenamojo namų kvartalo ir nėra nei vieno viešiems želdiniams skirto ploto“. Todėl Administracija, rengdama naujus bendrojo plano sprendinius ir siekdama teritorijų planavimo proceso tęstinumo, pagrįstai ginčo teritorijoje numatė intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną. Be to, nustatant tam tikras funkcines zonas planavimo organizatorius privalo vertinti atitinkamą teritoriją kaip visumą, o ne atskirus joje esančius sklypus, o bendrojo plano sprendiniuose sklypai nėra formuojami, neperformuojami, nekeičiamos esamos, neprojektuojamos naujos sklypų ribos, vadinasi, sklypų formavimo klausimų bendrojo plano sprendiniai nesprendžia. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Administracijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.
19. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, laikė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjo pasiūlymą. Teismas įvertino skundžiamo 2019 m. sausio 25 d. rašto turinį, taip pat apimtį, kurie patvirtina atsakymo išsamumą. Pareiškėjas pateikė vieną pasiūlymą (prašė pakeisti BP sprendinius, t. y. sumažinti želdinių plotą žemės sklype pagal priklausomųjų želdynų normą 10–15 proc. nuo sklypo bendro ploto) į kurį gavo atsakymą (į pasiūlymą neatsižvelgiama), atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymą faktinius motyvus (pareiškėjo sklypo teritorija atskiria gyvenamąjį kvartalą nuo paslaugų zonos, kuri skirta viso miesto ar jo rajono gyventojams aptarnauti reikalingiems prekybos, paslaugų objektams, administracinės paskirties pastatams, kitiems negyvenamosios paskirties pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, nesusijusi su taršia gamyba, dar 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. ir jo sprendinių patvirtinimo“, kuriuo priimtas sprendimas ginčo teritorijai nustatyti intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną ((duomenys neskelbtini)) ir teisinius argumentus (Teritorijų planavimo įstatymo 8 str., Želdynų normos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir kt.).
20. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo turinys patvirtina, jog pareiškėjas suprato pasiūlymo atmetimo argumentus, nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie Pilaitės mikrorajono vakarinės dalies želdynų poreikį, esamus plotus ir su tuo susijusios informacijos. Teismas atmetė šiuos argumentus, nes 2019 m. sausio 25 d. sprendime pasiūlymui dėl želdynų skirta trečia pastraipa, kurioje nurodomi teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, identifikuojama, kad pasiūlyme nurodyto žemės sklypo dalyje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyta intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinė zona, kuri atskiria dar iki galiojančio BP patvirtinimo užstatytą gyvenamąjį kvartalą nuo galiojančiu BP numatytos verslo, gamybos, pramonės teritorijų funkcinės zonos (gyvenamasis kvartalas suformuotas pagal teritorijos (duomenys neskelbtini) (prie sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nedidelių veiklos mastų detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 2457V). Teismas nurodė, kad rengiant keičiamo BP sprendinius, siekiama įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio „Teritorijų planavimo proceso tęstinumas“ nuostatas, jog rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Todėl intensyviam naudojimui įrengiama želdynų funkcinė zona pareiškėjo sklypo dalyje paliekama, kaip ir numatyta galiojančiame BP, nes vystyti naujus gyvenamuosius kvartalus šalia esamo gyvenamojo kvartalo ir (duomenys neskelbtini) BP nenumato. Ši želdynų zona, kaip ir galiojančiame BP, atskiria gyvenamąjį kvartalą nuo paslaugų zonos, kuri skirta viso miesto ar jo rajono gyventojams aptarnauti reikalingiems prekybos, paslaugų objektams, administracinės paskirties pastatams, kitiems negyvenamosios paskirties pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, nesusijusi su taršia gamyba.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracija ginčijamame 2019 m. sausio 25 d. rašte išsamiai ir aiškiai pažymėjo, jog keičiamo BP sprendiniuose numatomos paslaugų funkcinės zonos turinys iš esmės atitinka galiojančio BP sprendiniuose kitaip įvardytos funkcinės zonos turinį (verslo, gamybos, pramonės teritorijos), nes taip įvardytos „verslo, gamybos, pramonės“ funkcinės zonos nėra numatyta nuo 2014 m. galiojančiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1009 patvirtintoje Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijoje). Pažymėjo, kad BP sprendiniuose užstatymo reglamentai nustatomi funkcinėms zonoms. Priklausomuosius želdynus reglamentuoja Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normos ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. Dl-694, o BP sprendiniuose priklausomieji želdynai nėra reglamentuojami.
22. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad atsakovas objektyviai, išsamiai bei detaliai įvertino pareiškėjo pasiūlymą, jį išanalizavo, pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai išsamius argumentus, kodėl pasiūlymai atmetami, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
23. Teismas nurodė, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nes ji kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje apibrėžtas Inspekcijos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus, t. y. pareiga patikrinti atsakymo argumentavimą, nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams (kaip minėta, toks vertinimas atliekamas kitoje teritorijų planavimo stadijoje). Teismas įvertino, kad Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos, t. y. patikrino ar Administracija pakankamai argumentavo savo sprendimą, pažymėjo, kad pakankamai argumentuotas ginčijamas raštas buvo pateiktas tik po Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto privalomojo nurodymo. Todėl Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, įpareigojo Administraciją argumentuoti raštą ir tik po 2019 m. sausio 25 d. rašto pateikimo konstatavo, kad Administracija įvykdė privalomąjį nurodymą, jį tinkamai argumentavo, atmesdama pareiškėjo pasiūlymus
III.
24. Pareiškėjas K. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.
25. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo
25 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad pasiūlymų nagrinėjimas yra priskiriamas prie kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo. Šio etapo viešinimo ir derinimo stadijų valstybinę priežiūrą, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPVPĮ) 6 str. 5 d. 9 p.). Taigi, įstatymas imperatyviai nustato, kad Inspekcija privalo viešinimo ir derinimo stadijoje patikrinti, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Teismo ir Inspekcijos nuomone, pateiktų pasiūlymų atmetimų pagrįstumas nagrinėjamas tik baigiamojo etapo tikrinimo stadijoje.
26. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus m. savivaldybė tik nurodė, jog Žemės sklypo dalis patenka į Intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, bet nenurodė naudojimo paskirties (pvz., parkas, skveras, želdynas, žalioji jungtis; atskirasis mokslinės-kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynas: botanikos sodas, kapinės ir t. t.). Galima daryti prielaidą, jog pagal Želdynų įstatymo
5 straipsnio prasmę savivaldybės nurodoma Intensyviai naudojamų želdynų funkcinė zona atitinka klasifikacijai želdyno kaip Atskiro želdyno, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkto sąvoką,
t. y. priskiriamas prie rekreacinės paskirties želdynų – parkus, miesto ir miestelio sodus, skverus, žaliąsias jungtis ir kitus poilsiui skirtus želdynus. Šiuo atveju želdyno plotas turėjo būti nustatomas miestiečių poilsio poreikių tenkinimui pagal BP nustatytus apsirūpinimo želdynais reglamentus gyvenamosioms teritorijoms.
27. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad BP Ais?kinamojo ras?to lentele?je yra centriniu?, rajoniniu?, vietiniu? parku? sa?ras?as. BP renge?jas nurodė, kad vietiniai z?eldynai de?l didele?s ju? gausos sa?ras?e neminimi. Manytina, jog Žeme?s sklypo dalis priskirta prie vietiniu? z?eldynu?. Bendrojo plano renge?jas pats nustato i?rengimo / tvarkymo principus, ku?rimo ir i?rengimo standartus vietiniams, rajoniniams ir centriniams z?eldynams. Vietinius z?eldynus plano renge?jas apibu?dina taip (Ais?kinamojo ras?to 102 p.): Vietiniai z?eldynai – Vietiniai skverai, z?eldynai – kvartalu? grupei aptarnauti skirtos, kasdieniam ramiam ir aktyviam poilsiui i?rengtos, saugios (tamsiuoju paros metu aps?viestos) teritorijos su vaiku? z?aidimu? aiks?tele?mis, treniruokliu? aiks?tele?mis, senjoru? zonomis; galimos is?skirtine?s – kultu?rine?s atminties paz?enklinimo funkcijos. Vietiniai skverai, z?eldynai i?traukiami i? kvartalus aptarnaujanti? pe?sc?iu?ju?-dviratininku? taku? tinkla?; juose siekiama is?laikyti laidz?iu? dangu? – veju? ir z?eldiniu? plotu? – dominavima?; apz?eldinant, kaip taisykle?, kuriamos atsparios, maz?ai priez?iu?ros reikalaujanc?ios sumede?jusiu? ir daugiamec?iu? z?oliniu? augalu? bendrijos. Naujos ple?tros miesto teritorijoms nustatomas ne maz?esnis nei 1 ha vietinio z?eldyno dydis. Taigi pareis?ke?jo sklypo dalies numatytas Intensyviai naudojamu? z?eldynu? funkcine? zonai skirtas plotas yra daug maz?esnis (yra 0,30 ha) nei numato BP plano rengimo tvarkymo principai.
28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad rengiant nauja? BP galima is?taisyti klaidas, kurios buvo padarytos priimant Vilniaus m. savivaldybe?s teritorijos bendra?ji? plana? iki 2015 m. Z?eldiniu? plotai BP iki 2015 m. buvo nustatyti be teisinio pagrindo. Taigi naujas BP planas pakeis ydinga? sprendini?, kuris numate? z?eldiniu? zona? Žeme?s sklype.
29. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcija tinkamai neišnagrinėjo jo prašymo, neįvertino planavimo atsakymo pagrįstumo, neišsiaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo nustatyta želdinių zona Žemės sklype. Be to, Inspekcija neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą išreikalauti iš Administracijos įrodymus: kvartalo gyventojų prašymus, pasiūlymus dėl gyvenamojo kvartalo atskyrimo nuo verslo, gamybos ir pramonės zonos, įrengiant želdinių zoną.
30. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
31. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas neįvardija, kokios procedūros buvo pažeistos ir ar tokie tariami pažeidimai galėtų būti pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas neturi teisės vertinti rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).
32. Atsakovas teigia, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2019 m. sausio 25 d. raštu, pasinaudojo įstatyme numatyta teise ir apskundė atsakymą Inspekcijai. Inspekcijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog Administracija įvykdė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1387, t. y. panaikino
2018 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. A51-80133/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo pasiūlymą, pakartotinai išnagrinėjo pasiūlymą ir atsakė 2019 m. sausio 25 d. raštu bei nevykdė bendrojo plano planavimo proceso; atsakyme išsamiai ir motyvuotai paaiškintas pasiūlymo nepriimtinumas, atsakymas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, tad Administracija nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų
6.4.2. papunkčio reikalavimų bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat tinkamai vykdė privalomąjį nurodymą. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patvirtino Administracijos rašto pagrįstumą bei motyvavimo pareigos įgyvendinimą, tad laikytina, jog nėra pagrindo abejoti skundžiamo rašto teisėtumu ir pagrįstumu.
33. Atsakovas teigia, kad iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų aišku, jog pareiškėjas siekia pažymėti tai, kad pasiūlymų nagrinėjimas yra priskiriamas prie kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo, ir tai, kad Inspekcija privalo patikrinti, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Atsakovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, jog „<...> patikrinti ar atsakymai į pasiūlymus yra duodamas itin mažas terminas“, nėra argumentai, sudarantys pagrindą abejoti Inspekcijos išvadomis, vertinant Administracijos raštus. Be kita ko, sprendime teismas nurodė, kad „<...> Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nes ji kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje apibrėžtas Inspekcijos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus, t. y. pareiga patikrinti atsakymo argumentavimą, nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams (toks vertinimas atliekamas kitoje teritorijų planavimo stadijoje). Teismo vertinimu, Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos, t. y. patikrino, ar Administracija pakankamai argumentavo savo sprendimą. Atsakovas pažymi, kad pakankamai argumentuotas ginčijamas raštas buvo pateiktas tik po Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pateikto privalomojo nurodymo. Todėl Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, įpareigojo Administraciją argumentuoti sprendimą ir tik po 2019 m. sausio 25 d. sprendimo pateikimo konstatavo, kad Administracija įvykdė privalomąjį nurodymą, jį tinkamai argumentavo, atmesdama pareiškėjo pasiūlymus“. Kaip akcentavo teismas, ginčijamas Administracijos raštas buvo pateiktas tik po Inspekcijos pateikto privalomojo nurodymo, kas rodo, kad pareiškėjo kreipimasis į Inspekciją buvo vertinamas atidžiai ir priimtas sprendimas įpareigoti Administraciją imtis nustatytų veiksmų, kuriuos Administracija ir atliko.
34. Atsakovo manymu, jis tinkamai motyvavo ginčijamą 2019 m. sausio 25 d. raštą. Rengiamo BP sprendiniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl negali būti vertinamas ir nustatytų sprendinių teisingumas bei pagrįstumas. Šiuo atveju Administracija privalo vertinti visus visuomenės (viešuosius) interesus, atsižvelgti į želdynų poreikį bei kitus visuomenės (viešuosius) interesus. Be kita ko, priimdama 2019 m. sausio 25 d. raštą, Administracija veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, todėl laikytina, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti prašymą ir pateikti jam naują atsakymą yra ne tik perteklinis, tačiau ir beprasmis. Pareiškėjo nepasitenkinimas gautu atsakymu, išdėstytu Administracijos rašte, nėra objektyvus pagrindas naikinti teisėtai ir pagrįstai parengtą raštą.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybine? teritoriju? planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepritaria pareiškėjo pozicijai, kad teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo atsakymo – Administracijos rašto – pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti (žr., pvz., 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte ir
102 straipsnyje nustatyta, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra teritorijų planavimas, kuris vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Savivaldybės teritorijų planavimo srityje turi tiek gana plačią administracinę diskreciją, tiek legislatyvinę diskreciją, kuri pasireiškia teisės aktais nustatyta kompetencija tvirtinti norminius teritorijų planavimo dokumentus (pvz., bendruosius planus). Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius, įgyvendinamas savo diskrecijos teisę, yra ribojamas tik pareigos, kurią ne kartą savo praktikoje nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui.
37. Trečiasis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad planavimo organizatoriaus atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinusi ir įvertinusi, ar planavimo organizatorius motyvuotai raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui (žr. 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012). Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai vertino tik tai, ar į pareiškėjo pasiūlymus buvo atsakyta ir ar pateikti atsakymai yra pakankamai motyvuoti, tačiau nevertino pačių atsakymų teisėtumo. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Inspekcijai kilo pareiga patikrinti Administracijos rašto motyvuotumą. Inspekcija laikėsi Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintos tvarkos ir įvertino, ar planavimo organizatorius motyvuotai atsakė pareiškėjui.
38. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, aplinkybės, nurodytos skunde ir apeliaciniame skunde, patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į jo pasiūlymus, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus Inspekcijos ar Administracijos raštus. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsakydamas į apeliacinio skundo teiginius, jog pareiškėjui neaišku, kurioje teritorijų planavimo dokumentų rengimo stadijoje turi būti tikrinamas atsakymų pagrįstumas, paaiškina, kad visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017). Pareiškėjo prašyme išdėstytų motyvų atmetimo atitiktis teisės aktų reikalavimams bus patikrinta prieš tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą; nustačius teisės aktų pažeidimų, bus atsisakoma tokį dokumentą tvirtinti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina, jog nustatytas galiojantis reglamentavimas ir teismų praktikoje suformuotas elgesio mechanizmas pažeidžia pareiškėjos teises ar įstatymo saugumus interesus. Argumentas, kad Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 13 dalyje įtvirtintas terminas priežiūrą atliekančiai institucijai yra pakankamai trumpas, nevertintinas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra keliamas klausimas dėl įstatyme įtvirtintų terminų pagrįstumo ar ilgumo.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad apeliaciniame skunde pakartotinai nurodoma pasiūlymų atmetimo motyvų analizė ir atitiktis teisės aktams. Pažymi, jog pasiūlymai planavimo organizatoriui nėra privalomi, svarbu tik išlaikyti procedūrą ir motyvuotai atsakyti pareiškėjui, t. y. Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik privalo patikrinti, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas. Nagrinėjamu atveju Inspekcija patikrino, ar Administracija pakankamai motyvavo savo atsakymą. Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, įpareigojo Administraciją motyvuoti atsakymą pareiškėjui ir tik po Administracijos rašto pateikimo Inspekcija nustatė, kad Administracija įvykdė privalomąjį nurodymą ir motyvavo pasiūlymų atmetimą.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su argumentu, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 m. užkirto kelią pareiškėjui keisti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą. Be to, toks argumentas nesusijęs su nagrinėjama byla, nes pareiškėjui buvo išaiškinta, jog, vadovaujantis TPVPĮ 25 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundai ar pranešimai dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo teisėtumo nenagrinėjami, jei nuo sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą praėjo daugiau kaip vieneri metai. Kadangi galiojantis BP buvo patvirtintas 2007 m. vasario 14 d., jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o Administracija pagrįstai vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsniu ir siekia teritorijų planavimo dokumentų tęstinumo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
42. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos rašto, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, rengiant naują Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, pareiškėjui priklausančiame žemės sklype numatytą intensyviai naudojamų želdinių zoną sumažinti nuo 50 proc. iki 10–15 proc. sklypo ploto, bei Inspekcijos rašto, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo atmetė pareiškėjo skundą dėl Administracijos rašto, teisėtumo ir pagrįstumo.
43. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
44. Nagrinėjamu atveju Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu
Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1-289 ,,Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2007–2014 metų ataskaitai“, buvo pradėta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo procedūra.
45. Pareiškėjas Administracijos Miesto plėtros departamentui pateikė 2018 m. gegužės 18 d. prašymą (pasiūlymą), kuriame paaiškino, kad, pagal Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., 0,30 ha ploto dalis (t. y. 50 proc.) patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdymų teritorijas. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija neatitiko teisės aktų reikalavimų bei proporcingumo principo, todėl jis prašė, rengiant naująjį BP, želdynų normą sumažinti iki 10–15 proc. sklypo ploto.
46. Administracija 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. A51-80133/18(2.15.1.1-MP3), atsakydama į, be kita ko, 2018 m. gegužės 21 d. gautą pareiškėjo prašymą, informavo pareiškėją, jog į jo pasiūlymus neatsižvelgta.
47. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. spalio 29 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1387, kuriame nurodė nustatęs pažeidimus, vykdant bendrojo plano viešinimo procedūras, ir įpareigojo atsakovą: 1) panaikinti Administracijos 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakymą
Nr. A51-80133/18(2.15.1.1-MP3) į pateiktus planavimo pasiūlymus dėl BP sprendinių;
2) pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymus ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją bei departamentą; 3) nevykdyti BP planavimo proceso iki bus pašalinti anksčiau nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
48. Administracija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 21 d. pasiūlymus, ginčijamu 2019 m. sausio 25 d. raštu
Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3) nusprendė rengiamame naujame BP palikti Žemės sklypo dalyje numatytą želdynų funkcinę zoną intensyviam naudojimui, kadangi gyvenamojo kvartalo gyventojai pageidavo dar galiojančio BP sprendiniuose numatyti šią želdynų zoną, kuri atskirtų esamą gyvenamąjį kvartalą nuo verslo, gamybos ir pramonės zonos (akcentuotas teritorijų planavimo proceso tęstinumas). BP nenumato vystyti naujus gyvenamuosius kvartalus šalia esamo gyvenamojo kvartalo ir (duomenys neskelbtini). BP sprendiniuose užstatymo reglamentai nustatomi funkcinėmis zonomis, priklausomieji želdynai nėra reglamentuojami. Administracija nutarė neatsižvelgti į pareiškėjo pasiūlymus urbanizuoti visą Žemės sklypą, numatyti jame komercinės paskirties objektų teritorijas ir sumažinti ar panaikinti intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritoriją arba sklype nustatyti želdynų plotą pagal priklausomųjų želdynų normą (10–15 proc. bendro sklypo ploto).
49. Pareiškėjas 2019 m. vasario 5 d. skunde Inspekcijai pakartojo savo argumentus dėl priklausomųjų želdynų. Pažymėjo, kad Administracijos rašte nurodyta, jog skirtinguose teisės aktuose su želdynais susijusių sąvokų apibrėžtys skirtinguose teisės aktuose nevienareikšmės, todėl keičiamame BP naudojamos atskirai išdėstytos jų interpretacijos, želdynų funkcines zonas skirstant į intensyviai naudojamų ir ekstensyviai naudojamų. Pareiškėjas pabrėžė, kad nors atsakovas nurodo, jog ginčo Žemės sklypo dalis patenka į intensyviai naudojamų želdynų funkcinę zoną, tačiau nepaaiškinta jo naudojimo paskirtis (pvz., parkas, skveras, atskirasis mokslinės-kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynas). Pagal BP sąvokas, ginčo želdynas galbūt priskirtinas vietiniams želdynams, tačiau naujos plėtros miesto teritorijoms nustatomas ne mažesnis nei 1 ha vietinio želdyno dydis, o intensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai skirta Žemės sklypo dalis yra tik 0,30 ha. Pareiškėjas taip pat teigė, jog jam nesuprantama, kaip ginčo Žemės sklypo dalis gali būti naudojama kasdieniam ramiam ar aktyviam poilsiui, nes greta yra (duomenys neskelbtini), sklypas nėra apaugęs želdiniais. Pasvarstė, kad galbūt kvartalui pakaktų vieno viešojo želdyno vietoj dviejų. Pareiškėjas nesutiko su Administracijos teiginiais apie poreikį atsižvelgti į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kadangi tokiu atveju naujajame BP išliktų ydingas sprendinys, tai būtų nesąžininga.
50. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ginčijamame 2019 m. vasario 28 d. rašte
Nr. 2D-2851 (pirmosios instancijos teismo sprendime rašto data nurodyta klaidingai – 2019 m. vasario 6 d. vietoj 2019 m. vasario 28 d.) konstatavo, kad planavimo organizatorius įvykdė Privalomajame nurodyme suformuluotus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti jį pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Nustatė, kad Administracijos raštas pagrįstas teisės aktų normomis, galiojančio BP sprendiniais ir objektyviais duomenimis, tokiu atsakymu planavimo organizatorius nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų
6.4.2. papunkčio bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
51. Teisėjų kolegija pastebi, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-266-502/2021. Teisėjų kolegija buvo nustačiusi, kad administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021 sprendžiama dėl analogiško reikalavimo kaip ir nagrinėjamoje byloje, pastarojoje byloje siūloma sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją.
52. Administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021 buvo kilęs ginčas dėl Administracijos atsisakymo tenkinti pareiškėjų pasiūlymus, rengiant naująjį BP, jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose tikslinti ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijų funkcinės zonos ribas ir numatyti tokias funkcines zonas, kuriose būtų leistina kitose planavimo stadijose nustatyti sklypo paskirties teritorijų naudojimo būdą su galimybe statyti pastatus, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių naudojimo būdą ir performuoti sklypų ribas, taip pat dėl Inspekcijos atlikto tokio Administracijos atsisakymo vertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. birželio 2 d. sprendimu tenkino apeliacinį skundą ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas, šioje dalyje priėmė naują sprendimą – pareiškėjo (padavusio apeliacinį skundą) skundą tenkinti ir panaikinti Administracijos bei Inspekcijos raštus, įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymus, pateikiant jam motyvuotą atsakymą.
53. Minėtoje administracinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, kurio 37 straipsnyje (ginčui aktuali straipsnio redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 1 d.) įtvirtintos nuostatos dėl pasiūlymų teikimo planavimo organizatoriui ir jų nagrinėjimo. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.
54. Ginčui aktuali iki 2021 m. vasario 1 d. galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo
37 straipsnio 2 dalies redakcija nustatė, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriaus atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).
55. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4 papunktyje, reglamentuojančiame pasiūlymų teikimą ir nagrinėjimą teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešinimo stadijoje: pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu (rekomenduojama pasiūlymų teikimo forma pateikta 1 priede) (6.4.1 p.); visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta (6.4.2 p.); planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; visuomenės dalyvavimo ataskaitą, visuomenės pasiūlymų ir atsakymų į juos kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais planavimo organizatorius teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai (6.4.3 p.).
56. Aiškinant nurodytų teisės normų turinį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepaisant to, jog aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, minėtose teisės normose inter alia (be kita ko) yra nustatytas planavimo organizatoriui privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje (2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ABTĮ redakcijoje – 91 str.) nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., 2012 m. vasario
6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-2253-822/2020). Taigi, nors suinteresuoto asmens pateiktas pasiūlymas dėl bendrojo plano sprendinių planavimo organizatoriui nėra privalomas, tačiau jį planavimo organizatorius turi išnagrinėti ir, jei pasiūlymas nepriimamas, privalo motyvuotai atsakyti, be to, nepriklausomai nuo pasiūlymo priėmimo ar nepriėmimo, asmens pateiktas pasiūlymas turi būti įtrauktas į pasiūlymus apibendrinančią medžiagą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio
31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-135/2008).
57. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai, t. y. konkrečių pasiūlymų atmetimo motyvų turinys jų teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013, 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020, 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad minėta praktika buvo pradėta formuoti taikant dar iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą, pagal kurio 10 straipsnio 5 dalies 2 punktą bendrojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija apėmė ir tikrinimą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje išskiriamas kaip atskira baigiamojo etapo stadija (25 str. 6 d.
3 p.). Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 (2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. D1-985/3D-888 redakcija) patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 7.7 papunktį, dokumento tikrinimo metu, be kita ko, patikrinama, ar dokumentas pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus ir ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai.
58. Akcentuotina, kad minėtos nuostatos iš esmės įtvirtina du galimus planavimo organizatoriaus elgesio modelius gavus visuomenės pateiktus pasiūlymus: jiems pritarti (visiškai ar iš dalies į juos atsižvelgti, atitinkamai pakoreguojant teritorijų planavimo dokumentą) arba motyvuotai atmesti. Pagal aptartą ginčui aktualų teisinį reguliavimą, prieš priimdamas sprendimą dėl gautų visuomenės pasiūlymų, planavimo organizatorius juos privalo išnagrinėti, apsvarstyti ir įvertinti kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju, o priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatoriaus atsakyme turi būti išsamiai nurodomos pasiūlymų nepriimtinumo (nepagrįstumo) priežastys. Tai suponuoja planavimo organizatoriaus pareigą atlikti išsamų ir visapusišką gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, o jeigu gauti pasiūlymai atmetami – raštu (arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje) nurodyti šiuos pasiūlymus pateikusiems asmenims aiškius ir išsamius pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) lėmusius motyvus. Įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui.
59. Kitaip tariant, nors planavimo organizatorius, gavęs nurodytus pasiūlymus, turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti, visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo procedūra negali būti vykdoma tik formaliai ir planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų negali būti grindžiami išimtinai tik planavimo organizatoriaus diskrecijos teise tokiems pasiūlymams pritarti arba juos atmesti, visiškai nepaaiškinant atitinkamo sprendimo priėmimo motyvų. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino. Priešingas minėtų nuostatų aiškinimas iš esmės neatitiktų visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese esmės ir neužtikrintų galimybės suinteresuotiems asmenims tinkamai pasinaudoti įstatymuose bei kituose teisės aktuose jiems garantuojamomis teisėmis teritorijų planavimo procese.
60. Be to, pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu nurodyti pasiūlymai yra būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus teritorijų planavimo procedūros eigoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-201/2009). Visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų teikimas ir nagrinėjimas yra svarbi su teritorijų planavimo viešumo principo įgyvendinimu susijusi procedūra. Todėl siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai baigiamasis teritorijų planavimo proceso dokumentas yra norminis administracinis aktas, kuriam ABTĮ nustatyta speciali apskundimo tvarka ir ribotas subjektų, galinčių inicijuoti tokių aktų teisėtumo patikrą, ratas. Be to, išsamių visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvų pateikimas kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimo stadijoje inter alia sudaro prielaidas sklandžiam teritorijų planavimo procesui sekančiose stadijose.
61. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teikė pasiūlymą Administracijai dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo, siekdamas, jog būtų patikslintos ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijų funkcinės zonos ribos, kiek jos numatytos Žemės sklypo teritorijoje. 2018 m. gegužės 21 d. gautame prašyme pareiškėjas tvirtino, kad galiojančiame BP ir rengiamame BP intensyviam naudojimui įrengiama želdynų funkcinė zona sudaro 50 proc. Žemės sklypo ploto, todėl yra neproporcingo dydžio. Pareiškėjas tokią poziciją grindė tuo, kad minėti želdynai priskiriami priklausomųjų želdynų kategorijai, minimai Želdynų įstatyme, todėl šiuo atveju taikytinas želdynų normavimas. Kadangi Žemės sklypas pagal galiojantį BP priskirtas prie paslaugų zonos, jame galimi šie žemės naudojimo būdai: komercinės paskirties objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o pagal naudojimo būdą nustatyta želdynų norma – 10 proc.
62. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Administracija ginčijamame rašte tinkamai motyvavo atsisakymą tenkinti pareiškėjo pasiūlymą. Administracijos rašte pateikti pareiškėjo pasiūlymų atmetimo motyvai neatitinka šio sprendimo
53–60 pastraipose išdėstytų reikalavimų, kadangi jie pernelyg abstraktūs ir neatliepia pareiškėjo nurodytų argumentų dėl pateiktų pasiūlymų. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 21 d. prašyme nurodė nesutinkantis, kad 50 proc. Žemės sklypo ploto ir toliau būtų priskiriama intensyviai naudojamų želdinių zonai, ir prašė sumažinti želdinių plotą, tačiau Administracijos rašte nepasisakyta dėl konkretaus intensyviam naudojimui įrengiamos želdynų funkcinės zonos dydžio. Atsakovas abstrakčiai pažymėjo, kad, rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, būtina įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei kad BP sprendiniuose priklausomieji želdynai nėra reglamentuojami, bet nepaaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo nustatyta būtent 0,30 ha dydžio želdynų funkcinė zona Žemės sklype, kodėl šis dydis negali būti keičiamas. Pastebėtina, kad galiojantis BP buvo patvirtintas Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu, tačiau iš Administracijos rašto turinio nematyti, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo pasiūlymą, ištyrė per laikotarpį iki 2018 m. gegužės 21 d. prašymo gavimo galbūt įvykusius pokyčius, įskaitant teisinio reglamentavimo pokyčius. Aplinkybė, kad tapatus sprendinys yra numatytas galiojančiame BP, savaime neatleidžia atsakovo nuo anksčiau minėtos pareigos išsamiai motyvuoti teritorijų planavimo proceso metu priimamus sprendimus. Iš pareiškėjo 2019 m. vasario 5 d. skundo Inspekcijai turinio matyti, jog atsisakymo priimti pateiktus pasiūlymus motyvai jam nebuvo visiškai suprantami (pvz., pareiškėjas spėlioja, kokie teisės aktai taikytini nustatant želdynų funkcinę zoną, jis abejoja deklaratyviais atsakovo teiginiais, jog dar rengiant galiojantį BP gyvenamojo kvartalo gyventojai būtent Žemės sklype pageidavo želdynų zonos, ypač atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas iki šiol tėra „plynas laukas“, be jokių želdinių). Išanalizavus Administracijos rašto turinį, laikytina, kad minėti neaiškumai pareiškėjui kilo pagrįstai.
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, nepakankamai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentams, pakartodamas jų teiginius procesiniuose dokumentuose bei ginčijamuose raštuose, tačiau nepateikė jokios išsamesnės Administracijos ir Inspekcijos raštų turinio analizės. Teismas, pabrėždamas, kad pareiškėjas privačius interesus kelia aukščiau viešojo intereso į kraštovaizdžio, gamtos išteklių apsaugos ir racionalaus naudojimo greta gyvenamosios vietos užtikrinimą (Administracijos rašte viešieji interesai minimi tik netiesiogiai, užsimenant apie gyventojų išreikštą pageidavimą), nepateikė nuorodos į jokius atsakovo argumentus, kodėl minėtam viešajam interesui užtikrinti būtina 0,30 ha dydžio Žemės sklypo dalis, nors pareiškėjas 2018 m. gegužės 21 d. prašymą (pasiūlymą) teikė būtent dėl numatomos želdynų funkcinės zonos dydžio. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracija ir Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta.
64. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl konstatuodamas, kad Administracijos raštas atitinka tokiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir todėl Inspekcija pagrįstai atsisakė įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 25 d. raštą Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3) ,,Dėl bendrojo plano keitimo pasiūlymų“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. vasario 28 d. raštą Nr. 2D-2851 ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo į pateiktus pasiūlymus dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių“ bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan