Byla Nr. 1-702-1083/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12879-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, 

sekretoriaujant Laurai Levickienei,

dalyvaujant: prokurorei L. L.,

kaltinamajam N. G., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį

nustatė:

1.       N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. 2021 m. balandžio 24 d. apie 16.53 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 17.01 val. jam buvo nustatytas 2,33 ‰ girtumas, o 17.16 val. – 2,45 ‰ girtumas).

2.       Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1.                      Kaltinamasis N. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet tai galėjo būti 2021 m. balandžio 24 d. Tądien apie 13–14 val. su draugu nuvyko į (duomenys neskelbtini) sodus. Į sodus nuvyko automobiliu „Chrysler Voyager“, gali būti, kad šio automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Soduose vartojo alkoholį. Su draugu išgėrė 0,7 litro viskio ir 0,5 litro brendžio. Apie 16 val. baigė gerti alkoholį ir jis (kaltinamasis) nutarė važiuoti į namus. Tuo metu jis jautėsi apsvaigęs ir žinojo, kad draudžiama neblaiviam vairuoti, kad dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu gali būti konfiskuotas automobilis ir atimta teisė vairuoti. Taip pat jis suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio ir apsvaigimo. Tačiau jam reikėjo grįžti į namus ir tuo metu apie pasekmes nepagalvojo, todėl minėtu automobiliu išvažiavo į namus. Automobiliu važiavo vienas, draugas liko sode. Pakeliui į namus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie policijos komisariato, jį sustabdė policijos pareigūnai. Sustojęs jis (kaltinamasis) policijos pareigūnams iškart pasakė, kad yra neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu policijos pareigūnai du kartus patikrino jo girtumą, pirmą kartą jam buvo nustatytas 2,33 ‰ girtumas, o antrą kartą – 2,45 ‰ girtumas. Su tokiais patikrinimo rezultatais sutiko, į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo nevyko. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Supranta tokio savo neatsakingo poelgio pasekmes, t. y. kad dėl tokio jo poelgio galėjo nukentėti kiti asmenys. Automobilis „Chrysler Voyager“ yra draugo S. T.. Šį automobilį jis iš S. T. pasiskolino darbui prieš kelias dienas (galimai prieš dvi dienas) iki aptariamo įvykio. S. T. nebuvo žinoma apie tai, kad jis (kaltinamasis) automobilį vairuos būdamas neblaivus. Norėtų, kad automobilis nebūtų konfiskuotas ir liktų savininkui, jis (kaltinamasis) galėtų sumokėti pusę automobilio vertės. Taip pat jis (kaltinamasis) turi teisę vairuoti transporto priemones, ši teisė jam nėra atimta, bet 2011 metais vagystės metu jis prarado vairuotojo pažymėjimą ir po to naujo vairuotojo pažymėjimo neįgijo, nes jam nebuvo poreikio dažnai vairuoti automobilį. Šiuo metu teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, todėl prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui. Palaiko savo mamos prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Santykiai su mama yra artimi, jiedu dažnai bendrauja telefonu ir susitinka, dažnai pasitaria.

2.2.                      Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis N. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tuojau pat davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis N. G. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (130 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3.                      Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1.                      liudytojo (policijos pareigūno) R. B. tarnybiniu pranešimu ir parodymais apie tai, kad 2021 m. balandžio 24 d. apie 16.53 val. dirbdamas su kolega A. R. gavo pranešimą, jog nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Šį automobilį sustabdė ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo N. G.. Pastarasis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, paaiškino, kad dokumento neturi, nes jį prarado ir naujo neišsiėmė. Alkoholio kiekio matuokliu 17.01 val. N. G. buvo nustatytas 2,33 ‰ girtumas, o 17.16 val. – 2,45 ‰ girtumas. N. G. su tikrinimo rezultatais sutiko ir pasirašė neblaivumo nustatymo akte (8, 54–55 b. l.);

2.3.2.                      liudytojo S. T. parodymais apie tai, kad N. G. yra jo draugas. 2021 m. balandžio 22 d. N. G. paprašė paskolinti darbui automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam žinoma, kad N. G. užsiima medienos dirbinių gamyba. Jis paskolino N. G. minėtą automobilį ir sutarė, kad automobilį N. G. grąžins 2021 m. balandžio 26 d. Automobiliu N. G. leido naudotis pasitikėjimo pagrindu. 2021 m. balandžio 26 d. jam paskambino N. G. ir pasakė, kad 2021 m. balandžio 24 d. jis vairavo jo (liudytojo) automobilį būdamas neblaivus, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir automobilis yra paimtas. Toks N. G. elgesys jį labai papiktino, nes jei būtų žinojęs, kad N. G. taip pasielgs, nebūtų skolinęs savo automobilio. Automobilį paskolino nepagalvojęs apie tai, kad N. G. gali jį vairuoti girtas ir jis pats (liudytojas) nieko nežinojo apie tai, kad N. G. girtas juo važiuos (60–61 b. l.);

2.3.3.                      įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos paimtas automobilis ir jo raktelis (9–15 b. l.);

2.3.4.                      neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2021 m. balandžio 24 d. 17 val. N. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę N. G. eiti tiesia linija – pėda po pėdos, o taip pat stovėdamas pataikyti pirštu į nosį (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 17.01 val. pirmojo tikrinimo metu N. G. buvo nustatytas 2,33 ‰ girtumas, 17.16 val. antrojo tikrinimo metu – 2,45 ‰ girtumas (16 b. l.);

2.3.5.                      alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukomis ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijomis, iš kurių matyti, kad 2021 m. balandžio 24 d. 17.01 val. N. G. buvo nustatytas 2,33 ‰ girtumas, o 17.16 val. – 2,45 ‰ girtumas (17–20 b. l.);

2.3.6.                      duomenimis apie automobilį ir automobilio registracijos liudijimo kopija, iš kurių matyti, kad automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra S. T. (31–33 b. l.);

2.3.7.                      VšĮ „Emprekis“ pažyma apie automobilio vidutinę kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, kad 2021 m. balandžio mėnesį kaltinamojo N. G. vairuoto automobilio „Chrysler Voyager“ vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1980 Eur (su PVM) (35 b. l.).

2.4.                      Kaltinamajam N. G. nustatytas girtumas (2,33 ‰ ir 2,45 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis N. G. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai kaltinamasis N. G. iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis N. G. padarė veikdamas tyčia.

2.5.                      Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis N. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

2.6.                      Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1.                      2021 m. liepos 5 d. teisme buvo gautas kaltinamojo N. G. mamos D. G. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (D. G.) atsakomybei (145 b. l.).

3.2.                      BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3.                      Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. G. ir laiduotoja D. G. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės padėti sūnui (palaikyti jį) ir daryti jam teigiamą įtaką, jog sūnus nebepasielgtų taip pat, kad jis nebedarytų naujų teisės pažeidimų. Ji sutinka būti savo sūnaus laiduotoja. Teigiamą įtaką ji savo sūnui darytų pokalbių metu, nes ji pati yra prieš alkoholio vartojimą. Nurodė, kad ji ir kaltinamasis gyvena tame pačiame mieste, (duomenys neskelbtini), netoli vienas nuo kito (nuo jos namų iki kaltinamojo namų yra apie 15 minučių pėsčiomis atstumas). Jiedu (kaltinamasis ir laiduotoja) matosi pakankamai dažnai (maždaug kas 3 dienas), taip pat dažnai susiskambina telefonu. Jie yra artimi, kaltinamasis jai padeda, nes ji gyvena viena, o kiti vaikai gyvena ne (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis N. G. yra vienintelis artimas jos pagalbininkas. Pastarasis konsultuojasi su ja svarbiais klausimais ir, jos manymu, atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Anksčiau kaltinamasis N. G. nėra vairavęs automobilį būdamas neblaivus, jai nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamojo N. G. padarytą veiką ji sužinojo iš paties kaltinamojo, kitą dieną – sūnus jai apie tai pasisakė telefonu, o po to, lygtai tą pačią dieną, atvažiavo pas ją į namus. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, jiedu apie tai kalbėjo – ji barė sūnų dėl tokio jo poelgio, po įvykio sūnus tapo labiau susirūpinusiu ir susimąsčiusiu, jo nuotaika slogesnė. Kaltinamasis N. G. su ja (laiduotoja) elgiasi mandagiai ir pagarbiai, jiedu niekada nėra susipykę. Jis nevartoja alkoholio jos akivaizdoje, nes žino jos požiūrį į alkoholio vartojimą. Mano, kad ji yra autoritetas savo sūnui. Jos pačios požiūris tiek į asmenis, vartojančius alkoholį, tiek į asmenis, vairuojančius automobilius būnant neblaiviais, yra neigiamas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (64–69, 71, 146–147 b. l.). Pasak pačios laiduotojos D. G., jos sveikata yra gera, sveikatos būklė netrukdys jai būti sūnaus N. G. laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo mamos D. G. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam N. G..

3.4.                      Kaltinamasis N. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, suprato tokio savo poelgio pasekmes. Be to, kaltinamasis N. G. neteistas; jis baustas administracine tvarka, taip pat už KET pažeidimus, tačiau paskutinį administracinį nusižengimą jis padarė pakankamai senai – 2019 m. lapkričio 2 d., ir anksčiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin pavojingi ar šiurkštūs; jis dirba (vykdo individualią veiklą); neregistruotas priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitose (93, 96–120, 124–125 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamojo N. G. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis N. G. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5.                      Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (ji gyvena viena; dirba ir jos vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 700 Eur; turi nuosavo namo dalį, kur ir gyvena; automobilio neturi; papildomų pajamų iš turimo turto negauna; finansinių įsipareigojimų neturi), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį N. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos D. G. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6.                      Svarbu tai, kad aukštesnės instancijos teismai laikosi tokios nuomonės, jog vien tik administracinis baustumas nesudaro kliūties pirmą kartą teisiamą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-879/2019) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) atleido asmenį, kuris per paskutinius 5 metus ne kartą buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat ir už netinkamą elgesį viešoje vietoje (už veikas, panašias į kaltinime jam inkriminuotą veiką). Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo N. G. administracinis baustumas už anksčiau padarytus KET pažeidimus negali būti kliūtimi atleisti kaltinamąjį N. G. nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.7.                      BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4.       Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1.                      BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 2811 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2.                      Šiuo atveju kaltinamasis N. G. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones (kaltinamasis turi teisę vairuoti transporto priemones ir byloje nėra duomenų apie tai, kad ši teisė jam būtų atimta; 104 b. l.). Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam girtumas. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

4.3.                      Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis N. G. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat už KET pažeidimus. Byloje nėra duomenų apie dalies anksčiau jam paskirtų nuobaudų įvykdymą (nesumokėtų baudų suma siekia 288 Eur)). Kaltinamasis neteistas. Jis anksčiau nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį (nustatytas vidutinis, bet artimas sunkiam girtumas), draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas trumpesniam už įstatyme numatytą tokios poveikio priemonės termino vidurkį, t. y. 2 metams 6 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų). Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.

4.4.                      2021 m. balandžio 27 d. nutarimu kaltinamajam N. G. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (88–89 b. l.). Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2021 m. balandžio 27 d.

5.       Turto konfiskavimas

5.1.                      Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2.                      Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3.                      Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje teisės normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4.                      Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis N. G. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat už KET pažeidimus, jis įvykdęs ne visas jam paskirtas administracines nuobaudas ir anksčiau jam taikytos poveikio priemonės – administracinės nuobaudos, nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos, susijusios su KET pažeidimu, padarymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam N. G. būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

5.5.                      Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad kaltinamojo N. G. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis priklauso ne jam, o kitam asmeniui – S. T. (31–33 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu transporto priemonės savininkas S. T. parodė, kad savo automobilį kaltinamajam jis paskolino prieš dvi dienas iki aptariamo įvykio ir perduodamas automobilį kaltinamajam nežinojo, jog vairuodamas jo automobilį kaltinamasis N. G. padarys veiką, už kurią gresia transporto priemonės konfiskavimas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. G. patvirtino, jog automobilio savininkui nebuvo žinoma apie tai, kad jis (kaltinamasis) automobilį vairuos būdamas neblaiviu. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliekamas jo savininkui S. T. (28–29 b. l.), o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. G. nurodė, kad jis galėtų sumokėti dalį automobilio vertės – 800 Eur. Tačiau atsižvelgiant į visas pirmiau jau paminėtas aplinkybes (nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jam nustatytą girtumo laipsnį, galiojančias administracines nuobaudas ir kt.), o taip pat į paties automobilio vertę, teismas nemato pagrindo išieškoti (konfiskuoti) tik dalį automobilio vertės. Tokiu būdu iš kaltinamojo N. G. išieškoma (konfiskuojama) visa vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje atitinkanti pinigų suma (su PVM) – 1980 Eur (35 b. l.) (BK 72 straipsnio 5 dalis).

6.       Kiti klausimai

6.1.                      Kaltinamajam N. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (88–89 b. l.), paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2.                      Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentas – automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo raktelis ir registracijos liudijimas, grąžinti transporto priemonės savininkui S. T. (28–29 b. l.), paliekami S. T..

6.3.                      Byloje valstybė patyrė išlaidas už automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo N. G. neišieškomos.

6.4.                      Civilinio ieškinio byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

N. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. G. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti N. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 27 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš N. G. valstybei išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Chrysler Voyager“ vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą (su PVM) – 1980 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

N. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentą – automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo raktelį ir registracijos liudijimą, grąžintus S. T., palikti S. T..

Išaiškinti N. G., jog automobilio vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą jis turi sumokėti visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie automobilio vidutinę rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti N. G., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas        Marius Jankauskas