Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-06-22][nuasmeninta nutartis dėl teismingumo byloje][T-63-2017].docx
Bylos nr.: T-63/2017
Bylos rūšis: Dėl bylos teismingumo (specialioji kolegija)
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
VĮ Registrų centro Alytaus filialas 149952323 trečiasis asmuo
Kategorijos:

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-63/2017

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00656-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

                                                 

NUTARTIS

 

2017 m. birželio 13 d.

Vilnius

 

 

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras Alytaus filialui dėl atsisakymo išduoti sutikimą pripažinimo neteisėtu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto panaikinimo,

n u s t a t ė:

Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 1SS-1707(8.5.); pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą išduoti sutikimą V. S. dėl ūkinių statinių: tvarto, priestato, sandėlio (daržinės), sandėlio, ūkinio pastato, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), statybos ir jų registravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre; pripažinti V. S. teisę statyti ir registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre minėtus ūkinius statinius gyvenamojo namo priklausinius be žemės savininko Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo.

Ieškovė nurodė, kad nuo 1993 m. liepos 8 d. ieškovės vardu yra registruota jos nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie gyvenamojo namo jos faktiškai naudojamoje namų valdoje yra įvairiu metu ieškovės pastatyti šeši ūkiniai pastatai, kurių statyba užbaigta ir atlikti pastatų kadastriniai matavimai. Įsigijus nuosavybėn gyvenamą namą, prie jo pagal techninės inventorizacijos bylą ieškovei buvo skirtas 15 arų namų valdos žemės sklypas, už kurį buvo sumokėta investiciniais čekiais, tačiau žemės pirkimo procedūra nebuvo baigta, notarinė sutartis nesudaryta. Eilėje dokumentų valstybinės institucijos, konkrečiai ir Varėnos žemėtvarkos skyrius, yra užfiksavę, kad jos faktiškai naudojama namų valda yra didesnė bei nurodyta techninės apskaitos byloje (15 arų) ir planuojama jai suformuoti parduodamą namų valdos sklypą pagal faktinį naudojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialui dėl atsisakymo išduoti sutikimą pripažinimo neteisėtu, rašto panaikinimo, teisės statyti pripažinimo, atsisakė priimti, kaip neteismingą administraciniam teismui.

Ieškovė 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi į atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių dėl sutikimo registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius pastatus, kadangi tokio sutikimo pareikalavo VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (2.17.6)R7-495, nes statiniai yra valstybinėje žemėje.

Šiuo metu susiklosčiusi tokia situacija, kad faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas ieškovei neparduodamas motyvuojant tuo, jog neregistruota nuosavybės teisės į ūkinius statinius, o ūkinių statinių neregistruoja dėl to, kad jai nuosavybės teisėmis žemės sklypas nepriklauso ir valstybės institucija, įgyvendinanti valstybės teises į žemę, neduoda sutikimo registruoti (statyti) jos ūkinius statinius.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymą išduoti sutikimą V. S. dėl ūkinių statinių: tvarto 211m, priestato1i1p, sandėlio (daržinės) 311ž, sandėlio 4I1ž, ūkinio pastato 6I1ž, garažo 5I1ž, esančių (duomenys neskelbtini), statybos ir jų registravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 1SS-1707-(8.5.). Taip pat teismas pripažino V. S. teisę statyti ir registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre minėtus ūkinius statinius be žemės savininko – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad ieškovė V. S. prie nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamoje valstybinėje žemėje, pastatė šešis ūkiniuos pastatus. Šiuo metu yra atlikti pastatų kadastriniai matavimai, 2015 m. vasario 19 d. priimta deklaracija apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1. Žemė, ant kuris stovi gyvenamasis namas ir minėti 6 ūkiniai pastatai priklauso valstybei, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. VĮ Registrų centras 2016 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (2.17.6)R7-495, kuriame nurodė, kad minėtų statinių statybai būtina turėti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinį sutikimą, kuris pateiktoje 2015 m. gruodžio 19 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1 turi būti įrašytas kaip statybą leidžiantis dokumentas.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 1SS-1707(8.5) informavo ieškovę, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, Nacionalinės žemės tarnybos veiklos sritimis nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą ar išduoti sutikimus įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre atskiru pagrindiniu daiktu. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valdydama valstybinę žemę patikėjimo teise ir atsisakydama duoti ieškovei sutikimą įregistruoti valstybinėje žemėje pastatytus ūkinius statinius, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis administracinius sprendimus, kuris yra vienašalis sandoris. Nagrinėjamoje byloje atsakovė sutikimo įregistruoti statinius ieškovei nedavė, tačiau priešingu atveju, jeigu toks sutikimas būtų duotas, jo pagrindu būtų patvirtinta deklaracija, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti statiniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, visus šiuos veiksmus atlieka viešojo administravimo subjektai, kadangi susiklosto teisiniai statytojo ir viešojo administravimo subjektų santykiai, kurie yra reglamentuojami administracinės teisės normų. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar ši byla yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui.

konstatuoja:

              Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

              Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybinės žemės patikėjimo teisės vienu iš subjektų (patikėtinių) yra Nacionalinė žemės tarnyba – dėl visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

              Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė V. S. 2016 m. gegužės 10 d. prašymu prašė išduoti rašytinį sutikimą dėl statybos jos naudojamoje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pastatytų ūkinių pastatų, kas suteiktų jai teisę registruoti nuosavybės teises į ūkio pastataus. Savo prašyme ieškovė nurodė, kad šio sutikimo reikalauja VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (2.17.6)R7-495. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 1SS-1707(8.5.) informavo ieškovę, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, Nacionalinės žemės tarnybos veiklos sritims nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą ar išduoti sutikimus įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre atskiru pagrindiniu daiktu.

              Kaip nurodoma Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje, nagrinėjamu atveju, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, apeliaciniame skunde pažymi, kad jeigu asmeniui valstybinės žemės sklypas nebuvo suteiktas naudotis pagal teisės aktų ar administracinių aktų nuostatas, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu, toks asmuo šiame žemės sklype savavališkai pastatęs naują (rekonstravęs esamą) statinį ir jį naudojantis, vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta nuostata, laikytinas asmeniu, savavališkai užėmusiu valstybinę žemę.

              Specialioji teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 1 d. nutartyje Nr. T-140/2014 yra nurodžiusi, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, priimdama atsisakymą išduoti sutikimą įregistruoti pastatytus statinius veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl ginčas laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

              Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ir aptariamuoju atveju byla pagal ieškovės V. S. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras Alytaus filialui dėl atsisakymo išduoti sutikimą pripažinimo neteisėtu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto panaikinimo, yra nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

           Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras Alytaus filialui dėl atsisakymo išduoti sutikimą pripažinimo neteisėtu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto panaikinimo, Kauno apygardos teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

                            Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

 

 

L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Janina Januškienė

             

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas

Egidijus Laužikas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Dainius Raižys