Civilinė byla Nr. e2-1636-933/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01489-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.14.6; 2.6.2.1; 2.6.8.9
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,
sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui R. B.,
atsakovės atstovui advokatui S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ dėl minimalių nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 9 072 Eur minimalius nuostolius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti statinio projekto ir statinio ekspertizės paslaugas iki 2019-12-31. Paslaugų sutartyje nustatytu terminu atsakovė nesuteikė, todėl atsakovei buvo išstatyta sąskaita faktūra serija FTT Nr. 20065 dėl 9 072 Eur minimalių nuostolių (0,2 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2020-01-01 iki 2020-09-08 (252 dienas)) apmokėjimo. Atsakovei pareigą sumokėti ieškovei nustatyto dydžio minimalius nuostolius neįvykdžius savo įsipareigojimų nustato sutarties specialiosios dalies 9.4 punktas ir bendrosios dalies 11.5 punktas.
1.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (e. b. 1 t. 1-3 b. l.).
2. Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2021-01-05 sprendimu už akių ieškovės ieškinį atsakovei tenkino visiškai – priteisė 9 072 Eur minimalius nuostolius (netesybas), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 072 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės, priteisė Lietuvos Respublikai (valstybei) 204 Eur žyminį mokestį iš atsakovės (e. b. 1 t. 9-11 b. l.).
3. Atsakovė teikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad (dėstomi tik argumentai dėl bylos esmės):
3.1. Rašte nurodoma, kad vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 11.1 punktu, „prašome Jūsų inicijuoti sąskaitos išrašymą UAB „Ekspertika“ nuo vėluojamų paslaugų vertės 18 000 Eur 0,2 procento dydžio delspinigių (delspinigių suma 9 072 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2020-01-01 iki 2020-09-08 pagal pridedamus dokumentus“. Sąskaitos dalyje „paslaugos pavadinimas“ užfiksuota: „Iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai pagal 2019-11-21 sutarties Nr. SK-155 bendrosios dalies 11.1 p.“. Sutarties specialiosios dalies 9.1 punkte nustatyta, kad: „Sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte nurodytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis yra 0,2 % už dieną“, o sprendimo nurodytame sutarties specialiosios dalies 9.4 punkte yra numatyti 2 % delspinigiai nuo nesuteiktų paslaugų, kurių teikimo trūkumai neištaisyti, vertės už kiekvieną uždelstą dieną.
3.2. Kauno apylinkės teismas, ištyręs sąskaitą ir raštą, nustatė, kad: „Kreditorės pareiškime nurodyta 9 072 Eur skolos suma yra apskaičiuota vadovaujantis 2019-11-11 šalių sudarytos Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties specialiosios dalies 9.1 punktu, kuriame numatyti šalių iš anksto sutarti minimalūs nuostolių dydžiai. Atsižvelgiant į paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutarties 11.1 punktą, šie šalių sutarti minimalūs nuostoliai savo esme atitinka netesybas (delspinigius).
3.3. Sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte nustatyta, jog: „Per sutarties specialiosios dalies 7 punkte (7.2/7.3 p.) nurodytą terminą pavėlavus ištaisyti paslaugų teikimo ir/ar prekių trūkumus <...> teikėjas moka pirkėjui nuo 0,05 iki 0,2 % dydžio (konkretus dydis nurodomas sutarties specialiojoje dalyje) nuo paslaugų (ir/ar prekių), kurių trūkumai neištaisyti kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną/valandą (taikoma priklausomai nuo to, kaip įsipareigojimo terminas yra skaičiuojamas sutarties specialiojoje dalyje), šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, kurių sumokėjimas neatleidžia teikėjo nuo pareigos atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius teikėjui nevykdant arba netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, susijusius su paslaugų trūkumų šalinimų (ir/ar prekių) garantija“. 0,2 procento dydžio delspinigiai pagal sutarties bendrosios dalies 11.1 punktą, sutarties specialiosios dalies 9.1 punktą negali būti skaičiuojami ir priteisiami iš atsakovės ieškovės naudai, nes sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte reglamentuojama atsakovės atsakomybė už paslaugų trūkumų neištaisymą per sutarties specialios dalies 7 punkte nustatytą terminą, bet ne atsakovės atsakomybė už paslaugų suteikimą, pažeidus sutartyje nustatytą terminą. Sutarties specialiosios dalies 7 punkte nėra nustatytas paslaugų trūkumų ištaisymo terminas. Byloje nėra sutarties šalių pasirašyto paslaugų perdavimo-priėmimo akto (sutarties specialiosios dalies 3.7 punktas), o tuo pačiu ir įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovė ieškovei suteikė paslaugas ieškinyje nurodytu laiku (2020-09-08).
3.4. Sutarties bendrosios dalies 11.5 punkte nustatyta, kad: „Jeigu buvo nesuteiktos paslaugos, kurias dar galima suteikti, ar paslaugų teikimo trūkumus galima ištaisyti, teikėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per specialiojoje dalyje numatytą terminą nuo pirkėjo raštiškų pastabų ir/ar pretenzijų pateikimo suteikti nesuteiktas paslaugas arba ištaisyti paslaugų suteikimo trūkumus. Teikėjas, per nurodytą terminą nesuteikęs paslaugų arba neištaisęs jų teikimo trūkumų, moka pirkėjui sutarties specialiojoje dalyje nurodytą sumą/procentą nuo nesuteiktų paslaugų ar paslaugų, kurių teikimo trūkumai neištaisyti kainos be PVM šalių iš anksto susitartų minimalių nuostolių už kiekvieną uždelstą dieną“. 2 procentų dydžio delspinigiai pagal sutarties bendrosios dalies 11.5 punktą, sutarties specialiosios dalies 9.1 punktą negalėtų būti skaičiuojami ir priteisiami iš atsakovės ieškovės naudai, nes: sutarties specialiojoje dalyje nėra numatytas sutarties bendrosios dalies 11.5 punkte minimas terminas, t. y. terminas „nuo Pirkėjo raštiškų pastabų ir/ar pretenzijų pateikimo suteikti nesuteiktas paslaugas arba ištaisyti paslaugų suteikimo trūkumus“. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovei buvo įteiktos kokios nors ieškovės raštiškos pastabos ar pretenzijos dėl nesuteiktų arba nekokybiškai suteiktų paslaugų. Sutarties specialiosios dalies 9.4 punkte nustatyta, kad: „sutarties bendrosios dalies 11.5 punkte numatytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis 2 % nuo nesuteiktų paslaugų, kurių teikimo trūkumai neištaisyti, vertės už kiekvieną uždelstą dieną“. Sutarties bendrosios dalies 11.5 punkte taip pat nėra reglamentuojama atsakovės atsakomybė už paslaugų suteikimą, pažeidus sutartyje nustatytą terminą.
3.5. 2020-10-16 atsakovės rašte „Dėl delspinigių skaičiavimo“ taip pat išdėstyti nesutikimo su reikalavimu mokėti delspinigius motyvai.
3.6. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2020-12-03. Delspinigiai už 252 uždelstas dienas suteikti paslaugas skaičiuoti nuo 2020-01-01 iki 2020-09-08. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo už pradelstas 153 dienas nuo 2020-01-01 iki 2020-06-02 pareikštas, praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
3.7. Kauno apylinkės teismas paliko nenagrinėtą ieškovės pateiktą pareiškimą ir panaikino teismo įsakymą, inter alia konstatavęs, kad: „kreditorės prašomi priteisti delspinigiai – 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną – viršija MAKSVPĮ nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, todėl laikytina, kad pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto leistinumo reikalavimo“. Pagal sutartį teikiamų paslaugų vertė – 18 000 Eur (be PVM), o delspinigiai, sudaro daugiau nei 50 procentų visos paslaugų vertės.
3.8. Sutarties įvykdymas užsitęsė ne dėl atsakovės kaltų veiksmų. 2020-03-12 atsakovės raštai ieškovei įrodo, kad sutarties įvykdymas užsitęsė, nes statinio ekspertizei nebuvo pateiktas pilnos dokumentacijos Darbo projektas su projekto ekspertizės akte išvardintais trūkstamais duomenimis, ištaisytomis klaidomis ir nesutapimais atskiruose projekto dokumentuose. Dėl to atsakovė pažymėjo, kad ji neturi galimybės palyginti Darbo projekto sprendinius su Techninio projekto sprendiniais. 2020-03-18 ieškovės raštas atsakovei ir 2020-03-24 atsakovės raštas Nr. 20/038 ieškovei įrodo, kad ieškovė pakeitė sutartimi nustatytą ekspertizės atlikimo užduotį, ją papildydama nurodymu atlikti „pažeidimų ištaisymo kiekių žiniaraščių parengimą, pažeidimų bei nekokybiškai atliktų darbų ir nekokybiškų panaudotų produktų pakeitimo kaštų (statybinės vertės) nustatymą“. Dėl to atsakovei teko skirti papildomus resursus, pakartotinai važiuoti ir atlikti statinio apžiūrą, papildyti statinio ekspertizės aktą SE19-/05-03. Ieškovė papildė ekspertizės užduotį po to, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigaliojo karantinas dėl COVID-19 ligos (karantinas galiojo nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16). 2020-03-24 raštu Nr. 20/38 atsakovė informavo ieškovę, kad: „Atsižvelgiant į paskelbtą karantiną ir į tai, kad šį tyrimą atliekantys ekspertai yra padidintos rizikos grupėje, darbus galėsime tęsti tik paskelbus karantino pabaigą“ (e. b. 1 t. 18-26 b. l.).
4. Ieškovė teikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad (dėstomi tik argumentai dėl ginčo esmės):
4.1. Paslaugų sutartyje nustatytu terminu atsakovė nesuteikė, todėl atsakovei buvo išrašyta sąskaita faktūra serija FTT Nr. 20065 dėl 9 072 Eur minimalių nuostolių (0,2 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2020-01-01 iki 2020-09- 08 (252 dienas)) apmokėjimo. Atsakovės pareigą sumokėti ieškovei nustatyto dydžio minimalius nuostolius neįvykdžius savo įsipareigojimų nustato sutarties specialiosios dalies 9.4 punktas ir bendrosios dalies 11.5 punktas. Atsakovė vėlavo suteikti paslaugas sutartyje nustatytu terminu, vėlavimas apibrėžiamas laikotarpiu nuo įsipareigojimų atlikimo termino paskutinės dienos iki darbų atlikimo akto pasirašymo, taigi minimalių nuostolių skaičiavimo laikotarpis nesikeitė. Nors ieškovės teiktuose dokumentuose nurodomas minimalių nuostolių skaičiavimo sutartinis pagrindas skiriasi nuo nurodomo ieškinyje, tačiau tokį faktą ieškovė nurodė ieškinyje, t. y. ieškovė negalėjo reikalauti ištaisyti paslaugų teikimo trūkumus, jeigu paslaugos dar nebuvo suteiktos, todėl minimalūs nuostoliai buvo skaičiuojami pagrįstai, tačiau buvo nurodytas netinkamas sutartinis jų skaičiavimo pagrindas, tačiau jis atitinka paskaičiuotų minimalių nuostolių dydį, laikotarpį ir sumą.
4.2. Ieškovė sutartį vykdė tinkamai, nėra nustatyta ieškovės netinkamo sutarties vykdymo aplinkybių. Atsakovė pradėjo reikšti reikalavimus sutarties vykdymą stabdyti tik po to, kai baigėsi nustatytų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo terminas. Reikalavimus dėl trūkstamų dokumentų ar kitų būtinų atlikti veiksmų atsakovė turėjo reikšti per sutartyje nustatytą įsipareigojimų vykdymo terminą, o terminui pasibaigus atsakovė tokią teisę praranda, nes negalėjo užbaigti sutartyje nustatytų įsipareigojimų išimtinai dėl savo negebėjimo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, kuriems laiku įvykdyti ieškovė kliūčių nesudarė. Atsakovė nurodo aplinkybes, kurių neprašė įprasminti sutartyje, t. y. apsiėmė tokius įsipareigojimus vykdyti kaip numatyti sutartyje, o ne papildomus įsipareigojimus, kurie sutartimi nebuvo sulygti ir už kuriuos atsakovė būtų galėjusi reikalauti papildomo apmokėjimo. Atsakovei praleidus sutartyje nustatytą įsipareigojimų įvykdymo terminą ir pasirinkus vykdyti įsipareigojimus pasibaigus jų vykdymo terminui ieškovė negali būti atsakinga už aplinkybes, nepriklausančias nuo ieškovės ir trukdančias atsakovei užbaigti sutartinių įsipareigojimų vykdymą per sutartį pažeidžiantį įsipareigojimų vykdymo terminą.
4.3. Atsakovė su sutarties tekstu sutiko, prisiėmė prievolę suteikti paslaugas, atitinkančias sutarties nuostatas, sutartyje nustatytu terminu. Atsakovė sutartinių netesybų dydį ir jų skaičiavimo mechanizmą sutartyse nustatančių nuostatų neginčijo, todėl privalo jas vykdyti. Atsakovė, būdama profesionalus verslo subjektas, žinojo, kad perkančioji organizacija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis krašto apsaugos sistemoje ir atliekantis ypatingo svarbumo uždavinius bei turi specifinius poreikius, todėl itin reikšminga, kad sutartis būtų vykdoma laiku. Atsakovės argumentai, kad minimalių nuostolių suma sudaro pusę sutarties vertės, nėra pakankami atleisti ją nuo netesybų mokėjimo, nes tokiu atveju būtų paneigta pati netesybų, kaip civilinės sutartinės atsakomybės formos, prigimtis ir funkcija.
4.4. Nustatyti minimalūs ieškovės nuostoliai skaičiuoti vadovaujantis sutarties nuostatomis, todėl atsakovė turėjo galimybę per terminą, kurį vėlavo suteikti paslaugas, išsiaiškinti ir pasirinkti, ar sutarties vykdymo trūkumus šalins ir suteiks paslaugas su vėlavimu (pažeidus paslaugų teikimo terminą) ar sutarties vykdymo trūkumų apskritai dėl kokių nors priežasčių nešalins ir atitinkamai kokia atsakomybė gali kilti. Atsakovė, jau būdama pažeidusi sutartį, pati nusprendė tęsti sutarties vykdymą ir suponavo ieškovei teisėtus lūkesčius dėl tolesnio sutarties vykdymo ir minimalių nuostolių padengimo.
4.5. Sutartis buvo sudaryta statinio projekto ir statinio ekspertizės paslaugoms įsigyti, kurios apima jau pastatyto specialiosios paskirties statinio naudojimo trūkumų analizę, dėl kurių apsunktinas naudojimasis pastatu. Atsakovei vėluojant atlikti darbus ieškovei nepagrįstai buvo užkirstas kelias 252 dienas pradėti šalinti statinio trūkumus ir imtis veiksmų, kurie leistų visa apimtimi eksploatuoti pastatą. Ieškovei neturint galimybės naudotis pastatu visa apimtimi ji patyrė paskaičiuotus minimalius nuostolius, kuriuos prašo apmokėti iš atsakovės.
4.6. Ieškovė teismine tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl minimalių nuostolių priteisimo jau 2020-10-28. Taigi nuo šios datos galėtų būti skaičiuojamas senaties terminas minimaliems nuostoliams priteisti. Galutinį sprendimą atsisakyti apmokėti ieškovės minimalius nuostolius atsakovė paskelbė 2020-10-16 raštu, po kurio ieškovei tapo aišku, kad atsakovė minimalių nuostolių neapmokės ir ieškovė bus priversta kreiptis į teismą dėl minimalių nuostolių išieškojimo teismine tvarka, todėl nuo šio rašto datos turi būti skaičiuojamas netesybų priteisimo teismine tvarka senaties terminas. Ieškovė negali būti laikoma praleidusi ieškinio senaties terminą, kai teismine tvarka kreipėsi per protingą terminą nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą (e. b. 1 t. 29-35 b. l.).
5. Vilniaus apygardos teismas 2021-02-19 nutartimi panaikino teismo 2021-01-05 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1368-933/2021 ir atnaujino civilinės bylos Nr. e2-1368-933/2021 pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei UAB ,,Ekspertika“ dėl minimalių nuostolių priteisimo nagrinėjimą (e. b. l t. 37-40 b. l.).
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė atsisako nuo dalies ieškinio reikalavimo 4 284 Eur sumai bei prašo priteisti iš atsakovės 4 788 Eur minimalius nuostolius, kurie skaičiuoti nuo 2020-04-28 iki 2020-09-08. Patvirtino ieškinyje ir atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė atmesti ieškovės reikalavimus. Patvirtino pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
8. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, nutarties 84 punktas).
9. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, nutarties 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, nutarties 39 punktas).
Dėl nustatytų bylos aplinkybių
10. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019-05-27 įsakymu dėl Tarnybinio patikrinimo komisijos sudarymo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo Nr. V-483 buvo sudaryta tarnybinio patikrinimo komisija. Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio patikrinimo komisijos 2019-07-11 Tarnybiniu pranešimu Dėl Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazės specialiosios paskirties pastato statybos darbų Nr. VL-82 siūloma pavesti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazei: 1. Prieš pradedant eksploatuoti pastatą organizuoti specialiosios paskirties pastato bendrosios ekspertizės atlikimą su projekto sprendinių pateikimu nustatytiems defektams pašalinti, taip pat projekto sprendinių įgyvendinimo sąmatos parengimui, siekiant užtikrinti pastato tinkamą naudojimą; 2. Ekspertizės atlikimui pasitelkti nepriklausomus ekspertus; 3. Ekspertizės užduotį derinti su Infrastruktūros plėtos projektų derinimo komisija.
11. Iš 2019-11-11 Aviacijos bazės (pirkėjas) ir UAB „Ekspertika“ (tiekėjas) sudarytos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-255 specialiosios dalies (SD) matyti, kad:
11.1. Teikėjas teikia, o pirkėjas perka statinio projekto ir statinio ekspertizės paslaugas (toliau – paslaugos), nurodytas sutarties 1 priedėlyje „Perkamų paslaugų įkainių lentelė“ ir atitinkančią techninės specifikacijos reikalavimus, nurodytus sutarties 2 priedelyje (1 punktas);
11.2. Sutarties kaina – 21 780 Eur su PVM (2.1 punktas);
11.3. Tiekėjas įsipareigoja paslaugas pradėti teikti per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo ir baigti iki 2019-12-31 (3.3.1 punktas);
11.4. Suteikus statinio projekto ir statinio ekspertizės paslaugas, pirkėjas dalyvaujant teikėjui patikrina paslaugos atlikimo kokybę ir neradus trūkumų, šalys pasirašo paslaugos – patikrinimo aktą, paslaugos perdavimo-priėmimo aktą (3.7 punktas);
11.5. Paslaugų kokybė turi atitikti sutarties 2 priedelio „Statinio projekto ir statinio bendrosios ekspertizės techninė specifikacija“ nustatytus reikalavimus (6 punktas);
11.6. Sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte nurodytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis yra – 0,2 % už dieną (9.1 punktas). Sutarties bendrosios dalies 11.2 punkte nurodytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis yra – 7 % (9.2 punktas). Sutarties bendrosios dalies 11.4 punkte nurodytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis yra 2 000 Eur (9.3 punktas). Sutarties bendrosios dalies 11.5 punkte numatytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis 2 % nuo nesuteiktų paslaugų, kurių teikimo trūkumai neištaisyti vertės už kiekvieną uždelstą dieną (9.4 punktas). Nenugalimos jėgos aplinkybių trukmė – 30 kalendorinių dienų, taikant sutarties bendrosios dalies 9.1.2 punkto sąlygas (9.5 punktas).
12. Aptariamos sutarties bendrosios dalies (BD) nuostatos numatė, kad:
12.1. Šalių iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai – tai sutarties nustatyta arba sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuota ir neginčijama pinigų suma, kurią tiekėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (1.1.6 punktas);
12.2. Šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių skaičiavimas pradedamas kitą dieną po paskutinės pagal Sutartį įsipareigojimų įvykdymo termino dienos ir baigiamas Sutarties šaliai įvykdžius įsipareigojimus (paskutinė skaičiavimo diena yra laikoma įsipareigojimų įvykdymo diena) (1.2 punktas);
12.3. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, sutarties trukmė ir kiti terminai yra skaičiuojami kalendorinėmis dienomis (1.4 punktas);
12.4. Sutarties kaina/įkainiai yra pastovūs ir nekeičiami visą sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus atvejus kai po sutarties pasirašymo keičiasi paslaugoms ir su jų teikimu susijusioms prekėms taikomas PVM tarifas. Perskaičiuota kaina/įkainiai įforminami raštišku šalių susitarimu ir taikomi toms paslaugoms ir su jų teikimų susijusioms prekėms, kurios bus suteiktos po tokio šalių pasirašyto susitarimo įsigaliojimo dienos (2.2 punktas);
12.5. Paslaugos teikiamos sutarties specialiojoje dalyje (arba sutarties priede (-uose) numatytais terminais ir tvarka (3.1 punktas);
12.6. Paslaugas teikėjas teikia savo rizika be papildomo apmokėjimo. Tinkamai suteiktos paslaugos perduodamos – priimamos abiem šalims pasirašius perdavimo-priėmimo aktą, kuris pasirašomas tik tuo atveju, jeigu paslaugos suteiktos kokybiškai ir atitinka sutartyje ir jos priede (-uose) joms nustatytus reikalavimus (jeigu pasirašomas). Kai suteiktos paslaugos yra kokybiškos ir atitinka sutartyje ir jos priede (-uose) joms nustatytus reikalavimus (jeigu pasirašomas) priėmimo-perdavimo aktas turi būti pasirašomas ne vėliau kaip per 30 dienų (3.2 punktas);
12.7. Paslaugos turi atitikti sutartyje ir jos priede (-uose) nurodytus reikalavimus (5.1 punktas);
12.8. Pirkėjui paslaugų teikimo metu patikrinus paslaugų teikimo kokybę ir nustačius paslaugų teikimo trūkumus arba faktą, jog buvo vėluojama teikti paslaugas, paslaugos iš viso neteikiamos arba pažeidžiami kiti sutartiniai įsipareigojimai, surašomas patikrinimo aktas, kurį pasirašo pirkėjo ir teikėjo įgalioti atstovai (teikėjo atstovui atsisakius tai padaryti, patikrinimo aktą pasirašo tik pirkėjo atstovas), o teikėjui taikoma sutartinė atsakomybė (5.2 punktas);
12.9. 9.1 punktas numato, kad sutartis gali būti nutraukta: raštišku šalių susitarimu; nenugalimos jėgos aplinkybėms užtrukus ilgiau nei sutarties specialiojoje dalyje nurodytų dienų skaičių (priklausomai nuo sutarties vykdymo specifikos, konkretus terminas nurodomas specialiojoje dalyje gali būti nuo 14 iki 60 dienų) ir abiems šalims nesudarius susitarimų dėl šios sutarties pakeitimo, leidžiančių šalims toliau vykdyti savo įsipareigojimus, kiekviena sutarties šalis gali vienasmeniškai nutraukti sutartį, pranešant apie tai kitai sutarties šaliai raštu ne vėliau kaip prieš 7 dienas;
12.10. 9.2 punktas numato, kad pirkėjas ne vėliau kaip prieš 7 dienas (jeigu sutarties specialiojoje dalyje nenurodytas kitas terminas) raštu informavęs tiekėją turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Esminiu sutarties pažeidimu laikoma jeigu: teikėjas nepradeda teikti paslaugų sutarties specialioje dalyje nurodytu terminu (9.2,1 punktas); teikėjas vėluoja teikti (arba informuoja, kad neteiks) paslaugas sutarties specialioje dalyje nurodytu terminu/ais (9.2.2 punktas); teikėjas didina paslaugų kainas/įkainius, išskyrus sutarties bendrosios dalies 2.2 punkte numatytą atvejį (9.2.3 punktas); teikėjas nevykdo arba netinkamai vykdo sutarties bendrosios dalies 6 punkte numatytus garantinius įsipareigojimus (9.2.4 punktas); teikėjo suteiktos paslaugos neatitinka sutartyje ir jos priede (-uose) nustatytų reikalavimų ir teikėjas sutarties specialiojoje dalyje nustatyta tvarka nepašalina suteiktų paslaugų trūkumų (9.2.5 punktas);
12.11. Per sutarties specialiosios dalies 7 punkte (7.2/7.3 punktai) nurodytą terminą pavėlavus ištaisyti paslaugų teikimo ir/ar prekių trūkumus (jeigu teikiant paslaugas buvo pateiktos/parduotos prekės), teikėjas moka pirkėjui nuo 0,05 iki 0,2 % dydžio (konkretus dydis nurodomas sutarties specialiojoje dalyje) nuo paslaugų (ir/ar prekių), kurių trūkumai neištaisyti kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną/valandą (taikoma priklausomai nuo to, kaip įsipareigojimo terminas yra skaičiuojamas sutarties specialiojoje dalyje) šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, kurių sumokėjimas neatleidžia teikėjo nuo pareigos atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius teikėjui nevykdant arba netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, susijusius su paslaugų trūkumų šalinimų (ir/ar prekių) garantija (11.1 punktas).
12.12. Jeigu buvo nesuteiktos paslaugos, kurias dar galima suteikti, ar paslaugų teikimo trūkumus galima ištaisyti, teikėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per specialiojoje dalyje numatytą terminą nuo pirkėjo raštiškų pastabų ir/ar pretenzijų pateikimo suteikti nesuteiktas paslaugas arba ištaisyti paslaugų suteikimo trūkumus. Teikėjas, per nurodytą terminą nesuteikęs paslaugų arba neištaisęs jų teikimo trūkumų, moka pirkėjui sutarties specialiojoje dalyje nurodytą sumą/procentą nuo nesuteiktų paslaugų ar paslaugų, kurių teikimo trūkumai neištaisyti kainos be PVM šalių iš anksto susitartų minimalių nuostolių už kiekvieną uždelstą dieną. Šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių sumokėjimas neatleidžia teikėjo nuo pareigos atlyginti visus pirkėjo patirtus nuostolius, teikėjui nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį. Šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius teikėjas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per sąskaitoje faktūroje ar pareikalavime nurodytą terminą (11.5 punktas).
13. Reikalavimai statinio projekto ir statinio bendrajai ekspertizei – atlikti statinio projekto ir statinio bendrąją ekspertizę nustatyti Techninės specifikacijos 3 dalyje.
14. Atsakovė 2020-01-21 rašte Nr. 20/009 nurodė, kad tyrimu nustatyta eilė reikšmingų darbo projekto ir išpildomosios dokumentacijos trūkumų, kurie nurodomi ekspertizės aktų išvadose. Negali tinkamai įvykdyti visų sutartyje numatytų darbų (5.2 ir 5.3 sutarties punktai), nes galutinis suprojektuotų ir sumontuotų inžinerinių sistemų vertinimas galimas tik po to, kai bus pateikti visi pakeitimų derinimai, koreguoti ir pilnos komplektacijos darbo projektas su specifikacijomis ir atitinkama išpildoma dokumentacija. Prašoma sustabdyti sutarties vykdymą kol bus pateikta visa reikiama dokumentacija sutartyje numatytų paslaugų vykdymui.
15. Ieškovė 2020-02-24 rašte Nr. IS-101(6.1) nurodė, kad įvertinus UAB „Ekspertika“ 2020-01-21 raštu Nr. 20/009 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateiktą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės (KOP AB) specialiosios paskirties (kompleksinio) pastato, esančio Lakūnų g. 3, Šiauliuose, statinio ekspertizės aktą Nr. SE19-11/05-03, buvo nustatyta, kad nepateiktos statinio ekspertizės privalomos pastabos su rekomendacijomis: 1. privalomos pastabos dėl esminių statinio projekto sprendinių ir Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nurodytų esminių statinių reikalavimų pažeidimų pašalinimo; 2. rekomendacijos nustatytiems pažeidimams ištaisyti. Atsižvelgdami į 2019-11-21 paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-155, pasirašytos tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės ir UAB „Ekspertika“, 5.2 punktą, prašo iki 2020-03-13 ištaisyti aukščiau išdėstytus ekspertizės akto trūkumus.
16. Atsakovė 2020-03-12 rašte Nr. 20/032 nurodė, kad <...> detalias tyrimo išvadas ir pasiūlymus trūkumų pašalinimui galima parengti tik po to, kai turės pilnos komplektacijos Darbo projektą su ekspertizės akte išvardintais trūkstamais duomenimis, ištaisytomis klaidomis ir nesutapimais atskiruose projekto dokumentuose, kad būtų galimybė palyginti su techninio projekto sprendiniais.
17. Ieškovė 2020-03-18 rašte Nr. IS-149(6.1) nurodė, kad projektuotojas atsisakė papildyti ir pateikti pilnos komplektacijos darbo projektą su specifikacijomis, derinimais ir išpildomąja dokumentacija, todėl prašo pažeidimų ištaisymo darbų kiekių žiniaraščių parengimą, pažeidimų bei nekokybiškai atliktų darbų ir nekokybiškai panaudotų produktų pakeitimo kaštų (statybinės vertės) nustatymą atlikti apžiūrėjus kompleksinį pastatą ir esamas inžinerines sistemas, lyginant su techniniu pastato projektu.
18. Atsakovė 2020-03-24 rašte Nr. 20/038 nurodė, kad siekiant tinkamai atlikti darbus, reikalinga atlikti papildomą pastato apžiūrą. Atsižvelgiant į paskelbtą karantiną ir į tai, kad šį tyrimą atliekantys ekspertai yra padidintos rizikos grupėje, darbus galėsime tęsti tik paskelbus karantino pabaigą.
19. Ieškovė 2020-04-08 rašte Nr. IS-180(6.1) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės (KOP AB) specialiosios paskirties (kompleksinio) pastatas yra neeksploatuojamas, KOP AB griežtai laikomasi COVID-19 viruso plitimo prevencijos priemonių bei teisės aktais nustatytomis karantino režimo priemonėmis nėra apribotas ekspertizės paslaugų teikimas, informuoja, kad UAB „Ekspertika“ specialistai turi galimybę saugiomis sąlygomis atlikti papildomą KOP AB specialiosios paskirties (kompleksinio) pastato apžiūrą. UAB „Ekspertika“ turi nedelsiant vykdyti 2019-11-21 paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SK-155 nustatytus įsipareigojimus.
20. Atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas pasirašytas 2020-09-08. Jame patvirtinama, kad atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus.
21. Atsakovės atžvilgiu buvo skaičiuojami delspinigiai nuo vėluojamų paslaugų vertės 18 000 Eur, 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2020-01-01 iki 2020-09-08 – 9 072 Eur. Ieškovė 2020-09-16 išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą serija FTT Nr. 20065, kurioje nurodyta iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai pagal 2019-11-21 sutarties Nr. SK-155 bendrosios dalies 11.1 punktą, suma 9 072 Eur, prašoma apmokėti iki 2020-10-05.
22. Atsakovė 2020-10-16 rašte Nr. 20/165, grąžindama sąskaitą faktūrą Nr. 20065, nurodė, kad nesutinka su vėlavimo aplinkybėmis ir sumos paskaičiavimu; vykdant sutartį paaiškėjo, kad kaip užsakyta, paslaugų atlikti nėra įmanoma <...> statinio ekspertizei nebuvo pateiktas pilnos komplektacijos darbo projektas su projekto ekspertizės akte išvardintais trūkstamais duomenimis, ištaisytomis klaidomis ir nesutapimais atskiruose projekto dokumentuose, kad būtų galimybė palyginti su Techninio projekto sprendimais (apie šias aplinkybes informavo raštais 2020-01-21 Nr. 20/009 ir 2020-03-12 Nr. 20/032). Siekiant įgyvendinti sutarties vykdymo tikslus, sutinka priimti užduoties pakeitimus, 2020-03-18 raštas Nr. IS-149 (6.1), ir atlikti „pažeidimų ištaisymo kiekių žiniaraščių parengimą, pažeidimų bei nekokybiškai atliktų darbų ir nekokybiškų panaudotų produktų pakeitimo kaštų (statybinės vertės) nustatymą atlikti vadovaujantis techninių projektų“. Tai nebuvo numatyta sutartyje ir teko skirti papildomas resursus, važiuoti į papildomas apžiūras, dėl ko statinio ekspertizės SE19-11/05-03 aktas buvo papildytas remiantis techninio projekto sprendiniais. Papildytas aktas buvo pateiktas 2020-07-28. Kadangi buvo esminiai sutarties objekto pakeitimai, mano, kad iki šios datos jokių delspinigių skaičiuoti negalima. Pateikus papildytą aktą, gavo pastabą, kad aktas būtų pasirašytas visų ekspertų, ne tik direktorės ir ekspertizės vadovo. Pilnai pasirašytą aktą pateikė 2020-09-03. Susidaro 36 kalendorinės dienos tarp akto pateikimo ir jo papildymo po jūsų pastabų. Vertinant, kad reikėjo organizuotis resursus atostogų periodu (2020 rugpjūčio mėnuo), vietoje planuotos 2019 metų pabaigos terminas papildyti aktą parašais yra priimtinas. 2019-11-21 sutarties Nr. SK-155 bendrosios dalies 11.1 punkte nurodoma, kad paslaugų trūkumų ištaisymo terminas numatomas specialiosios dalies 7 punkte. Kadangi specialiosios dalies 7 punkte nėra numatytas paslaugų trūkumų ištaisymo terminas, delspinigiai negali būti skaičiuojami.
23. 2020-12-22 susitarimu Nr. 16S-40(5.6), sudarytu tarp Infrastruktūros valdymo agentūros (užsakovas) ir „Žilinskis ir CO, UAB (rangovas), susitarta dėl abiem šalims tinkamos ir priimtinos statinio garantiniu laikotarpiu nustatytų defektų taisymo apimties, įvykdymo terminų ir kitų sąlygų.
24. Kauno apylinkės teismas 2020-10-29 civilinėje byloje Nr. eL2-26429-959/2020 buvo priėmęs teismo įsakymą pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus UAB „Ekspertika“. Tačiau 2020-11-27 nutartimi 2020-10-29 teismo įsakymą panaikino ir Lietuvos kariuomenės reikalavimus paliko nenagrinėtus. Teismas toje nutartyje pažymėjo, kad:
24.1. Kreditorės pareiškime nurodyta 9 072 Eur skolos suma yra apskaičiuota vadovaujantis 2019-11-11 šalių sudarytos Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Specialiosios dalies 9.1 punktu, kuriame numatyti šalių iš anksto sutarti minimalūs nuostolių dydžiai. Atsižvelgiant į Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties 11.1 punktą, šie šalių sutarti minimalūs nuostoliai savo esme atitinka netesybas (delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Kadangi kreditorės prašomi priteisti delspinigiai – 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną – viršija MAKSVPĮ nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, laikytina, kad pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 2 dalies 6 punkto numatyto leistinumo reikalavimo.
Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų
25. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 9 072 Eur minimalius nuostolius.
26. Teismo posėdžio 2021-03-03 metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsisako dalies reikalavimų 4 284 Eur sumai bei prašo priteisti iš atsakovės 4 788 Eur minimalius nuostolius, taip pat teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovės atstovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.
27. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.
28. Ieškovės atstovas dėl ieškinio dalies 4 284 Eur sumai atsisakymo pasisakė teismo posėdžio metu bei nurodė, kad yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Dėl išdėstytų aplinkybių priimtinas ieškovės ieškinio dalies 4 284 Eur sumai atsisakymas ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl ieškovės reikalavimo dėl minimalių nuostolių priteisimo
29. Ieškovė, atsisakiusi dalies ieškinio reikalavimų, prašo priteisti iš atsakovės 4 788 Eur minimalius nuostolius, kurie skaičiuoti nuo 2020-04-28 iki 2020-09-08. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais iš esmės išskirdama tokius esminius aspektus: i) ieškovė reiškia reikalavimą praleidusi ieškinio senaties terminą; ii) atsakovei negali būti taikoma atsakomybė pagal sutarties nuostatas; iii) sutarties vykdymas užsitęsė ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių; iv) prašoma mažinti prašomus priteisti minimalius nuostolius.
30. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).
31. Šalių sudarytoje sutartyje yra vartojama „minimalių nuostolių“ sąvoka. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytą terminą „minimalūs nuostoliai“ aiškino ir vertinimo kaip netesybas. Toks minėtos sąvokos vertinimas nurodytas ir atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat teikiant paaiškinus teismo posėdžio metu.
32. Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) ir viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Netesybų skaičiavimo pradžia siejama su prievolės neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu. Paprastai netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Taigi sutartyje nustatytas terminas „minimalūs nuostoliai“ aiškintinas kaip netesybos.
Dėl ieškinio senaties
34. Anot atsakovės, ieškovė ieškinį pateikė teismui 2020-12-03, ieškovės reikalavimas yra dėl netesybų priteisimo, todėl esą delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik nuo 2020-06-03 bei prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui nuo 2020-04-28 iki 2020-06-02.
35. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
36. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties termino eiga prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
37. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju netesybų skaičiavimo pradžia laikomas momentas, kai skolininkas neįvykdo prievolės po kreditoriaus pareikalavimo praėjus septynių dienų ar kitam protingam terminui. Pažymėtina, kad specialieji įstatymai gali nustatyti kitus netesybų (delspinigių) skaičiavimo pradžios momentus. Įstatymų nuostatos dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento šalių sutartiniams santykiams taikomos, kai šalys dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento nesusitaria sutartyje. Kreditoriaus ir skolininko sudarytose sutartyse svarbu aiškiai ir tiksliai apibrėžti netesybų skaičiavimo pradžią. Neaiškiai sutartyje suformuluotos nuostatos dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).
38. Sutarties sąlygos ir bylos medžiaga patvirtina, kad: i) atsakovė įsipareigojo paslaugas baigti iki 2019-12-31 (3.3.1 punktas); ii) SD 3.7 punktas numato, kad suteikus statinio projekto ir statinio ekspertizės paslaugas, pirkėjas dalyvaujant teikėjui patikrina paslaugos atlikimo kokybę ir neradus trūkumų, šalys pasirašo paslaugos–patikrinimo aktą, paslaugos perdavimo-priėmimo aktą; iii) darbų atlikimo aktas buvo pasirašytas 2020-09-08; iv) BD 1.2 punktas numato, kad šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių skaičiavimas pradedamas kitą dieną po paskutinės pagal sutartį įsipareigojimų įvykdymo termino dienos ir baigiamas Sutarties šaliai įvykdžius įsipareigojimus (paskutinė skaičiavimo diena yra laikoma įsipareigojimų įvykdymo diena); v) BD 3.2 punktas numato, kad tinkamai suteiktos paslaugos perduodamos – priimamos abiem šalims pasirašius perdavimo-priėmimo aktą, kuris pasirašomas tik tuo atveju, jeigu paslaugos suteiktos kokybiškai ir atitinka sutartyje ir jos priede (-uose) joms nustatytus reikalavimus (jeigu pasirašomas); vi) ieškovė atsakovei sąskaitą dėl minimalių nuostolių išrašė 2020-09-16, ji buvo pateikta atsakovei 2020-09-24 bei atsakovės 2020-10-16 raštu buvo grąžinta ieškovei; vii) iš teismų informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos kariuomenė 2020-10-28 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į Kauno apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. eL2-26429-959/2020, kuris 2020-11-27 nutartimi teismo įsakymą panaikinimo ir pareiškimą paliko nenagrinėtu (ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020-12-09). CK 1.130 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymo nustatyta tvarka; CK 1.130 straipsnio 3 dalis numato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.
39. Esant išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė, prašydama priteisti minimalius nuostolius, kuriuos skaičiavo nuo 2020-04-28 iki 2020-09-08, praleido ieškinio senaties terminą.
Dėl sutarties sąlygų, numatančių atsakovės atsakomybę dėl minimalių nuostolių
40. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimus dėl minimalių nuostolių priteisimo grindžia sutarties bendrųjų sąlygų 11.5 punktu bei sutarties specialiųjų sąlygų 9.4 punktu. Atsakovės teigimu aptariamu atveju nėra pagrindo jai taikyti atsakomybės.
41. Teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės patvirtina sutartyje numatytų sąlygų taikymą atsakovės atžvilgiu:
41.1. Kaip jau minėta, paslaugos pagal sutartį turėjo būti suteiktos iki 2019-12-31, o buvo suteiktos (vertinant sutarties sąlygas, kurios apibrėžia sutarties įvykdymo momentą) 2020-09-08. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad paslaugos nebuvo suteiktos nustatytu laiku, o nustatytus paslaugų teikimo trūkumus galima ištaisyti.
41.2. Ieškovė 2020-02-24 rašte Nr. IS-101(6.1) nurodė, kad įvertinus UAB „Ekspertika“ 2020-01-21 raštu Nr. 20/009 „Dėl dokumentų pateikimo“ pateiktą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės (KOP AB) specialiosios paskirties (kompleksinio) pastato, esančio Lakūnų g. 3, Šiauliuose, statinio ekspertizės aktą Nr. SE19-11/05-03, buvo nustatyta, kad nepateiktos statinio ekspertizės privalomos pastabos su rekomendacijomis <...>. <...> atsižvelgiant į sutarties 5.2 punktą, prašoma iki 2020-03-13 ištaisyti išdėstytus ekspertizės akto trūkumus.
41.3. Kaip nurodė ieškovės atstovas, minimalūs nuostoliai buvo skaičiuojami už 18 000 Eur sumą taikant 0,2 procento dydį nuo 2020-04-28 iki 2020-09-08. Nors sutarties specialiųjų sąlygų 9.4 punktas ir numato, kad sutarties bendrosios dalies 11.5 punkte numatytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis 2 procentai nuo nesuteiktų paslaugų, kurių teikimo trūkumai neištaisyti vertės už kiekvieną uždelstą dieną (9.4 punktas), tačiau ieškovė atsakovės atžvilgiu taikė mažesnį – 0,2 procento dydį.
42. Atsakovės pateiktas sutarties sąlygų aiškinimas neatitinka sutarties turinio bei pagal sutarties sąlygas atsakovei nustatytos atsakomybės taikymo už sutartyje numatytų darbų pabaigos termino pažeidimą.
43. CK 6.253 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (1 dalis); trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (4 dalis); nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (5 dalis).
44. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovė paslaugas pagal sudarytą sutartį turėjo suteikti iki 2019-12-31. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad iki numatyto termino suteikti paslaugas pabaigos (iki 2019-12-31) atsakovė būtų reiškusi ieškovei kokias nors pretenzijas dėl negalėjimo atlikti prisiimtų įsipareigojimų būtent dėl ieškovės veiksmų ar tam tikro neveikimo. Tam tikros pretenzijos ieškovei buvo reiškiamos tik po kai pasibaigė paslaugų suteikimo terminas. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės minimalius nuostolius nuo 2020-04-28.
45. Pasisakydamas dėl atsakovės minimos aplinkybės dėl paskelbto karantino dėl COVID-19 įtakos sutarties vykdymo terminui, teismas pažymi, kad atsakovė neįrodė, jog ši aplinkybė iš tikrųjų jai sutrukdė laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kaip jau minėta, pirma, sutartiniai įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti iki 2019-12-31; antra, ieškovė 2020-02-24 rašte Nr. IS-101(6.1) nurodė iki 2020-03-13 ištaisyti išdėstytus ekspertizės akto trūkumus; trečia, aplinkybes dėl karantino atsakovė išdėstė tik 2020-03-24 rašte Nr. 20/038; ketvirta, ieškovė 2020-04-08 rašte Nr. IS-180(6.1) nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės (KOP AB) specialiosios paskirties (kompleksinio) pastatas yra neeksploatuojamas, KOP AB griežtai laikomasi COVID-19 viruso plitimo prevencijos priemonių bei teisės aktais nustatytomis karantino režimo priemonėmis nėra apribotas ekspertizės paslaugų teikimas, informuoja, kad UAB „Ekspertika“ specialistai turi galimybę saugiomis sąlygomis atlikti papildomą KOP AB specialiosios paskirties (kompleksinio) pastato apžiūrą.
46. Atsakovės nurodytoje Kauno apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. eL2-26429-959/2020 išdėstytos aplinkybės neturi jokios prejudicinės galios sprendžiant šioje byloje pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, kad: pirma, nurodytoje byloje buvo pareikšti reikalavimai išduoti teismo įsakymą, o dėl teismo įsakymo buvo pateikti prieštaravimai; antra, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis); trečia, CPK 431 straipsnio 2 dalyje yra numatyti specialūs atsisakymo išduoti teismo įsakymą pagrindai, kurie taikytini tik aptariamam procesui.
Dėl minimalių nuostolių (netesybų) mažinimo
47. Atsakovė taip pat prašo mažinti ieškovės prašomus priteisti minimalius nuostolius, pažymi, kad pagal sutartį teikiamų paslaugų vertė – 18 000 Eur (be PVM), o delspinigiai sudaro daugiau nei 50 procentų visos paslaugų vertės.
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl netesybų mažinimo viešojo pirkimo sutarčių keitimo ribojimo atžvilgiu visų pirma atkreiptinas ypatingas dėmesys į netesybų mažinimo kvalifikavimą. Pažymėtina, kad iš teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos akivaizdžiai matyti, kad netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip sutarties keitimas pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).
49. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007, 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
50. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Neprotingai didelių netesybų sumažinimo dydis yra fakto klausimas ir teismas spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti.
51. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje ištirtas aplinkybes nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomų priteisti netesybų iš atsakovės: pirma, ieškovė atsakovei skaičiavo delspinigius taikydama 0,2 procento dydį; antra, nurodytas delspinigių dydis skaičiuotas už kiekvieną uždelstą dieną; trečia, 0,2 procento dydis yra protingas ir atitinka teismų praktikoje numatomą delspinigių dydį; ketvirta, nurodytas delspinigių dydis buvo susietas su prievolės pažeidimo terminu, t. y. kiekvienu atveju delspinigių dydis priklauso nuo termino pažeidimo; penkta, delspinigiai prašoma priteisti už neilgą laikotarpį, t. y. nuo 2020-04-28 iki 2020-09-08; šešta, atsakovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė 2020-09-08, t. y. ženkliai praleidusi 2019-11-21 sutartyje numatytą terminą sutartinius įsipareigojimus atlikti iki 2019-12-31; septinta, įvertintinas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų turinys, sutarties šalių interesų pusiausvyra; aštunta, kaip nurodė ieškovė, atsakovei vėluojant atlikti darbus – ieškovei buvo užkirstas kelias 252 dienas pradėti šalinti statinio trūkumus ir imtis veiksmų, kurie leistų pilna apimtimi eksploatuoti pastatą. Ieškovei neturint galimybės naudotis pastatu pilna apimtimi ieškovė patyrė paskaičiuotus minimalius nuostolius. Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovės prašymas sumažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius netenkintinas.
52. Kiti šalių atstovų paminėti argumentai nelaikytini esminiais teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, sutarties sąlygas, yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl minimalių nuostolių priteisimo bei priteisti iš atsakovės 4 788 Eur minimalius nuostolius ieškovei.
Dėl ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo
53. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
54. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už iš jos priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
56. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas tenkino ieškovės reikalavimus 4 788 Eur apimtyje, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 107,73 Eur mokėtina žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).
57. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 1 129,57 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios susideda iš 955,79 Eur išlaidų už konsultacijas, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą bei 173,78 Eur išlaidos už atstovavimą byloje teismo posėdyje, taip pat 38 Eur žyminį mokestį už pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių.
58. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
59. CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiria išlaidas advokato pagalbai apmokėti. CPK 288 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki trijų šimtų eurų.
60. Pasisakant dėl atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymėtina: pirma, teismas 2021-02-19 nutartimi, panaikindamas teismo 2021-01-05 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1368-933/2021 ir atnaujindamas civilinės bylos Nr. e2-1368-933/ 2021 pagal ieškovės Lietuvos Kariuomenės ieškinį atsakovei UAB ,,Ekspertika“ dėl minimalių nuostolių priteisimo nagrinėjimą, konstatavo atsakovės pasyvumą nepateikiant atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu (e. b. l t. 37-40 b. l.); antra, ieškovė ieškiniu reiškė 9 072 Eur dydžio reikalavimus ir tik 2021-03-03 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimo 4 284 Eur sumai, byla buvo nagrinėta 4 788 Eur dalies apimtyje, o nurodytas reikalavimas šiuo teismo sprendimu yra tenkinamas visiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis CPK 288 straipsnio 7 dalimi: i) nėra pagrindo atsakovei priteisti jos sumokėtą žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; ii) vertinant ieškiniu pareikštų, vėliau atsisakytų sumų dalis, taip pat šiuo teismo sprendimu priteistų minimalių nuostolių dydį, atsakovei iš ieškovės priteistina 266,69 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, o likusi prašymo dalis netenkintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Priimti ieškovės Lietuvos kariuomenės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų (4 284 Eur minimalių nuostolių (netesybų) priteisimo) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“.
Nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ dėl 4 284 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) minimalių nuostolių (netesybų) priteisimo.
Ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Ekspertika“ tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Lietuvos kariuomenei, j. a. k. 18732677, 4 788 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) minimalių nuostolių (netesybų) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 788 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“, j. a. k. 135840360.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“, j. a. k. 135840360, 107,73 Eur (vieną šimtą septynis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovės Lietuvos kariuomenės, j. a. k. 18732677, 266,69 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“, j. a. k. 135840360.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Irmantas Šulcas