Civilinė byla Nr. 2A-1906-275/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14168-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio mėn.  22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SĮ „Vilniaus miesto būstas“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „LESTO“  ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo N. M..

Teisėja  

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovės 347,38 Lt skolos už laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2012-03-13 teiktą elektros energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atsakovei priklausančiam butui, kurio, anot atsakovės 2012-04-13 rašto Nr. 1.35-12/807, pagrindinė buto nuomininkė buvo N. M., teikė elektros energiją. Atsakovė su ieškove tinkamai neatsiskaitė, todėl liko skolinga ieškiniu reikalaujamą pinigų sumą. Pateiktu atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigė, kad pareiga patalpų savininkui sumokėti suteiktos elektros energijos kainą kyla tik tuomet, kai nėra žinomas faktinis elektros energijos vartotojas. Kadangi trečiasis asmuo N. M. visą skolos susidarymo laikotarpį naudojosi atsakovės butu, todėl būtent jai, o ne atsakovei, tenka prievolė sumokėti elektros energijos kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 347,38 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad trečiasis asmuo faktiškai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei konkliudentiniais veiksmais buvo sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nes CK 4.253 str. 2 d. numato, jog registruojami daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Duomenų apie juridinių faktų, t.y. nuomos sutarčių įregistravimą įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, byloje nėra, todėl atsakovė fakto apie su nuomininke sudarytą nuomos sutartį negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš elektros energijos tiekėją. Konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad tarp atsakovės ir jai nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenusio asmens buvo sudarytas susitarimas dėl atsiskaitymo už ieškovo tiektą elektros energiją, todėl atsakovei kyla prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dėl susidariusios skolos atsakingas trečiasis asmuo, nors atsakovas  pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1808-790/2011 dėl trečiojo asmens iškeldinimo. Trečiasis asmuo, pasirašydama vekselius, patvirtino, kad naudojo elektros energiją asmeninėms reikmėms.

2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas ir atsakovas yra laikytini elektros energijos standartinės pirkimo pardavimo sutarties šalimis. Atsakovas jokių ieškovo paslaugų nepirko, elektros energijos bute adresu (duomenys neskelbtini), nevartojo, valios sudaryti sandorį nereiškė. Trečiasis asmuo vartojo energiją savo buities reikmėms ir patvirtino elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais.

3. Teismas netinkamai aiškino Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 p. Su elektros energijos vartotoju nebūtinai turi būti sudaryta sutartis, svarbus vartotojo nustatymo faktas. Kai elektros energija yra tiekiama vartotojui, kuris yra būsto nuomininkas ir vartotojas energijos tiekėjui yra žinomas, spręstina, kad būtent vartotojas yra tiesioginis atsakomybės subjektas sprendžiant skolų už tiektą elektros energiją sumokėjimo klausimą.

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (2008-01-30, Nr. 3K-3-3/2008), kuri negalėjo būti taikoma byloje, nes elektros ir šilumos energijos tiekimo ir vartojimo teisiniams santykiams taikomos skirtingos teisės normos, šių santykių pobūdis skirtingas.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė kaip patalpų savininkė turi atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 p. Ieškovas nebuvo sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties su trečiaisiais asmenimis. Savivaldybė, prieš nuomodama butą, privalo nuomos sutartyje numatyti, kokia tvarka nuomininkai atsiskaitinės už komunalines paslaugas. Tik tuo atveju, jei nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkai sudaro tiesiogines sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir tokia sutartis įregistruota viešajame registre, ji gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Ta aplinkybė, kad elektros energiją naudojo savo reikmėms  ne buto savininkas Vilniaus m. savivaldybė, o buto nuomininkas – tretysis asmuo, nėra reikšminga byloje, nes joje nėra nagrinėjama aplinkybė, ar turi buto nuomininkas  atsakyti  buto savininkui už tai, kad nemokėjo už suteiktas paslaugas  butui.

 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, buvo priimta analogiškoje byloje, todėl taikytina ir šioje byloje joje suformuota teisės normos taikymo praktika.  LAT nurodė, kad daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kadangi šiuo atveju savivaldybei priklausančio buto nuomininkė nebuvo sudariusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti ieškovui skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkui – savivaldybei. Taigi, atsakovui neįrodžius,  jog su buto nuomininke buvo  sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už susidariusią skolą energijos tiekėjui yra atsakingas buto savininkas, o ne nuomininkas. 

Atsakovas nurodo, kad  teismas nepagrįstai taikė byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo  2008-01-30 nutartį , priimtą  civilinėje  byloje Nr.  3K-3 -3/2008,  tačiau pripažintina, kad šilumos ir elektros energijos tiekimo vartotojams teisiniai  santykiai yra analogiški,   todėl  buto savininkas pagrįstai pripažintas  atsakingu už jo turto  naudojimui ir išlaikymui  atsiradusias prievoles,  tiek tiekiant šilumos energiją  į butą, tiek tiekiant elektros energiją. Vėliau priimta kasacinės instancijos  teismo nutartis  patvirtino  šių  sutartinių santykių  tapatumą.  

Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

n u t a r i a:

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                                                                         Danutė Kutrienė