Civilinė
byla Nr. 2S-964-623/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1;122.4.;
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo
Marijono Greičiaus,
Rasos Gudžiūnienės, Romualdos
Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties,
kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje
pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui UAB ,,Amber promotions“, tretysis asmuo
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl skolos priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė R. K. kreipėsi į teismą
su ieškiniu prašydama priteisti 1207 Lt 50 ct sumą, 5 procentus metinių
palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės lėšas 1207 Lt 50 ct sumai.
Vilniaus miesto
1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi (b.l. 20) atsisakė tenkinti
ieškovės R. K. prašymą taikyti atsakovui UAB ,,Amber promotions“ laikinąsias
apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad
yra reali grėsmė, konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, jog nesiėmus
laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimas gali pasunkėti ar tapti
neįvykdomas. Nors reikalavimas yra turtinio pobūdžio, šis faktas pats savaime
nesudaro pagrindo tokias priemones taikyti. Be to, atsižvelgiant ir į
reikalavimo sumą, negalima daryti išvados, kad nebus galimybės išieškoti šios
sumos iš atsakovo.
Ieškovė R. K.
atskiruoju skundu (b.l. 21-22) prašo panaikinti 2010-02-22 priimtą teismo
nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės lėšas
1207,50 Lt sumai, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Nurodo, kad
aplinkybės, jog atsakovei pareiškė pretenzijas ir kiti vartotojai bei
aplinkybės liudijančios atsakovės nesąžiningus veiksmus su ieškove ir kitais
vartotojais, o taip pat ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su
neigiamomis atsakovės veiklos perspektyvomis, sukelia realią grėsmę ieškovei
atgauti savo pinigus palankaus ieškovei ginčo sprendimo atveju.
Atsakovas UAB
,,Amber promotions“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 33-35) prašo pirmosios
instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodydamas, kad ieškovė
nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, nepateikia
įrodymų, leidžiančių manyti, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo
įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu. Ieškovė atskirajame skunde
įrodinėja ieškinio pagrįstumą, o ne atsakovo mokumo klausimą, kas yra būtina ir
esminė sąlyga skundžiant laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą.
Atsakovo
teigimu, ieškinio suma nėra laikytina didele ir ji negali būti laikoma pagrindu
grėsmei dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo atsirasti.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo
nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo
pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius
skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės
instancijos teisme (CPK 338 str.).
Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK)
144 straipsnio 1 dalis
numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių
būsimo teismo sprendimo įvykdymui
užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir
esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju,
jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti neįmanomas. CPK
144 straipsnio pagrindu
teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į
teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip
pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis
užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui
užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Teisėjų
kolegija pažymi, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų
apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės
sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo
sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis
c.b. Nr. 2-307/08 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši prezumpcija
nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-26 nutartis c. b. Nr.
2-435/2008) ir taikoma tik įvertinus reikalavimo sumos dydį ne
absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgus į konkretaus atsakovo, šiuo atveju juridinio
asmens, finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio
reikalavimo suma, lyginant ją su šios įmonės nuosavybės teise valdomo turto
verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei
apyvarta, o taip pat jos įsipareigojimais. Tik įvertinus šias aplinkybes galima
spręsti, ar didelė ieškinio suma sudaro pagrindą išvadai, jog nesiėmus
laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti
ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Kaip matyti iš atsakovo UAB ,,Amber
promotions“ pateikto 2010-07-31 balanso, atsakovo turtas sudaro 427 959 Lt 39
ct, įsipareigojimai – 204 350 Lt 11 ct, taigi atsakovas yra mokus ir pareikšto
reikalavimo suma (1207 Lt 50 ct) jam nėra didelė.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus,
pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės
normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, dėl ko priėmė
teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis
atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Pažymėtina ir
tai, kad ši nutartis ieškovei neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į pirmosios
instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje proceso
stadijoje.
Netenkinus
atskirojo skundo iš apeliantės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių
dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Vadovaudamasi
CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
apeliantės R. K. 8 Lt (aštuonis litus) 60 ct išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Kolegijos pirmininkas
Marijonas Greičius
Teisėjos
Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė