Civilinė byla Nr. e2-566-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00745-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl baudos ir įskaitymo panaikinimo, skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rimgauda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, prašydama: 1) pripažinti, jog atsakovės ieškovei taikyta 1 000 Eur bauda bei atliktas įskaitymas yra neteisėti ir juos panaikinti; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 000 Eur skolą bei 28 Eur dydžio delspinigius; 3) priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovės UAB „Rimgauda“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ patenkino, taip pat priteisė 2 933 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (23 Eur žyminio mokesčio ir 2 910 Eur už advokato teisines paslaugas).

4.       Teismas nustatė, kad bylos šalys 2020 m. gegužės 29 d. sudarė tipinę skirstomųjų plieninių ir polietileninių dujotiekių ir jų įrenginių, vartotojo dujų sistemų projektavimo paslaugos, įrengimo (statybos montavimo, prijungimo), rekonstravimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo darbų, kurių vertė iki 50 000 Eur be PVM, sutartį. Be to, nustatyta, kad 2021 m. kovo 9 d. ieškovė gavo atsakovės užsakymą dėl dujotiekio atkarpos rekonstrukcijos darbų. 2021 m. kovo 12 d. ieškovė pranešė neturinti teisinio pagrindo sutikti atlikti minėtame užsakyme nurodytus darbus. 2021 m. balandžio 14 d. atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kuria taikė 1 000 Eur netesybas, o 2021 m. gegužės 6 d. atsakovė atliko šių netesybų ir ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. RIMG13146 įskaitymą.

5.       Įvertinęs šalių argumentus pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tokios faktinės aplinkybės, jog ieškovė praeityje atliko darbus už aptarnaujamos teritorijos ribų, neturi reikšmės vertinant nagrinėjimo ginčo užsakymo teisėtumą, o teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tai, ar egzistavo ginčo sutartyje numatytos prielaidos priimti ir vykdyti užsakymą. Išanalizavęs faktines aplinkybes bei ginčo sutarties sąlygas teismas konstatavo, kad atsakovė pateikė užsakymą be ginčo sutartyje numatytų prielaidų, todėl ieškovės atsisakymas vykdyti tokį užsakymą buvo teisėtas. Nustatęs ieškovės atsisakymo vykdyti užsakymą teisėtumą, teismas ieškinio reikalavimus patenkino visiškai.

6.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pagrindė 5 820,10 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo, kad nors nurodyta suma neviršija teisės aktuose numatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, tačiau, atsižvelgus į nedidelę bylos apimtį, sąlyginai nedidelį byloje keliamų teisinių problemų sudėtingumą, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį, priteisiamą sumą sumažino iki 2 910 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Rimgauda“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti visą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimą, tai yra 5 820,10 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl ieškovei privalėjo būti atlygintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

7.2.                      Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas.

7.3.                      Šioje byloje nėra faktinio pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių – nėra pagrindo mažinti ieškovei priteisiamo atlyginimo dydį.

7.4.                      Ieškovė byloje elgėsi tinkamai ir sąžiningai, todėl teismas negalėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies, numatančios galimybę mažinti bylinėjimosi išlaidas.

7.5.                      Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės neteisėtų sprendimų, o situaciją, kai ginčą laimėjusi ieškovė savo pažeistas teises turi ginti teismine tvarka net po palankaus teismo sprendimo priėmimo, neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

7.6.                      Tai, kad ieškovei atlyginamos ne visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, lemia teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo suvaržymą.

8.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

8.1.                      Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisinis reguliavimas, numatantis bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas kriterijus, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, tiek mažesnį nei teisės aktuose nustatytą maksimalų atlygintiną bylinėjimosi išlaidų dydį.

8.2.                      Net visiškai patenkinus ieškinį, ne visais atvejais yra pagrindas priteisti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o konkretų atlyginamą dydį nustato būtent bylą nagrinėjantis teismas.

8.3.                      Net ir pripažinus tai, kad ieškovė proceso metu elgėsi tinkamai ir sąžiningai, tokia aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo priteisti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime tinkamai motyvavo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

8.5.                      Įvertinus tai, kad procesiniuose dokumentuose nemažą dalį sudaro faktinių aplinkybių dėstymas bei pasikartojantys argumentai, 5 820,10 Eur sumos priteisimas iš atsakovės neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei pažeistų atsakovės teisę į teisminę gynybą.

8.6.                      Ieškovė pirmosios instancijos teisme neįvykdė pareigos pagrįsti visas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą – iš pateiktų darbų išklotinių matyti, kad konkrečiai su šios bylos nagrinėjimu yra susijusios tik dvi advokato ieškovei suteiktos paslaugos (ieškinio ir dubliko parengimas), kas sudarytų 3 460,60 Eur sumą.

9.       2022 m. liepos 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

10.       2022 m. liepos 7 d. apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Teisinis reguliavimas numato, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.       Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

14.       Po apeliacinio skundo pateikimo termino suėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai.

15.       Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-290-3330/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, ir kt.).

16.       Šiuo atveju atsakovės rašytiniai paaiškinimai pateikti pareiškiant poziciją dėl ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tokiais paaiškinimais nėra pildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, todėl atsakovės rašytiniai paaiškinimai priimami ir vertinami byloje.

Dėl bylos esmės

17.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų – advokato teisinės pagalbos išlaidų – dydį.

18.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

19.       Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 51 punktą ir jame nurodytą praktiką).

21.       Nagrinėjamu atveju nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus – nedidelę bylos apimtį, sąlyginai nedidelį byloje keliamų teisinių problemų sudėtingumą, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį. Apeliaciniame skunde nėra neigiamos minėtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. Taigi, ieškovė iš esmės nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų pagrindų (bylos apimtis, nesudėtingumas, ginčo sumos dydis, specialių žinių poreikio nebuvimas, procesinių dokumentų kiekis bei apimtis) mažinti ieškovei priteisiamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį.

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 49–50 punktai ir juose nurodyta praktika).

23.       Apeliaciniame skunde nenurodyti kriterijai ar aplinkybės, kurie galėtų sudaryti pagrindą priteisti didesnes bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, tik tvirtinama, kad sumažintas bylinėjimosi išlaidų dydis riboja ieškovės teisę į teisminę gynybą bei neatitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas aptariamu bylos atveju neturi teisinio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, o priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino neproporcingai nustatytiems išlaidų mažinimo pagrindams.

24.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas, pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties Nr. 3K-3-98-378/2022 258 punktą ir jame nurodytą praktiką). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti laimėjusios šalies išlaidas taip pat gali prilygti galimybės kreiptis į teismą apribojimui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą Nr. 73579/17 ir 14620/18, 65–74 punktai). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taipogi yra pripažįstama, jog valstybėms suteikta plati veiksmų laisvė reguliuojant išlaidų paskirstymo sistemas teisminiuose procesuose, o bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš priešingos (pralaimėjusios) šalies turi atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (išlaidų dydį, bylos sudėtingumą ir pan.), įvertinti, ar advokato paslaugų užmokesčiai iš tikrųjų buvo teisingi ir pagrįsti kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o pernelyg didelių nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš pralaimėjusios šalies gali reikšti šios šalies teisių pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Nacionalinis judėjimas Ekoglanost prieš Bulgariją Nr. 31678/17, 83 punktas). Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti įvertinta bylos šalių interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar nevisiškas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal bylos aplinkybes gali prilygti asmens teisės kreiptis į teismą apribojimui, taip pat įvertinta, ar priteistinos bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės.

25.       Analizuojamu atveju: i) ieškovė teikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, jog atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ taikyta bauda ieškovės UAB „Rimgauda“ atžvilgiu 1 000 Eur sumai pagal PVM sąskaitą – faktūrą Serija KS Nr. 000270, atliktas įskaitymas yra neteisėti ir juos panaikinti, priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovės UAB „Rimgauda“ naudai 1 000 Eur skolą bei 28 Eur delspinigių, priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ visas ieškovės UAB „Rimgauda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; ii) ieškovė teikė dubliką, kuriame palaikė ieškinio reikalavimus; iii) ieškovė prašė priteisti 5 820,10 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26.       Ieškovė, grįsdama prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teikė: a) 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 45629 – 3 303,30 Eur su PVM sumai; b) 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų išklotinę, kurioje nurodyta darbų trukmė 21 val., tarp jų: Rašto dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimų taikymo atidėjimo rengimas (1 val.), Rašto dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimų taikymo atidėjimo rengimas (2 val.), ieškinio dėl Energijos skirstymo operatorius, UAB sprendimo taikyti baudą, atlikto įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo rengimas (10 val.), ieškinio rengimas (5 val.), Kliento konsultacija telefonu dėl situacijos, susijusios su neprijungimo prie dujų sistemos ir rašto ESO rengimas (1 val.), Rašto ESO dėl neprijungimo prie dujų sistemos rengimas (2 val.); c) 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NIP Nr. 46874 – 2 516,80 Eur su PVM sumai; d) 2021 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų išklotinę, kurioje nurodyta darbų trukmė 16 val., tarp jų: Dubliko į atsakovo ESO atsiliepimą į ieškinį rengimas (6 val.), Dubliko rengimas (1 val.), pretenzijos dėl neteisėtų UAB „Ignitis paslaugų centras“ sprendimų priėmimo bei pirkimo sąlygų neteisėtumo rengimas (6 val.), Ignitis paslaugų centro (ESO) pirkimo sąlygų analizė, klausimų dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo suformulavimas (2 val.), Pretenzijos ESO rengimas (1 val.) (e. b. 1 t. 49-58 b. l.).

27.       Vertinant paminėtus duomenis ir ieškovės atstovų atliktus procesinius veiksmus, kurie konkrečiai siejami su šia byla, matyti, kad vienos teisinių paslaugų valandos išlaidos siekia 157,30 Eur su PVM, o šios išlaidos susijusios su ieškinio ir su dubliko parengimu. Be to, pačioje ataskaitoje yra aiškiai išskiriama ieškinio dėl Energijos skirstymo operatorius, UAB sprendimo taikyti baudą, atlikto įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo rengimas, ir ieškinio rengimas, todėl tiksliai nėra aišku, ar tai naujo ieškinio rengimas, ar tam tikri veiksmai papildomai atlikti su tuo pačiu ieškiniu. Tas pats ir dėl dubliko rengimo – vienoje vietoje aiškiai išskiriama Dubliko į atsakovės ESO atsiliepimą į ieškinį rengimas, o kitoje minimas tik Dubliko rengimas.

28.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (48 punktas). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (50 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

29.       Analizuojamu atveju ieškovei apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis atitinka teisėtumo principą – kaip šioje nutartyje jau konstatuota, priteisto bylinėjimosi išlaidų dydis atitiko Rekomendacijų 2 punkto kriterijus. Apeliacinio teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje nevisiškas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimas negali būti laikomas neproporcingu bei esmingai ribojančiu ieškovės teisę į teisminę gynybą. Priešingai, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas užtikrina tinkamą bylos interesų pusiausvyrą – sudaro prielaidas užtikrinti teisėtą tikslą, kad nesudėtinguose teisminiuose ginčuose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims netaps pernelyg didele finansine našta. Taip pat pastebėtina, kad net ir sumažintas ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija materialių ieškovės reikalavimų sumą maždaug du kartus.

30.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

31.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimu, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

32.       Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo nėra pagrindo jai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33.       Atsakovė neteikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas        Irmantas Šulcas