Administracinė byla Nr. I1-836-423/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02463-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 

 (S)

55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 17 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Viktorijai Kalasūnei,

dalyvaujant pareiškėjui A. L. (A. L.)

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 8400 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-2).

Pareiškėjas skunde, atsikirtime (b. l. 70) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiais nuo 2018-06-18 iki 2018-08-18 ir nuo 2019-03-21 iki 2019-11-05 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose. Teigė, kad nebuvo įrengta atskira patalpa rūkymui, todėl kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose. Kadangi pareiškėjas yra nerūkantis, taip pat serga (duomenys neskelbtini), dėl kvėpavimo tabako dūmais patirdavo d(duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo iškabinti įspėjamieji ženklai, draudžiantys rūkyti. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 20-23, 49-50) nurodė, jog pataisos įstaigoms nėra numatyta pareiga įrengti atskiras patalpas rūkantiesiems. Gyvenamosiose patalpose vartoti tabako gaminius draudžiama pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą. Rūkymo vieta yra įrengta ir pažymėta specialiu ženklu pataisos namų kieme. Nuteistieji yra nuolat prižiūrimi, kad nerūkytų gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo sveikatos istorijoje pažymėta, jog jis yra rūkantis. Be to, pareiškėjas nuolat atsisako paskirto gydymo dėl sergamų ligų. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-06-18 iki 2018-08-18 ir nuo 2019-03-21 iki 2019-11-05.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 3 būrio patalpose (b. l. 34). Pareiškėjas teigia, kad kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo kvėpuoti tabako dūmais.

Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. 

Nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos namų kiemuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog gyvenamosiose patalpose yra iškabinti rūkyti draudžiantys įspėjamieji ženklai. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas keturis kartus yra kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kitų nuteistųjų rūkymo jo gyvenamosiose patalpose (b. l. 72-73, 75, 77). Viename iš atsakymų, teiktų pareiškėjui, pataisos namų administracija pažymėjo, jog pirmojo sektoriaus 3 būryje yra vykdomi rūkymo vietos įrengimo darbai (b. l. 72). Šio atsakymo data yra 2019-07-25, t. y. pareiškėjo nurodomo ginčo laikotarpio pabaigoje. Minėta aplinkybė sudaro prielaidas abejoti atsakovės atstovo teiginiais, kad pataisos namuose visą ginčo laikotarpį buvo specialiai įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Be to, pareiškėjas yra kreipęsis į Psichologinę tarnybą (b. l. 53) dėl kitų nuteistųjų rūkymo ir buvo triskart dėl to konsultuotas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini)yra kreipęsis į gydytoją, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini)paūmėja užėjus į rūkomą patalpą (b. l. 51).

 Jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti šiuos byloje nustatytus faktus atsakovės atstovas nepateikė. Pravieniškių PN teiginys, jog pirminiame apžiūros lape pareiškėjo sveikatos istorijoje yra užfiksuota, jog jis rūko, teismo vertinimu, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi pirminė apžiūra pareiškėjui buvo vykdoma 2006 metais (b. l. 37). Tuo tarpu ginčo laikotarpio pradžia yra 2018-06-18, todėl teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog per tokį ilgą laiko tarpą asmuo gali mesti rūkyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo rūkoma. Konstatuotina, kad pataisos namai nesilaikė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje nustatytos pareigos užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

 Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertindamas pareiškėjo patirtos žalos dydį, teismas visų pirma pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas skundus pataisos namų administracijai dėl kitų nuteistųjų rūkymo, nenurodė konkrečių asmenų, kurie nesilaiko įstatyme nustatyto draudimo rūkyti gyvenamosiose patalpose. Be to, iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad ginčui artimu laikotarpiu 2018 metais jis dukart yra pirkęs tabako gaminių (b. l. 52). Iš to galima spręsti, kad pareiškėjas, net jei pats šių gaminių nevartojo, propagavo jų vartojimą. Be to, nėra duomenų, kad dėl buvimo su rūkančiais asmenimis jam būtų kilusios kokios nors fizinės pasekmės. Pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksuotas tik vienas nusiskundimas dėl (duomenys neskelbtini), kuris, pareiškėjo teigimu, pablogėja, jam užėjus į rūkomą patalpą. Taigi, nors pareiškėjas skunde nurodo patirdavęs stiprius, sunkius ir itin dažnus (duomenys neskelbtini), aplinkybė, kad į gydytojus dėl minėtų (duomenys neskelbtini)kreipęsi tik vieną kartą, verčia teismą abejoti pareiškėjo nurodomų neigiamų pasekmių sveikatai sunkumu. Atsižvelgtina ir į tai, jog pareiškėjas serga keletu kitų (duomenys neskelbtini), kurios taip pat gali būti (duomenys neskelbtini)priežastimi (b. l. 51, 74).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų kalinimo sąlygų, neužtikrindama, jog pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir mąsto bei pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. 

Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. 

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista laikotarpiais nuo 2018-06-18 iki 2018-08-18 ir nuo 2019-03-21 iki 2019-11-05, neužtikrinant, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė