Administracinė byla Nr. eAS-1270-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01684-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį         teismą, prašydamas panaikinti: 1) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2431 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 2) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2432 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Asmenų aptarnavimo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 3) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2433 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 4) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą         Nr. A-2434 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 5) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2435 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 6) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2436 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 7) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2438 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 8) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2439 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“; 9) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2440 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“; 10) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2441 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Valstybinės kalbos kontrolės skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“; 11) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2442 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 12) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2443 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 13) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2444 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 14) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2445 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 15) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2446 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 16) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2447 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 17) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2448 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“; 18) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. A-2465 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad yra profesinė sąjunga, kuri veikia teritoriniu principu Kauno apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba jos nariai, ir yra juridinis asmuo.   Teigė, jog ginčijami įsakymai yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų   pagrįstumą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, prieš priimdamas įsakymus, turinčius esminę įtaką darbuotojų teisinės padėties keitimuisi, privalėjo vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras su įstaigoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, tačiau to nepadarė, šiurkščiai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, ir tai lemia priimtų įsakymų neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl jie yra naikintini.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 3 d. 2, 3 p., 37 str. 2 d. 7 p.).

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos nuostatos nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismą absoliutumo, kadangi teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (pvz., 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog skundą atsisakoma priimti, kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pagal Profesinių sąjungų įstatymą, profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos       ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios profesinių sąjungų darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus. Byloje nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjas – profesinė sąjunga – kreipiasi į teismą ne dėl savo teisių ar teisėtų interesų gynybos, aktualus gali būti tik ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų taikymas. Tačiau pagal Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnį 1 dalį, profesinėms sąjungoms suteikta teisė tik atstovauti savo nariams bei ginti jų teises ir teisėtus interesus bei nenumatyta teisė kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju tai nėra bet koks tarnautojų tarnybos teisių pažeidimas. Jeigu yra pažeidžiamos tarnautojų teisės, tai gali kilti individualūs ar kolektyviniai tarnybiniai ginčai. Juose profesinė sąjunga dalyvauja įstatymų numatyta tvarka pagal Profesinių sąjungų įstatymo 22 straipsnį. Paminėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė profesinei sąjungai reikalauti panaikinti vadovo sprendimus sietina ne su individualaus ar kolektyvinio tarnybinio ginčo nagrinėjimu. Individualus tarnybinis ginčas kyla dėl atskiro tarnautojo individualios subjekto teisės pažeidimo. Kolektyvinis ginčas kyla dėl visų tarnautojų kolektyvo kaip teisės subjekto teisės pažeidimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose“, ir to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises“, taip pat yra nurodyta, jog „Profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus administracinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) kreipiasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais; 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams valstybės tarnybos teisinių santykių bylose. Kreipdamasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais, profesinė sąjunga byloje yra pareiškėjas. Jos, kaip juridinio asmens, atstovavimą teisme reglamentuoja ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis. Antruoju atveju profesinė sąjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 1 ir 3 dalys)“ (2005 m. balandžio 19 d. konsultacija Nr. 02-04-06; ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 284).

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išreiškęs savo poziciją, jog profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą kaip profesinės sąjungos nario atstovas, kai yra pažeidžiamos šio nario subjektinės teisės ar teisėti interesai, o kreiptis į teismą kaip pareiškėjas, tais atvejais, kai gina profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus jų interesus, t. y. įgyvendindama jai suteiktas teises Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte, gali tik tada, jeigu kilęs ginčas nėra sietinas su individualaus ar kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimu (2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1554/2008 ir 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1836/2014).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsakymus bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismo nuomone, skundžiami įsakymai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių pačiai profesinei sąjungai nesukelia ir nepažeidė jos materialinių teisių ar interesų. Pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas yra viena iš būtinųjų sąlygų pripažinti skundą pagrįstu. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju profesinė sąjunga veikia kaip tarnautojų ir darbuotojų, kuriems prašomi panaikinti sprendimai turi tiesioginę įtaką, atstovė, profesinė sąjunga, teikdama skundą, privalėjo pateikti įgaliojimą, kurio pagrindu jai pavesta atstovauti suinteresuotų asmenų interesus, pateikti duomenis, jog ji yra veikianti Kauno miesto savivaldybės administracijoje, duomenis apie suinteresuotų asmenų narystę profesinėje sąjungoje. Kadangi Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ teikdama skundą Kauno apygardos administraciniam teismui tokio įgaliojimo nepateikė, kuriame atsispindėtų suinteresuotų asmenų valia, jų narystė profesinėje sąjungoje, todėl teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nurodė, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš nutarties negalima aiškiai suprasti, ar skundą atsisakoma priimti todėl, kad toks skundas yra apskritai nenagrinėtinas administracinių teismų, ar todėl, kad skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreipėsi į teismą ne dėl        savo pažeistų teisių, o dėl kitų asmenų. Mano, jog skundžiami įsakymai pažeidžia jo teises, todėl inicijuoja tokio pobūdžio ginčą. Skundas pasirašytas juridinio asmens vadovo, dėl to teigti, jog jis pasirašytas neįgalioto vesti bylą asmens, yra nepagrįsta.

2. Teismas prieštaringai teigė, kad skundžiami administraciniai aktai nesukelia jam        jokių teisinių pasekmių ir todėl negali būti ginčo teisme objektu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, bylą inicijuojantys asmenys inter alia turi teisę, kad teismo sprendimas nepriimti nagrinėti pareiškėjo skundo būtų motyvuotas ir pagrįstas, kad iš teismo baigiamojo akto turinio būtų galima aiškiai suprasti teismo sprendimo logiką ir jo esmę, kad jis  būtų argumentuotas ir pagrįstas aukštesniųjų teismų formuojama praktika. Skundžiama nutartis neatitinka šių reikalavimų.

3. Analizuojant Darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnį įvairiais teisės teorijoje pripažįstamais teisės aiškinimo būdais (teleologiniu, sisteminiu, loginiu ir kt.), pirmiausia pažymėtina, kad šios teisės normos tiesioginiai adresatai yra keli: pirma, darbdaviai, kuriems šia norma yra nustatomos pareigos, antra, profesinės sąjungos (darbuotojų atstovai), kurios turi teisę reikalauti, kad darbdavys laikytųsi šios teisės normos. Darbdaviui nevykdant šios teisės normos numatytų pareigų, yra tiesiogiai pažeidžiamos profesinės sąjungos, kaip darbuotojų atstovo, teisės, t. y. ne trukdoma atstovauti vienam konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei, o paneigiama profesinės sąjungos, kaip savarankiško juridinio asmens, teisė gauti informaciją. Nepanaikinus skundžiamos teismo nutarties, bus užkirstas kelias teisminiu būdu patikrinti, ar Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

4. Teismas nenurodė nei vieno skundo neatitikimo ABTĮ 23, 24 ar 39 straipsnių reikalavimams. Nutartį grindė neteisingu ginčo esmės suvokimu, dėl to padarė dvi prieštaringas išvadas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti ir ji gali būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Šiuo atveju profesinei sąjungai jokių teisinių pasekmių skundžiami įsakymai nesukelia, todėl skundą atsisakyta priimti teisėtai. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, profesinėms sąjungoms suteikta teisė tik atstovauti savo narius bei ginti jų teises ir teisėtus interesus bei nenumatyta teisė kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Skundžiami įsakymai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių pačiai profesinei sąjungai ar jos nariams nesukelia ir nepažeidė jos materialinių teisių ar interesų. Įgaliojimo, kuriame atsispindėtų suinteresuotų asmenų valia, jų narystė profesinėje sąjungoje, pareiškėjas nepateikė.

2. Šiuo atveju profesinė sąjunga pati nevykdo įstatymų numatytos pareigos, nes kai yra kviečiama atvykti į konsultacijas, ji šiuos Kauno miesto savivaldybės administracijos raštus ir kvietimus į konsultacijas ignoruoja. Profesinė sąjunga akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, deklaruodama, kad pažeidžiama jos teisė gauti informaciją ir konsultuotis, nes pati neatvyksta į derybas su Kauno miesto savivaldybės administracija. Negali būti ginama pareiškėjo teisė, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų.

3. Teismas neturėjo nustatyti termino trūkumams šalinti, nes iš teismui pateiktų dokumentų matė, kad skundą suinteresuoto asmens vardu padavusiam asmeniui įgaliojimai nebuvo suteikti, kadangi siekiamais nuginčyti įsakymais šiuo metu realios teisinės pasekmės konkrečiam subjektui neatsiranda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Ši teisės norma nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atsisakymo priimti skundą pagrindas pritaikytas neišsiaiškinus visų aplinkybių, nepareikalavus iš pareiškėjo papildomų dokumentų.

Profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnis nustato, kad profesinės sąjungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais (statutu) (1 d.); valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją įmonėse, įstaigose, organizacijose turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose (2 d.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nurodė, kad yra profesinė sąjunga, kuri veikia teritoriniu principu Kauno apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba jos nariai, ir yra juridinis asmuo. Vienas iš jos padalinių – Kauno miesto savivaldybės administracijos profesinė sąjunga, įsteigta 1999 m. gruodžio 23 d. Šiai aplinkybei patvirtinti būtina, kad pareiškėjas     pateiktų aktualius duomenis, jog profesinė sąjunga yra veikianti Kauno miesto savivaldybės administracijoje, taip pat duomenis apie suinteresuotų asmenų narystę joje (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Be to, pirmosios instancijos teismas laikė, kad skundžiami įsakymai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių pačiai profesinei sąjungai nesukelia ir nepažeidė jos materialinių teisių ar interesų. Apeliacinės instancijos teismas šioje stadijoje negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose (Profesinių sąjungų įstatymo 15 str. 1 d.). Profesinės sąjungos ir jų nariai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Profesinių sąjungų įstatymo 20 str. 1 d.). Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi. Pareiškėjo teigimu, prieš priimdamas įsakymus, turinčius esminę įtaką darbuotojų teisinės padėties keitimuisi, atsakovas privalėjo vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras su įstaigoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis. Pareiškėjas vadovaujasi DK 47 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis darbuotojų atstovų teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą. Tik nagrinėjant bylą iš esmės galima būtų išsiaiškinti, ar šios teisės iš tiesų buvo pažeistos.

Be kita ko, svarstytina, ar pareiškėjas neturėjo laikytis Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytos procedūros, nes keliamas ginčas kartu yra susijęs su profesinės sąjungos narių teisių ar interesų pažeidimu, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas; atsižvelgiant į tai, pareikalautini tam tikri duomenys (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Anatolijus Baranovas

                                                                                                Dainius Raižys

                                                                                                Virginija Volskienė