Byla Nr. T-78-791/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00019-2015-2

                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 24 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. L. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų (įsiteisėjo 2016 m. balandžio 28 d).

Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 18 d.

Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2017 m. liepos 4 d. Liko atlikti 4 metai 10 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis E. L. atliko įstatymo numatytą 1/2 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijai pristatomas pirmą kartą.

Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose, į kuriuos perkeltas nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio. Pakankamai ilgą laiką bausmę atlikdamas Pusiaukelės namuose įrodė, jog sugeba laikytis nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Per visą bausmės atlikimo laiką buvo baustas 2 kartus, tačiau nuobaudos negalioja, jos skirtos 2016 metais. Po to nuteistasis 5 kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Šiuo metu dirba. Laisvėje taip pat turi įgijęs nemažai darbinės patirties, turėjo nuosavus verslus. Nuteistojo išsilavinimas vidurinis bei turi įgijęs elektriko, šaltkalvio ir auto kranisto specialybes. Siekiant keisti savo elgesį dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose su būrio specialistu, bei kitose papildomose socialinės reabilitacijos veiklose, atliko aplinkos tvarkymo darbus, dalyvavo projekte „Žalioji oazė“, neatlygintinai prisidėjo prie visuomeninės veiklos padedant miesto institucijoms. Bendrauja su teigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, nori gyventi dorai. Palaiko gerus santykius su artimaisiais, yra išleidžiamas kiekvieną savaitgalį?trumpalaikėms išvykoms į namus pas žmoną, santykius apibūdina kaip labai gerus, kas tikėtina padėtų lengviau integruotis į visuomenę. E. L. elgesyje nėra pasireiškusi agresija ar smurtas, nelinkęs prarasti savitvardos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 22 balais, iš jų 10 balų sudaro statiniai veiksniai, kurių pokytis neįmanomas, ir 12 kintamųjų balų. Komisija visapusiškai įvertinusi E. L. charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus E. L. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 357–15 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam E. L. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. L. šiuo metu atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimų, susijusių su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarymą. Praeityje E. L. taip pat jau kartą yra teistas, teistumas išnykęs. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei polinkį nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. 

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika, bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo E. L. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 22 balus ir yra vertinama kaip žema. Nuo paskutiniojo vertinimo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki paskutiniojo – 2019 m. lapkričio 27 d. E. L. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 8 balais (buvo 30), kas vertinama teigiamai, tačiau iš likusių balų 10 balų sudaro statiniai balai ir net 12 balų sudaro dinaminiai, kintantys balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar galėtų pakeisti. 

Vertinant E. L. mąstymą ir elgesį, teigiamai vertinama tai, jog jo elgesyje nebuvo pasireiškusi agresija, smurtas, jis nelinkęs prarasti savitvardos, geba save kontroliuoti net konfliktinėse situacijose. Turimas problemines sritis atpažįsta, problemas sprendžia savarankiškai. Turi realius ilgalaikius ateities planus, žingsnius, kurių reikės tiems planams įgyvendinti. Sugeba išklausyti, priimti kitokią nuomonę. Tačiau neigiamai vertinama tai, jog E. L. linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais elgiasi negalvodamas ir dėl to vėliau gailisi. Priimdamas sprendimus pernelyg pasitikėdavo savo sėkme. Apgalvodamas savo elgesio pasekmes, ne visada įvertindavo ilgalaikes pasekmes, nes koncentruodavosi į trumpalaikius sprendimus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis atsainiai žiūri į savo elgesio pasekmes, jų nesureikšmina ir lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. E. L. būtina išmokti labiau apgalvoti ir analizuoti savo poelgius, atsirinkti tinkamus elgesio variantus, suvokti kokią žalą prekyba narkotikais daro visuomenei, priešingu atveju jam išėjus į laisvę išlieka rizika ir vėl nusikalsti.

E. L. nusikaltimus, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Laisvalaikiu jis bendraudavo su nusikaltimus darančiais, nusikalstamą gyvenimo būdą vedančiais žmonėmis, tad susidarydavo sąlygos įsitraukti į nusikaltimus. Nuteistojo teigimu šiuo metu jis nuo neigiamos draugų įtakos yra atsiribojęs ir nori gyventi dorai, tačiau pažymėtina, jog E. L. šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę, tad jo bendravimo galimybės suvaržytos. Negalima garantuoti, jog būnant laisvėje jis tikrai sugebės atsiriboti nuo neigiamos reputacijos asmenų, juolab, kad ir socialinio tyrimo išvadoje gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog E. L. elgesio negalima įvardinti, kaip nepriekaištingo. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme – jis 5 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, tačiau taip pat 2 kartus yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, kas rodo neigiamą E. L. požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis E. L. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su jau atlikta bausmės dalimi, yra labai didelė – daugiau kaip 4 metai 10 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2020 m. sausio 29 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–15 dėl nuteistojo E. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio

1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

n u t a r i a :

atsisakyti patvirtinti 2020 m. sausio 29 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. L..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja                                                                           Vilma Dapkevičienė