Civilinė byla Nr. e2-419-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laugina“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Laugina“ likviduota dėl bankroto.

2.       Pareiškėja (kreditorė) UAB „Kontmena“ 2022 m. sausio 26 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti nemokumo administratorių M. K. per tris darbo dienas nuo teismo nutarties, įpareigojančios jį surašyti kreditorių susirinkimo protokolą, priėmimo, surašyti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Laugina“ 2022 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir pateikti jį kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti, taip pat informuoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie nemokumo administratoriaus neteisėtą neveikimą ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatų pažeidimą.

3.       Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. buvo sušauktas ir įvyko BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas, kuriame nemokumo administratorius M. K. nedalyvavo, įrodymų, pateisinančių tokį savo neveikimą, nepateikė. Kreditorių susirinkimo pirmininke buvo išrinkta pareiškėja. Įvykusio kreditorių susirinkimo protokolui surašyti būtina medžiaga 2022 m. sausio 21 d. buvo operatyviai pateikta nemokumo administratoriui M. K.. Nemokumo administratorius 2022 m. sausio 24 d. paprašė papildomos informacijos ir, nors tokia informacija nebuvo reikšminga protokolui surašyt, ji buvo nedelsiant pateikta. Tačiau administratorius savo pareigų nevykdė, pradėjo aiškintis jam kilusius neaiškumus, kurie niekaip nėra susiję su jo pareiga surašyti kreditorių susirinkimo protokolą ir pateikti jį pirmininkavusiam pasirašyti, kaip tai numatyta JANĮ 52 straipsnio 4 dalyje. Nemokumo administratorius nurodytos pareigos nėra įvykdęs ir savo atsisakymo tai padaryti nėra pateikęs, o terminas surašyti susirinkimo protokolą yra suėjęs.

4.       Nemokumo administratoriaus M. K. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad jis raštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu kreditorių susirinkimą organizuoti nuotoliniu būdu, nes turėjo ilgesnį nei 15 min. kontaktą su asmeniu, kuriam įtariamas COVID-19, tačiau pareiškėja tokių galimybių nesudarė, reikalaudama pateikti tai pagrindžiančius medicininius duomenis. Taigi 2022 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkime administratorius gyvai nedalyvavo dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, o galimybę dalyvauti nuotoliniu būdu nepagrįstai atsisakė sudaryti pati pareiškėja. Dėl to susirinkimo protokolą administratorius surašyti turėtų galimybę tik tuo atveju, jeigu balsavimo raštu biuleteniai jam būtų buvę pateikti iki susirinkimo pradžios. Balsavimo raštu biuleteniai ir kiti dokumentai administratoriui pateikti tik kitą dieną, t. y. 2022 m. sausio 21 d. Dėl to administratorius neturėjo pakankamai duomenų, kad tinkamai įgyvendintų įstatymo jam numatytą pareigą parengti protokolą bei atliktų kitas funkcijas. Nemokumo administratorius neginčija, kad pareiga parengti kreditorių susirinkimo protokolą priklauso jam, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių objektyviai šios pareigos įvykdyti negalėjo.

5.       Kreditorius E. L. atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi nutraukė procesą pagal pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus UAB „Laugina“ bankroto byloje.

7.       Teismas pažymėjo, kad JANĮ 3 straipsnio 4 punkte reglamentuotas teisėjo vadovavimo procesui principas reiškia, jog teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Tačiau ši teisės norma nėra imperatyvi, joje nurodytų veiksmų atlikimas paliekamas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, nemokumo procese turi teises, reglamentuojamas JANĮ 43 straipsnyje. Tačiau nei nurodytas straipsnis, nei kitos JANĮ nuostatos nenumato galimybės kreditoriui tiesiogiai teismui paduoti prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti tam tikrus veiksmus.

8.       Teismas nurodė, kad pareiga nemokumo administratoriui parengti kreditorių susirinkimo protokolą ir perduoti jį susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui, kaip ir administratoriaus teisė dalyvauti kreditorių susirinkime, kyla iš įstatymo imperatyvo (JANĮ 52 straipsnis). 

9.       Teismo vertinimu, pareiškėjos prašymo patenkinimas pats savaime nesukurtų jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes nemokumo administratoriaus pareiga parengti kreditorių susirinkimo protokolą išimtinai siejasi su imperatyviai iš įstatymo kylančia jo teise dalyvauti kreditorių susirinkime, be kita ko, gauti su tuo susijusią medžiagą dar iki kreditorių susirinkimo pradžios. 

10.       Teismas pažymėjo, kad teisminė nemokumo administratoriaus veiksmų kontrolė yra skirta užtikrinti tiek tai, jog nebūtų pažeisti įmonės bei jos kreditorių teisėti interesai, tiek tai, kad nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos. Esant pagrįstoms abejonėms dėl administratoriaus atliekamų veiksmų (vengimo juos atlikti), kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo. Būtent tokia teismine nemokumo administratoriaus veiksmų kontrole šiuo metu ir yra pasinaudojusi pareiškėja, t. y. bankroto byloje yra pateikusi prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo, be kita ko, šį prašymą argumentuodama aplinkybe dėl pareigos parengti kreditorių susirinkimo protokolą nevykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Pareiškėja UAB „Kontmena“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      JANĮ 3 straipsnio, numatančio nemokumo proceso tikslus, 4 punkte numatytas teisėjo vadovavimo procesui principas, kuris reiškia, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą.

11.2.                      Anksčiau byloje teismas tokius prašymus (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus), kuriuos teikdavo tretieji asmenys, spręsdavo (pvz., trečiasis asmuo byloje 2020 m. lapkričio 23 d. prašymu DOK-30095 prašė įpareigoti UAB „Kontmena“ atlikti veiksmus ir teismas šį prašymą išsprendė 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi).

11.3.                      Prašymas įpareigoti atlikti veiksmus ir pareiškimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo yra du skirtingi teisių gynimo būdai, kurie gali būti įgyvendinami kartu (paraleliai) vienu metu. Šių veiksmų procesinis rezultatas (pareiškimo išnagrinėjimo teisinės pasekmės) taip pat yra skirtingas – išnagrinėjus prašymą įpareigoti atlikti veiksmus nemokumo administratorius būtų įpareigotas atlikti veiksmus (arba prašymas būtų atmestas), o išnagrinėjus pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nemokumo administratorius būtų atstatydintas (arba pareiškimas dėl atstatydinimo būtų atmestas).

11.4.                      Teismas nepagrįstai nutraukė prašymo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimą – vietoje to teismas turėjo nuo šio klausimo sprendimo nusišalinti, nes, tos pačios sudėties teismui sprendžiant ir klausimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, nors procesiniai klausimo išsprendimo padariniai ir yra skirtingi, teismas jau būtų iš anksto pasisakęs dėl klausimo faktinio pagrindo (veiksmų teisėtumo vertinimo).

11.5.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1392-450/2021, kurioje buvo sprendžiamas prašymas pareigoti administratorę sumokėti 4 684 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju sprendžiamas akivaizdžiai kitokio pobūdžio prašymas įpareigoti atlikti veiksmus – įpareigoti administratorių surašyti kreditorių susirinkimo protokolą.

12.       Atsakovė BUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. K., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      JANĮ nuostatos nenumato galimybės kreditoriui tiesiogiai teismui paduoti prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti tam tikrus veiksmus. Manymas, kad administratorius netinkamai atlieka pareigas, gali būti pagrindas svarstyti dėl administratoriaus atstatydinimo.

12.2.                      Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-27-555/2022 atmetė pareiškėjos prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo, be kita ko, pasisakydamas dėl aplinkybių, susijusių su 2022 m. sausio 20 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo parengimu.

12.3.                      Akivaizdu, kad dėl pareiškėjos netinkamai organizuoto kreditorių susirinkimo, neužtikrinus galimybės jame dalyvauti administratoriui, laiku arba iš viso nepateikus susirinkimo medžiagos, administratorius faktiškai neturi jokių galimybių tinkamai surašyti protokolo bei įsitikinti procedūrų teisėtumu, kai pagal teismų praktiką yra už tai atsakingas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutrauktas procesas pagal pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymą dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas proceso nutraukimas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (pareiškėja) UAB „Kontmena“ apeliacinės instancijos teismui 2022 m. balandžio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus: 2022 m. balandžio 13 d. teikimą dėl UAB „Laugina“ 2022 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkimo protokolo, nemokumo administratoriaus ir UAB „Kontmena“ susirašinėjimą el. laiškais, 2022 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkimo protokolą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies teisė duoti paaiškinimus teismui raštu ir žodžiu įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, ja šalis gali naudotis ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Kartu pažymėtina tai, kad šiuo atveju apeliantės pateiktais rašytiniais paaiškinimais yra keičiamas (praplečiamas) atskirojo skundo pagrindas, t. y. nurodomos naujos faktinės aplinkybės, susijusios su 2022 m. balandžio 5 d. įvykusiu BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimu, todėl šie paaiškinimai pažeidžia CPK 323 straipsnyje nustatytą bei atskiriesiems skundams taikytiną (CPK 338 straipsnis) draudimą pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui keisti (papildyti) paduotą skundą. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės rašytiniai paaiškinimai nepriimami. Taip pat nepriimami ir apeliantės pateikti nauji įrodymai, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie nėra susiję apeliacinio nagrinėjimo dalyku.

Dėl proceso nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (ne)pagrįstumo

19.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ iškelta bankroto byla. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Kontmena“ 2022 m. sausio 26 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti nemokumo administratorių M. K. per tris darbo dienas nuo teismo nutarties, įpareigojančios jį surašyti kreditorių susirinkimo protokolą, priėmimo surašyti BUAB „Laugina“ 2022 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir pateikti jį kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė procesą, pradėtą pagal pareiškėjos (kreditorės) UAB „Kontmena“ prašymą dėl BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus, CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

20.       Apeliantė UAB „Kontmena“ atskirajame skunde nurodo, kad prašymo nagrinėjimo procesas nutrauktas nepagrįstai, nes JANĮ 3 straipsnio 4 punkte numatytas teisėjo vadovavimo procesui principas reiškia, jog teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą.

21.       Pagal JANĮ 2 straipsnio 4 dalį juridinio asmens bankroto procesas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu. Įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant JANĮ nuostatas.

22.       Vienas iš nemokumo proceso principų – teisėjo vadovavimas procesui – reglamentuotas JANĮ 3 straipsnio 4 punkte. Šis principas reiškia, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Taigi teismo aktyvumas siejamas su trimis atskirais procesiniais veiksmais: 1) nemokumo proceso dalyvių įpareigojimu atlikti procesinius veiksmus, 2) įrodymų rinkimu ir 3) nemokumo proceso šalių veiksmų kontrole.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, JANĮ 3 straipsnio 4 punkto nuostata nėra imperatyvi, joje nurodytų veiksmų atlikimas paliekamas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kita vertus, aptariama nuostata nereiškia, jog teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, nemokumo proceso dalyviams negali nustatyti ir kitų įpareigojimų. Dėl jų kiekvienu atveju turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes, nepažeidžiant JANĮ reikalavimų.

24.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos (apeliantės) UAB „Kontmena“ kreipimąsi į BUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą lėmė jos siekis, kad būtų surašytas BUAB „Laugina“ 2022 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolas.

25.       JANĮ 52 straipsnyje, reglamentuojančiame kreditorių susirinkimo sprendimų įforminimo tvarką, nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole (1 dalis). Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo (2 dalis). Prie kreditorių susirinkimo protokolo turi būti pridėta: 1) kreditorių registravimo sąrašas; 2) įgaliojimai ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama asmenų teisė balsuoti; 3) iš anksto balsavusių kreditorių balsavimo dokumentai; 4) dokumentai, kuriais įrodoma, kad kreditoriai laiku buvo informuoti apie kreditorių susirinkimo sušaukimą (3 dalis). Aptariamo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo administratorius parengia kreditorių susirinkimo protokolą ir jį su pridedamais dokumentais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos turi pateikti kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti. Pagal šio straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jo gavimo dienos.

26.       Tam, kad nemokumo administratorius įstatymo nustatyta tvarka ir terminais galėtų įvykdyti jam nustatytą pareigą parengti kreditorių susirinkimo protokolą, jis turi dalyvauti kreditorių susirinkime. Pagal JANĮ įtvirtintą bendrąją taisyklę nemokumo administratorius dalyvauja kreditorių susirinkimuose (JANĮ 46 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius pasirašo kreditorių registravimo sąrašą, kuriame registruojami kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai (JANĮ 49 straipsnio 1, 3 dalys). Kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas (JANĮ 49 straipsnio 4 dalis). Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, kai kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos (JANĮ 49 straipsnio 5 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimo kvorumo nėra, kreditorių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas (JANĮ 49 straipsnio 7 dalis). Administratorius, iki kreditorių susirinkimo pradžios negavęs su susirinkimu susijusios medžiagos ir neturėdamas objektyvių duomenų apie balsavimo raštu biuletenių pateikimą, negali konstatuoti kvorumo (ne)buvimo, ar susirinkimas (ne)įvyko bei jame (ne)buvo priimti sprendimai, ar turėtų būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas.

27.       Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus pareiga parengti kreditorių susirinkimo protokolą ir perduoti jį kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui kyla iš įstatymo (JANĮ 52 straipsnio 14 dalis), ir ši pareiga susijusi su įstatyme įtvirtinta nemokumo administratoriaus teise dalyvauti kreditorių susirinkime.

28.       Aptariamu atveju susiklosčiusios situacijos ypatumas yra tas, kad BUAB „Laugina“ nemokumo administratorius M. K. nekvestionavo savo pareigos parengti kreditorių susirinkimo protokolą, tačiau nurodė, jog 2022 m. sausio 20 d. susirinkimo protokolo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu parengti negalėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių: jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti nurodytame kreditorių susirinkime; balsavimo raštu biuleteniai ir kiti dokumentai jam buvo pateikti el. paštu tik 2022 m. sausio 21 d. 15:33 val., t. y. kitą dieną po įvykusio kreditorių susirinkimo; administratoriui paprašius pateikti dokumentus, įrodančius balsavimo raštu biuletenių gavimo laiką, UAB „Kontmena“ atsiuntė el. laiškų išrašus, tačiau iš šių išrašų, administratoriaus nuomone, neįmanoma identifikuoti, kokie ir kokio turinio dokumentai prisegti prie el. laiškų; kitų įrodymų, kurie būtų pakankami balsavimo raštu biuletenių gavimo laikui nustatyti, administratoriui nebuvo pateikta.

29.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi, atmesdamas pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, be kita ko, nurodė, kad nemokumo administratorius prieš šaukiamą kreditorių susirinkimą kreipėsi į pareiškėją, prašydamas sudaryti jam galimybę kreditorių susirinkime dalyvauti nuotoliniu būdu dėl turėto kontakto su COVID-19 sergančiu asmeniu, tačiau tokia galimybė administratoriui nebuvo sudaryta, nepaisant įstatymo imperatyvo, jog bankroto administratorius turi dalyvauti kreditorių susirinkime; kiti kreditorių susirinkimai (komiteto posėdžiai) įprastai vykdavo nuotoliniu būdu. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja, kaip kreditorių susirinkimo iniciatorė, be pateisinamos priežasties tinkamai neužtikrino visų bylos dalyvių įvykusiame kreditorių susirinkime dalyvavimo, dėl ko buvo pažeisti proceso dalyvių lygiateisiškumo (JANĮ 3 straipsnio 2 punktas) ir skaidrumo (JANĮ 3 straipsnio 3 punktas) principai.

30.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad pareiškėjos (apeliantės) UAB „Kontmena“ teismui pateiktas prašymas – įpareigoti nemokumo administratorių M. K. per tris darbo dienas nuo teismo nutarties priėmimo surašyti BUAB „Laugina“ 2022 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir pateikti jį kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti – iš esmės reiškia prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti tam tikrus procesinio pobūdžio veiksmus, kuriuos atlikti jis turi pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes reikalavimas, kad teismas pakartotinai įpareigotų nemokumo administratorių atlikti veiksmus, kuriuos šis įpareigotas atlikti įstatymo (JANĮ 52 straipsnio 4 dalis), nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių, toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

31.       Apeliantės (pareiškėjos) argumentai, kad pirmosios instancijos teismas trečiųjų asmenų prašymus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus anksčiau yra sprendęs, pirmiau nurodyto apeliacinės instancijos teismo vertinimo nekeičia. Akcentuotina tai, kad šiuo atveju pasisakyta dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus, kurių atlikimas detaliai reglamentuotas įstatymo (JANĮ 52 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu apeliantės atskirajame skunde nurodyta Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėja UAB „Kontmena“ buvo įpareigota atlikti veiksmus, kurie nėra reglamentuojami JANĮ, t. y. sudaryti sąlygas apžiūrėti kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“ priklausantį turtą. Be to, minėta, JANĮ 3 straipsnio 4 punkto nuostata nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, negali nustatyti įpareigojimų nemokumo proceso dalyviams, tačiau kiekvienu atveju tai turi būti sprendžiama pagal konkrečios situacijos aplinkybes, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

32.       Aptariamu atveju taip pat pažymėtina, kad iš teismui paduoto prašymo turinio galima spręsti, jog BUAB „Laugina“ kreditorė UAB „Kontmena“, inicijavusi 2022 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimą ir jam pirmininkavusi, nedalyvaujant nemokumo administratoriui, teikdama teismui prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus, kuriuos atlikti nemokumo administratorius įpareigotas pagal įstatymą (JANĮ 52 straipsnio 4 dalis), siekia apskųsti administratoriaus neveikimą, grindžiamą tuo, jog nemokumo administratorius nevykdo įstatymo jam nustatytos pareigos surašyti kreditorių susirinkimo protokolą.

33.       Pagal JANĮ 31 straipsnio, reglamentuojančio ginčų nemokumo proceso metu nagrinėjimą, 1 dalį nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir nemokumo procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu skundžiami teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka per 14 dienų nuo tada, kai skundą teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ar veiksmą (neveikimą).

34.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreipimasis į teismą su skundu dėl nemokumo proceso dalyvio (šiuo atveju – nemokumo administratoriaus) neveikimo negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkrečių pažeistų teisių gynimo, konkrečių teisinių padarinių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė) UAB „Kontmena“, kreipdamasi į teismą nenurodė, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu apginti ji siekia, skųsdama nemokumo administratoriaus neveikimą, nesirėmė tuo, kad dėl nemokumo administratoriaus, kuris nedalyvavo 2022 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkime, nesurašyto šio susirinkimo protokolo ji negali įgyvendinti savo kaip kreditorės teisių ar, laikydama, jog protokolo nesurašymu jos teisės pažeistos, negali šių teisių apginti kitu būdu.              

35.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad BUAB „Laugina“ kreditorės UAB „Kontmena“, pirmininkavusios 2022 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimui, kuriame nedalyvavo nemokumo administratorius, kreipimasis į teismą su prašymu įpareigoti nemokumo administratorių surašyti kreditorių susirinkimo protokolą, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes tokio pobūdžio prašymo tenkinimas savaime nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs aptartą pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymą, turėjo pagrindą jį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi aplinkybė, jog tokio pobūdžio prašymo tenkinimas nesukels konkrečių materialiųjų teisinių padarinių, nustatyta priėmus prašymą nagrinėti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė procesą, pradėtą pagal pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymą dėl BUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Apeliantė (pareiškėja) UAB „Kontmena“ atskirame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nusišalinti nuo prašymo įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus nagrinėjimo, nes šis administratoriaus neveikimas turėjo būti vertinamas nagrinėjant prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, taigi teismas, nenusišalindamas, būtų iš anksto pasisakęs dėl klausimo faktinio pagrindo (veiksmų teisėtumo vertinimo). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

37.       Pažymėtina tai, kad, pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjos prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo dar nebuvo išnagrinėtas (šis klausimas išspręstas Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi). Antra, nei pareiškėja, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys nereiškė teismui (teisėjui) nušalinimo CPK 64, 65, 66, 68 straipsniuose nustatyta tvarka, nors tiek prašymas dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus, tiek prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo buvo priimti nagrinėti. Trečia, aplinkybė, kad teisėjas, nagrinėjantis juridinio asmens nemokumo bylą, šioje byloje priima procesinius sprendimus tiek dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus, tiek dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, savaime nesuponuoja pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Toks pareiškėjos nuogąstavimas turėtų būti objektyviai pagrįstas. Teisėjo šališkumo pareiškėja nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, vien tik deklaratyviai nurodydama, kad teisėjas turėjo nusišalinti nuo prašymo įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus nagrinėjimo. Nenustačius konkrečių aplinkybių, objektyviai pagrindžiančių pareiškėjos nuogąstavimus dėl teisėjo galimo šališkumo, nėra pagrindo abejoti, kad dėl pareiškėjos prašymo nuspręsta užtikrinus jos teisę į nešališką teismą.

38.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nutraukęs procesą pagal pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymą dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus UAB „Laugina“ bankroto byloje, tinkamai aiškino JANĮ ir CPK teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                   Laima Ribokaitė