Civilinė byla Nr. e2-1059-933/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01873-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5;
(S)
3.4.1.9
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Telia Lietuva, akcinės bendrovės ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pirkime Nr. 450374 panaikinimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „TELE2“. Išvadas teikiančios institucijos byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėtojo pripažinimo, apie kurį ieškovė buvo informuota 2019-11-29 pranešimu Nr. 7795908; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Ieškovė dalyvauja atsakovės CVP IS priemonėmis skelbtame tarptautiniame atvirame Judriojo ryšio paslaugos pirkimo konkurse, pirkimo Nr. 450374. 2019-11-29 Perkančiosios organizacijos pranešimu Nr. 7795908 CVP IS priemonėmis ieškovė gavo informaciją apie nustatytą tiekėjų pasiūlymų eilę bei ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kuris pripažintas laimėjusiu, t. y. UAB „TELE2“. UAB „TELE2“ pasiūlyme nurodė neigiamą -0,0001 Eur tarptinklinio ryšio (roaming) siunčiamų SMS žinučių Europos Sąjungos šalyse kainą.
1.2. Ieškovė 2019-12-09 pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti sprendimą Nr. 7795908 dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėtojo pripažinimo bei atmesti UAB „TELE2“ pasiūlymą. Ieškovės nuomone, atsakovė, neatmesdama UAB „TELE2“ pasiūlymo, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 2 straipsnio 18 dalies 5 punkto, 55 straipsnio 9 dalies, 57 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų ir tuo pačiu pažeidė teisėtus ieškovės interesus. Atsakovė 2019-12-17 pranešime informavo, kad ieškovės pretenzija pripažinta nepagrįsta ir reikalavimai netenkinami.
1.3. Atsakovė turėjo atmesti UAB „TELE2“ pasiūlymą, kadangi tiekėjas nepateikė tinkamų pasiūlytos neįprastai mažos kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų, ji negalėjo tinkamai ir pilnai įvertinti UAB „TELE2“ pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo, perkamų paslaugų ekonomiškumo aspekto. 2015-11-25 Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) 2015/2120 6c straipsnis numato operatoriams galimybę prašyti leidimo taikyti papildomus mokesčius tarptinklinio ryšio paslaugoms. Nacionalinis reguliatorius – Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) siekia įgyvendinti vieną pagrindinių Reglamento tikslų, t. y. užtikrinti šalies viduje teikiamų elektroninių ryšių paslaugų kainų stabilumą, nuo 2019-06-15 iki 2020-06-14 suteikė UAB „TELE2“ leidimą taikyti papildomus mokesčius. Atsakovė neatsižvelgė į specifinius telekomunikacijų rinkos aspektus ir ES institucijų patvirtintas reguliavimo nuostatas bei RRT priimtus sprendimus UAB „TELE2“ atžvilgiu, į tai, kad UAB „TELE2“, teikdama minusinį pasiūlymą tarptinklinio ryšio (roaming) paslaugoms Europos Sąjungos šalyse, dar labiau didins neigiamą mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų maržą ir tuo pagrindu, galimai, galės tikėtis gauti leidimą taikyti dar didesnius papildomus mokesčius, arba, galimai, pateikė neteisingus duomenis RRT ir tokiu būdu neteisėtai gavo leidimą taikyti papildomus mokesčius.
1.4. Konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlyme nurodyta, kad tarptinklinio ryšio (roaming) Europos Sąjungos šalyse siunčiamos SMS žinutės kaina yra -0.0001 Eur, preliminarus siunčiamų žinučių kiekis 356 per mėnesį, kas reiškia, kad Perkančioji organizacija, priimdama tokį pasiūlymą, kaip atitinkantį reikalavimus, suformuoja ydingą precedentą, kai už perkamas paslaugas primoka pats tiekėjas, kas prieštarauja viešųjų pirkimų sutarties esmei. Bet kuri viešojo sektoriaus įstaiga neturi nei teisės, nei galimybės gauti ir apskaityti pajamas, gautas už tiekėjo suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į pirkimo objektą bei UAB „TELE2“ pasiūlymą, yra didelė tikimybė, kad tiekėjas įgytų pareigą sumokėti Perkančiajai organizacijai už išsiųstas SMS žinutes iš Europos Sąjungos šalių.
1.5. UAB „TELE2“ pasiūlymo formos lentelėje „Bendras pasiūlymo kainos apskaičiavimas“ eilutėje „Pasiūlymo kaina iš viso“ nurodyta „-0.312 Eur. su PVM“, tačiau žemiau eilutėje „Pasiūlymo kaina žodžiais“ nurodyta „minus nulis eurų 31 centas“. Vadovaujantis Pirkimo dokumentų bendrųjų sąlygų 16.6 punktu, teisinga kaina turėjo būti -0.31 Eur su PVM. Atsakovė 2019-11-29 CVP IS priemonėmis pateiktoje informacijoje apie nustatytą tiekėjų pasiūlymo eilę nurodė, kad UAB „TELE2” pasiūlymo kaina yra -0.312 Eur su PVM. Tokiu būdu Perkančioji organizacija nesilaikė tiek VPĮ nuostatų, tiek pačios paskelbtų Konkurso dokumentų. Perkančioji organizacija neprašė, o UAB „TELE2“ neištaisė akivaizdžių aritmetinių klaidų dėl bendros pasiūlymo kainos. UAB „TELE2“ negalėtų pataisyti kainos sudedamąsias dalis taip, kad kainą skaičiais gautų -0.31 Eur su PVM. Vien dėl šios priežasties Perkančioji organizacija turėjo UAB „TELE2“ pasiūlymą atmesti, o to nepadarydama ir pripažindama UAB „TELE2“ pasiūlymą laimėjusiu, nesilaikė paskelbtų Pirkimo dokumentų bendrųjų sąlygų, pažeidė VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus (e. b. 1 t. 1-14 b. l.).
2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. Atsakovė nėra elektroninių ryšių rinkos reguliavimo institucija ir neturi teisinio pagrindo spręsti, ar teisėtai pasielgė elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pasiūlęs atitinkamas tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas. Atsakovė, priimdama sprendimą dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, negali kvestionuoti kitų institucijų veiksmų ar sprendimų teisėtumo, negali vertinti kitų ieškovės iškeltų prielaidų, kurios nėra susijusios su neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimu pagal atsakovei pateiktus duomenis. Ieškovės nurodytose 2015-11-25 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120 bei 2016-12-15 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/2286 nuostatose, priešingai, nei šio pirkimo atveju, reglamentuojamas papildomų mokesčių tarptinklinio ryšio paslaugoms taikymas.
2.2. Perkamos paslaugos sudėtinės. Tiekėjai turėjo teisę siūlomą kainą grįsti kita bendros paslaugos dalimi, t. y. tomis paslaugomis, kurios bus teikiamos papildomai (už papildomą pačio tiekėjo nustatytą mokestį). Atsakovė, įvertindama šiam pirkimui pateiktą UAB „TELE2“ neįprastai mažos kainos pagrindimą, viešai skelbiamą informaciją (www.cvpp.lt) dėl tiekėjo buvusių ir/ar esamų sutarčių su kitomis perkančiosiomis organizacijoms, atsižvelgdama į Ryšio reguliavimo tarnybos skelbiamas ataskaitas dėl juridinio asmens veiklos rinkoje, neturėjo pagrindo abejoti UAB „TELE2“ pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. UAB „TELE2“ viešojo pirkimo sutartimi siekia ne vien tik finansinės naudos, ką iš esmės neįprastai mažos kainos pagrindime deklaruoja ir pati ieškovė. Tiekėjas, siekdamas užsitikrinti patikimo rinkos dalyvio vardą, gali siūlyti pirkimo vykdytojui mažesnę tam tikrų paslaugų kainą nei kiti konkurse dalyvaujantys tiekėjai. Paslaugų teikimas vidaus reikalų sistemos įstaigoms yra reikšminga aplinkybė, galinti lemti atitinkamą tiekėjo kainodaros taikymo metodikos pasirinkimą. Už perkamas paslaugas UAB „TELE2“ pati neprimokės. Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 16-21 punktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad bus įsigyjamos ne tik tiekėjo pasiūlyme išvardintos, bet ir kitos, papildomos paslaugas, už kurių teikimą bus taikomi papildomi pačio tiekėjo nustatyti įkainiai. Kaip matyti iš UAB „TELE2“ pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo, ji ir tikisi uždirbti realių (tiesioginių) pajamų iš papildomų paslaugų, ką neįprastai mažos kainos pagrindime akcentavo ir pati ieškovė.
2.3. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad tiekėjui draudžiama pasiūlyti minusinį (neigiamą) įkainį atsakovei už tiekėjo pasiūlyme siūlomas paslaugas ar jų dalį. Tokio draudimo nėra ir viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose. UAB „TELE2“ pirkimo apimtyje siūlomas neigiamas (minusinis) įkainis neturėjo įtakos ieškovės pasiūlymo vertinimo ir pasiūlymų eilės sudarymo prasme, nes ieškovės pasiūlymas bet kokiu atveju būtų brangesnis, net jeigu UAB „TELE2“ įkainiai būtų išreikšti ne neigiamais skaičiais, o nuliais. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų ar konkrečių duomenų, kaip dėl atsakovės sprendimo iškreipiama konkurencija. Atsakovė, vertindama neįprastai mažos kainos pagrindimą pagal UAB „TELE2“ pateiktus duomenis, nenustatė konkurencijos iškraipymo, kurių draudimą suponuotų atitinkamų teisės aktų nuostatos, požymių. Atsakovė turėjo pareigą įvertinti pasiūlymą iš esmės tik jo atitikimo atsakovės viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų atžvilgiu, o tiekėjo pasiūlyta neįprastai maža kaina turėjo būti įvertinta ne teisėtumo, o tokios kainos pagrindimo pakankamumo aspektu (VPĮ 2 straipsnio 18 dalis, 45 straipsnio 1 dalis). Kadangi tokio pobūdžio neatitikimų atsakovė nenustatė, UAB „TELE2“ pasiūlymas pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintas laimėjusiu.
2.4. Nurodyta klaida nelaikytina aritmetine, kadangi aritmetiniai veiksmai (skaičiavimai) atlikti tinkamai. UAB „TELE2“ pasiūlyme aritmetinių operacijų rezultatas yra -0,312, kuris yra tikslus ir išreiškia faktinę tiekėjo valią. Kad UAB „TELE2“ galėtų nurodyti bendrąją palyginamąją kainą, ji turėjo atlikti šiuos būtinuosius veiksmus finansinio pasiūlymo sudėtinėse dalyse: nurodyti įkainius; sudauginti įkainius iš nurodyto kiekio; sudaugintus įkainius sudėti; sumų rezultatus apskaičiuoti pagal nurodytą formulę. Sudėtinės palyginamosios kainos dalys atitinka bendrą kainos rezultatą, tačiau kainos išraiška skaičiais ir žodžiais nesutampa. Tokia situacija vertintina ne kaip aritmetinė klaida, o kaip mažareikšmė neatitiktis, kurią galima ištaisyti. Pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros būdas: pirkimo objektas susideda iš skirtingų elementų ir pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus pagal viešojo pirkimo sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir apimties. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ 16 punktą, jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir pirkimo vykdytojas numato pirkti skirtingus paslaugų kiekius ir(ar) apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar numatomų įsigyti preliminarių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma. Taigi, nors ieškinyje įvardinta neatitiktis nėra laikytina aritmetine klaida, tačiau esant aritmetinės klaidos aplinkybei, taisant klaidas negalėtų būti keičiamas pradinis pasiūlytas įkainis, o galėtų būti patikslinta bendra pasiūlymo palyginamoji kaina. UAB „TELE2“ pasiūlymo trūkumas vertintinas kaip redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinas ir paprastai ištaisytinas nekeičiant pasiūlymo esmės, o ieškovės teiginys, kad pasiūlymas šiuo pagrindu turėjo būti atmestas, nepagrįstas (e. b. 1 t. 51-58 b. l.).
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „TELE2“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. Perkančiajai organizacijai pareikalavus, trečiasis asmuo pateikė pasiūlymo kainos pagrindimą. Ieškinio argumentai dėl tariamo trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrįstumo įrodymų nepateikimo, nepagrįsti. UAB „TELE2“ pasiūlymo kaina yra objektyviai pagrįsta, o atsakovė tinkamai įvykdė tiek VPĮ 57 straipsnį, tiek Pirkimo dokumentų Bendrųjų sąlygų 17.10 punkto reikalavimus.
3.2. Paslaugų teikimo kaštus trečiasis asmuo dengs pajamomis iš kitų paslaugų pagal Pirkimo sutartį, ko nedraudžia nei viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas, nei Pirkimo sąlygos. Ieškovė nepagrįstai kelia papildomų mokesčių tarptinklinio ryšio paslaugoms taikymo reguliavimo klausimą. Pirkimo kontekste jis neaktualus ir nesusijęs su trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrįstumu ar Perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumu VPĮ 57 straipsnio reguliavimo ar atitikties Pirkimo sąlygoms prasme. Pateikus atsakovei pagrindimą dėl tarptinklinio ryšio (roaming) Europos Sąjungos šalyse siunčiamų SMS žinučių paslaugos neigiamo įkainio padengimo kitomis pajamomis, ji negalėjo „<...> kvestionuoti kitų institucijų veiksmų ar sprendimų teisėtumo, taip pat negali vertinti kitų ieškovės iškeltų prielaidų, kurios nėra susijusios su neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimu pagal atsakovei pateiktus duomenis“. Judriojo ryšio paslaugų teikimas už nulinius įkainius yra įprastinė praktika, kurią taiko judriojo ryšio paslaugų tiekėjai. Tokias kainas siūlo tiekėjai ir per CPO LT katalogą ir tiesiogiai atskiroms perkančiosioms organizacijoms jų vykdomuose pirkimuose. Pirkimo sąlygose nebuvo draudimo tiekėjams pasiūlyti minusines (neigiamas) paslaugų kainas ar įkainius. Tokio draudimo nėra įtvirtinta ir viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ieškovė neteisingai interpretuoja VPĮ 2 straipsnio 43 dalyje pateikiamą „ekonominės naudos“ sąvoką. Trečiojo asmens patiriami kaštai padidėja, kai vartotojai naudojasi UAB „TELE2“ paslaugomis siunčiant, pavyzdžiui, SMS į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ir pan., todėl būtent tai daliai paslaugų, kurių teikimui reikalingi kaštai, UAB „TELE2“ pasiūlyme ir nurodė teigiamus įkainius. Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 18 punkte nurodomos papildomos paslaugos, kurios bus teikiamos pagal trečiojo asmens standartinius įkainius.
3.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog trečiojo asmens pasiūlyme padaryta „aritmetinė klaida“, kuri negalėjo būti ištaisyta vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi. Trečiojo asmens pasiūlyme esanti „klaida“ yra mažareikšmė, o pasiūlymo turinys aiškus. Turėtų būti vadovaujamasi turiningojo pasiūlymo vertinimo koncepcija, kuri išplėtota kasacinio teismo praktikoje ir kuri taikoma ir tiekėjų pasiūlymų „siaurąja prasme“ vertinimui.
3.4. Ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdama ne nepagrįstų reikalavimų patenkinimo, o nepagrįstai ir nesąžiningai stabdyti pirkimą, siekiu sudaryti pagrindines sutartis pagal tebegaliojančią preliminariąją viešojo pirkimo sutartį. Ieškinio tikslas susikurti sau prielaidas faktiškai nepagrįstai teikti judriojo ryšio paslaugas atitinkamoms įstaigoms, kurių naudai vykdomas pirkimas, bent 12 mėnesių ir gauti už tai papildomų pajamų (e. b. 1 t. 59-70 b. l.).
4. Teismas 2020-01-10 nutartimi nutarė pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu; įtraukti išvadą duodančiomis institucijomis byloje – Viešųjų pirkimų tarnybą ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (e. b. 1 t. 71-72 b. l.).
5. Ieškovė dublike prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad:
5.1. Neigiamos reikšmės paslaugų įkainio draudimą įtvirtino centrinė perkančioji organizacija (CPO), vykdydama centralizuotą pirkimą „Judriojo telefono ryšio paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“. CPO kuria sprendimus, kurie padeda valstybei viešiesiems pirkimams skirtas lėšas naudoti racionaliau. CPO konkurso pasiūlymo formos 2 punkte įtvirtinta, kad Tiekėjo siūlomos paslaugų kainos negali būti neigiamos reikšmės. Atsakovė Konkurse priėmė sprendimą neatlikti pirkimo per CPO ir sprendimą pagrindė Konkurso dokumentų Specialiųjų sąlygų 1.22 punktu. Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, neturėtų nukrypti nuo CPO pavyzdinių konkurso dokumentų, skirtų judriojo ryšio paslaugoms įsigyti bei praktikos (e. b. 1 t. 66-73 b. l.).
6. Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad:
6.1. Trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neigiama (su minuso ženklu), o kitų dviejų pirkimo dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlymų kainos yra teigiamos. Šiuo atveju tenkinama antroji alternatyvioji VPĮ nustatyta viešojo pirkimo pasiūlymo kainos pripažinimo neįprastai maža sąlyga, kadangi trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra daugiau negu 30 procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Viešojo pirkimo pasiūlyme nurodytos kainos pripažinimas neįprastai maža ne visais atvejais reiškia, kad tokį pasiūlymą pateikęs tiekėjas praranda galimybę sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį.
6.2. Net jeigu tiekėjo pasiūlyta kaina pirkime būtų pripažinta neįprastai maža, tai per se nereikštų pasiūlymo neteisėtumo. Tokiu atveju, laimėjusį pasiūlymą pateikusiam tiekėjui atsiranda prievolė įrodyti neįprastai mažos kainos pagrįstumą. Bylos nagrinėjimo metu svarbu nustatyti, ar minėta kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis bei įvertinti, ar Perkančioji organizacija iš trečiojo asmens pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo objektyviai galėjo įsitikinti trečiojo asmens sugebėjimu tinkamai įvykdyti įsipareigojimus už pirkimo pasiūlyme pateiktą kainą. Tik nustačius, kad neįprastai mažos kainos pagrindime pateikti objektyvūs, sutarties įvykdymą trečiojo asmens nurodytomis kainomis įrodantys duomenys, būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti trečiojo asmens neįprastai mažos kainos pagrindimą tinkamu.
6.3. Tarnybos interneto tinklalapyje 2016-06-01 paskelbtame straipsnyje „Kelionių pirkimai - kas greičiau“ pateikta Tarnybos pozicija, jog kai pasiūlymuose nurodomos nulinės, ar net minusinės kainos, paprastai egzistuoja tam tikros problemos – pavyzdžiui, netinkama pasiūlymų vertinimo formulė, neatspindinti realaus sutarties vykdymo (tokia situacija buvo mobilaus ryšio paslaugų pirkimuose). Tarnybos nuomone, šiuo metu neigiama, nulinė, vieno cento ar euro paslaugų kaina, nurodyta pasiūlyme, nėra toleruotina, nes gali lemti neskaidrų sutarties vykdymą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, ESTT sprendimu ir VPĮ nuostatomis, nors ieškovei suteikiama teisė viešojo pirkimo sutartimi nesiekti tiesioginės finansinės naudos, tačiau ieškovas privalo užtikrinti pirkimo sutarties vykdymą pirkimo pasiūlyme nurodytomis sąlygomis, už jame nustatytą kainą. Tarnybos nuomone, dėl galimo neskaidraus sutarties vykdymo, neigiamas viešojo pirkimo pasiūlymo kainos nustatymas yra nerekomenduotinas.
6.4. Pirkimo dokumentų Bendrųjų sąlygų 16.6 punkte nurodyta, jog jei pasiūlymo kaina ar sąnaudos, išreikšta skaičiais, neatitinka pasiūlymo kainos ar sąnaudų, nurodytos žodžiais, teisinga laikoma pasiūlymo kaina ar sąnaudos, nurodyta žodžiais. Trečiojo asmens pasiūlymo formos lentelėje „Bendras pasiūlymo kainos apskaičiavimas“ eilutėje „Pasiūlymo kaina iš viso“ nurodyta „-0.312 Eur su PVM“, tačiau eilutėje „Pasiūlymo kaina žodžiais“ nurodyta „minus nulis eurų 31 centas“. Perkančiajai organizacijai atsiranda pareiga visus pirkimo dalyvius vertinti vienodai bei laikytis Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Manytina, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina Pirkime, remiantis Pirkimo dokumentų Bendrųjų sąlygų 16.6 punktu, turėtų būti laikoma -0.31 Eur su PVM. Remiantis Pirkimo dokumentų Bendrųjų sąlygų nuostata, realia pasiūlymo kaina turėtų būti laikoma -0,31 Eur. Remiantis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija pažymėtina, kad paaiškinimas ar patikslinimas, keičiantis pasiūlymo siaurąja prasme esmę, nėra galimas (e. b. 1 t. 76-82 b. l.).
7. Išvadą teikianti institucija byloje – Ryšių reguliavimo tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad:
7.1. UAB „TELE2“, vadovaujantis EK Reglamento 6 straipsnio 1 dalimi, Raštu teikdama Prašymą Tarnybai, įvertino nuostolius, vadovaudamasi bendros prognozuojamos per 12 mėnesių (skaičiuojant anksčiausiai nuo 2019-06-15) UAB „TELE2“ suteiktų Paslaugų, įskaitant įeinančius ir išeinančius skambučius, duomenų perdavimo vartojimą ir trumpąsias žinutes (SMS), apimties duomenimis. Prognozavimas buvo atliekamas vadovaujantis minėto EK Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta metodika, t. y. prognozuojama, jog nagrinėjamu laikotarpiu tarptinkliniu ryšiu pasinaudoję klientai naudosis paslaugomis 2019-06-15 – 2020-06-14 laikotarpiu tokiomis pačiomis sąlygomis kaip savojoje šalyje, taikant „mokėk kaip namie“ kainodarą.
7.2. Tarnyba, įvertinusi UAB „TELE2“ Rašte pateiktą informaciją bei jos atitiktį EK Reglamento 7, 8 ir 9 straipsniuose išdėstytai sąnaudų ir pajamų nustatymo metodikai, atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos 2017-03-27 patvirtintas gaires, išaiškinančias Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2015/2120, iš dalies keičiančio Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 (išskyrus 3, 4 ir 5 straipsnius) ir EK Reglamento įgyvendinimą, nustatė, kad UAB „TELE2“ mažmeninė tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų marža, apskaičiuota remiantis prognozuojamomis per 12 mėnesių (nuo 2019-06-15 iki 2020-06-14) suteiktinų reguliuojamų mažmeninių tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų apimtimis bus neigiama ir judriojo ryšio paslaugų maržos dydis atitinka EK reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą dydį, t. y. ne mažiau kaip 3 procentus. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 531/2012 6c straipsnio 3 ir 4 dalimis, EK Reglamento 10 straipsnio 4 dalimi bei BEREC gairių 171 ir 174 punktais, Tarnyba padarė išvadą, kad srautų prognozei naudotos prielaidos, pajamų bei sąnaudų paskirstymas, naudojami skaičiavimai bei skaičiavimus pagrindžiantys dokumentai neprieštaravo EK Reglamentui ar BEREC gairėse numatytai metodologijai ir UAB „TELE2“, siekdama užtikrinti savoje šalyje imamų mokesčių modelio tvarumą, nuo 2019-06-15 gali susigrąžinti neigiamą Paslaugų maržą, taikant papildomą mažmeninį mokestį už paslaugas.
7.3. Nuo 2017-06-15 tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai paslaugas privalo apmokestinti taikant RLAH kainodarą, kas reiškia, kad paslaugų kainos gali būti taikomos bet kokios, bet ne didesnės, nei numato RLAH kainodaros principai, išskyrus atvejus, kai nacionalinės reguliavimo institucijos, remiantis Reglamentu (ES) Nr. 531/2012, leidžia taikyti papildomą reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų mokestį. Tarnybai 2019-06-07 raštu Nr. (67.7) 1 B-1818 nustačius UAB „TELE2“ leistiną taikyti papildomą reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčio dydį, ji negali taikyti didesnių mokesčių, nei nustatyta Tarnybos, tačiau judriojo ryšio operatorius turi teisę pasirinkti kokio dydžio Paslaugų mokesčius jam taikyti, neviršijant maksimalios nustatytos ribos, t. y. tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turi teisę siūlyti mažesnę kainą (e. b. 1 t. 84-88 b. l.).
8. Atsakovė triplike prašė atmesti ieškovės ieškinį. Triplike nurodė, kad:
8.1. Telekomunikacijų rinkos reguliavimo specifika, šioje rinkoje veikiančių subjektų veiklos teisėtumas, perkančiosios organizacijos vidaus administravimo bei veiklos procesų teisėtumas nėra neįprastai mažos kainos instituto dalykas, todėl šio instituto kontekste negali būti vertinamas.
8.2. UAB „TELE2“, teikdama neįprastai mažos kainos pagrindimą atsakovei, įsivertino visus kaštus, nurodė visas išlaidas bei pagrindė galimybę dalį telekomunikacinių paslaugų teikti neatlygintinai. Tinkamas viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra kiekvieno viešojo sektoriaus subjekto pareiga ir nėra susijęs su neįprastai mažos kainos pagrindimo instituto taikymu (e. b. 1 t. 89-91 b. l.).
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „TELE2“ triplike prašė atmesti ieškovės ieškinį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė, kad:
9.1. UAB „TELE2“ yra pajėgi įvykdyti sutartį už pasiūlyme nurodytą kainą, ji pateikė tinkamą savo pasiūlymo kainos pagrindimą ir atsakovė pagrįstai pripažino jį pakankamu. Buvo įsivertinta galimos gauti kitos ekonominės naudos iš konkurencingumo ir žinomumo didinimo bei paslaugų teikimo plėtros. Ieškovė nepagrįstai kelia klausimus, kurie nepatenka nei į neįprastai mažos kainos instituto reguliavimo apimtį, nei, apskritai, į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį. VPĮ 2 straipsnio 18 dalyje yra pateikiamas baigtinis nepriimtino viešojo pirkimo pasiūlymo požymių sąrašas, VPĮ nėra įtvirtinta, jog tiekėjų pasiūlymai turėtų būti vertinami telekomunikacijų rinkos ar buhalterinės apskaitos teisinio reguliavimo prasme, tarp jų sprendžiant dėl tiekėjo pasiūlymo kainos pagrįstumo.
9.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad, vertindama pirkimui pateiktus pasiūlymus, atsakovė privalėjo vadovautis CPO pavyzdiniais konkurso dokumentais. Apribojimas siūlyti minusinius įkainius gali būti nustatomas tik pačiai perkančiajai organizacijai jį įtvirtinant konkretaus viešojo pirkimo sąlygose.
9.3. Ieškovė netinkamai interpretuoja Techninės specifikacijos 18 punkto f) papunktį nurodydama, kad trečiasis asmuo negaus pajamų iš viršytų duomenų perdavimo kiekių. Ieškovės teiginiai apie 1 MB apskaičiavimą pagal tiekėjų pasiūlytus įkainius pirkime prieštarauja ne tik Techninės specifikacijos 18 punkto f) papunkčiui, Techninės specifikacijos 2 lentelės 6 punktui ir Pasiūlymo formos 5 lentelės 4 punkte nustatyto paslaugų kainos (įkainio) apskaičiavimo mechanizmui, bet ir elementariai logikai.
9.4. Ieškinio argumentai dėl tariamos „aritmetinės klaidos“ nepagrįsti, kadangi tiek vertinant trečiojo asmens pasiūlymą turiningai, tiek pateikus kainos patikslinimą, bendra trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra nustatyta, nekeičiant trečiojo asmens pasiūlymo esmės, o ieškinio reikalavimas dėl trečiojo asmens pasiūlymo privalomo atmetimo šiuo pagrindu yra nepagrįstas (e. b. 1 t. 95-107 b. l.).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
10. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
11. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
12. Atsakovė vykdė atvirą konkursą vadovaujantis: VPĮ, šiais PD, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, taip pat laikantis konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų (Bendrųjų sąlygų 1.5 p.). Bendrųjų sąlygų (BS) 17.10 punkte numatyta, ką turi įvertinti komisija, gavusi pasiūlymą, o 18.3 punkte numatyti pasiūlymo atmetimo pagrindai. Specialiųjų sąlygų (SS) 1.16. punktas numato, kad Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainą. Fiksuoto įkainio su peržiūra: Sutartis bus sudaroma vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ 17.2 punkto nuostatomis. Preliminarūs paslaugų kiekiai naudojami tik pasiūlymų vertinime ir nebus laikomi maksimaliais. Sutartyje nurodytų paslaugų įsigijimas bus vykdomas tiekėjo pasiūlyme nurodytais įkainiais. Preliminariosios sutarties vertė – 2 000 000 Eur su PVM (SS 1.18 p.). Pirkimo objektą galima įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos, tačiau neįsigyjama dėl šių motyvų: Perkant Paslaugas per CPO nėra galimybės įsigyti APN (Access Point Name) paslaugos. Ši paslauga šiuo metu naudojama kai kuriose įstaigose (daugiausiai policijoje) mobiliose darbo vietose siekiant prisijungti prie Vidaus reikalų telekomunikaciniame tinkle esančių resursų (pvz. registrų ir informacinių sistemų) (1.22 p.). Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainą, t. y. vertinamos tiekėjo siūlomos kainos dydis iš viso pagal nurodytą ir įkainotą paslaugų sąrašą finansiniame pasiūlyme (SS 6.1 p.).
13. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad teikėjo teikiama Paslauga, naudojant GSM 900 ir/arba GSM 1800 standarto įrangą, turi būti užtikrinta galimybė skambinti/gauti skambučius; siųsti/gauti trumpąsias žinutes (SMS) ir vaizdo žinutes (MMS); naudotis duomenų perdavimo paslauga Lietuvoje ir užsienyje GPRS, EDGE, 3G ir 4G arba 4G+ technologijomis, įskaitant ir sutarties vykdymo metu atsiradusias pažangesnes technologijas ir standartus, taip pat teikėjas turi palaikyti maksimalią galimą duomenų perdavimo spartą savo tinkle; naudotis tarptinklinio ryšio (roaming) paslaugomis ir kitomis šioje techninėje specifikacijoje nurodytomis Paslaugos dedamosiomis (3 p.). Techninės specifikacijos 7 punkte nurodyta, kad į Teikėjo pasiūlymo įkainius turi būti įskaityti visi mokesčiai ir rinkliavos bei kitos išlaidos, susijusios su tinkamu sutarties su PO vykdymu, įskaitant nurodytas išlaidas. Pagrindinės sutarties galiojimo metu Teikėjas gali teikti Paslaugas mažesne nei Užsakymo sutartyje nustatyta kaina, tai iš anksto suderinęs su PO (TS 9 p.). Į minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį neįeina Paslaugos papildomų dedamųjų išlaidos (TS 14 p.). Naudotojui viršijus minimalų prakalbamą mokestį, pokalbių minutės, SMS ir kiti įkainiai neturi būti didesni nei įkainiai, nustatyti pokalbiams ir kitoms paslaugoms neviršijančioms minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį (15 p.). Paslaugų kainos nepasirinktose užsienio šalyse neturi būti didesnės, nei tuo metu nurodytos Teikėjo tinklalapyje (16 p.).
14. Telia Lietuva, AB 2019-11-18 teikė pasiūlymą Nr. 2019-02956 dalyvauti aptariamame pirkime. UAB „TELE2“ teikė 2019-11-19 pasiūlymą Nr. 41412 dalyvauti aptariamame pirkime, kuriame pasiūlymo kaina skaičiais nurodyta -,0312 Eur, o žodžiais minus nulis eurų 31 centas.
15. Atsakovė 2019-11-29 pranešime nurodė, kad nustatyta pasiūlymų eilė, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenkant pagal kainą, ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: UAB „TELE2“ -0,312 Eur, Telia Lietuva, AB 766,752 Eur, UAB „Bitė Lietuva“ 1 999 203,36 Eur. Telia Lietuva, AB teikė 2019-12-09 pretenziją, kurioje prašė: panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėtojo pripažinimo; atmesti UAB „TELE2“ pasiūlymą; sudaryti naują pasiūlymų eilę. Atsakovės 2019-12-17 pranešimu Telia Lietuva, AB pretenzija dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 18 dalies 5 punkto, 55 straipsnio 9 dalies ir 57 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimų pripažinta kaip nepagrįsta ir reikalavimai netenkinti.
16. Teiktas Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas į klausimą: Ar radus aritmetinių klaidų pasiūlyme, jas taisant, gali būti tikslinama bendra pasiūlymo kaina? Atsakymas: Kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas: Tarnybos nuomone, taisant aritmetines klaidas pasiūlyme, gali būti tikslinama bendra pasiūlymo kaina, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, kuomet vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir pirkimo vykdytojas pirks skirtingus prekių kiekius ir(ar) paslaugų apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar apytiksliai numatomų įsigyti kiekių ir(ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma. Atsižvelgiant į Kainodaros nuostatas, svarbiausias yra pasiūlytas įkainis, todėl šiuo atveju, taisant klaidas neturėtų būti keičiamas pradinis pasiūlytas įkainis, tačiau gali būti patikslinta bendra pasiūlymo palyginamoji kaina. Kai taikomas fiksuotos kainos kainodaros metodas: Kai taikomas fiksuotos kainos kainodaros metodas, tuomet galutinė kaina negali būti tikslinama, kadangi būtent ji vertinama lyginant tiekėjų pasiūlymus.
Dėl ieškovės reikalavimų
17. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėtojo pripažinimo, apie kurį ieškovė buvo informuota 2019-11-29 pranešimu Nr. 7795908. Taigi byloje sprendžiamas ginčas dėl laimėjusių pasiūlymų eilės nustatymo, ginčijamas konkretus atsakovės priimtas sprendimas, tačiau ieškiniu nėra pareikšta reikalavimų, kuriais būtų ginčijamos pačios pirkimo sąlygos.
Dėl neįprastai mažos kainos
18. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, jog perkančioji organizacija pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos, privalo atmesti jei dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti; toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises; rungtyniškumo principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau tikintis, kad pasiūlymas bus pripažintas pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį; kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali; perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018, nutarties 26–28, 34, 40 punktai). Neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
20. 2019-12-04 pranešime nurodyta, kad perkančioji organizacija nustatė aritmetines klaidas UAB „TELE2“ pasiūlyme, nes finansinio pasiūlymo formoje „Iš viso tarptautiniai pokalbiai visą parą (T)“ nurodyta bendra kaina yra -0,0025 nors pagal aukščiau pateiktus įkainius tokia suma nėra teisinga ir kreipėsi į UAB „TELE2“ dėl pasiūlymo paaiškinimo/patikslinimo. UAB „TELE2“ teikė 2019-11-28 raštą dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, kuriame nurodė, kad: tiekėjas yra vienas pirmaujančių Europos operatorių, su puikia reputacija, tinkamais finansiniais resursais; tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį pagal tokius įkainius, kuriuos siūlo savo pasiūlyme; Tiekėjas nurodė ir minusinius įkainius, t. y. -0,0001 Eur su PVM vieneto įkainį už siunčiamas SMS tarptinkliniu ryšiu (roaming) Europos Sąjungos šalyse, taip savotiškai suteikdamas Perkančiajai organizacijai nuolaidą. Tiekėjas šią nuolaidą suteikė Perkančiajai organizacijai, kadangi šia viešojo pirkimo sutartimi tikisi didinti savo konkurencingumą bei žinomumą, o taip pat iš dalies uždirbti iš papildomų paslaugų. Būtent, todėl bendro Tiekėjo pasiūlymo apskaičiavime ir buvo gauta minusinė pasiūlymo kaina, t. y. -0,312 Eur su PVM.
21. Neįprastai mažos kainos institutas skirtas pačių perkančiųjų organizacijų apsaugai, t. y. jų interesui užsitikrinti tinkamą ir sėkmingą viešojo pirkimo sutarties vykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad: pirma, pirkimo objektas yra siejamas su judriojo ryšio paslaugų įsigijimu. Antra, atsakovei iškėlus klausimą dėl neįprastai mažos kainos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teikė raštą dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Trečia, kaip matyti iš techninės specifikacijos nuostatų, yra įsigyjamos ir papildomos paslaugos, iš kurių ir tikisi užsidirbti trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Taigi tiekėjui pateikus tinkamus pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymus, perkančiajai organizacijai nebuvo pagrindo atmesti trečiojo asmens UAB „TELE2“ pateikto pasiūlymo (VPĮ 2 straipsnio 18 dalies 5 punktas, 57 straipsnio 3 dalis).
Dėl neigiamos (minusinės) kainos ir telekomunikacijų rinkos specifikos
22. Ieškovė taip pat teigia, kad trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „TELE2“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes negali būti teikiamas neigiamas (minusinis) pasiūlymas.
23. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nulinių ir minusinių kainų pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose yra galimi ir patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-576-381/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010 yra pasisakęs, jog viešuosiuose pirkimuose iš esmės galima ir minusinė siūloma pirkimo kaina. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška. Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Ordine degli Architetti delle Province di Milano, C-399/98, 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Jean Auroux, C-220/05). Tuo pačiu pažymėtina, kad: pirma, pirkimo objektas yra siejamas su judriojo ryšio paslaugų įsigijimu; antra, pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtinta jokio ribojimo siūlyti minusines (neigiamas) kainas; trečia, pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad minusio (neigiamo) pasiūlymo pateikimas savaime sudarytų pagrindą atmesti pasiūlymą; ketvirta, ieškovė šiuo ieškiniu neginčija pirkimo sąlygų, kurių nuostatos numatė, kad pirkimo objektą galima įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos, tačiau neįsigyjama dėl šių motyvų: Perkant Paslaugas per CPO nėra galimybės įsigyti APN (Access Point Name) paslaugos. Ši paslauga šiuo metu naudojama kai kuriose įstaigose (daugiausiai policijoje) mobiliose darbo vietose siekiant prisijungti prie Vidaus reikalų telekomunikaciniame tinkle esančių resursų (pvz. registrų ir informacinių sistemų) (1.22 p.), todėl nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo remtis būtent CPO konkurso pasiūlymo formos 2 punktu, įtvirtinančiu, kad tiekėjo siūlomos paslaugų kainos negali būti neigiamos reikšmės. Taigi ieškovės argumentai, kurie siejami su trečiojo asmens pasiūlyta neigiama kaina, laikytini nepagrįstais.
24. Ieškovės teigimu, vertinant trečiojo asmens teiktą minusinį (neigiamą) pasiūlymą taip pat nebuvo atsižvelgta į telekomunikacijų rinkos reguliavimo specifiką. Pasisakant dėl šių argumentų pažymėtina, kad: pirma, pirkimo dokumentuose nebuvo nustatytų jokių specialių pasiūlymo atmetimo pagrindų, kurie būtų siejami su telekomunikacijų rinkos specifika; antra, ieškovės nurodytas reguliavimas siejamas tik su tarptinklinio ryšio paslaugomis; trečia, šioje byloje Ryšių reguliavimo tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad UAB „TELE2“ negali taikyti didesnių mokesčių, nei nustatyta Tarnybos, tačiau judriojo ryšio operatorius turi teisę pasirinkti kokio dydžio Paslaugų mokesčius jam taikyti, neviršijant maksimalios nustatytos ribos, t. y. tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas turi teisę siūlyti mažesnę kainą (e. b. 1 t. 84-88 b. l.). Dėl išdėstytų aplinkybių aptariami ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais bei nesudarė pagrindo atsakovei atmesti UAB „TELE2“ teikto pasiūlymo.
25. Ieškovė ieškinyje taip pat teigė, kad viešojo sektoriaus įstaigos neturės galimybių išrašyti minusių sąskaitų tiekėjui, taip pat neturi nei teisės, nei galimybės gauti ir apskaityti pajamas, gautas už tiekėjo suteiktas paslaugas ir pan. Vertinant nurodytus argumentus pažymėtina, kad: pirma, nurodyti ieškovės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo atsakovės sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo. Antra, Techninės specifikacijos 14 punktas numato, kad į minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį neįeina Paslaugos papildomų dedamųjų išlaidos; 15 punktas, kad naudotojui viršijus minimalų prakalbamą mokestį, pokalbių minutės, SMS ir kiti įkainiai neturi būti didesni nei įkainiai, nustatyti pokalbiams ir kitoms paslaugoms neviršijančioms minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį; 16 punktas, kad paslaugų kainos nepasirinktose užsienio šalyse neturi būti didesnės, nei tuo metu nurodytos Teikėjo tinklalapyje. Taigi už papildomų paslaugų įsigijimą bus taikomi papildomi įkainiai. Trečia, atsakovė turėjo pareigą įvertinti pasiūlymą iš esmės tik jo atitikimo atsakovės viešojo pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų atžvilgiu (VPĮ 2 straipsnio 18 dalis, 45 straipsnio 1 dalis).
Dėl klaidos pasiūlyme, nurodant sumas skaičiais ir žodžiais
26. Pagal trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „TELE2“ teiktą 2019-11-19 pasiūlymą Nr. 41412 matyti, kad pasiūlymo kaina skaičiais nurodyta -,0312 Eur, o žodžiais minus nulis eurų 31 centas.
27. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Bendrųjų sąlygų 16.6 punktas numato, kad jei pasiūlymo kaina ar sąnaudos, išreikšta skaičiais, neatitinka pasiūlymo kainos ar sąnaudų, nurodytos žodžiais, teisinga laikoma pasiūlymo kaina ar sąnaudos, nurodyta žodžiais.
28. Aritmetinė klaida VPĮ 39 straipsnio 1 dalies (aukščiau galiojusi įstatymo redakcija) taikymo prasme yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pasiūlymo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015). Šiuo atveju UAB „TELE2“ skirtingose pasiūlymo vietose nurodytos kainos neatitikimo, kai kainos išraiška skaičiais ir žodžiais nesutampa: „pasiūlymo kaina skaičiais nurodyta -,0312 Eur, o žodžiais minus nulis eurų 31 centas“ nėra pagrindo vertinti, kaip aritmetinės klaidos. Tačiau sutiktina su ieškove, kad vadovaujantis Pirkimo dokumentų Bendrųjų sąlygų 16.6 punktu, teisinga kaina turėjo būti laikoma -0.31 Eur su PVM „minus nulis eurų 31 centas“.
29. Kaip jau minėta, atsakovė 2019-11-29 pranešime nurodė, kad nustatyta pasiūlymų eilė, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenkant pagal kainą, ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: UAB „TELE2“ -0,312 Eur, Telia Lietuva, AB 766,752 Eur, UAB „Bitė Lietuva“ 1 999 203,36 Eur. Vertinant nurodytą pasiūlymų eilę bei pasisakant dėl aptariamų ieškovės teiginių pažymėtina, kad: pirma, specialiųjų sąlygų (SS) 1.16. punktas numato, kad Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainą. Fiksuoto įkainio su peržiūra: Sutartis bus sudaroma vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ 17.2 punkto nuostatomis. Preliminarūs paslaugų kiekiai naudojami tik pasiūlymų vertinime ir nebus laikomi maksimaliais. Sutartyje nurodytų paslaugų įsigijimas bus vykdomas tiekėjo pasiūlyme nurodytais įkainiais. Preliminariosios sutarties vertė – 2 000 000 Eur su PVM (SS 1.18 p.). Antra, Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Direktyvos 2004/18 2 straipsniu konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191). Trečia, UAB
„TELE2“ pasiūlymo trūkumas vertintinas kaip redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinas ir paprastai ištaisytinas nekeičiant pasiūlymo esmės, o ieškovės teiginys, kad pasiūlymas šiuo pagrindu turėjo būti atmestas, nepagrįstas. Ketvirta, VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Iš nuosekliai formuojamos kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu matyti, kad turinio viršenybės prieš formą principas aktualus vertinant tiek tiekėjo veiksmus, tiek perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumą visose viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė VPĮ įtvirtintus principus, o kartu ir ieškovės interesus, todėl ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėtojo pripažinimo, apie kurį ieškovė buvo informuota 2019-11-29 pranešimu Nr. 7795908, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
31. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.). Šiuo procesiniu sprendimu netenkinus ieškovės ieškinio nėra pagrindo ieškovei priteisti šios patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė byloje nereiškė procesinių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei neteikė į bylą įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. CPK 47 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „TELE2“ prašė ieškovės ieškinį atmesti. CPK 98 straipsnis numato, kad išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
33. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „TELE2“ prašė priteisti iš ieškovės 6 409,98 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (prašymo dėl prisijungimo prie bylos rengimui – 0,5 val.; dokumentų analizei, ginčo situacijos aptarimui su klientu – 2,25 val.; rašytinių paaiškinimų Vilniaus apygardos teismui dėl Telia Lietuva, AB prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones rengimui – 5,25 val.; atsiliepimo į ieškinį parengimui – 15,5 val.; dubliko ir išvadas byloje duodančių institucijų pateiktų išvadų analizei – 3 val.; tripliko parengimui – 14,25 val.) (e. b. 1 t. 112-117 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismo vertinimu, pirma, apskritai nėra pagrindo priteisti išlaidų dalies, kuri siejama su prašymo dėl prisijungimo prie bylos rengimu; antra, dokumentų analizės išlaidos priskirtinos prie išlaidų konkretiems procesiniams dokumentams rengti (atsiliepimo į ieškinį parengimo, tripliko parengimo); trečia, įvertintina ir tai, kad į bylą nustatytu CPK 98 straipsnyje laiku buvo pateiktas tik dalies prašomos priteisti sumos apmokėjimas; ketvirta, atsižvelgtina į patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus kriterijus; penkta, ieškovės prašymu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šių aplinkybių pagrindu trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „TELE2“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovės 5 300 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „TELE2“.
34. Teismo 2020-01-02 nutartimi tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutarta uždrausti atsakovei BĮ Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudaryti tarptautiniu atviro konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime „Judriojo ryšio paslaugos“ Nr. 450374 pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju trečiuoju asmeniu UAB „TELE2“, o jei pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Dėl išdėstytų aplinkybių, sprendimui įsiteisėjus byloje panaikintinos teismo 2020-01-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4231-4238, 259–260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovės Telia Lietuva, akcinės bendrovės ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pirkime Nr. 450374 panaikinimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „TELE2“; išvadas teikiančios institucijos byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Ryšių reguliavimo tarnyba) atmesti.
Priteisti iš ieškovės Telia Lietuva, akcinės bendrovės (j. a. k. 121215434) 5 300 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „TELE2“ (j. a. k. 111471645).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-01-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta atsakovei BĮ Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudaryti tarptautiniu atviro konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime „Judriojo ryšio paslaugos“ Nr. 450374 pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju trečiuoju asmeniu UAB „TELE2“, o jei pirkimo sutartis sudaryta – sustabdytas pirkimo sutarties vykdymas, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Irmantas Šulcas