Civilinė byla Nr. e2-1082-516/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26532-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo  2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ir nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SteelTrade“ ieškinį atsakovams V. V. ir Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „DAGMA“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilmanto statybos“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SteelTrade“ ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų V. V. ir Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „DAGMA“ 75 043,57 Eur skolos, procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas V. V. pateikė apeliacinį skundą. Taip pat pateikė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas savo darbovietėje Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovėje „DAGMA“ gauna minimalų darbo užmokestį –  388,57 Eur į rankas, ankščiau jis gaudavo darbo užmokestį ir iš UAB „Vilmanto statybos“, tačiau iš jos buvo atleistas įmonei iškėlus bankroto bylą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atmetė; nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo išdėstytos aplinkybės nepatvirtina sunkios jo finansinės padėties. Priešingai, matyti, kad atsakovas nėra bedarbis, jis dirba bei gauna darbo užmokestį. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį, atsakovas nepateikė. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus sprendė, kad atsakovas savo teiginiams pagrįsti nepateikė pakankamų įrodymų ir pažymėjo, jog norint nustatyti asmens tikrąją turtinę padėtį, būtina turėti duomenis apie jo visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat jo vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose ir pan. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo tikrąją turtinę padėtį, teismas neturi galimybės realiai įvertinti ir konstatuoti, kad jo turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindą atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą paduodant apeliacinį skundą. Atsakovas taip pat nepateikė ir įrodymų, kad jo turtinė padėtis ateityje pagerės ir jam nepalankaus teismo sprendimo atveju jis galės sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Teismas priėjo išvados, kad atsakovas nepateikė įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog jis iš tikrųjų neturėjo galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

5.       Atsakovas V. V. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio dalies (1 151 Eur) mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimą šioje civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Nors atsakovo vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, tačiau dėl šio fakto atsakovo galimybės sumokėti žyminį mokestį nepadidėja.

5.2.                      Atsakovo pajamos iš darbo užmokesčio yra mažos, tačiau turėdamas didelę patirtį statybų srityje atsakovas tikisi susirasti naują darbą. Be to, galimybę sumokėti atidėtą žyminį mokestį užtikrintų jo turimas nekilnojamasis turtas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8.       Šiai bylai aktualiame CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

9.       Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl pirmiau nurodytos teisės normos, yra ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per tam tikrą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo                                   2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Būtent prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, jog sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo                    2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atkreipia dėmesį, kad apeliantas prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą grindžia vieninteliu įrodymu – darbo užmokesčio suvestine 2019 m. sausio – balandžio mėnesiais, iš kurios matyti, kad atsakovas per mėnesį gauna 398,57 Eur pajamų iš darbo užmokesčio.

11.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nagrinėjamu atveju nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį – turimą nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, santaupas ir kt. Vien duomenys apie gaunamą darbo užmokestį nėra pakankami spręsti apie apelianto turtinę padėtį. Apeliantas atskirajame skunde neneigia turįs nekilnojamojo turto, tačiau duomenų apie jį nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.

12.       Įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepateikė pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindą patenkinti jo prašymą ir atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (CPK 84, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13.       Kadangi apeliantui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra suėjęs, nustatytinas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyje nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. V. naują terminą iki 2019 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartyje nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė