Civilinė byla Nr. 3K-3-136/2007
Procesinio sprendimo
kategorija 129.18
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos
Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Zigmo
Levickio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006
m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis
Robertas Vaitkevičius, L. B.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I. Skundo esmė
Pareiškėjas
2006 m. balandžio 14 d. kreipėsi su skundu į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė
panaikinti UAB „Sampo bankas“ ir AB bankui „Hansabankas“ adresuotus antstolio
R. Vaitkevičiaus 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymus dėl sąskaitose esančių lėšų
arešto ir 2630 Lt pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (2000 Lt skolos ir
830 Lt vykdymo išlaidų). Pareiškėjas manė, kad antstolio patvarkymai yra
neteisėti, nes antstolis išieškojimą pirmiausia turėjo nukreipti į darbo
užmokestį, o tik po to į turtą (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas teigė,
kad antstolis pažeidė CPK 611 straipsnį, nes nurodė pervesti vykdymo išlaidas į
jo depozitinę sąskaitą, nors turėjo pareiškėjui išsiųsti raštišką siūlymą
sumokėti skolą per nustatytą terminą. Be to, pareiškėjo nuomone, antstolis,
neužbaigęs vykdomosios bylos ir nurašęs vykdymo išlaidas, pažeidė CPK 632
straipsnį, 2002 m. Sprendimų vykdymo instrukcijos 88, 89 punktus. Pareiškėjas
nesutiko su ginčijamuose antstolio patvarkymuose nurodytu vykdymo išlaidų
dydžiu kaip neatitinkančiu Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo
išlaidų: vykdymo išlaidos nepagrįstai priskaičiuotos su PVM; bendrosios vykdymo
išlaidos nurodytos 94 Lt dydžio, nors 2002 m. Sprendimų vykdymo instrukcijos
2-oje lentelėje administravimo išlaidoms nustatytas 30 Lt dydis; išlaidos
vokams, popieriui, blankui, nors jos nenumatytos Sprendimų vykdymo
instrukcijoje; išlaidos už turto arešto aktą, bet tokio akto nebuvo surašyta.
Pareiškėjo tvirtinimu, taip pat buvo pažeisti 2002 m. Sprendimų vykdymo
instrukcijos 58, 60 punktai, nes vykdomasis raštas priimtas vykdyti nesumokėjus
administravimo išlaidų, apie tai nepažymėta vykdomajame rašte; CPK 657
straipsnio 1 dalis, 604 straipsnis, nes antstolis įteikė patvarkymus
pareiškėjui neregistruotu laišku.
Pareiškėjas,
remdamasis CPK 604, 611, 632 straipsniais, 657 straipsnio 1 dalimi, 663
straipsnio 2 dalimi, 2002 m. Sprendimų vykdymo instrukcijos 58, 60, 88, 89
punktais, prašė teismo pripažinti antstolio R. Vaitkevičiaus veiksmus atliekant
išieškojimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-3925-191/2005 neteisėtais; panaikinti
antstolio R. Vaitkevičiaus 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymus vykdomojoje
byloje Nr. 0147/05/01245, adresuotus akcinei bendrovei „Sampo bankas“ ir AB
bankui „Hansabankas“.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno
miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CPK
513 straipsnio 2 dalį skunde dėl antstolio veiksmų turi būti formuluojami tik
reikalavimai panaikinti antstolio veiksmą arba įpareigoti antstolį jį atlikti
ir negali būti formuluojami kiti reikalavimai. Suinteresuotas asmuo L. B. 2005 m. gegužės 4 d. pateikė antstoliui R. Vaitkevičiui
prašymą priimti vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą
Nr. 2-3925-191/2005, kuris priimtas vykdyti tą pačią dieną. Antstolis 2005 m.
birželio 29 d. išsiuntė pareiškėjui raginimą, kuris įteiktas 2005 m. birželio
30 d., 2005 m. spalio 13 d. išsiuntė dar vieną raginimą. Antstolis 2006 m.
vasario 7 d. priėmė patvarkymą dėl patikrinimo, ar pareiškėjas turi lėšų; 2006
m. kovo 30 d. – patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę
sąskaitą; 2006 m. balandžio 3 d. – patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į
antstolio depozitinę sąskaitą, kuris išsiųstas AB bankui „Hansabankas“, akcinei
bendrovei „Sampo bankas“, o nuorašai – pareiškėjui. Antstolis 2006 m. balandžio
13 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo, 2006 m. balandžio 24 d. –
patvarkymą dėl sąskaitos arešto panaikinimo, nes pareiškėjas atsiskaitė
vykdomojoje byloje. Teismas nurodė, kad antstolis, per protingą terminą dar
negavęs iš teismo pareiškėjo skundo, panaikino patvarkymus dėl lėšų arešto ir
pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuos prašo panaikinti
pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad nutarties priėmimo dieną pareiškėjo teisė
yra nepažeista, bet šis neatsisakė ir neatsiėmė skundo. Pareiškėjui kreipusis į
teismą, negavęs procesinių dokumentų iš teismo, antstolis panaikino patvarkymus
dėl lėšų arešto. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo skundą.
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 7 d.
nutartimi atmetė pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą ir Kauno
miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartį paliko nepakeistą.
Kolegija nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundo dalykas – tai prašymas
pripažinti, kad antstolio R. Vaitkevičiaus veiksmai yra neteisėti, ir prašymas
panaikinti antstolio 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymus, kuriais areštuotos
pareiškėjo lėšos ir bankai įpareigoti jas pervesti į antstolio depozitinę
sąskaitą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo skunde nenurodyti
konkretūs antstolio veiksmai, kuriuos prašoma pripažinti neteisėtais. Kolegija
sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai nurodė, kad
bylos nagrinėjimo metu nėra antstolio veiksmo, kurį prašoma naikinti.
Pareiškėjo skunde nėra reikalavimo pripažinti neteisėtais visus skunde
nurodytus antstolio veiksmus. Teismas negali pasisakyti nutarties rezoliucinėje
dalyje dėl pareiškėjo skundo motyvų (skundo dalyku nesančių antstolio veiksmų)
teisėtumo ir savo iniciatyva išeiti už skundo reikalavimo ribų. Atsižvelgdama į
tai, kad pirmajame skundo aprašomosios dalies punkte pareiškėjas nenurodė,
kokius antstolio veiksmus prašo pripažinti neteisėtais, kolegija pripažino, jog
dėl minimos aplinkybės galėjo būti aiškinamasi sprendžiant skundo priėmimo
klausimą. Priėmus skundą dėl antrajame aprašomosios dalies punkte nurodytų
veiksmų panaikinimo ir antstoliui panaikinus šiuos veiksmus, pirmosios
instancijos teismo nutarties priėmimo dieną neliko skundo dalyko. Kolegija
konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje negalima remtis pareiškėjo nurodyta Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal AB „Vilniaus Sigma“
skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-288/2005, nes šios bylos aplinkybės
yra netapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Kolegija taip pat konstatavo,
kad vykdomojoje byloje atliktų procedūrų teisėtumo aiškinimasis, suteikiant
galimybę tikslinti pareiškėjo skundą apeliacinio proceso stadijoje, kai nebėra
skundžiamų veiksmų, būtų formalus ir neatitinkantis civilinio proceso uždavinių
apeliacinės instancijos teismo procesinis veiksmas. Dėl to kolegija atmetė
pareiškėjo atskirąjį skundą.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartį, Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartį
ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 513 straipsnį, netaikė CPK 510
straipsnio, 442 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 443 straipsnio 1 dalies, todėl
neišnagrinėjo skundo iš esmės. Antstolio veiksmų neteisėtumą teismai turėjo
vertinti jų atlikimo momentu, bet ne nutarties priėmimo dieną.
2.
Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, 510 straipsnio 1 dalį, nes padarė
išvadą, kad pareiškėjo teisės nepažeistos, nors iš tikrųjų antstolis R.
Vaitkevičius ginčijamais patvarkymais neteisėtai nurodė pervesti lėšas į savo
depozitinę sąskaitą ir pažeidė pareiškėjo teises bei proceso teisės normas.
3.
Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes neįvertino to, kad antstolis 2006
m. balandžio 24 d. panaikino tik areštą, bet ne ginčijamus 2006 m. balandžio 3
d. patvarkymus, kuriais nurodyta pervesti pareiškėjo lėšas į antstolio
depozitinę sąskaitą. Šiuo metu ginčijami antstolio patvarkymai yra
nepanaikinti, todėl teismai priėjo prie nepagrįstos išvados, kad nėra skundo
dalyko. Teismai turėjo vertinti, ar antstolis, priimdamas patvarkymus,
nepažeidė proceso teisės normų.
4.
Teismai, pasisakydami, kad, nagrinėjant skundą, neliko skundo dalyko,
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2006,
suformuoto išaiškinimo, jog teismai, nagrinėdami ginčus, susijusius su
sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių
veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines
aplinkybes, teisiškai įvertinti įstatyme antstoliui nustatytas pareigas ir
pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą reglamentuojančias teisės normas.
5.
Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 443
straipsnio 1, 8 dalis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-18/2005, nustatytos teismo pareigos bylose dėl antstolių
veiksmų būti aktyviam, nes, nagrinėdami pareiškėjo skundą, buvo neaktyvūs,
neišnagrinėjo skundo argumentų, kuriais remiantis prašyta pripažinti antstolio
veiksmus neteisėtais ir panaikinti antstolio priimtus patvarkymus. Be to, CPK
nenustatyta draudimo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.
6.
Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad apeliacinio proceso stadijoje
suteikiant galimybę tikslinti pareiškėjo skundą, kai nebėra skundžiamų veiksmų,
būtų formalus apeliacinės instancijos teismo veiksmas, pažeidė CPK 320
straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje Nr. 3K-3-1114/2003, suformuotos taisyklės, kad apeliacinio
proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje nustatytų bylos nagrinėjimo
ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir
pagrįstumo aspektais.
7.
Teismai, nepasisakydami dėl ginčijamų antstolio veiksmų neteisėtumo,
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-384/2005, padarytos išvados, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos
teisme dalykas apibrėžiamas pareiškėjo skundo ribomis, kurios nustatomos pagal
skundo dalyką ir pagrindą.
8.
Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, 331 straipsnį,
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-1181/2003, suformuotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas
procesiniame sprendime privalo pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo
argumentų, o jei atsisakoma analizuoti pareiškėjo apeliacinio skundo
argumentus, toks atsisakymas turi būti argumentuojamas. Teismai nepasisakė dėl
skundo ir atskirojo skundo motyvų, kad antstolis pažeidė CPK 663 straipsnio 1
dalį, 604, 611 straipsnius, 657 straipsnio 1 dalį, nes nenukreipė išieškojimo į
darbo užmokestį; nurodė pervesti vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę
sąskaitą, neišsiuntęs pareiškėjui raštiško siūlymo; nepagrįstai patvarkyme
išvardijo ir pervedė vykdymo išlaidas, neužbaigęs vykdomosios bylos; patvarkyme
nurodė vykdymo išlaidas, kurios neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytų dydžių; neteisingai išsiuntė patvarkymus.
9.
Teismai neatskleidė bylos esmės ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 16 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2004, suformuotos taisyklės, kad, neužbaigusi
vykdomosios bylos, antstolių kontora neįgijo teisės reikalauti vykdymo išlaidų,
nustatytų Sprendimų vykdymo instrukcijų 88, 89 punktuose. Nagrinėjamoje byloje
antstolis gavo vykdymo išlaidas, nors buvo neužbaigęs vykdomosios bylos.
10.
Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2005, suformuoto išaiškinimo, kad
antstolio prašymas priteisti pridėtinės vertės mokestį už vykdymo išlaidas yra
nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje antstolis gavo vykdymo išlaidas ir atitinkamą
pridėtinės vertės mokestį.
Atsiliepime
į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis R. Vaitkevičius prašo kasacinį
skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma,
kad byloje buvo vykdomas įsiskolinimo vaikui išlaikyti išieškojimas, todėl
prioritetiškai turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Antstolis taip pat
nurodė, kad būtinumą nustatinėti veiksmų neteisėtumą lemia skundo dalykas –
byloje pareikštas reikalavimas panaikinti antstolio veiksmą, o tam reikalingas
tokių veiksmų neteisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-54/2006). Dėl to teismai negalėjo išskirti pareiškėjo reikalavimo dėl
antstolio veiksmų neteisėtumo ir jį nagrinėti atskirai. Pareiškėjas skunde dėl
antstolio veiksmų privalėjo formuluoti reikalavimą, atitinkanti CPK 513
straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kitokių reikalavimų pareiškėjas negalėjo
suformuluoti, nes jie ypatingąja teisena nenagrinėjami (CPK 443 straipsnio 1
dalis, 510, 513 straipsniai). Antstolis atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijami
procesiniai teismų sprendimai neriboja pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl
antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 straipsnio
4 dalis). Antstolio veiksmų neteisėtumas nustatinėjamas kaip civilinės
atsakomybės sąlyga, todėl pareiškėjas turėjo pareikšti reikalavimą pripažinti
antstolio veiksmus neteisėtais ne skunde dėl antstolio veiksmų, bet padarytos
žalos atlyginimo byloje, nagrinėtinoje ieškinio teisenos tvarka.
Antstolis
vykdė ne išieškojimą iš periodinių išmokų, bet išieškojimą, kurio ypatumus
reglamentuoja CPK 663 straipsnio 2 dalis, 742 straipsnis. Antstolis negalėtų
nukreipti išieškojimo į skolininko turtą tik tuo atveju, jeigu skolininkas būtų
pateikęs įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis
mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko
darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1
dalis, 742 straipsnio 4 dalis). Skolininkas A. K.,
žinodamas apie išlaikymo išieškojimą, nepateikė CPK 663 straipsnio 1 dalyje
nustatytų įrodymų. Be to, teismai teisingai atsisakė tenkinti pareiškėjo
skundą, nes antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, todėl jo veiksmai
nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005
m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005).
Tik
paaiškėjus išlaikymo dydžiui ir formai, turint duomenų apie areštuoto turto
vertę, galima išspręsti iš esmės klausimą, ar nepažeistas įstatymo reikalavimas
neareštuoti turto iš esmės per daug. Vykdymo proceso metu antstolis negalėjo
tiksliai žinoti ar numatyti įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų dydžio. Dėl to, kai
pareiškiamas reikalavimas dėl turto arešto panaikinimo, klausimas, ar turto
areštuota ne per daug, galėjo būti išnagrinėtas tik galutinai paaiškėjus
įsiskolinimo sumai. Pareiškėjas, pateikdamas tokį reikalavimą, neįrodė, kad
turto areštuota per daug.
Patvarkymas
areštuoti skolininko pinigines lėšas prilyginamas turto arešto aktui (CPK 689
straipsnio 4 dalis), o vykdydamas turto areštą antstolis turi teisę areštuoti
skolininko turto iš esmės tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo
išlaidoms atlyginti (CPK 675 straipsnio 2 dalis), t. y. be jokio teismo
sprendimo išieškoti vykdymo išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkte
nustatyta, kad, vykdant vykdomąjį dokumentą, išieškomos ir vykdymo išlaidos be
vykdomojo dokumento dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Taip įstatymų leidėjas
apsaugojo skolininko turtinius interesus, kad nedidėtų vykdymo išlaidos.
Nagrinėjamoje byloje skolininkas nebuvo įvykdęs teismo sprendimo, todėl
antstolis neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo,
kaip nustatyta CPK 610–611 straipsniuose. Antstolis vykdymo procese turi
išieškoti ne tik sumas, susijusias su reikalavimais pagal vykdomuosius
dokumentus, bet ir vykdymo išlaidas, susijusias su reikalavimais pagal
vykdomuosius dokumentus. Pagal CPK 753 straipsnio 1 dalį antstolis iš
skolininko turi išieškoti tiek sumų, kiek jų užtektų vykdymo ir su juo
susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus
patenkinti.
Pareiškėjas
neteisingai nurodo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į lėšas, pirmiausia
turėjo išieškoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Vykdymo proceso metu antstolis
neturėjo duomenų, kad išieškomą pinigų sumą buvo galima išieškoti per šešis
mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko
darbo užmokesčio. Tokius duomenis turėjo pateikti skolininkas (CPK 663
straipsnio 1 dalis). Dėl to pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, privalėjo
pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, t. y. kreiptis į antstolį
(CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 663 straipsnio 1 dalis). Jei vykdymo
procese iškilusius klausimus antstolis išspręstų ne pareiškėjo naudai, neapgintų
jo teisių ir interesų, tai tik tada galima būtų spręsti, ar antstolio ir
pareiškėjo suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra
priešingi. Tai svarbu teismams sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
klausimus ypatingosios teisenos bylose. Tik tokiu atveju vykdymo proceso
dalyvis galėtų pasinaudoti savo teise CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka
skųsti antstolio veiksmus teismui. Kadangi pareiškėjas apskundė teismui
antstolio veiksmus nesilakęs išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tai
jo kasacinis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1
dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis).
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Suinteresuotas
asmuo L. B. (K.) 2005 m. gegužės 4 d. pateikė antstoliui
R. Vaitkevičiui prašymą priimti vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo išduotą
vykdomąjį raštą Nr. 2-3925-191/2005, kuris tą pačią dieną priimtas vykdyti, ir
išieškoti 2000 Lt vaiko išlaikymo skolą. Antstolis 2005 m. birželio 29 d.
pareiškėjui išsiuntė raginimą, kuris jam įteiktas 2005 m. birželio 30 d. Vėliau
2005 m. spalio 13 d. išsiųstas dar vienas raginimas. Antstolis 2006 m. vasario
7 d. priėmė patvarkymą dėl patikrinimo, ar pareiškėjas turi lėšų, ir jų
išmokėjimo sustabdymo; 2006 m. balandžio 3 d. – du patvarkymus dėl lėšų arešto
ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kurie išsiųsti AB bankui
„Hansabankas“, akcinei bendrovei „Sampo bankas“, o nuorašai – pareiškėjui.
Antstolis 2006 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto
panaikinimo. Pareiškėjas A. K. 2006 m. balandžio 14 d. apskundė
nurodytus antstolio R. Vaitkevičiaus veiksmus, prašydamas teismo juos pripažinti
neteisėtais ir panaikinti antstolio 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymus. Antstolis
2006 m. balandžio 24 d. priėmė patvarkymą dėl sąskaitos arešto panaikinimo, nes
pareiškėjas atsiskaitė nurodytoje vykdomojoje byloje.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo
nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų
pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti
interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad
antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų
priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo
proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1
dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų
interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų,
turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo
padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms
ir teisėtiems interesams.
Antstolio
veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro
pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visi
kasatoriaus nurodyti pažeidimai sudaro tokį pagrindą. Antstolis, be kitų, gali priimti
patvarkymus dėl atskirų vykdymo veiksmų, kurie dar jokių pasekmių vykdymo proceso
šalims nesukelia, o yra tik organizacinio pobūdžio. Tokie organizaciniai
veiksmai taip pat turi atitikti CPK normas, bet jų nepakankamai tikslus
laikymasis nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo.
Pareiškėjo nurodytus antstolio veiksmus teisėjų kolegija vertina tokiu aspektu:
organizaciniai veiksmai ir veiksmai, kurie sukelia teisines pasekmes (pakeičia
vykdymo proceso šalių teises ir pareigas).
Kasacinis
teismas pirmiausia pasisako dėl kasaciniame skunde nurodyto esminio CPK normų
pažeidimo, galėjusio turėti įtakos antstolio veiksmų neteisėtumui, t. y. CPK
663 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios pinigų išieškojimo nukreipimą į
skolininko turtą, nes būtent nuo to, ar teisėtai buvo taikyta ši proceso teisės
norma, priklauso vėliau atliktų antstolio veiksmų teisėtumas.
CPK 663
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas
į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad
išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736
straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos,
stipendijos ar kitų pajamų. Darytina išvada, kad antstolis galėtų nukreipti
išieškojimą į skolininko pajamas tik tada, jeigu skolininkas pateiktų įrodymus,
patvirtinančius CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši proceso
norma reiškia tai, kad antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į skolininko
turtą tik tuo atveju, jeigu skolininkas būtų pateikęs įrodymus, kad išieškomą
pinigų sumą galima išieškoti. Išlaikymas nepilnametei dukteriai buvo priteistas
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimu, patvirtinus
pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vykdomoji byla pradėta
2005 m. gegužės 4 d., skolininkui ne kartą buvo siunčiamas raginimas sprendimą
įvykdyti geruoju, nors pagal CPK 661 straipsnio 2 dalį bylose dėl periodinių
išmokų išieškojimo raginimas nesiunčiamas, skolininko prašymu buvo stabdomas
išieškojimas, areštuojami jo automobiliai, tačiau skolininkas A.
K., žinodamas apie išlaikymo išieškojimą, nepateikė CPK 663 straipsnio 1
dalyje nustatytų įrodymų apie galimybę išieškoti įsiskolinimą per šešis
mėnesius iš jo darbo užmokesčio. Laikytina, kad skolininkas nevykdė CPK 644
straipsnio 4 punkte numatytos pareigos domėtis vykdymo eiga. Dėl to kasacinio
skundo argumentas, kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į pareiškėjo
turtą ir taip pažeidė CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatas, atmestinas.
Kasaciniame
skunde teigiama, kad antstolis, areštuodamas lėšas banko sąskaitoje, nepagrįstai
išieškojo vykdymo išlaidas ir taip pažeidė įstatyme nustatytą vykdymo išlaidų
išieškojimo iš skolininko tvarką.
Teisėjų
kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė neteisingą išvadą, kad 2006
m. balandžio 3 d. patvarkymais areštavus lėšas ir pervedus jas į antstolio
depozitinę sąskaitą bei juos vėliau panaikinus nebeliko nagrinėjamo skundo
dalyko. Su tokia išvada negalima sutikti, nes teismas, nagrinėdamas skundą dėl
teismo antstolio veiksmų neteisėtumo, turi patikrinti ir įvertinti kiekvieną
antstolio veiksmą. Šiais patvarkymais buvo areštuotos lėšos, reikalingos
išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms (iš viso 2643 Lt) pervesti į antstolio
depozitinę sąskaitą, t. y. atliktas tik vienas iš priverstinio sprendimo
veiksmų, siekiant įvykdyti teismo sprendimą. Jei antstolis, panaikinęs
patvarkymus, paliko jų sukeltas pasekmes, tai teismas turi jas įvertinti. Jeigu
antstolis būtų panaikinęs patvarkymus ir dėl jų atsiradusias pasekmes, tai
tokiu atveju nebūtų nagrinėjimo dalyko. Taigi skundo dalykas yra patvarkymų,
kurių pagrindu paskirstytos išieškotos lėšos, teisėtumas.
CPK 675
straipsnio 2 dalyje suteikiama antstoliui teisė areštuoti skolininko turtą, taip
pat ir lėšas (CPK 689 straipsnio 4 dalis) išieškotinai sumai ir vykdymo
išlaidoms padengti. Taigi antstolis 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymais turėjo
teisę areštuoti ne tik išieškotą sumą, bet ir vykdymo išlaidas lėšas bei
pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, taip užtikrinant teismo sprendimo
įvykdymą ir vykdymo išlaidų išieškojimą, užbaigiant vykdomąją bylą. Antstolis
vykdymo proceso metu, kai vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo priteisimo
periodinėmis išmokomis ir išlaikymo išieškojimo, ne visada gali tiksliai numatyti
išieškomos išlaikymo bei vykdymo išlaidų dydį. Pažymėtina, kad CPK 689
straipsnyje nenustatyta specialios vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko
tvarkos. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal šią teisės normą antstolis turi
teisę areštuoti tokią lėšų sumą, kurios užtektų išieškomai skolai ir vykdymo
išlaidoms atlyginti, bet reikalauti, kad bankas pervestų tokią skolininko lėšų
sumą, kuri atitinka išieškomą skolą be vykdymo išlaidų. Išieškojęs išieškotojo
prašomą skolą ir taip įvykdęs vykdomąjį dokumentą, antstolis turėtų išieškoti
vykdymo išlaidas iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. antstolis
turi nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą, nurodydamas vykdymo išlaidų dydį,
ir pasiūlyti per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę
sąskaitą. Ginčijamais patvarkymais vykdomoji byla nebuvo užbaigta, bet tik
areštuotos lėšos išieškomam įsiskolinimui bei vykdymo išlaidoms padengti, ir
tokiu atveju nebuvo sprendžiama dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko. Dėl
to kolegija konstatuoja, kad antstolis patvarkymais areštuodamas lėšas CPK 689
straipsnio 4 dalies, 675 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.
Kasaciniame
skunde teigiama, kad vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų
vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius ir nepagrįstai priskaičiuotas PVM. Su
tuo bylos nagrinėjimo metu iš dalies sutiko antstolis, teigdamas, kad jos gali
būti perskaičiuotos užbaigiant vykdomąją bylą CPK 758 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka. Iš vykdomosios bylos matyti, kad patvarkymas dėl išieškotų
lėšų (skolos ir vykdymo išlaidų) paskirstymo buvo priimtas 2006 m. lapkričio 16
d., būtent šiuo patvarkymu tiek 2000 Lt skolos, tiek 823,28 Lt vykdymo išlaidų
pervesta išieškotojai L. B. (K.). Šis patvarkymas nebuvo
apskųstas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, o būtent šiuo patvarkymu ir
buvo išspręstas vykdymo išlaidų dydžio ir jų paskirstymo klausimas. Vykdomoji
byla nutraukta 2006 m. lapkričio 27 d. patvarkymu, nes šalys sudarė taikos
sutartį, ir vykdymo išlaidų klausimas nebuvo išspręstas. Šis patvarkymas taip
pat nebuvo skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Dėl to kasatoriaus nurodyti
argumentai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos pažeidimų nėra šio skundo
dėl antstolio veiksmų dalykas, nes skundžiamais patvarkymais vykdymo išlaidos nebuvo
išieškotos, bet tik CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka areštuotos
lėšos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taip pat dėl ginčijamų
patvarkymų skolininkas nepatyrė žalos.
Likusieji
kasacinio skundo argumentai susiję su antstolio patvarkymų siuntimo tvarkos
pažeidimais, t. y. dėl organizacinių–procedūrinių veiksmų, kurie realiai
skolininkui nesukėlė pasekmių (nepakeitė teisių ir pareigų), o yra informacinio
pobūdžio. Dėl to teisėjų kolegija dėl nurodytų kasacinio skundo argumentų,
susijusių su informacinio pobūdžio pranešimais, nepasisako.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo
7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Janina Stripeikienė
|
|
|
Egidijus Laužikas
|
|
|
Zigmas Levickis
|