VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,
kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant Margaritai Armalienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Audronei Petronytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17-807/2009 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino įregistruoti sutartį atnaujinimo, suinteresuoti asmenys F. K., S. K. (gim. 1952 m.), S. K. (gim. 1970 m.), V. K., A. K., J. T., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. K. 2006-10-23 pateikė pareiškimą, prašydamas:
1) Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo brolio V. K. mirties 2006-01-25 palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą - sodo namą su žemės sklypu, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini);
2) Atnaujinti praleistą terminą įregistruoti VĮ Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre 1996-07-15 V. K. ir F. K. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr.P-2658), kurios pagrindu V. K. privačios nuosavybės teisėmis įsigijo ir iki mirties valdė 632 kv.m. ploto žemės sklypą (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. , (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu sodo namu, turinčio 29,43 kv.m. bendro ploto, esančius , (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad terminas nurodytai sutarčiai įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad 2006 m. balandžio mėnesio viduryje rado tarp mirusiojo brolio V. K. dokumentų sodo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Pirmos eilės įpėdinių nėra, antros eilės įpėdinis mirusiojo V. K. tėvas nuo palikimo atsisakė, trečios eilės įpėdinės mirusiojo senelės A. K. ir J. T. nuo palikimo atsisakė. Kiti ketvirtos eilės įpėdiniai mirusiojo broliai S. K. ir V. K. nuo palikimo atsisakė. Būdamas vieninteliu ketvirtosios eilės įpėdiniu ir ketindamas priimti palikimą, pareiškėjas sužinojo, kad mirusysis V. K. šios 1996-07-15 pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. P-2658) neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas mirusiojo brolio nusipirktą sodo namą ir žemės sklypą valdo kaip atsiradusį palikimą nuo pat brolio mirties, t.y. pareiškėjas įstojo į sodų bendriją (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, remontuoja sodo namą, tvarko aplinką. 2006 metų gegužės mėnesį pareiškėjas sužinojo, kad mirusysis V. K. siekė įteisinti savo įsigytą turtą, tačiau nespėjo dėl savo netikėtos mirties. Dėl šios priežasties pareiškėjas priverstas prašyti atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą tarp jo brolio V. K. ir F. K. sudarytai sodo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Suinteresuoti asmenys S. K. (gim. 1952 m.), S. K. (gim. 1970 m.), V. K., A. K., J. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jį palaiko, nes visi yra atsisakę palikimo pareiškėjo naudai ir tarp jų nėra jokio ginčo.
Suinteresuotas asmuo F. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1996 m. liepos mėn. L. R., kurį jis laiko savo sūnumi, paprašė paskolinti pinigų. Kadangi prašomos pinigų sumos F. K. neturėjo, pasiūlė parduoti savo sodą ir pasakė, kad reikalus tvarkytųsi pats L. R.. 1996-07-15 F. K. su V. K. pasirašė sodo namo ir žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį. Pinigai 8400 Lt buvo sumokėti sutarties pasirašymo metu, juos paėmė L. R.. Maždaug po 2 mėnesių L. R. F. K. pranešė, kad išsprendė savo finansines problemas, todėl nenori likti skolingas ir susitarė sų pirkėju V. K., kad pastarajam grąžins pagal sutartį sumokėtus pinigus, o V. K. neregistruos pirkimo-pardavimo sutarties valstybiniame registre. Už tai V. K. išsiderėjo teisę gyventi sodo namelyje, mokant eksploatacines išlaidas. Tokiu būdu V. K. nuosavybės teise niekada nevaldė, nedisponavo ir nesinaudojo ginčo žemes sklypu ir jame esančiu sodo namu. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas įregistruoti sutartį (1964 m. CK 149 str., 255 str.).
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Vilniaus miesto 21 –ojo notarų biuro notarė V. Šeškevičienė nurodė, kad, mirus V. K., Vilniaus miesto 19 –ame notaro biure, Vilniaus miesto 21-ame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kad V. K. gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, todėl neaišku, kuris notaras turi vesti paveldėjimo bylą.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009-06-01 sprendimu pareiškimą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo valstybės naudai 160,92 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 1996-07-15 pirkėjas V. K. už 8400 Lt nusipirko iš pardavėjo F. K. 623 kv.m. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) su jame esančiu sodo namu, turinčiu 29,43 kv.m. naudingo ploto, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje ir VĮ „Respublikinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filiale. Teismas pabrėžė, jog pirkimo-pardavimo sutarties registracija atitinkamame registre turi išskirtinę juridinę reikšmę, nes sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 255 str. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio teisinės pasekmės atsiranda nuo jo įregistravimo momento. Ši teisės norma buvo imperatyvi ir visuotinai buvo žinoma, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimas atitinkamoje nekilnojamojo turto registro įstaigoje tokią sutartį daro negaliojančia. Apie tai, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti įregistruota atitinkamoje įstaigoje ir jos neįregistravimas tokią sutartį daro negaliojančia, žinojo ir pirkėjas V. K.. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina tik daikto įgijimą faktą. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota, todėl šis turtas V. K. mirties momentu jam nuosavybės teise nepriklausė. Teismas nustatė, jog tiek V. K. mirties momentu, tiek šiuo metu nuosavybės teisė į minėtą sodo sklypą su namu yra įregistruota F. K. vardu. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas negali priimti šio turto kaip įstatyminis V. K. įpėdinis, nes minėtas turtas V. K. mirties momentui nepriklausė. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neturi ir teisės paduoti turto registravimo įstaigai prašymo įregistruoti minėto sodo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. įgyvendinti tos teisės, kuriai realizuoti įstatymas numato termino atnaujinimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog per visą laiką nuo 1996-07-15 (kai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis) iki 1996-10-09 (kai buvo suimtas už padarytą nusikaltimą) ir nuo 1999-05-26 (kai buvo paleistas į laisvę) iki 2006 m. sausio mėnesio (kai įgaliojo E. M. tvarkyti su turto įregistravimu susijusius reikalus) V. K. neišreiškė valios įgyvendinti savo nuosavybės teises į nusipirktą sodo namą su žemės sklypu.
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad V. K. nebuvo užkirstas kelias sutarties įregistravimui tiek per 3 mėnesius po jos sudarymo (jo laisvė buvo apribota tik likus 6 dienoms iki 3 mėnesių termino pabaigos), tiek ir per likusius septynerius metus iki V. K. mirties (jokių trukdžių įregistruoti sutartį šiame etape taip pat nenustatyta, pareiškėjo nurodoma priežastis – pinigų nebuvimas - negali būti laikoma pateisinama termino praleidimo priežastimi). Teismas atkreipė dėmesį, jog iš viso terminas įregistruoti sutartį buvo praleistas 10 metų ir toks ilgas laiko tarpas tik patvirtina tai, jog V. K. nebuvo atidus ir rūpestingas, įgyvendindamas savo teises. Tai rodo jo visišką aplaidumą ir nesirūpinimą tinkamu nusipirktų objektų įregistravimu bei nuosavybės teisių į juos atsiradimu. Teismas pažymėjo, jog praleistas įstatymo nustatytas terminas juridinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti gali būti teismo atnaujintas tik šį terminą praleidusiam ir tuos veiksmus galinčiam atlikti asmeniui. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju toks asmuo – V. K. – yra miręs, o pareiškėjas tos teisės, kuriai įgyvendinti praleistas įstatymo nustatytas terminas, neturi, konstatavo, jog terminas negali būti atnaujinamas. Teismas padarė išvadą, jog pareiškimas dalyje dėl termino atnaujinimo yra atmestinas.
Teismas nustatė, jog jokio kito turto, kurį būtų galima paveldėti, mirusysis V. K. neturėjo ir pareiškėjas jo nepriėmė. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo ir jo atstovės nurodomi faktinio palikimo priėmimo veiksmai – įstojimas į sodininkų bendriją, jos nario mokesčio mokėjimas, sodo namelio aplinkos priežiūra, yra susiję tik su objektais (sodo sklypu ir nameliu), kurie niekada nebuvo mirusiojo V. K. nuosavybė ir jam nepriklausė ir kurie negali būti paveldėti. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas savo pareiškime teismui prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolio mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti tik sodo namą su žemės sklypu. Nurodytas turtas negali būti paveldėtas, nes mirties momentui jis nepriklausė V. K., pareiškimas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti tenkinamas (1964 m. CK 149 str., 255 str., CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą patenkinti visiškai. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog su pareiškėjo reikalavimais nesutiko tik vienintelis buvęs turto savininkas F. K., savo atsiliepime nurodęs, jog iš tikrųjų buvo sudaryta ne pirkimo-pardavimo sutartis, bet paskolos sutartis, tačiau teismui dėl šių faktinių aplinkybių jis jokių rašytinių įrodymų nepateikė, o jo iniciatyva į teismą iškviestas ir liudytoju apklaustas jo giminaitis L. R. tik patvirtino tą faktą, kad šalys siekė ir sudarė būtent turto pirkimo-pardavimo sutartį, o ne paskolos sutartį, kaip savo procesiniuose dokumentuose tvirtino suinteresuotas asmuo F. K.. Liudytojas L. R. buvo apklaustas teisme du kartus ir abu kartus jis teismui aiškino vis kitas faktines aplinkybes. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad L. R. neva atpirko iš V. K. jam parduotą turtą ir, kad neatlygintinai leido jam gyventi sodo name neribotą laiką, tik mokant mokesčius. Nors liudytojas L. R. ir suinteresuotas asmuo F. K. tvirtino, kad V. K. nuosavybės teise niekada nevaldė, nesinaudojo ir nedisponavo nei ginčo žemės sklypu, nei jame esančiu sodo namu, tačiau abu pripažino tą faktą, kad nuo pirkimo-pardavimo sutarties 1996 metais sudarymo momento jie ginčo turtu irgi nesinaudojo, jo nevaldė, mokesčių už žemę nemokėjo ir sodininkų bendrijai jokių nario mokesčių taip pat nemokėjo.
2) Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neturi teisės realizuoti mirusiojo teisės kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą sandoriui įregistruoti, nes ši reikalavimo teisė išimtinai priklausė tik mirusiajam. V. K. siekė įregistruoti nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį viešajame registre ir tuo tikslu gavo sutarties dublikatą (jo turėtas sutarties originalas buvo dingęs po to, kai jis buvo sulaikytas ir suimtas) ir išdavė įgaliojimą liudytojai šioje civilinėje byloje apklaustai E. M. ne tik įregistruoti sutartį, bet ir kreiptis į teismą dėl termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo. Tik V. K. mirtis užkirto jam kelią įgyvendinti šią jo teisę teismine tvarka atnaujinti praleistą terminą ir įregistruoti sutartį, kurios registracija patvirtintų ne tik sandorio sudarymo faktą, bet ir nuosavybės teises į jį. Pareiškėjo nuomone, būdamas įstatyminiu mirusiojo brolio įpėdiniu, jis įgijo teisę ne tik paveldėti V. K. įsigytą nuosavybės teisėmis turtą, bet ir kreiptis į teismą dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.
3) Susiklosčiusi teisminė praktika, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, nedraudžia įpėdiniams pareikšti teisme tokių reikalavimų, tačiau nurodo, jog termino praleidimo priežastys turi būti įrodytos ir turi pateisinti laikotarpį, per kurį nebuvo atlikti būtini veiksmai sandoriui įregistruoti. Pareiškėjas visiškai ir tinkamai (rašytiniais įrodymais ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais) įrodė, kad jo miręs brolis V. K. negalėjo laiku įregistruoti sandorio dėl tos priežasties, kad buvo sulaikytas, o vėliau ir suimtas dar nepasibaigus įstatymo nustatytam terminui sandoriui įregistruoti, o tai yra tinkama priežastis laikyti terminą praleistu dėl svarbių priežasčių, nes asmens sulaikymas ir jo vėlesnis suėmimas fiziškai užkirto kelią sutarties įregistravimui. Sodininkų bendrijos pažyma, pateikta teismui, patvirtina, kad jis įstojo į sodininkų bendrijos narius ir mokėjo mokesčius, taip pat suinteresuoti asmenys patvirtino, kad jis rūpinosi ir prižiūrėjo jo įsigytą turtą, priešingai, negu suinteresuotas asmuo F. K., kuris savo, kaip savininko, teisių jokiais veiksmai neįgyvendino.
4) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jokio kito turto, kurį galėtų paveldėti pareiškėjas mirusysis V. K. neturėjo. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad mirusiojo skolas apmokėjo būtent pareiškėjas per savo atstovą (o tai turi būti pripažinta, kaip palikimo priėmimo faktinė aplinkybė), kad jis disponavo, kad ir menkaverčiais, bet vis tik mirusiojo daiktais. Neatnaujinus praleisto termino sandoriui įregistruoti, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš F. K. grąžinti jam sumokėtus pinigus už įsigytą sodo namą ir žemę, nes rašytinių įrodymų, kad šie pinigai mirusiajam buvo sugrąžinti teismui nebuvo pateikta. Tokiu būdu pareiškėjas turi teisę į palikimą, o teismas iš jo tokią teisę be jokio pagrindo atėmė. Pareiškėjo nuomone, ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo F. K. sandorio, pareikšdamas ieškinį teisme, neginčijo, jis tik aiškino, jog visus reikalus už jį tvarkė ir sprendė liudytoju šioje civilinėje byloje apklaustas L. R., kuris teismui duodamas parodymus, nuolat juos keitė ir jokių įrodymų, patvirtinančių jo išdėstytas faktines aplinkybes, nepateikė.
Suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, susijusių su palikimo atsiradimu ir galimų įpėdinių, atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, visas mirusių asmenų turtas pereina Lietuvos valstybei.
Sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad asmuo po palikėjo mirties priėmė palikimą, pradėdamas valdyti palikėjo turtą, nereikia išvardinti paveldimo turto objektų, nes paveldimu turtu gali būti ne tik nekilnojamieji daiktai, bet ir turtinės teisės.
Nagrinėjamoje byloje neatnaujinus praleisto termino sandoriui įregistruoti, lieka paveldėjimo teisės objektu pagal 1996-07-15 F. K. ir V. K. pasirašytą sodo namo ir žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti 8400 Lt, nes byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kad šie pinigai buvo sugrąžinti. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad vykdant 1997-02-24 teismo nuosprendį (1 t., b.l. 105-108) dalyje dėl V. K. ½ dalies turto konfiskavimo valstybės naudai, 1997-07-10 antstolis surašė aktą apie išieškojimo negalimumą (1 t., b.l. 129), todėl bylos išsprendimas gali turėti įtakos Lietuvos valstybės teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes nėra numatyta galimybė apeliacinėje instancijoje patraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos (CPK 37 str.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą sprendimą naikinti visa apimtimi, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.).
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų rašytinių įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str. 443 str. 8 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p.,
n u t a r ė:
Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė
Teisėjai Dalia Višinskienė
Andžej Maciejevski