Civilinė byla Nr. e2A-1177-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03931-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.2.2.3.1.10; 3.1.14.8.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. G. apeliacinį skundą ir ieškovės S. G. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-645-451/2022 pagal trečiojo asmens V. G. savarankišką reikalavimą atsakovei Namo savininkų bendrijai A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas, dėl dokumento pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei Namo savininkų bendrijai A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas, dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. G. ieškovės pusėje pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu bendrijos revizijos komisijos narių S. S. ir V. T. 2018 m. spalio 23 d. sudarytą ir pasirašytą dokumentą „Dėl revizijos atlikimo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir galimi pažeidimai“.

2.       Ieškovės S. G. ieškinys atsakovei Namo savininkų bendrijai A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas, dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą, kuriuo netenkintas ieškovės S. G. ieškinys, paliko nepakeistą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, ieškinio ir savo išvados sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, bylą neišspręsto trečiojo asmens V. G., pareiškusio savarankišką reikalavimą, dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu atmetė trečiojo asmens V. G. savarankišką reikalavimą ir priteisė iš trečiojo asmens V. G.: (i) atsakovei Namo savininkų bendrijai A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas, 2 371,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; (ii) valstybei 18,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas taip pat priteisė liudytojui S. S. 50,00 Eur kompensaciją už išlaidas dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime, pervedant šią sumą iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos, ir grąžino trečiajam asmeniui V. G. 2021 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2381 į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėto avanso 50,00 Eur dalį.

4.       Teismas atmetė V. G. reikalavimą, konstatavęs, kad šis reikalavimas pareikštas suėjus senaties terminui, numatytam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte. Anot teismo, trečiasis asmuo pateikė teismui savarankišką reikalavimą 2019 m. spalio 29 d., nors jam apie bendrijos revizijos komisijos narių S. S. ir V. T. 2018 m. spalio 23 d. sudaryto ir pasirašyto dokumento „Dėl revizijos atlikimo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir galimi pažeidimai“ egzistavimą buvo žinoma nuo 2018 m. gruodžio 5 d. Teismas nenustatė pagrindų atnaujinti V. G. praleistą ieškinio senaties terminą skųsti 2018 m. gruodžio 5 d. bendrijos revizijos komisijos narių S. S. ir V. T. 2018 m. spalio 23 d. sudarytą ir pasirašytą dokumentą „Dėl revizijos atlikimo. Nustatytos Faktinės aplinkybės ir galimi pažeidimai“. Kita vertus, teismo įsitikinimu, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas apskritai yra nepagrįstas, nes skundžiamas 2018 m. spalio 23 d. dokumentas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ar protingumo ir sąžiningumo principams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

5.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir visą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat prašo priimti Kauno apylinkės teismui 2022 m. balandžio 6 d. pateiktą pranešimą „Dėl nusikalstamos veikos požymių liudytojo S. S. veiksmuose“ (DOK-44905) su priedu ir nagrinėti jį kartu su šiuo apeliaciniu skundu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1.                        pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Anot apelianto, savo pareikštu reikalavimu jis siekė apginti savo garbę ir orumą, nes su revizijos komisijos 2018 m. spalio 23 d. išvada ir jos pristatymu bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą, tačiau teismas dėl to nepasisakė;

5.2.                        pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nors pats konstatavo, kad skundžiamas dokumentas yra priimtas ne bendrijos valdymo organo ir nėra patvirtintas bendrijos susirinkimo, t. y. akivaizdu, kad 2018 m. spalio 23 d. dokumentui apskųsti CK 2.82 straipsnyje nurodyta tvarka negalėjo būti taikoma (nei kaip bendrijos valdymo organo sprendimui, nei kaip Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimui);

5.3.                        pirmosios instancijos teismas sprendimas, kuriuo visi trečiojo asmens argumentai laikyti samprotavimais ir gynybine pozicija, yra nemotyvuotas, t. y. teismui sprendime nenurodžius kodėl yra atmetami savarankiškame reikalavime išdėstyti konkretūs argumentai, neatskleidus bylos esmės, apeliantui neliko galimybės skundžiamą teismo sprendimą veiksmingai ginčyti aukštesnės instancijos teisme, dėl ko skundžiamas sprendimas panaikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.       Pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto apeliacinio skundo ieškovė S. G. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-645-451/2022, priimti naują sprendimą – trečiojo asmens savarankišką reikalavimą patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodė šiuos esminius argumentus:

6.1.                        pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo trečiojo asmens savarankiško reikalavimo pagrindo, t. y. pasisakė tik dėl skundžiamo dokumento priėmimo procedūrinių aspektų, bet nepasisakė dėl jo turinio;

6.2.                        pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, o ir tokio termino skaičiavimo pradžią nustatė netinkamai;

6.3.                        pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė trečiojo asmens išdėstytas aplinkybes ne ieškinio pagrindu, bet samprotavimais ir gynybine pozicija.

7.       Atsiliepime atsakovė Namo savininkų bendrija A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas, apeliacinės instancijos teismo prašo trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, V. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-645-451/2022, nepakeistą bei priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, V. G. atsakovo Namo savininkų bendrijos A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas, naudai 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

7.1.                        bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas niekada nesivadovavo CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatomis (asmens garbės ir orumo gynimas), jomis nesirėmė, todėl apeliacinis skundas šiomis teisės normomis ir su tuo susijusiomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas;

7.2.                        2018 m. spalio 23 d. dokumentas nesuteikė jokių teisių, negalėjo nustatyti ir nenustatė jokių pareigių ar įpareigojimų. Ir, nors teismas priimtame sprendime nepasisakė, revizijos išvada, kaip dokumentas, negali būti skundžiama bei savarankiškai būti bylos nagrinėjimo teisme objektu, kadangi ji tiesiogiai nesukelia jokių teisinių padarinių;

7.3.                        priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kadangi apeliantui apie skundžiamo dokumento egzistavimą buvo žinoma dar 2018 m. gruodžio 5 d. Juolab, kad šis apelianto reikalavimas koreliuoja su 2018 m. gruodžio 5 d. vykusio visuotinio savininkų susirinkimo 1 darbotvarkės klausimu „Namo bendrijos revizijos išvados pristatymas. Siūlymas atlikti reviziją (auditą) už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d.“ ir dėl jo priimtu sprendimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.        Apeliantas prašo priimti Kauno apylinkės teismui 2022 m. balandžio 6 d. pateiktą pranešimą „Dėl nusikalstamos veikos požymių liudytojo S. S. veiksmuose“ (DOK-44905) su priedu ir nagrinėti jį kartu su šiuo apeliaciniu skundu. Motyvuoja tuo, pirmosios instancijos teismas jo nepriėmė, tačiau šiame pranešime yra pateikti dokumentuoti duomenys, kad, ir atsakovo atstovas A. A. D., ir liudytojas S. S. teismui melavo, o teismas jais grindžia skundžiamą teismo sprendimą.

10.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto teikiamus įrodymus, nes tai yra papildomi apelianto paaiškinimai apie kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, kuriuos teismas žino ir pats turi spręsti apie jų pagrįstumą (atlikti jų vertinimą), todėl tokie apelianto teikiami įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą ir nesusiję su ginčo esme, be to jie galėjo būti nurodyti (iš dalies tai ir padaryta) apeliaciniame skunde.

Dėl ginčo esmės

12.       Nustatyta, kad apeliantas (trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą), teismo prašo Namų savininkų bendrijos Mickevičiaus g. 8 (toliau – bendrija) revizijos komisijos narių S. S. ir V. T. 2018 m. spalio 23 d. sudarytą ir pasirašytą dokumentą „Dėl revizijos atlikimo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir galimi pažeidimai“ pripažinti negaliojančiu.

13.       Apeliantas tiek savo savarankiškame ieškinyje, tiek 2021 m. gruodžio 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu, grįsdamas savo reikalavimą, teigė, kad dokumentas (revizijos išvada), kurį prašo pripažinti negaliojančiu, sudarytas netinkamai, neatitinka įstatymų reikalavimų, keliamų revizijos aktui. Pažymėjo, kad ginčijamame dokumente netinkamai nustatytos aplinkybės dėl permokėtų įmonei pinigų, dėl skolos Sodrai, dėl bendrijos pirmininkui mokamo atlyginimo tvarkos, dėl bendrijos pirmininko naudojamų lėšų ir kompensacijų, dėl apmokėjimo uždarajai akcinei bendrovei „Statija“ už atliktus darbus dėl namo techninės būklės, dėl trečiajam asmeniui V. G. išmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dėl apmokėjimų J. Ž. už bendrijai teikiamą elektros energiją, dėl paslaugų pirkimo, dėl bendrijos pirmininko išsilavinimą ir sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų. Tokiu būdu dokumente nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl revizijos išvada nėra nei pagrįsta, nei teisinga. Revizijos akte nurodytos aplinkybės - tai negatyvios žinios kurių pagrindu siekiama diskredituoti jį, kaip bendrovės pirmininką.

14.       Kaip matyti, apeliantas (buvęs bendrijos pirmininkas) pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti bendrijos revizijos ataskaitą negaliojančia, nes joje nurodyti duomenys, apelianto manymu, yra neteisingi ir jį diskredituojantys. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad savo reikalavimu, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu dokumentą, kuriuo yra paskleisti mano asmens garbę bei orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys, yra pasirinkti pirmieji du asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai, t. y. apeliantas savo reikalavimą jau grindžia CK 2.24 straipsnio nuostatomis.

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

16.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas savo skunde nurodo naujas faktines aplinkybes (kiek tai liečia asmens garbės ir orumo gynimą), kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir nebuvo vertinamos bei jos neatitinka ieškinio dalyko (pareikšto reikalavimo), todėl dėl jų teismas nepasisako (jų nevertina). Pažymėtina, kad siekiant apginti asmens garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), kaip pats beje apeliantas ir nurodo savo skunde, turi būti reiškiami atitinkami reikalavimai, t. y. vienas ar keli iš jų: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atvejų tokių reikalavimų nėra pareikšta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad asmens garbės ir gynimo bylose atsakovai laikomi asmenys, kurie paskleidžia duomenis neatitinkančius tikrovės ir žeminančius asmens garbę ir orumą.

17.       Vertinant apelianto pareikštą reikalavimą - pripažinti bendrijos revizijos ataskaitą negaliojančia, pirmiausia turi būti įvertinta, ar šis dokumentas pažeidžia apelianto subjektines teises, t. y. ar šis reikalavimas nagrinėtinas teisme.

18.       Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

19.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-403/2022). Kreipdamasis į teismą asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020).

20.       Kasacinio teismo praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2022). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Atitinkamai, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos į teismą besikreipusio asmens teisės ir pareigos. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato į teismą besikreipiančio asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020).

21.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad ieškinio dalykas laikytinas atitinkančiu CPK įtvirtintus reikalavimus tik tada, jei šio reikalavimo, koks jis yra pareikštas, patenkinimas sukeltų konkrečius materialiuosius teisinius padarinius būtent ieškovui. Tuo atveju, jei ieškinyje nėra aiškiai pagrindžiama, kokių materialiųjų teisinių padarinių yra siekiama pareikštu ieškiniu, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).

22.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto reikalavimas negali būti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką, nes išsprendus ir įgyvendinus šį reikalavimą (pripažinus revizijos komisijos ataskaitą negaliojančia) nesukuriamos, nepakeičiamos ar nepanaikinamos į teismą besikreipusio apelianto teisės ir pareigos, t. y. revizijos ataskaitos pripažinimas negaliojančia neturi jokios įtakos apeliantui.

23.       Pažymėtina, kad revizijos ataskaita (išvada) sudaroma revizijos komisijos, kuri yra bendrijos organas skirtas bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – įstatymas) 9 straipsnio 4 dalis). Revizijos komisija (revizorius), nustačiusi (nustatęs) bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, turi teisę reikalauti, kad bendrijos pirmininkas (valdyba) sušauktų neeilinį visuotinį susirinkimą (įgaliotinių susirinkimą). Jeigu bendrijos pirmininkas (valdyba) per 30 kalendorinių dienų nuo šio reikalavimo pateikimo dienos visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) nesušaukia, susirinkimą šaukia ir jo darbotvarkę nustato revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisijos (revizoriaus) išvados dėl bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų pateikiamos visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (įstatymo 18 straipsnio 5 dalis). Taigi, revizijos komisijos ataskaitoje nustatytos aplinkybės bei pateiktos išvados yra skirtos bendrijos vidaus kontrolei ir teikiamos bendrijos visuotiniam susirinkimui, kuris turi teisę priimti dėl to atitinkamus sprendimus, tačiau pati savaime revizijos komisijos ataskaita nesukuria ir negali sukurti jokių materialiųjų teisių ir pareigų ataskaitoje minimiems asmenims. Tai, kad šia ataskaita gali būti remiamasi priimant atitinkamus sprendimus, nėra pagrindas reikšti reikalavimą dėl jos pripažinimo negaliojančia. Revizijos ataskaita yra viena iš įrodinėjimo priemonių, priimant tam tikrus sprendimus, tačiau jos teisingumas (šio įrodymo pagrįstumas) gali būti paneigiamas (ginčijamas) kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

24.       Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo apelianto reikalavimą, kuris nėra sietinas su apelianto pažeistų teisių gynyba, ir yra nenagrinėtinas teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 293 straipsnio 1 punktas).

25.       Atsižvelgiant į šios civilinės bylos procesinę baigtį, kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021).

27.       Sprendžiant procesinį klausimą, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

28.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas iniciavo teisminį procesą (pateikė teismui reikalavimą), kurio pasekoje atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos priteistinos iš apelianto. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 2 371,60 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 726 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. viso 3 097,60 Eur. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis rekomendacijomis atsakovės prašoma priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija maksimalaus dydžio, todėl jas mažinti nėra teisinio pagrindo. Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos iš apelianto (trečiojo asmens) atsakovei (CPK 98 straipsnis).

29.       Taip pat iš apelianto valstybei priteistinos 18,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

30.       Liudytojas S. S. pateikė prašymą dėl patirtų išlaidų kompensavimo pirmosios instancijos teisme ir prašo priteisti jam 485,45 Eur. Liudytojas nurodė, kad šias išlaidas sudaro išlaidos kurui vykstant iš Vilniaus į Kauną, bei jo atitraukimas nuo darbo. Liudytojas prašo priteisti jo patirtas išlaidas už tris posėdžius, iš kurių du neįvyko. Teisėjų kolegija, vertindama prašomos kompensuoti sumos pagrįstumą, pažymi, kad pagrindo kompensuoti išlaidas už neįvykusius posėdžius nėra, ypač už atitraukimą nuo tiesioginio darbo neįvykusių teismo posėdžiu metu. Be to, nors liudytojas nurodė ir pateikė duomenis, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad dirba Kaune. Teismo posėdžiai vyko Kaune, liudytojas dirba Kaune, todėl laikyti, kad liudytojas vien dėl teismo posėdžio vyko iš Vilniaus į Kauną ir neturėjo galimybės vykti į darbą neįvykus teismo posėdžiams, nėra. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, liudytojui priteistina 50 Eur patirtų išlaidų kompensacija.

31.       2021 m. birželio 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo tenkintas apelianto (trečiojo asmens) prašymas dėl liudytojo apklausos. Apeliantas 2021 m. birželio 11 d. mokėjimo pavedimu į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 100 Eur avansinį mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, liudytojui S. S. 50 Eur išlaidos apmokamos tiesiogiai iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos. Likusi 50 Eur permoka grąžintina apeliantui.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą, pagal trečiojo asmens V. G. savarankišką reikalavimą atsakovei Namų savininkų bendrijai Mickevičiaus g. 8 dėl bendrijos 2018 m. spalio 23 d. dokumento „Dėl revizijos atlikimo. Nustatytos faktinės aplinkybės ir galimi pažeidimai“ pripažinimo negaliojančiu, nutraukti.

       Priteisti iš trečiojo asmens V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei Namų savininkų bendrijai Mickevičiaus g. 8, Kaunas, juridinio asmens kodas 300101657, 3 097,60 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti iš trečiojo asmens V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 18,99 Eur (aštuoniolikos eurų 99 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

       Priteisit liudytojui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimties eurų) kompensaciją už išlaidas dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime, pervedant šią sumą iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos liudytojui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

       Grąžinti trečiajam asmeniui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2381 į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokėto avanso 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dalį pervedant šią sumą į V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

                                                                                                                                   Diana Labokaitė

                                                                                                                                   Lina Žemaitienė