KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

         Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. A., atsakovei A. K., atsakovų  atstovui advokato padėjėjui E. B.,

         viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovams D. D. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo.

         Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas T. J. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. D. (toliau – atsakovas) ir A. K. (toliau – atsakovė) 43 212,77 Eur turtinės žalos atlyginimą (išlaidas daikto trūkumams ištaisyti), 930 Eur nuostolius už ekspertizės atlikimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. jis su atsakovais D. D. ir A. K. (toliau – atsakovai) pasirašė preliminarią sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui už 76 000 Eur nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, kitus inžinerinius statinius, nuotekų šalinimo tinklus, esančius Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Atsakovai su ieškovu susitarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Prieš sudarant preliminarią sutartį, ieškovas sumokėjo atsakovei 20 000 Eur, o atsakovui – 16 000 Eur. Šalys susitarė, kad ieškovas likusius 40 000 Eur sumokės pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovai garantavo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų nekilnojamojo turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad būsimas pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, nebūtų įsipareigojęs pirkti turto sutartyje nustatytomis sąlygomis. Šalys taip pat susitarė, jog ieškovas pradės naudotis perkamu nekilnojamuoju turtu nuo 2017 m. gegužės 20 d. ir nuo tos dienos įsipareigoja mokėti visus mokesčius, susijusius su turtu bei turtui teikiamomis paslaugomis. 2017 m. spalio 9 d. šalys pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nuosavybės teisėmis įgijo minėtą nekilnojamąjį turtą už 76 000 Eur. Ieškovas su atsakovais visiškai atsiskaitė. Po sutarties pasirašymo nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pradėjo ryškėti nupirkto namo trūkumai, t. y. paaiškėjo, jog grindų šildymas veikia netinkamai, nes šyla netolygiai ir ne visur, radiatoriai nešilo, tačiau šį trūkumą ieškovas pats savo lėšomis pašalino, nes tai buvo būtina gyvenant su šeima name. Be to, atsirado pelėsis, išryškėjo langų montavimo trūkumai, nes jaučiamas šaltis ir vėjas, užšalo vandentiekis, vonios kambaryje nebėgo vanduo. Dėl krentančios oro temperatūros pradėjus ryškėti nupirkto namo defektams, ieškovui su šeima gyventi name tapo labai sunku, todėl kilo abejonių, kokių dar paslėptų defektų turi nupirktas namas. Dėl nupirkto namo defektų nustatymo 2018 m. vasario mėnesį buvo kreiptasi į teismo statybos ekspertą S. Z. (S. Z.) (toliau – ekspertas), kuris nurodė, jog defektų yra nemažai ir jų šalinimas gali siekti apie 40 000 Eur. Atlikus ekspertizę, buvo nustatyti trūkumai ir jų šalinimo kaina. Kadangi atsakovai atsisakė geranoriškai spręsti susidariusią problemą, pardavė namą su trūkumais, kurių šalinimo kaštai yra labai dideli, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl 43 212,77 Eur nuostolių atlyginimo.

3.       2019 m. vasario 5 d. teismo posėdyje ieškovas T. J. paaiškino, kad, prieš įsigydamas gyvenamąjį namą, jį apžiūrėjo, t. y. apžiūrėjo namo išorę, vidų, stogą, patiko, atrodė viskas normaliai. Pardavėja sakė, kad sienos apšiltintos iš vidaus, kai kur nešiltintos. Sakė, kad vieną kartą per metus buvo užpylę garažą. Eksperto nurodyto įtrūkimo išorinėje sienoje nematė, tačiau matė įtrūkimus namo viduje. Kadangi namas priduotas, sprendė, jog įrengtas tinkamai. Įsigijęs namą, išardė terasos stogą, laiptus, perdarė katilinę. Namo projektas jam buvo perduotas po preliminarios sutarties sudarymo, tačiau jis projekto nežiūrėjo. Defektai atsirado pačią pirmą žiemą.

4.       2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad prašo priteisti ieškinyje nurodytą nuostolių sumą (43 212,77 Eur), nes laiko, jog parduoto nekilnojamojo turto trūkumai yra: 1) namo energetinio naudingumo savybių neatitikimas statinio reikalavimams, šio trūkumo šalinimo kaina – 22 960,96 Eur, 2) drėgmė patenka į namo konstrukcijas, šio trūkumo šalinimo kaina – 2 229 Eur, 3) netinkamas stogo konstrukcijos ir kamino sandūros įrengimas, šio trūkumo šalinimo kainą prašo nustatyti teismo, 4) namo stogo konstrukcijos trūkumai, jų šalinimo kaina – 17 688,32 Eur, 5) neįrengtas drenažas, drenažo įrengimo darbai – 3 288 Eur, - kurių vertė viršija ieškinyje nurodytą nuostolių sumą. Taip pat nurodė, kad ieškovas nenori grąžinti nekilnojamojo turto atsakovams ir atgauti sumokėtų pinigų.

5.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nekilnojamojo turto dalį paveldėjo po tėvo mirties, o atsakovė kartu su sutuoktiniu (L. D.) įsigijo neįrengtą namą (50 procentų baigtumo), t. y. namas buvo pastatytas, tačiau buvo be langų, buvo sumontuotos stogo gegnės, stogas uždengtas šiferiu. Atsakovė su sutuoktiniu baigė įrengti namą, kuriame apsigyveno 2008 m. rugsėjo mėnesį visiškai įrengus namo pirmąjį aukštą. Atsakovė su sutuoktiniu pakeitė stogo dangą, nekeičiant patvarių, tinkamų stogo konstrukcijų. Namo įrengimo darbus atliko samdomi darbininkai. Įgyjant ginčo turtą ankstesni savininkai perdavė namo projektą, statybos leidimus, namo projektą reikėjo tikslinti. Architektas projektą patikslino pagal pastatytą ir įrengtą namą, namas buvo įregistruotas. Name iki pardavimo gyveno devynerius metus. Iki to momento name nebuvo pelėsio. Namas buvo šiltas. Ieškovas name apsigyveno nuo 2017 m. gegužės 20 d., jam perduotas namo projektas. Šalys pagrindinę sutartį sudarė 2017 m. spalio mėnesį, todėl ieškovas turėjo galimybę įvertinti turtą. Ieškovui buvo nurodyta, kad namas iš lauko nešiltintas, apšiltintos sienos iš vidaus, nurodyta, kurios sienos nešiltintos, kad aplink namą nėra drenažo, kad porą kartų buvo užpylę garažą. Jis matė, kaip apšiltintas stogas, kokia jo konstrukcija, tačiau pretenzijų neturėjo. Sienų įtrūkimų nebuvo, be to, jie negali būti laikomi užslėptais trūkumais, nes yra namo išorėje. Taip pat atsakovai nurodė, kad sutiktų atsiimti namą ir grąžinti pinigus.

6.       Liudytojai V. B., B. L., A. J., V. K. ir V. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki pardavimo lankydavosi atsakovų name žiemą, jame buvo šilta, name atsakovai laikė katę, šunį, akvariumą su žuvytėmis, taip pat name buvo auginamos gėlės, jokių namo trūkumų nematė.

7.       2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje apklaustas ieškovo pasirinktas ekspertas S. Z. (atlikęs ieškovo prašymu gyvenamojo namo trūkumų nustatymo ekspertizę), nurodė, stogo konstrukcija padaryta ne pagal projektą, iš nepakankamai išdžiovintos, apdorotos antiseptikais medienos. Stogo konstrukciją galėjo vizualiai matyti ir pats pirkėjas ar pasinaudojęs specialistų pagalba. Pelėsiui atsirasti įtakos turi oro drėgnumas, temperatūra, eksploatacija. Jis greitai plisti negali. Ar buvo užšalęs vandentiekis, negali pasakyti. Namo sienose buvo įtrūkimai. Kada jie atsirado, negali pasakyti. Kadangi kanalizacijos šulinys yra mažesnio diametro, dažniau reikės šulinį valyti. Namas sertifikuotas C klase. Tai žemiausia pridavimo riba. Drenažo šuliniai matomi vizualiai. Jei jų nėra, reiškia nėra ir drenažo. Žmogus, gavęs dokumentus, turi matyti, kad namas statytas ūkio būdu. Nurodė, jog esminiai trūkumai – stogo konstrukcija, kelianti pavojų; sienų, grindų, stogo perdangos apšiltinimas; rūsio pelėsis, drenažas. Nepašalinus trūkumų, gyventi galima, tačiau bus patirtos didesnės išlaidos šildymui.

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

8.       Ieškinys atmestinas.

9.       Nustatyta, kad atsakovė A. K. ir L. D. 2008 metais įsigijo 1990 metais pradėtą statyti (50 procentų baigtumo) gyvenamąjį namą Jonavos r., (duomenys neskelbtini) k. (toliau – gyvenamasis namas). Gavę statybą leidžiančius dokumentus, 2009 metais baigė namo statybą, tačiau statybos užbaigimas nebuvo įregistruotas. Statybos pabaiga įregistruota 2016 metais. 2017 m. balandžio 14 d. ieškovas T. J. su atsakovais A. K. ir D. D. (paveldėjusiu turto dalį po L. D. mirties) pasirašė preliminarią sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui už 76 000 Eur nekilnojamąjį turtą, t. y. 0,2482 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 228,14 kv. m bendro ploto pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklus-nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini). Atsakovai su ieškovu susitarė pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (sutarties 4.2 punktas). Preliminarioje sutartyje nurodyta, kad, prieš ją sudarant, ieškovas sumokėjo atsakovei A. K. 20 000 Eur, o atsakovui D. D. – 16 000 Eur (sutarties 3.2.1, 3.2.2 punktai). Šalys susitarė, kad ieškovas likusius 40 000 Eur sumokės pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 3.4 punktas). Būsimi pardavėjai (atsakovai) garantavo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad būsimas pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, nebūtų įsipareigojęs pirkti turto sutartyje nustatytomis sąlygomis (sutarties 4.8 punktas). Šalys susitarė, jog ieškovas pradės naudotis perkamu turtu nuo 2017 m. gegužės 20 d. ir nuo tos dienos įsipareigoja mokėti visus mokesčius, susijusius su turtu bei turtui teikiamomis paslaugomis (sutarties 4.15 punktas). 2017 m. spalio 9 d. šalys pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nuosavybės teisėmis įgijo minėtą nekilnojamąjį turtą Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini), už 76 000 Eur kainą.

10.       Tarp šalių sudarytoje tiek preliminariosios sutarties 4.8 punkte, tiek pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties 7.6 punkte numatyta, kad būsimi pardavėjai (atsakovai) garantuoja, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad būsimas pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, nebūtų įsipareigojęs pirkti turto sutartyje nustatytomis sąlygomis, o pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutarties 6.4 punkte numatyta, kokiais būdais pirkėjas gali ginti savo teises, paaiškėjus, jog turtas neatitinka įstatymų nustatytų kokybės reikalavimų ir/arba pardavėjų šioje sutartyje išdėstytų patvirtinimų ir garantijų, arba paaiškėjus, kad pardavėjas nuslėpė jiems žinomus turto kokybės trūkumus.

11.       Taip pat tiek preliminarioje sutartyje, tiek pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje (sutarties 7.12 punktas) pirkėjas (ieškovas) patvirtino, kad iki šios sutarties pasirašymo dienos turėjo galimybę ir apžiūrėjo turtą. Pirkėjas dėl turto būklės ir kokybės pardavėjams jokių pretenzijų neturi, parduodamo turto būklė ir kokybė atitinka jo, kaip pirkėjo, keliamus reikalavimus, bei atitinka pardavimo kainą, kurią pirkėjas moka pardavėjams už turtą. 7.13 punkte nurodyta, kad pirkėjas nežino ir nepastebėjo jokių paslėptų turto trūkumų.

12.       2018 m. kovo mėnesį ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 43 212,77 Eur nuostolių atlyginimo (pagal eksperto S. Z. paskaičiuotą trūkumų šalinimo kainą), teigdamas, kad įsigijo turtą su trūkumais (rūsyje atsirado pelėsis, pro langus pučia vėjas, namas netinkamai apšiltintas, namas pastatytas nukrypstant nuo projekto). 

13.       Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau.    

14.       Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; kt.). Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014).

15.       Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019).

16.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

17.       Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021).

18.       2020 m. spalio 13 d. teismo nutartimi buvo paskirta teismo statybos techninė ekspertizė (toliau – teismo ekspertizės aktas) tikslu nustatyti gyvenamojo namo trūkumus, užkertančius galimybę gyvenamąjį namą naudoti pagal paskirtį, jeigu jų yra, nustatyti jų šalinimo kainą, ar trūkumai akivaizdūs. Atlikus ekspertizę, teismo ekspertas nustatė, kad:

18.1. Pastatas netenkina normatyvinių energinio naudingumo reikalavimų, galiojusių projekto jo statybai tęsti rengimo metu (2008 metais), o kartu ir esminio statinio reikalavimo „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“;

18.2. Namo statybinės konstrukcijos, išskyrus stogo sandūrą su kaminu (dūmtraukiu), normatyvinius šio pastato paskirties gaisrinės saugos reikalavimus tenkina. Pastato dūmtraukio sandūra su stogo konstrukcija privalomųjų gaisrinės saugos reikalavimų netenkina;

18.3. Pastatas – gyvenamasis namas esminio statinio reikalavimo „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimus atitinka ne visa apimtimi. Netenkina visa apimtimi dėl to, kad pastato konstrukcijos nėra apsaugotos nuo drėgmės infiltracijos į pastato pusrūsio konstrukcijas ir kenksmingo jos (drėgmės) poveikio;

18.4. Pastato pamatų, sienų ir pusrūsio bei pirmojo aukšto perdangų konstrukcijos reikalavimus esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ tenkina;

18.5. Atskira išvada dėl pastato medinių konstrukcijų tyrimo rezultatų ir atitikties nustatytiems normatyviniams reikalavimams. Atliekant pastato medinių konstrukcijų tyrimą nustatyta, kad vizualiai matomos gegnių sistemos elementų mechaninė būklė nustatytus reikalavimus tenkina. Kitos gegninės sistemos dalys bei jų atramos (mansardos perdangos medinės konstrukcijos) yra uždengtos kitomis pastato konstrukcijomis, sąlygų bei galimybių jas ištirti sudaryta nebuvo (atidengimas atliktas nebuvo), dėl ko jų tyrimas atliktas nebuvo. Tačiau vien tai, kad konstrukcijos dalis ar elementas tirtas nebuvo, daryti kategorišką išvadą, kad ši konstrukcijos dalis ar elementas netenkina reikalavimų, nesant tai pagrindžiančių duomenų, pagrindo nėra. Išvados:

18.5.1. Nėra įgyvendinti reikalavimai, susiję su medinių konstrukcijų patikimumo ir ilgaamžiškumo išsaugojimu („Medinės konstrukcijos turi būti atviros, gerai vėdinamos, pagal galimybes visose dalyse prieinamos apžiūrėti, profilaktiškai remontuoti, medienos apsauginiam apdorojimui atnaujinti ir kt.“);

18.5.2. Yra tikėtina, kad įrengta namo medinė gegninė sistema ir jos atraminiai mazgai statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus tenkina;

18.6. Trūkumas, susijęs su namo stogo konstrukcijos ir kamino sandūros įrengimu užkerta galimybę namą naudoti pagal paskirtį saugiai, kaip to reikalauja normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai, susiję su statinio gaisrine sauga. Duomenys (darbų kiekiai ir būdai) šio trūkumo šalinimo atsiras tik po šio trūkumo šalinimo projekto parengimo. Iki nebus parengtas šio trūkumo šalinimo projektas, nebus ir duomenų trūkumo šalinimo statybos darbų kainos nustatymui. Todėl duoti išvadą dėl trūkumo šalinimo kainos šiuo metu galimybės nėra;

18.7. Trūkumas, susijęs su pastato konstrukcijų apsauga nuo drėgmės infiltracijos į pastato konstrukcijas (pusrūsio konstrukcijas) ir iš to išplaukiančio kenksmingo drėgmės poveikio, užkerta galimybę namą naudoti pagal paskirtį, kaip to reikalauja esminis statinio reikalavimas „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“. Šio trūkumo pašalinimui rekomenduotina taikyti kristalinės hidroizoliacijos būdą (pvz. 13 pav.). Šio trūkumo šalinimo, atliekamo tokiu ar panašiu būdu, skaičiuojamoji statybos kaina, apskaičiuota sustambintais įkainiais, yra 2 229 Eurai (Akto 5 priedas);

18.8. Trūkumas, susijęs su pastato energinio naudingumo savybių neatitiktimi esminiam statinio reikalavimui „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ ir jį įgyvendinantiems aktams, užkerta galimybę namą naudoti pagal paskirtį energinio naudingumo sąlygomis, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis nebūtų didesnis už reikiamą, apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato paskirties reikalavimus. Apytikrė šio trūkumo šalinimo kaina paaiškės tik po atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano (projekto) šio trūkumo šalinimui parengimo ir patvirtinimo. Rengiant investicinį planą (projektą) turės būti: • atliktas energinio naudingumo projektavimas (numatytos atnaujinimo (modernizavimo) priemonės ir siektini techniniai parametrai, numatomų priemonių energinio naudingumo vertinimas); • atliktas nustatymas numatomų priemonių įgyvendinimo skaičiuojamosios kainos; • atliktas numatomų priemonių ekonominio naudingumo (atsiperkamumo) įvertinimas. Patikslinta (skaičiuojamoji) statybos kaina, paaiškės tik parengus pastato atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą. Todėl, nesant duomenų ir nesant galimybės juos gauti, šiuo metu duoti išvadą dėl trūkumo šalinimo kainos šiuo metu galimybės nėra;

18.9. Trūkumas, susijęs su pastato pusrūsio išorinių sienų vidaus paviršių drėgme vidutiniam pirkėjui yra (buvo) akivaizdžiai matomas (turėti specialių žinių nereikia). Šis trūkumas egzistavo, iš esmės, nuo pat pastato statybos pradžios, todėl rūsio sienų vidaus paviršių apatinė dalis niekaip negalėjo nedrėkti (negalėjo būti neveikiama grunto kapiliarinės drėgmės);

18.10. Kiti trūkumai, nustatyti atliekant šį ekspertinį tyrimą, nėra akivaizdžiai matomi (suvokiami) vidutiniam pirkėjui (tam reikia turėti specialių žinių). Lygiai taip pat nėra akivaizdžiai matomi (suvokiami) ir vidutiniam pardavėjui (namo savininkams). Pagrindinė priežastis, nulėmusi šių trūkumų atsiradimą: pastato projekto, parengto 2008 metais, projektinių konstrukcinių sprendinių trūkumai.

19.       Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad atsakovų parduotas gyvenamasis namas turi trūkumų, tačiau kilo ginčas, ar šie trūkumai buvo žinomi ieškovui (pirkėjui), ar trūkumai akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.

20.       Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl gyvenamojo namo apšiltinimo, t. y. jog jame šalta. Ieškovas teigė, kad atėjus žiemos sezonui name šiluma pasiskirstydavo netolygiai (vienuose patalpose šalta, kitose šilta), užšalo antro aukšto vonioje vanduo, reikėjo daug malkų kūrenimui. Teismo ekspertizė patvirtina, kad gyvenamasis namas netenkina normatyvinių energinio naudingumo reikalavimų (energetinio naudingumo klasė nėra C). Taigi, nėra abejonių, jog gyvenamasis namas nėra pakankamai apšiltintas, t. y. kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Tačiau byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo statytas ūkio būdu, jame buvo gyvenama pastoviai 10 metų, atsakovai name augino gėles, laikė gyvūnus. Liudytojai nurodė, kad namas buvo šiltas. Atsakovai pasakė ieškovui, kad gyvenamojo namo sienos šiltintos iš vidaus, tačiau ne visos. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovas, nurodė matęs vidinėse sienose įtrūkimus (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu). Ieškovas patvirtino, kad apžiūrėjo namo vidų, palėpę, stogą, išorę, jokių pretenzijų dėl namo kokybės nereiškė, gyvenamasis namas jam tiko. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad ieškovui buvo pranešta apie gyvenamojo namo apšiltinimo trūkumus, ieškovas tai žinojo ir įsigijo gyvenamąjį namą su žinomais trūkumais. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas kaip rūpestingas ir atidus pirkėjas turėjo suprasti, kad gyvenamasis namas, kuris pradėtas statyti 1990 metais, apsigyventa jame 2008 m., o faktiškais baigtas statyti 2009 m., negali būti toks šiltas (naudojantis mažai energijos), kaip gyvenamieji namai pastatyti 2017 metais (pirkimo metu).

21.       Ieškovo pasirinktas ekspertas S. Z. nurodė stogo konstrukcijos neatitikimus projektui bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, tačiau teismo ekspertizės akte nustatyta, jog yra tikėtina, kad įrengta namo medinė gegninė sistema ir jos atraminiai mazgai statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus tenkina. Be to pažymėtina, kad ekspertas S. Z. posėdžio metu patvirtino, kad stogo konstrukciją, apšiltinimą pirkėjas galėjo matyti pats vizualiai ar specialisto pagalba. Juo labiau pats ieškovas patvirtino, kad apžiūrėjo stogo konstrukciją, turėjo gyvenamojo namo projektą, tačiau jokių trūkumų nematė, projekto nelygino su faktine stogo gegnių (matmenų, tarpų atžvilgiu) padėtimi, nors tą padarius galima buvo nesunkiai nustatyti tam tikrus neatitikimus. Taigi, šis trūkumas buvo akivaizdžiai pastebimas.

22.       Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad namo statybinės konstrukcijos, išskyrus stogo sandūrą su kaminu (dūmtraukiu), normatyvinius šio pastato paskirties gaisrinės saugos reikalavimus tenkina. Pastato dūmtraukio sandūra su stogo konstrukcija privalomųjų gaisrinės saugos reikalavimų netenkina. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nenurodė tokio trūkumo, šis trūkumas jam nekėlė nepatogumų, jis nustatytas tik paskyrus teismo ekspertizę 2021 m. Šis gyvenamojo namo trūkumas nebuvo žinomas ir atsakovams. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į trūkumo pobūdį, jo buvimą jau ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas žinodamas apie šį trūkumą, būtų įsipareigojęs pirkti gyvenamąjį namą sutartyje nustatytomis sąlygomis. Be to, pažymėtina, kad šis trūkumas neužkerta kelio gyvenamojo namo naudoti pagal paskirtį, o jo šalinimo kaina (nors ieškovas nepateikė įrodymų apie šio trūkumo šalinimo kainą) nelaikytina didele, kuri esmingai įtakotų gyvenamojo namo pardavimo kainą.

23.       Kiti ieškovo nurodomi gyvenamojo namo trūkumai, kuriais remiasi ieškovas, yra tai, kad drėgmė patenka į namo konstrukcijas, drėksta pusrūsio sienos, neįrengtas drenažas. Tačiau atsakovė teigia, kad pasakė ieškovui, jog nėra drenažo, kad yra pavojus, jog gali apsemti pavasarį, kai staiga atleidžia (tai buvo atsitikę du kartus). Ieškovas 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdyje pripažino, kad atsakovai sakė, kad vieną kartą buvo užpylę garažą. Taigi, ieškovas žinojo apie galimybę drėgmės patekimo į pastato konstrukcijas. Be to pažymėtina, kad: 1) teismo ekspertizės akte nurodyta, kad „trūkumas, susijęs su pastato pusrūsio išorinių sienų vidaus paviršių drėgme vidutiniam pirkėjui yra (buvo) akivaizdžiai matomas (turėti specialių žinių nereikia). Šis trūkumas egzistavo, iš esmės, nuo pat pastato statybos pradžios, todėl rūsio sienų vidaus paviršių apatinė dalis niekaip negalėjo nedrėkti (negalėjo būti neveikiama grunto kapiliarinės drėgmės)“; 2) ieškovo pasirinktas ekspertas S. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad drenažo šuliniai matomi vizualiai, todėl, jei jų nėra, reiškia nėra ir drenažo. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nurodyti trūkumai buvo akivaizdžiai matomi ir žinomi ieškovui.

24.       Kitais gyvenamojo namo trūkumais (dėl buitinių nuotekų valymo įrengimo šulinio skersmens neatitikimo projektui; dėl namo išorinės sienos įtrūkimo), grindžiant nuostolių atlyginimo sumą, paskutinio teismo posėdžio metu ieškovas nesirėmė. Tačiau teismas pažymi, kad šie trūkumai akivaizdžiai buvo matomi (jeigu jie buvo) perkant gyvenamąjį namą. Juos ieškovas neabejotinai turėjo pastebėti, juo labiau, kad ieškovas gyvenamajame name apsigyveno nuo 2017 m. gegužės 20 d. ir gyveno apie 6 mėnesius iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2017 m. spalio 9 d.). Nors ieškovas gyvenamajame name gyveno apie 6 mėnesius, tačiau sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nepareiškė atsakovams jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo trūkumų.

25.       Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes (išvadas), teismas sprendžia, kad gyvenamojo namo trūkumai ieškovui (pirkėjui) buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovai (pardavėjai) buvo nesąžiningi ieškovo atžvilgiu (bandė nuslėpti trūkumus), priešingai, jie nurodė apie apšiltinimo trūkumus, pusrūsio apsėmimą, kas rodo jų sąžiningumą ir siekį atskleisti jiems žinomus gyvenamojo namo trūkumus. Ieškovas name gyvena ir nenori jo grąžinti atsakovams bei atgauti sumokėtus pinigus (su kuo sutinka atsakovai), kas tik patvirtina, kad ieškovui šis namas yra tinkamas gyvenimui, nepaisant esamų trūkumų. Taigi, ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.  

26.       Ieškinį atmetus, atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Taip pat, sprendimui įsiteisėjus, atsakovui D. D. grąžintini pinigai (13 600 Eur) įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą, siekiant pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mąstą.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Ieškinį atmetus, atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28.       Atsakovų atstovė 2019 m. vasario 4 d. pateikė teismui prašymą priteisti atsakovams po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro rašytinių paaiškinimų parengimas (po 280 Eur), įrodymų byloje rinkimas (po 50 Eur), atstovavimas teismo posėdžiuose (po 170 Eur), atsakovei A. K. papildomai priteisti 99,99 Eur išlaidų, turėtų antstolės paslaugoms fiksuojant faktines aplinkybes apmokėti. 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovų atstovas pateikė teismui prašymą priteisti atsakovams po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (patirtas bylą nagrinėjant po jos grąžinimo nagrinėti iš naujo), kurias sudaro konsultavimas ir susipažinimas su byla, procesinių dokumentų ruošimas, atstovavimas teisme.

29.       Teismas sprendžia, kad atsakovei A. K. 99,99 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kaip nepagrįstos, nes į bylą nėra pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kitos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015  m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16, 8.18, 8.19 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už tokio pobūdžio advokato teisines paslaugas, todėl iš ieškovo atsakovams priteistina po 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

30.       Taip pat iš ieškovo valstybei priteistinos 36,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 510,50 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31.       Ieškovas pateikė prašymą grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 180 Eur sumą už eksperto pakartotinį kvietimą į teismo posėdį, nes ekspertas nebuvo pakviestas. Teismas tenkina šį prašymą, kadangi ekspertas nebuvo kviečiamas į teismo posėdį (šis ieškovo prašymas nebuvo patenkintas). Ieškovui grąžintina 180 Eur suma, kuri buvo įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą 2020 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7.

32.       Teismo ekspertas V. G. pateikė teismui prašymą sumokėti jam likusią neapmokėtą sumą (sumokėta 2 000 Eur, neapmokėta 1 500 Eur) už teismo ekspertizės atlikimą (sąskaita faktūra Nr. V21-02). Nustatyta, kad 2020 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismas nutartimi paskyrė statybos techninės veiklos ekspertizę (toliau – ekspertizė) ir pavedė ją atlikti atsakovų pasiūlytam teismo ekspertui V. G., užduodant klausimus, kuriuos iš esmės suformulavo atsakovai. Atsakovai posėdžio metu nurodė, kad teismo ekspertas sutiko ekspertizę atlikti už 2 000 Eur. Teismo nutartyje skirti ekspertizę atsakovai buvo įpareigoti sumokėti 2 000 Eur avansą už ekspertizės atlikimą, kurį jie sumokėjo. Atlikus ekspertizę, teismo ekspertas už ekspertizę pateikė sąskaitą faktūrą 3 500 Eur sumai. Teismas sprendžia, kad toks teismo eksperto elgesys nėra sąžiningas, nes teismo ekspertas, prieš atlikdamas jam paskirtą ekspertizę, žinojo, jog jo ekspertizės kaina yra įvertinta 2 000 Eur (teismo ekspertas gavo nutartį, kurioje nurodyta už ekspertizę įmokama suma), todėl manydamas, jog jis negali atlikti ekspertizės už tokią kainą, turėjo apie tai pranešti teismui ir neatlikinėti ekspertizės. Teismo ekspertas negali pats vienašališkai, po ekspertizės atlikimo nusistatyti jos kainą. Pažymėtina, kad teismo ekspertui iš karto nurodžius ekspertizės kainą 3 500 Eur, tikėtina, kad ekspertizė būtų paskirta kitam ekspertui, o galbūt ir atsakovai nesutiktų su tokia kaina ir prašytų skirti kitą ekspertą, ar visai atsisakytų ekspertizės, kaip įrodymo gavimo. Taip pat svarbu paminėti, jog teismo ekspertas neatsakė į visus jam užduotus klausimus (neatsakyta, kokia trūkumų šalinimo kaina). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad teismo ekspertas nepagrįstai prašo papildomai sumokėti už ekspertizę 1 500 Eur, todėl prašymas atmestinas.

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

         Ieškinį atmesti.

         Priteisti atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti valstybei iš ieškovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 36,54 Eur (trisdešimt šešis eurus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 510,50 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 50 ct) žyminį mokestį, sumokant šias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

         Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui, kurios buvo keičiamos 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo, 2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teismo ir 2020 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimis.

         Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo įmokėtus (mokėjimo nurodymo Nr. 496707, data 2020 m. rugpjūčio 20 d.) į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 13 600 Eur (trylika tūkstančių šešis šimtus eurų), pervedant juos į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

         Grąžinti ieškovui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), sumokėtų į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą (2020 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 7), pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

         Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas              Evaldas Burzdikas