Administracinė byla Nr. ATP-202-175/2012
Proceso Nr. 4-05-3-02248-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
E. V., dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, keturias dienas nuo 2011-01-20 bei savaitę laiko nuo 2011-02-01 leido nelegaliai, t.y. nesudarius rašytinės darbo sutarties, neišdavus darbuotojo pažymėjimo, nustatyta tvarka apie įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, dirbti R. V. valytojos - kambarinės pobūdžio darbą, tuo pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 d., reikalavimus, padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 str. 1 d.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-24 nutarimu E. V. nubaustas pagal ATPK 413 str. 1 d. (nelegalus darbas) 4000 Lt bauda. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje yra pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų, o įvertinęs tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas nustatė jam kiek didesnę nei minimali nuobaudą.
Skundu E. V. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba pakeisti jį paskiriant švelnesnę nuobaudą, jos sumokėjimo terminą išdėstant vieneriems metams. Skunde jis nurodo, kad skundžiamame nutarime jo kaltė paremta tik abstrakčiais R. V. parodymais ir VDI darbuotojų paaiškinimais, tačiau nesiremta jo duotais nuosekliais parodymais, kad susilaužęs ranką ir pats negalėdamas tvarkyti nuomojamų butų, todėl padavė skelbimą, kad pagal pateiktus reikalavimus ir sąlygas ieško valytojos – kambarinės butams sutvarkyti, tačiau darbo skelbimas neįrodo sutartinių darbo santykių. Skunde teigiama, kad teismas turėjo išsiaiškinti koks yra atliekamo darbo pobūdis, nes buvo atliekama ne rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija, o tarp asmenų buvo susitarta dėl konkretaus rezultato pasiekimo – buto išvalymo, kas yra civilinių teisinių santykių požymis. Be to, R. V. atžvilgiu nebuvo reikalavimo paklusti nustatytai darbo tvarkai, o nuomojamų butų pavienis valymas šiuo atveju negalėjo būti traktuojamas kaip nuolatinis ir pastovus darbas, kurio atlikimui reikėtų sudaryti darbo sutartį, nes toks darbas gali būti atliekamas pagal verslo liudijimą, kas ir buvo kalbėta su R. V.. Be to, pats apeliantas dirbo pagal darbo sutartį ir buvo nepajėgus, esant darbo apimties sumažėjimui, pagal darbo sutartį samdyti darbuotoją ir jai mokėti atlyginimą už retkarčiais reikalingus išvalyti nuomojamus butus. Apeliantas teigia, kad R. V. pas jį dirbti nepradėjo, nors ji iš ekonominio išskaičiavimo teigia, kad buvo sutarta dirbti pagal darbo sutartį, o VDI specialistai jos dirbančios butuose nerado ir šio fakto objektyviai nenustatė. R. V. turimos MRT žinutės nustatyta tvarka prie bylos nepridėtos, todėl jomis negalėjo būti remiamasi kaip įrodymu. Skundo autorius teigia, kad teismui ant pateiktų lapelių E. V. ranka rašyti užrašai, kuriuos R. V. paėmė nuo rašomojo stalo, kuris buvo bute, kur vyko jo ir pastarosios pokalbis dėl darbo, pasirašyti pačiam sau, kad nepamirštų ką turi daryti. Jis teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų S. P. ir D. R. parodymais. Apeliantas teigia, kad jeigu jam nepavyks įrodyti savo nekaltumo, tai nori pažymėti, jog šį administracinį teisės pažeidimą padarė dėl neapdairumo, sunkios materialinės padėties (gauna bedarbio pašalpą), yra silpnos sveikatos, nuoširdžiai dėl to gailisi, todėl prašo ATPK 301 str. pagrindu skirti švelnesnę nuobaudą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.
DK 98 straipsnyje nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Pagal ATPK 413 str. 1 d. atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.
E. V. viso šios administracinės bylos tyrimo metu neigė savo kaltę, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja byloje esantiems duomenims, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. E. V. kaltė įrodyta liudytojos R. V. parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški ir patvirtinti institucijos, surašiusios ATPK protokolą, atstovės R. Č. paaiškinimu, kita rašytine bylos medžiaga (administracinės teisės pažeidimo protokolu, R. V. pareiškimu, skundu, patikrinimo aktais, nuomos agentūros „(duomenys neskelbtini)“ skelbimu, darbo inspektorės R. Č. elektroniniu laišku, E. V. paaiškinimu, buto grąžinimo (perdavimo) – priėmimo aktu, lapeliais), kurie yra išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nutarime. Juo labiau, kad ir pats pažeidėjas apeliaciniame skunde galiausiai pripažįsta savo kaltę. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių - darbdavio atstovo E. V. ir R. V. buvo susitarimas, atitinkantis LR darbo kodekso 93 str. dispozicijoje nurodytas darbo sutarties sąlygas - susitarimas dėl darbo funkcijų (dirbti valytoja - kambarine, tvarkyti ir prižiūrėti nuomojamus butus), darbo užmokesčio (1400 Lt), tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas rašytine darbo sutartimi, apie asmens priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Iš R. V. 2011-02-21 skundo VDI Kauno skyriui matyti, kad ji aiškiai aprašė darbo specifiką, sąlygas, susitarimus dėl darbo pobūdžio su E. V., o teismo posėdžio metu ji taip pat davė nuoseklius parodymus, kurie neprieštarauja bylos medžiagai. Be to, R. V. teismui pateikė susirašinėjimą SMS žinutėmis, kurias E. V. siųsdavo MRT, iš telefono, kurio numeris buvo nurodytas interneto skelbime. Taip pat ji pateikė raštelius, kuriuose buvo E. V. nurodymai, kokius darbus ji turi atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad E. V. parodymai yra nenuoseklūs, nes iš pradžių jis teigė, kad R. V. nepažįsta, vėliau nurodė, kad yra bendravęs su ja. Todėl jo skundo motyvai dėl skelbimo internete, raštelių reikšmės, R. V. MRT turimų žinučių įrodomosios reikšmės neturėjimo, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Nors E. V. teigia, kad R. V. turėjo dirbti pagal verslo liudijimą, tačiau iš portale darbo rinka buvusio skelbimo turinio, t.y. kad nuomos agentūra (duomenys neskelbtini) ieško valytojos-kambarinės dirbti pilnu etatiniu krūviu, darbo užmokestis bandomuoju laikotarpiu 1000 Lt, o vėliau 1400 Lt, aiškiai matyti, kad buvo ieškomi darbuotojai dirbti pagal darbo sutartį, o ne pagal verslo liudijimą. Be to, R. V. išsamiai paaiškino, kad darbus atliko E. V. nurodymu, jis atrakindavo ir užrakindavo patalpų duris, aprūpindavo darbo priemonėmis, darbo laiką kada ir kur ji turės atlikti darbus taip pat nustatė E. V.. Pastarajam vykdant savo veiklą - butų, pokylių salių nuomą, buvo nuomojami ne vienas butas, salės, kuriose rengiami banketai, todėl valytoja - kambarinė buvo ieškoma pastoviam darbui. VDI Kauno skyriaus pareigūnai kartu su Kauno apskrities VMI pareigūnais ir pareiškėja R. V. 2011-03-10 buvo nuvykę nurodytais adresais, kur pareiškėja dirbo valytojos - kambarinės darbus. Pareiškėja atidarydavo butų laiptines, žinodama jų užraktų kodus, o tai patvirtina, kad tais adresais buvo nuomojami butai, pokylių salė. Kadangi prieš darbo pradžią civilinė sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, todėl šios aplinkybės tik įrodo, kad su R. V. turėjo būti sudaryta rašytinė darbo sutartis. Įvertinus visą tai, daroma išvada, kad visas aplinkybes teismas teisingai įvertino kaip nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius, t.y. kad R. V. pradėjo dirbti realiai, esant išankstiniam susitarimui, tačiau nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių. Todėl apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad R. V. nelegaliai pradėjo dirbti pas E. V., o jis pažeidė LR darbo kodekso 99 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir tuo padarė pažeidimą numatytą ATPK 413 str. 1 d. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai dėl E. V. kaltės, vienpusiškumo vertinant įrodymus atmetami, nes paneigti bylos medžiaga.
Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 301 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Skirdamas nuobaudą už E. V. padarytą pažeidimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu E. V. savo kaltės nepripažino, tačiau apeliaciniame skunde jis jau pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, kas tik įrodo, kad bylos nagrinėjimo metu pažeidėjas davė nenuoseklius ir nenuoširdžius parodymus, kuriais tik siekia išvengti administracinės atsakomybės arba ją sušvelninti. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas už E. V. padarytą pažeidimą paskyrė ir taip pakankamai švelnią nuobaudą, kuri yra kiek didesnė nei minimali. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad E. V. šį pažeidimą padarė dėl neapdairumo, sunkios materialinės padėties (gauna bedarbio pašalpą), yra silpnos sveikatos, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat nėra pagrindo teismo E. V. paskirtą baudą - jos sumokėjimo terminą nustatyti vieneriems metams, kadangi tai, jog pažeidėjo materialinė padėtis yra sunki, jis nepatvirtino pateiktais dokumentais, t.y. jog neturi jokio turto (piniginių lėšų), o tai, kad pažeidėjas šiuo metu yra bedarbis, dar nėra pagrindas išvadai, kad jis negali sumokėti skundžiamu nutarimu teismo jam paskirtos baudos per įstatyme numatytą terminą.
Skundžiamas nutarimas yra teisingas, todėl naikinti ar keisti jį taip, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
E. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Algerdas Urbšys