Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-197/2015
Proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.16.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimos Garnelienės,
teisėjų Valdimaro Bavėjano, Violetos Ražinskaitės,
sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Daliai Lukoševičienei,
dalyvaujant prokurorams Jūratei Radišauskienei, G. T.,
vertėjoms Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei, Vladislavai Tumas,
gynėjams advokatams Adolfui Remeikiui, Vytautui Griežei, Girdučiui Vainiui, Gintarui Algirdui Peredniui, Jonui Skruzdžiui, Aleksandrui Asovskiui, Eugenijui Algirdui Burokui, Elenai Žilėnienei, Gediminui Bukauskui, Venjaminui Dubrovskiui, Pauliui Svirskiui, Voitechui Mečkovskiui, R. L., Vladimirui Vlasovui, Julijai Asovskajai, Daivai Dereškevičienei, Alfredui Sokolovskiui, Emmai Domajevai, Eglei Mockienei, Loretai Guižauskienei, Dariui Ališauskui, Drąsučiui Zagreckui, Leonorai Vasiliauskienei, Arvydui Milučiui, Egidijui Bulovui,
nuteistiesiems ir išteisintiesiems A. Š. (A. Š.), L. B., A. S., A. P. (A. P.), D. T. (D. T.), M. G. (M. G.), K. V., A. R. (A. R.), K. Š. (K. Š.), I. I., M. B. (M. B.), I. P. (I. P.), A. K. (A. K.), D. S. (D. S.), A. Z., D. E., G. Š. (G. Š.), T. Č., K. L., S. R. (S. R.), G. L. (G. L.), R. P., O. D., A. Ko.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą:
- pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų, nukentėjusiojo V. J., nuteistųjų A. Š., D. F., M. G., K. V., A. R., K. Š., M. B., A. K., D. S., M. R., D. E., T. Č., K. L., S. R., R. P., nuteistojo L. B. gynėjo advokato V. G., nuteistojo A. S. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio, nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Jono Skruzdžio, nuteistojo K. M. gynėjo advokato Valentino Staugaičio, nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato V. M., nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko, nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato A. M., apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio;
- pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Jūratės Radišauskienės ir nuteistojo A. Ko. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio.
Teisėjų kolegija, nagrinėjant baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. spalio 21 d. buvo gautas nuteistojo A. K. prašymas, kuriuo pastarasis prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, t. y. 6 000 Eur užstatą. Nurodo, kad kardomoji priemonė tęsiama ilgą laiką, buvo priverstas prašyti atlikti bausmę pataisos namuose. Teigia, kad kalinamas nežmoniškomis sąlygomis ir už tai jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimų Nr. I-6877-580/2015 buvo priteista 6 000 Eur. Be to, nors ir atlikinėja bausmę jau 5 metus negali kreiptis dėl lygtinio paleidimo ar dėl malonės į prezidentę, todėl yra pažeidžiamos jo teisės.
Nuteistasis A. K., jo gynėja advokatė J. Asovskaja 2015 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo prašymą, o prokuroras G. Tarasevičius – atmesti.
Nuteistojo A. K. prašymas pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į 6 000 Eur užstatą atmetamas.
A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (55 t., b. l. 1-2), kuris vėliau buvo tęsiamas.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas. Šio proceso stadijoje teisėjų kolegija nesprendžia nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, nes minėtas nuosprendis neįsiteisėjo dėl paduotų Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų, nukentėjusiojo V. J., nuteistųjų A. Š., D. F., M. G., K. V., A. R., K. Š., M. B., A. K., D. S., M. R., D. E., T. Č., K. L., S. R., R. P., nuteistojo L. B. gynėjo advokato V. G., nuteistojo A. S. gynėjo advokato J. Jasaičio, nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato J. Skruzdžio, nuteistojo K. M. gynėjo advokato V. Staugaičio, nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato V. M., nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato D. Zagrecko, nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliacinių skundų, tačiau sprendžia, ar šioje stadijoje gali būti palikta nuteistajam A. K. kardomoji priemonė – suėmimas, ar pakeista į kitą švelnesnę kardomąją priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai dėl nuteistojo A. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo už nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje paskirti laisvės atėmimo bausmę 12 (dvylikai) metų, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 (šešeriems) metams ir subendrinus šias bausmes paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 14 (keturiolikai) metų. Kaip matyti yra paduotas ir paties nuteistojo A. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti.
BPK 123 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, jog kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais, t. y. suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl trijų tyčinių nusikalstamų veikų, viena iš kurių priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalys). Pirmosios instancijos teismas už šias nusikalstamas veikas nuosprendžiu paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrino ir skyrė galutinę laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Pažymėtina, kad prokurorai savo apeliaciniu skundu prašo A. K. griežtinti bausmes, o subendrinus skirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 14 (keturiolikai) metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti pratęstas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tai, kad nuteistasis A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo pagrindžia šie byloje esantys duomenys: teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, iki sulaikymo oficialiai niekur nedirbo (54 t., b. l. 3-9), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. posėdžio metu pats A. K. nurodė, kad gyvena su močiute, o ne su sutuoktine, dirbo Anglijoje, t. y. nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais su Lietuva ir galimai turi ryšių užsienyje (55 t., b. l. 41-42), nuteistas už labai sunkų, sunkų ir apysunkį nusikaltimus, kuriuos darė būdamas nusikalstamame susivienijime. Kardomoji priemonė – suėmimas taikomas apie 5 (penkis) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius, o tai reiškia, kad A. K. izoliuotas jau ilgą laiko tarpą. Šiuo metu baudžiamojoje byloje nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiuosius ir liudytojus. Kai kurie iš jų gyvena užsienyje, todėl bus kreipiamasi į tos valstybės atsakingas institucijas su teisinės pagalbos prašymu, todėl gali užtrukti procesas apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Šio pagrindo, kad nuteistasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nepašalina ir A. K. skunde nurodyta aplinkybė, kad gali įmokėti 6 000 Eur užstatą. BPK 133 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad užstato dydį nustato teismas atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Kaip matyti iš nuteistojo A. K. prašymo 6 000 Eur suma dar nėra įmokėta į teismo sąskaitą, iš LITEKO duomenų matyti, kad dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. I-6877-580/2015 buvo kreiptasi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Taigi realiai A. K. šios pinigų sumos neturi, dėl šių priežasčių A. K. nurodoma užstato suma laikytina deklaratyvia, prašyme nepateikiama duomenų apie kitas užstato davimo galimybes. Be to, Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išraše apie A. K. nurodoma, kad paskutinė gyvenamoji vieta Vilniaus mietas, t. y. jis neturi realios gyvenamosios vietos, byloje nėra duomenų apie kokius nors tvirtus jo socialinius ryšius, todėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl aukščiau paminėtų priežasčių nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 123 straipsnio 6 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 324 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a:
nuteistojo A. K. prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Laima Garnelienė
Teisėjai Valdimaras Bavėjanas
Violeta Ražinskaitė