Civilinė byla Nr. 3K-3-612/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-17028-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Rinkodaros projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Katos studija“, J. C., R. C., I. D.–J., G. E. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės už žalą, kilusią dėl netvarkingos stogo dangos vandeniui užliejus patalpas, kai butų ir kitų patalpų savininkai yra priėmę sprendimą nevykdyti namo stogo remonto.

Ieškovė R. P. (toliau – ieškovė, kasatorė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Žaidas“ (toliau – atsakovas) 4093 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra namo (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A-787 atsakovas UAB „Žaidas“ paskirtas Kauno miesto Centro seniūnijos (įskaitant ir namą (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Atsakovo specialistai, apžiūrėję ir įvertinę namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo būklę, 2010 m. gruodžio 7 d. apžiūros aktu nustatė, kad stogo danga ir lietaus nuvedimo sistemos yra susidėvėję, skardinė stogo danga keliose vietose koroduoja, skardos lakštų sujungimo vietos nesandarios, ant medinių stogo konstrukcijų matosi drėgmės dėmės, dėl nesandarių stogo dangos sujungimų drėksta namo vidaus patalpos, kritulių vandens surinkimo latakai ir lietvamzdžiai surūdiję ir nesandarūs; stogo danga nebeužtikrina tinkamos statinio naudojimo saugos reikalavimų, todėl būtina ją pakeisti, sumontuoti naujus latakus ir lietvamzdžius. Ieškinyje nurodoma, kad 2010 m. gruodžio 30 d. dėl netvarkingos namo bendrojo naudojimo objekto – stogo – dangos buvo apgadintas (užlietas vandeniu) ieškovei priklausantis butas. Dėl žalos atsiradimo priežasčių ir jos dydžio įvertinimo ieškovė kreipėsi į UAB „Skena“, kuri nustatė 4093 Lt žalą bei ataskaitoje nurodė, kad ieškovės butas užlietas vandeniu dėl nesandarios stogo dangos. Ieškovės teigimu, namo administratorius atsakovas UAB „Žaidas“ nevykdė jam teisės aktais pavestų funkcijų, neužtikrino administruojamo namo stogo priežiūros ir remonto, todėl ieškovė patyrė turtinę žalą, kurios atlyginimas priteistinas iš atsakovo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad CK nenustatyta, jog, paskyrus bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininko nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo objektus, todėl padarė išvadą, kad pareiga rūpintis savo turtu ir užtikrinti, jog nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, išliko pagrindinė savininkų pareiga (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovas užfiksavo, jog namo (duomenys neskelbtini), stogas yra prastos būklės (2010 m. gruodžio 7 d. statinio apžiūros aktas), apie tai informavo namo patalpų savininkus, 2010 m. rugsėjo 20 d. organizavo susirinkimą dėl sprendimo atlikti stogo remonto darbus priėmimo, tačiau 4 iš 5 dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų (iš viso name yra 7 patalpos) nepritarė stogo remonto darbams. Kadangi atsakovas organizavo net 7 susirinkimus ar balsavimus raštu, tai teismas sprendė, kad namo savininkams buvo sudaryta galimybė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A-1917 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) reglamentuota tvarka priimti sprendimus dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto, tačiau bendraturčiai buvo neaktyvūs, stogo remonto darbams nepritarė. Teismas nustatė, kad atsakovas informavo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčius apie padėtį, galimus neveikimo padarinius, pažymėdamas, jog, šiems nepritarus stogo remonto darbams, administratoriaus galimybės užsakyti darbus buvo apribotos, nes, daugumai bendraturčių atsisakius stogo remonto darbų, rangovas nebūtų sutikęs prisiimti nemokumo rizikos. Teismas pripažino, kad dėl kilusios žalos yra atsakingi ne tik namo (duomenys neskelbtini) savininkai (tretieji asmenys), bet ir ieškovė, nedalyvavusi nei 2011 m. gruodžio 1 d. balsavime raštu, nei 2011 m. gruodžio 8 d. susirinkime, nesinaudojusi CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punkte jai suteikta teise ir nesiėmusi jokių veiksmų padėčiai pakeisti. Teismas konstatavo, kad atsakovas vykdė visas jam teisės aktuose įtvirtintas pareigas ir aktyviai skatino bendraturčius priimti sprendimą dėl stogo remonto darbų, tačiau šių (tarp jų ir ieškovės) pasyvumas bei neveikimas lėmė žalos atsiradimą. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai vykdė pastato techninę priežiūrą, o ieškovė, neturėdama namo bendraturčių sutikimo, keitė stogo dangą, darbai atlikti netinkamai, dėl to palėpėje kaupiasi kondensatas, drėksta sienos. Teismas kritiškai vertino byloje pateiktą UAB „Skena“ ataskaitą, pažymėdamas, kad butas buvo aplietas 2010 gruodžio 30 d., o UAB „Skena“ apžiūra atlikta 2011 m. sausio 19 d., neaišku, kaip ekspertas nustatė, jog nustatyti trūkumai yra užliejimo padariniai, byloje nepateikta jokių kitų rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad ataskaitoje nurodyta remonto kaina apskaičiuota tinkamai (nepateikta medžiagos, kurioje matytųsi, kaip butas atrodė iki apliejimo, vertinant žalą nedalyvavo atsakovo atstovai, ataskaita surašyta remiantis tik ieškovės paaiškinimais).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės R. P. apeliacinį skundą, 2013 m. kovo 4 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad, nepriklausomai nuo to, ar yra paskirtas turto administratorius, savininkui išlieka pareiga rūpintis savo turtu ir užtikrinti, jog nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Bylos aplinkybės patvirtina, kad patalpų savininkai nebuvo priėmę sprendimo ne tik dėl stogo remonto darbų, bet ir dėl kaupiamųjų lėšų ir kitų įmokų, skirtų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, jų naudojimo tvarkos ir įmokų dydžio (Nuostatų 9.6, 19 punktai), todėl teisėjų kolegija laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovo galimybės užsakyti darbus, daugumai bendraturčių nesutikus dėl stogo remonto darbų, buvo ribotos dėl nemokumo rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ieškovės argumentas, kad pagal Nuostatus administratorius privalo įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, atlikti nuolatinį namo būklės stebėjimą, palaikyti pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninį patvarumą, šalinti smulkius defektus, užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugų naudojimą, jų profilaktiką, palaikyti gaisrinę saugą, o pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą); ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais atsakovas būtų pažeidęs bendrą pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atmetė atsakovės argumentus dėl netinkamo 2010 m. liepos 20 d. statinio dalinės ekspertizės akto Nr.11-103 vertinimo, nes jame nurodyta skubiai atlikti tik vienaukštės pastato dalies plokščio stogo ir nuo jo vandens nubėgimo remontą, o ne dvišlaičio stogo, esančio virš trečiojo aukšto, kuriame yra ieškovės butas, remontą. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, kad iki 2010 m. rugsėjo 20 d. susirinkimo namo stogas buvo avarinės būklės, todėl atsakovas privalėjo imtis veiksmų be gyventojų sutikimo, pažymėdama, kad atsakovas pradėjo ekspertizės akto įgyvendinimo procedūras (2010 m. rugsėjo 20 d. susirinkimo protokolas), tačiau jos iki žalos ieškovei atsiradimo dienos (2010 m. gruodžio 30 d.) nebuvo baigtos dėl pačių bendraturčių neveikimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad, pagal STR 1.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas, stogo dangos keitimo darbai priskirtini prie paprastojo remonto; atsakovo 2010 m. gruodžio 7 d. apžiūros akte neužfiksuota jokių duomenų dėl galimos avarijos grėsmės. Kadangi ekspertizė, kurios 2012 m. rugpjūčio 13 d. aktas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, ieškovės užsakymu atlikta po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, akto išvada, kad namo (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų būklė turi avarinės būklės požymių, neįrodo atsakovo veiksmų dėl 2010 m. gruodžio 30 d. ieškovei kilusios žalos neteisėtumo (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad su apeliaciniu skundu pateikta 2012 m. liepos 30 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas nepaneigia 2010 m. gruodžio 7 d. akto teisėtumo; turto vertinimo ataskaita ir prie jos pridėtos nuotraukos bei 2012 m. rugpjūčio mėn. telefoninių pokalbių ataskaitos, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas; UAB „Skena“ lokalinė darbų ir medžiagų sąmata, šalių paaiškinimai, neįrodo, jog ieškovės nurodomas jos patirtos žalos dydis yra pagrįstas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė R. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl netinkamo CK 4.83 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorė nurodo, kad ginčą nagrinėję teismai neatsižvelgė į CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, kai nėra būtinas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas dėl privalomojo statinio remonto. Kasatorė daro išvadą, kad, atliekant darbus, kurie priskirtini prie privalomųjų remonto darbų ir kurie atliekami tam, jog statinys atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo bei priežiūros reikalavimus, nebūtinas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas dėl šių darbų. Kasaciniame skunde teigiama, kad privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – STR 1.12.05:2002); ginčo santykių atsiradimo metu galiojusi STR 1.12.05:2002 redakcija prie privalomųjų reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (STR 1.12.05:2002 5 punktas). Kadangi 2010 m. gruodžio 7 d. apžiūros akte nurodyta, kad namo (duomenys neskelbtini) stogo danga neužtikrina tinkamos statinio naudojimo saugos reikalavimų, tai, kasatorės nuomone, atsakovas privalėjo imtis veiksmų ir atlikti stogo remonto darbus, jog stogo danga atitiktų esminius statinio reikalavimus, o to nepadaręs, neužtikrino STR 1.12.05:2002 reglamento 2, 5.1, 5.4, 5.6 punktų, V skyriaus, 9.2, 9.3 punktų reikalavimų. Kasatorės manymu, nustačius laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinės įrangos defektų, dėl kurių gali būti neužtikrintas tolesnis pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas ar nustatyti defektai gali turėti įtakos pastato laikančiųjų konstrukcijų mechaninio atsparumo ir pastovumo praradimams, dėl kurių blogėja žmonių gyvenimo sąlygos, patalpų savininkai patiria materialinius nuostolius, kai nustatyti defektai yra susiję su statinio privalomaisiais reikalavimais (CK 4.83 straipsnis), namo administratorius pats turi priimti spendimą organizuoti ir atlikti privalomuosius darbus, kuriems vykdyti patalpų savininkų sutikimo nereikia; nesant sukauptų lėšų ar nenusprendus dėl jų panaudojimo, administratorius privalomuosius remonto darbus turi vykdyti savo lėšomis. Kasatorė pažymi, kad atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), šiam nesiėmus priemonių suremontuoti privalomųjų statinio reikalavimų (STR 1.12.05:2002, STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“) neatitinkančios namo (duomenys neskelbtini) stogo dangos ir dėl to vandeniui užliejus kasatorei priklausantį butą, padarė jai 4093 Lt žalą.
2. Dėl netinkamo CK 4.82 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorė įsitikinusi, kad įstatymo nustatyta pareiga apmokėti su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar kitu tvarkymu susijusias išlaidas proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) neišnyksta, nepaisant to, ar butų ir kitų patalpų savininkai gera valia susitarė, kaip ir kokiu principu dalinsis išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ar nesusitarė. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, konstatavęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Dėl to kasatorė mano, kad teismai, sprendę, jog, bendraturčiams nepritarus stogo remonto darbams, atsakovo galimybės užsakyti darbus apribotos, nes rangovas nebūtų sutikęs prisiimti nemokumo rizikos tokioje situacijoje, finansinius atsakovo interesus iškėlė aukščiau už kasatorės interesus išsaugoti jai priklausančią nuosavybę. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad, administruodamas senos statybos namus, atsakovas turi įvertinti riziką, jog dalis namo konstrukcijų gali būti susidėvėjusios, avarinės būklės, todėl jas reikės remontuoti be gyventojų sutikimo ir galbūt prisiimti finansinę riziką.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Žaidas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl netinkamo CK 4.83 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Atsakovas pažymi, kad stogo remonto darbams užsakyti būtinas savininkų daugumos arba administratoriaus sprendimas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog butų ir patalpų savininkai priėmė sprendimą atsisakyti remonto darbų, tai užfiksuota 2010 m. rugsėjo 20 d. balsavimo raštu protokole, 2011 m. kovo 9 d. susirinkimo protokole, šie sprendimai nenuginčyti ir galioja, todėl, patalpų savininkams priėmus sprendimą, t. y. savo aktyviais veiksmais išreiškus valią remonto nevykdyti, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad negalima remtis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir teigti, jog, savininkų daugumai nepriėmus sprendimo, administratorius privalėjo organizuoti darbus, pažymėdamas, kad neigiamo sprendimo priėmimas (atsisakymas atlikti darbus) nereiškia, jog sprendimas apskritai nebuvo priimtas. Nors administratorius yra bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtojas, atsakovo nuomone, tai nereiškia, kad jam suteikiamos teisės savo nuožiūra organizuoti bendraturčių nuosavybės priežiūrą; CK 4.75, 4.76, 4.83, 4.85 straipsniuose nustatyta, jog administratorius savo teises įgyvendina kartu su bendraturčiais, tačiau jo teisių apimtis yra siauresnė nei bendraturčių. Atsakovo teigimu, jis atliko visus priskirtus jo kompetencijai veiksmus (informavo savininkus apie padėtį, apie galimus neveikimo padarinius, organizavo net septynis susirinkimus (balsavimus raštu), tačiau bendraturčiai nesutiko remontuoti stogo, kasatorė elgėsi pasyviai, nedalyvavo apklausoje raštu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad, nusprendę atsisakyti remonto darbų, savininkai prisiėmė visą atsakomybę už savo neveikimą; turto administratorius negali tokio sprendimo panaikinti ar pakeisti, tai prieštarautų nuosavybės neliečiamumo principui, kurį garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis.
2. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Atsakovas teigia, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų (kasatorė nepateikė nė vieno įrodymo, susijusio su CK 6.246 straipsnio taikymu), o padariniai kilo (patalpos aplietos) išimtinai dėl kasatorės kaltės, šiai be kitų bendraturčių pritarimo rekonstravus stogą ir iškreipus pirminius pastato projektinius sprendimus; neegzistuoja atsakovo veiksmų ir žalos priežastinis ryšys (pritaikęs conditio sine qua non testą, atsakovas nustatė savininkų sprendimo neremontuoti stogo ir patalpų apliejimo priežastinį ryšį). Kadangi byloje nenustatytos CK 6.245–6.249 straipsniuose įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos, tai atsakovas įsitikinęs, kad civilinė atsakomybė jam negali būti taikoma.

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl netinkamo CK 4.83 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo. Trečiasis asmuo nurodo, kad, butų savininkams nepritarus tam tikram sprendimui, priešingai nei nurodoma kasatorės pateiktame skunde, nepaisant pastato būklės, namo administratorius negali tokio sprendimo priimti savavališkai, nes namo administratoriaus paskyrimas nepašalina turto savininkų pareigos rūpintis savo turtu ir užtikrinti, jog nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, be to, nepanaikina nuostatos, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
2. Dėl netinkamo CK 4.82 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Trečiojo asmens vertinimu, kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, suformuota praktika negali būti remiamasi šioje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės nesutampa –cituojamoje byloje ginčas kilo tarp bendraturčių dėl bendru sutarimu priimto sprendimo atlikti tam tikrus darbus ir jų apmokėjimo, o šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp bendraturčių ir namo administratoriaus, priimtas sprendimas darbų neatlikti.
3. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Atsiliepime nurodoma, kad dėl kasatorės patalpų užliejimo nekyla atsakovo civilinės atsakomybės, nes nenustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir dėl netinkamo jos vykdymo kilusios žalos atlyginimą.

Dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šiuos objektus bendraturčiai valdo ir jais naudojasi remdamiesi butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime balsų dauguma priimtais sprendimais (CK 4.85 straipsnio 1, 2 dalys). Priimdami tokius sprendimus bendraturčiai tai turi daryti atsakingai, prisiimti galimų padarinių riziką, be kita ko, atsižvelgti į tai, kad nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, jog nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms laisvėms ar teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimai).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2011 m. spalio 19 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn (6.1–6.2 punktai).

Nagrinėjamoje byloje kasatorė skundžia teismų procesinius sprendimus, kuriais atmestas jos reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakovo UAB „Žaidas“, nurodydama, kad teismai netinkamai taikė CK 4.83 straipsnio 4 dalį, įtvirtinančią, jog privalomojo statinio remontui nėra būtinas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Kasaciniame skunde teigiama, kad, atliekant darbus, kurie priskirtini prie privalomųjų remonto darbų, tam, jog statinys atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo bei priežiūros reikalavimus, nebūtinas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas dėl šių darbų. Dėl to atsakovas, nesiėmęs priemonių suremontuoti privalomųjų statinio reikalavimų (STR 1.12.05:2002, STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“) neatitinkančios namo (duomenys neskelbtini) stogo dangos, kasatorės vertinimu, pripažintinas atsakingu už jai padarytą 4093 Lt žalą vandeniui užliejus kasatorei priklausantį butą. Teisėjų kolegija tokį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad sisteminis CK 4.83 straipsnio aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog ši norma reguliuoja bendraturčių savitarpio teises ir pareigas, įpareigodama bendraturtį prisidėti prie daugumos savininkų sprendimu valdomų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir įvardydama išimtinius atvejus, kada jis nuo tokios pareigos atleidžiamas. Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendraturčių pareigos atlyginti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidas apimtis. Ji taikytina tais atvejais, kai kyla bendraturčių (kartu ir kitų su jais sutartiniais santykiais susijusių subjektų) ginčai dėl šių pareigos apmokėti turėtas išlaidas. Vien tai, kad, remdamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, inter alia namo administratorius gali reikalauti bendraturčio sumokėti atliekant darbus, skirtus privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, patirtas išlaidas, nesudaro pagrindo šios normos laikyti nustatančia pareigą namo administratoriui atlikti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jeigu jie nėra privalomieji.

Nuostatų 4 punkte nurodytas pagrindinis administratoriaus uždavinys – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002. STR 1.12.05:2002 privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Žalos kasatorei padarymo metu galiojusioje STR 1.12.05:2002 redakcijoje (galiojusi nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. sausio 7 d.) buvo įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (STR 1.12.05:2002 11 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimu pagal paskirtį, nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra, racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu, avarinės būklės likvidavimo darbais, suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (STR 1.12.05:2002 13 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas. Remdamiesi Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale esančiais įrašais, teismai nustatė, kad atsakovas vykdė namo priežiūrą (nuolatinius stebėjimus, kasmetines apžiūras), t. y. atliko pareigas, numatytas STR 1.12.05:2002. Atsakovo užsakymu buvo atlikta namo (duomenys neskelbtini), stogo ekspertizė; 2010 m. liepos 20 d. statinio dalinės ekspertizės akte Nr.11-103 konstatuoti stogo trūkumai, dėl kurių visumos išvadose rekomenduota parengti statinio supaprastintą projektą stogo dangos keitimui. Byloje nustatyta aplinkybė, kad, gavęs ekspertizės išvadas, atsakovas informavo bendraturčius apie blogėjančią stogo būklę, organizavo apklausą raštu, kurioje iškėlė namo stogo remonto bendraturčių lėšomis klausimą (2010 m. rugsėjo 20 d. protokolo duomenimis, 4 iš 5 apklausoje dalyvavusių savininkų nepritarė stogo remonto darbams), 2010 m. spalio 20 d. organizavo susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatė stogo remonto darbų klausimą, tačiau susirinkimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. Atsakovo iniciatyva 2010 m. gruodžio 7 d. atlikta stogo dangos būklės apžiūra, kurios aktu Nr. (duomenys neskelbtini) komisija užfiksavo, jog namo (duomenys neskelbtini) stogo danga susidėvėjusi, keliose vietose koroduoja; rekomenduota pakeisti stogo dangą, sumontuoti naujus latakus ir lietvamzdžius. Įvertinęs ekspertizės ir apžiūros aktus apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ekspertizės akte rekomenduojami atlikti darbai nelaikytini privalomaisiais statinio reikalavimais, kuriuos administratorius privalėtų vykdyti be bendraturčių sutikimo, jie priskirtini statinio paprastajam remontui, pažymėjo, jog apžiūros akte nenustatyta kritinė stogo būklė, galima avarijos grėsmė, kuri leistų atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant STR 1.12.05:2002 nurodytų procedūrų ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo (Statybos įstatymo 25 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada, pažymėdama, kad, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė. Ginčą nagrinėję teismai analizavo visus byloje esančius duomenis ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste namo (duomenys neskelbtini), stogo remontas nepriskirtinas privalomiesiems reikalavimams, t. y. nebuvo tokios būklės, kuri neatitiktų STR 1.12.05:2002 reikalavimų stogo, kaip statinio elemento, būklės ir dėl to esmingai ribotų statinio naudojimą, atmestini kasacinio skundo argumentai, kad, net ir bendraturčiams nepritarus stogo remonto darbams, atsakovas privalėjo juos atlikti be gyventojų sutikimo. Pažymėtina, kad tokia išvada pernelyg pasunkintų namo administratoriaus padėtį, nes, atlikęs darbus, jis neturėtų galimybės remtis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir išsireikalauti iš bendraturčių patirtas išlaidas, ji neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo ir sąžiningumo principų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atlikdamas apžiūras, kreipdamasis dėl ekspertizės, apie jų duomenis informuodamas bendraturčius, keldamas namo stogo remonto klausimą apklausoje, susirinkimuose, atsakovas užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.12.05:2002 13 punktą. Nurodytų aplinkybių kontekste pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas atliko jo kompetencijoje esančius veiksmus, jog namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai būtų informuoti apie padėtį, galimus neveikimo padarinius, aktyviai siekė bei skatino bendraturčius priimti sprendimą dėl stogo remonto darbų. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, savininkas kartu turi prisiimti ir nuosavybės teises sukuriamas pareigas, todėl, konstatavus netinkamą tokių pareigų vykdymą, dėl kurio kilo žala (ar kuriuo buvo prisidėta prie žalos kilimo), jis netenka teisės reikalauti tokią žalą atlyginti iš kitų savo pareigas tinkamai vykdžiusių subjektų.

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 137,77 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės R. P. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 137,77 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis Lt 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Rimvydas Norkus

                                                                      Janina Stripeikienė