Administracinė byla Nr. I-652-426/2014
Proceso Nr. 3-61-3-02425-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija 13.4, 13.5, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovams E. K. ir A. S., atsakovės atstovei A. B., trečiojo suinteresuotojo asmens A. Š. individualios įmonės „Aulė“ atstovams A. Š. ir advokatui D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Bendras turtas“ skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. Š. individuali įmonė „Aulė“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB „Bendras turtas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l–7), kuriame prašė panaikinti 2013-05-06 statybos užbaigimo akto Nr. SUA -00-130506-00218 (toliau – ir 2013-05-06 aktas, Aktas) galiojimą dėl pastatų , kurių unikalūs Nr. 1099-5007-7037 ir Nr. 1099-5007-7048 (t. 1, b. l. 1–7). Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad valdo pastatą-parduotuvę, esančią Gedvydžių g. 17, Vilniuje. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso visos pastate esančios prekybos patalpos. Nurodo, kad 2013-06-27 susitikimo su A. Š. individualios įmonės „Aulė“ (toliau – ir Įmonė) atstovu A. Š. metu sužinojo, kad Įmonės vardu buvo įregistruoti du nauji pastatai: prekybos centras su ofisais, unikalus Nr. 1099-5007-7037, ir prekybos centras su ofisais, unikalus Nr. 1099-5007-7048.
VĮ Registrų centro duomenimis, pastatų statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1998 m., tačiau aktas išduotas tik 2013-05-06, tai yra praėjus 15 metų nuo statybos pradžios ir užbaigimo dienos. Pareiškėjos įsitikinimu, Statybos užbaigimo aktas buvo neteisėtai išduotas, nesant galiojančio statybą leidžiančio dokumento.
Pastatai pastatyti ant valstybinės žemės, kurioje nėra suformuoto žemės sklypo statybai. Tokiu būdu, pastatai buvo pastatyti pažeidžiant imperatyvias statybos teisės normas. Įmonės pastatams be teisinio pagrindo suteiktas pareiškėjos naudojamo žemės sklypo adresas.
Bendrovės nuomone, pastatai neatitinka teisės aktuose įtvirtintų esminių statinio reikalavimų, eksploatuojamų objektų gaisrinės saugos reikalavimų, pastatyti nesilaikant teisės aktų nustatytų minimalių atstumų iki gretimo sklypo ribos, eksploatuojami nesilaikant higienos reikalavimų, todėl kelia realią grėsmę pareiškėjos turtui, pastato nuomininkų bei lankytojų saugumui.
Pareiškėjos įsitikinimu, Aktas išduotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas bei jo teises ir teisėtus interesus.
Pažymi, kad Įmonė neturėjo ir neturi teisės būti statytoju, kadangi pastatė pastatus laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nebuvo suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas statybai.
Statybos užbaigimo aktas išduotas nesant galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Statiniai pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribos, neatitinka esminių statinio reikalavimų. Pareiškėjos įsitikinimu, išduodant 2013-05-06 aktą, buvo pažeisti imperatyvūs Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. reikalavimai. Net ir tuo atveju, jei Įmonė 1998 metais statė pastatus turėdama jų statybą leidžiantį dokumentą, tai 2013-05-06 tokio statybą leidžiančio dokumento galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs, o statinio projektas neatitiko per 15 metų pasikeitusių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų.
Pažymi, kad pastatų teritorija nėra nuolat valoma, gamybos atliekos, šiukšlės neišgabenamos į specialiai tam paruoštas vietas. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus nelaisvi, netvarkingi. Tamsiu paros metu neapšviesti. Teritorijoje nėra išdėstytų pirminių gaisro gesinimo priemonių. Tokiu būdu, iš esmės pažeidžiami teritorijų priežiūrai keliami gaisrinės saugos bendrieji reikalavimai. Pastatų evakuacijos keliai ir išėjimai užkrauti ir nepritaikyti žmonėms evakuoti. Rūsiuose laikomos degios medžiagos, neišvalytos šiukšlės. Neatskirtos, specialiais ženklais nepažymėtos ir tinkamai neįrengtos rūkymui skirtos vietos, koridoriuose, laiptinėse ir ant durų evakuaciniuose išėjimuose nėra evakuacijos kryptį nurodančių ženklų. Patalpose taip pat nėra pirminių gaisro gesinimo priemonių. Mano, kad vietoje Akto privalėjo būti surašytas savavališkos statybos aktas vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau– ir Inspekcija) teismui pateiktame atsiliepime (t. 1, b. l. 100–104) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Įmonė 2011-09-12 pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą pastatams – prekybos centrui su ofisais (4E2/p) bei prekybos centrui su ofisais (3E5/p), pastatytiems pagal 1998-02-11 leidimą Nr. Pl/98-04 (toliau - Leidimas).
Statybos užbaigimo komisija (toliau – ir Komisija), sudaryta Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo potvarkiu nr. (23.1)-P3-922, 2013-04-29 priėmė skundžiamą Aktą. Nagrinėjamu atveju, užbaigus naujo statinio statybą, pagal Statybos įstatymo 24 str. 1 d. buvo surašytas statybos užbaigimo aktas. Pažymi, kad, priimant ginčijamą aktą, dalyvavo 7 asmenų komisija, kurią sudarė atstovai iš įvairių institucijų. Jiems buvo suteikta prieiga prie visos su prašymu pateiktos dokumentacijos. Pareiškėja pateiktame skunde teismui išdėsto argumentus, kuriais siekia įrodyti, jog Aktas buvo išduotas pažeidžiant imperatyvius teisės normų reikalavimus, tačiau nėra suprantama, kaip, šiuo atveju panaikinus ginčijamą Aktą, bus apgintos jos galimai pažeidžiamos teisės, todėl skundas atmestinas.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja teigia, kad statinių statyba atlikta dar 1998 m., t. y. nepasibaigus statybos Leidimo terminui, per kurį turėjo būti pradėti statybos darbai. 15 metų statytojui nebuvo reiškiamų jokių pretenzijų dėl galimai pareiškėjos pažeidžiamų interesų esamais statiniais iki pat šios dienos.
Atsakovei nesuprantamas pareiškėjos tvirtinimas, jog Įmonė neturėjo statytojo teisės. Taip pat Akto neteisėtumą pareiškėja grindžia minimalaus teisės aktuose nustatyto atstumo iki žemės sklypo pažeidimu. Tačiau, jokiais įrodymais nepagrįsdama, pareiškėja dėsto, jog Įmonei nuosavybės teise priklausantys statiniai pastatyti mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo žemės sklypo, esančio Gedvydžių g. 17, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294). Minėti statiniai pastatyti dar 1998 m., todėl atkreipia dėmesį, jog pagal kartu su skundu pateikiamo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis – žemės sklypo, adresu Gedvydžių g. 17, Vilnius (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294) kadastro duomenų nustatymo data tik 2012-05-07. Vertinant skundžiamo Akto teisėtumą ir pagrįstumą minėtas pareiškėjos argumentas nenagrinėtinas, nes žemės sklypas Gedvydžių g. 17, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294), suformuotas tik 2012-05-07 jau esamais atstumais nuo 14 metų pastatytų statytojo Įmonė statinių.
Įstatymų leidėjas statybos užbaigimo komisijai yra nustatęs diskrecijos teisę spręsti dėl to, ar konkretūs nukrypimai laikytini nuo bendrųjų rodiklių yra esminiai, todėl kiekvienas komisijos narys pagal kompetenciją vertina statinio atitiktį statinio projektui ir aktas pasirašomas, komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad faktinių statinio rodiklių nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių yra neesminiai. Net ir pareiškėjos keliamu gaisrinės saugos neatitikimo klausimu Aktą pasirašė ir pastabų nepateikė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas A. L.. Atitinkamai minėto pobūdžio klausimai ir turėtų būti keliami Aktą pagal kompetenciją pasirašiusių institucijų atstovams.
Ginčijamas aktas išduotas nuotoliniu būdu, per statybos leidimų duomenų tvarkymo informacinę sistemą „Infostatyba“ 2013-04-29 pateikto prašymo pagrindu. Inspekcija daro išvadą, jog skundas paduotas asmens, neturinčio subjektinės teisės ginčyti Aktą, todėl atmestinas.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Įmonė teismui pateiktame atsiliepime (t. 1, b. l. 58–65) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba bylą nutraukti, konstatavus, jog buvo praleistas skundo teismui pateikimo terminas. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjas padavė skundą praleidusi įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą, todėl ši administracinė byla nutrauktina. Paaiškina, jog Įmonei žemės sklypas Gedvydžių g. 17, Vilniuje buvo suteiktas ir jos valdomas teisėtai nuo 1991 m., todėl 1998 m. ji pastatė pastatus turėdama teisę būti statytoja. Statyba baigta galiojant 1998-02-11 išduotam statybos leidimui Nr. 97/98-09, o statybos užbaigimo procedūras galima vykdyti ir pasibaigus statybą leidžiančio dokumento (statybos leidimo) galiojimo laikui.
Pareiškėjos sutikimas, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, pastatams statyti nebuvo ir nėra būtinas. Nurodo, kad skunde reiškiami reikalavimai suformuoti dirbtinai, siekiant kitų, nei skunde atskleista, ketinimų ir tikslų – nuosavybės teise įgyti trečiojo asmens turtą bei praplėsti valdomą teritoriją. Pagal Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“, pastatai atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 bei kituose teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus.
Atsiliepime pažymi, kad aktas priimtas 2013-05-06, o skundas paduotas tik 2013-07-09, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po akto priėmimo. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, t. y. pagal viešame registre esančius duomenis, įrašas apie aktą matomas jau nuo 2013-05-15. Atsižvelgiant į tai, jog viešajame registre esanti informacija yra vieša, terminas skundui paduoti turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo šio akto paskelbimo viešajame registre momento, t. y. nuo 2013-05-15. Būtent nuo tos dienos pareiškėja galėjo ir turėjo objektyvias galimybes sužinoti apie šį aktą.
Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pastatai pastatyti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nebuvo suformuotas žemės sklypas jų statybai ir kuris nebuvo teisėtai suteiktas Įmonei.
Pagal Vilniaus miesto valdybos 1991-11-28 potvarkį Nr. 2025 V „Dėl žemės sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ trečiajam asmeniui buvo skirtas apie 0,6 ha papildomas sklypas Gedvydžių g., Vilniuje vaisių–daržovių parduotuvei, stiklo taros supirktuvei ir transformatorinei projektuoti ir statyti, paimant minėta sklypą ir valstybinei įmonei „Kapitalinė statyba“ skirto sklypo.
Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius 1993-11-16 raštu Nr. 6-11-31 „Dėl leidimo projektuoti komercinį pastatą su ofisais“ leido trečiajam asmeniui turimame 0,6 ha žemės sklype Gedvydžių g. projektuoti komercinį pastatą su ofisais.
Vilniaus miesto valdybos 1995-02-23 potvarkiu Nr. 391 V leista Vilniaus miesto valdybos 1991-11-28 potvarkiu Nr. 2025 V skirtame sklype Gedvydžių g., vietoje numatytų vaisių–daržovių parduotuvės ir stiklo taros supirktuvės, projektuoti ir statyti platesnio profilio prekybinių, gyventojų aptarnavimo ir buitinių paslaugų kompleksą. Be to, tuo pačiu potvarkiu buvo nustatyta, kad trečiojo asmens prekybinių, gyventojų aptarnavimo ir buitinių paslaugų komplekso Gedvydžių g. 17 žemės sklypas yra 7 289,40 kv. m dydžio, kurio ribos pažymėtos miesto plano ištraukoje raudonomis linijomis ir skaičiais 1-6.
1996-01-18 pažyma patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros ir statybos skyrius, remdamasis Vilniaus miesto valdybos 1995-02-23 potvarkiu Nr. 391 V, gyventojų aptarnavimo ir buitinių paslaugu kompleksui, esančiam Gedvydžių g. 17, nustatė 7 289 kv. m žemės sklypą.
Įmonė konstatuoja, jog žemės sklypas, ant kurio stovi jai nuosavybės teise priklausantys pastatai, buvo teisėtai suteiktas, valdomas ir naudojamas trečiojo asmens nuo pat 1991 m.
Pastatų statyba baigta galiojant 1998-02-11 išduotam statybos leidimui Nr. 97/98-09, o statybos užbaigimo procedūras galima vykdyti ir pasibaigus statybą leidžiančio dokumento galiojimo laikui.
Atsiliepime nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 1998-02-11 išdavė statybos leidimą Nr. 97/98-09. Pastatai buvo pradėti ir baigti statyti 1998 metais. Pažymi, jog skunde nepagrįstai nurodyta, kad, pasibaigus statybą leidžiančio dokumento galiojimui, statybos užbaigimo aktas negali būti išduotas. Priešingai, statybos leidimas reikalingas statybos darbams vykdyti, o statybos užbaigimo procedūras galima vykdyti ir pasibaigus statybą leidžiančio dokumento galiojimo laikui, jeigu užbaigti visi statybos darbai. Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros ir statybos skyriaus 1996-02-05 įsakymu Nr. 4-V „Dėl sklypo ribų ir dydžio nustatymo“ buvo patikslintas Vilniaus miesto valdybos 1995-02-23 potvarkio Nr. 391 V antras punktas, nustatant, kad Gedvydžių g. 17 sklypas yra 7 289 kv. m dydžio.
Pareiškėjos argumentas, kad vietoj 2013-05-06 akto turėjo būti surašytas savavališkos statybos aktas yra nepagrįstas, kadangi statyba buvo pradėta bei vykdoma teisėtai, nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių, ir baigta galiojant statybą leidžiančiam dokumentui.
Pažymi, kad pareiškėjos sutikimas pastatams statyti nebuvo ir nėra būtinas. Statybos metu prekybos patalpos šalia pastatų UAB „Bendras turtas“ nepriklausė. Jai nuosavybės teise Gedvydžių g. 17 priklauso negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos, unikalus Nr. 1099-5007-7015:0001. Pažymi, jog nurodytas prekybos patalpas 1994 m. pastatė ir iki 1997 m. nuosavybės teise valdė Įmonė. Šias prekybos patalpas trečiasis asmuo 1997-09-15 pardavė UAB „Vegida“. Pareiškėja nuosavybės teisę į nurodytas prekybos patalpas įgijo tik 2005-05-31. Prekybos patalpas UAB „Vegida“ įgijo pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu iš trečiojo asmens dar 1997 metais, o statyboms 1998 metais, UAB „Vegida“ ar jos atstovai neprieštaravo, šalys naudojosi bendru žemės sklypu, ginčai nevyko, nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos. Pareiškėja tik 2005 metais akcijų pasirašymo sutarties pagrindu tapo gretimai esančio nekilnojamojo turto savininku, t. y. tuo pačiu ir UAB „Vegida“ akcijų savininke, o prieš akcijų pasirašymo sutarties sudarymą įsivertino šios bendrovės turto būklę. Įsigydama turtą, patvirtino ir buvusią turto padėtį, be kita ko, UAB „Vegida“ išreikštą valią dėl statinių statybos, vietos bei išdėstymo. Pareiškėja šiuo metu reiškia reikalavimus siekdama kitų, nei skunde atskleista, ketinimų ir tikslų. Tokiu būdu, vykdo spaudimą ir siekia nuosavybės teise įgyti trečiojo asmens turtą bei praplėsti valdomą teritoriją.
Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, praėjus net penkiolikai metų po statybos pabaigos, skunde keliami reikalavimai patvirtina, jog skundžiamas aktas nedaro įtakos jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja argumentą, jog pastatai neatitinka esminių statinio reikalavimų, išimtinai grindžia UAB „Mano būstas“ parengtu 2013-07-08 statybos būklės vertinimu. Pažymi, jog ši bendrovė neturi reikiamos kompetencijos ir teisės nustatyti, kada ir kaip pažeidžiami statiniams ir patalpoms keliami gaisrinės saugos bendrieji reikalavimai. Ji teikia pastatų priežiūros paslaugas, todėl, trečiojo asmens vertinimu, teismas šiuos įrodymus turėtų vertinti itin kritiškai. Šiuo metu Įmonei priklausantys pastatai pilnai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.
Pateikiamas 2006-09-25 statinio techninės būklės tyrimo aktas Nr. 06-09/07, pagal kurį 2006 m. pastatų esamų konstrukcijų techninė būklė buvo gera, o neleistinų konstrukcijų defektų neužfiksuota. Šiais metais darytos pastatų nuotraukos, kurios patvirtina, jog pastatai yra tvarkingi ir tinkamai eksploatuojami.
Taip pat prašo iš pareiškėjos Įmonės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime prašė priimti sprendimą savo nuožiūra (t. 3, b. l. 7–9). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Statybos įstatymo 24 str. 1 d. numatyta, jog užbaigus naujo statinio statybą statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Pagal minėto įstatymo 27 str., Inspekcija pagal kompetenciją surašo statybos užbaigimo aktus. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) 8.2 p. nustatyta, jog statybos užbaigimo aktas <...> šiame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos Komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendimus. Minėtas Reglamentas nustato statybų užbaigimo tvarką, o pagal Reglamento 8.1 p. statybos užbaigimo procedūros – šiame Reglamente nustatytos procedūros, kurias atlikus surašomos statybos užbaigimo aktas ar Deklaracija apie statybos užbaigimą. Reglamento 23 p. įtvirtinta, jog Komisijos nariai pagal kompetenciją vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus Komisijai pateiktus dokumentus (jų apimtį, sudėti juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar vykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams. Komisija nustatė, jog statiniai, esantys Gedvydžių g. 17, atitinka statinio projekto sprendinius, todėl teisės aktų nustatyta tvarka buvo išduotas ginčijamas statybos užbaigimo aktas.
Reglamento 1 priede įtvirtinta Komisijos pirmininko ir jos narių kompetencija atliekant statybos užbaigimo procedūras. Pagal Reglamento 1 priedo 1 p. Komisijos pirmininkas organizuoja Procedūras, šio Reglamento nustatytais atvejais sprendžia, kurie subjektai dalyvaus tikrinant konkretų statinį, tikrina, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, nagrinėja Komisijos narių pateiktų prieštaravimų motyvus, priima sprendimus dėl Akto pasirašymo nedalyvaujant Komisijos nariams, jiems apie savo nedalyvavimą nepranešus nustatyta tvarka, priima sprendimus atidėti, sustabdyti ar nutraukti procedūras, kitus su procedūrų atlikimu susijusius sprendimus.
Reglamento 1 priedo 3 p. nustatytos savivaldybės įgalioto atstovo kompetencija Komisijoje atliekant statybos užbaigimo procedūras. Savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas tikrina: ar nepažeisti su statinių paskirtimi susiję projekto sprendiniai; ar nepažeisti su statinių architektūros reikalavimais susiję projekto sprendiniai; ar įgyvendinti infrastruktūros plėtros sutartyje numatyti projekto sprendiniai. Akcentuoja, kad pareiškėjos skunde nėra pateikiama argumentų, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas, dalyvaudamas komisijoje statybos užbaigimo procedūrose, netinkamai atliko pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, kurie suponuotų ginčijamo statybos užbaigimo akto negaliojimą.
Pareiškėjos skunde išdėstytą nuomonę, jog statiniai pastatyti nesant galiojančio statybos leidimo, paneigia Inspekcijos atsiliepime išdėstyti argumentai.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos inspekcija) teismui pateiktame atsiliepime prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra (t. 3, b. l. 18–19). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad jai priskirtos kompetencijos ribose turi teisę tikrinti, ar energetikos statiniai ir įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu byloje keliamas ginčas dėl minimalių atstumų ir gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo. Tačiau nurodytų aplinkybių Energetikos inspekcija nevertino.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Sveikatos centras) teismui pateiktame atsiliepime prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra (t. 3, b. l. 2–3). Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad Sveikatos centro kompetencija apsiriboja tik visuomenės sveikatos priežiūra ir ši funkcija yra vienintelė, kurią jis įgyvendino bei apskirtai įgyvendina statybos procesuose. Sveikatos centrui nesuteikta kompetencija ar kokia nors teisė statybos procesuose dalyvauti kitais nei visuomenės sveikatos saugos klausimais.
Pažymi, kad ginčo atveju buvo įvertinta geriamo vandens kokybės tyrimo, triukšmo matavimų, apšvietos matavimų ir mikroklimato matavimų dokumentai ir jų atitikimas visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams. Sveikatos centras neatliko jokių veiksmų nei dėl pareiškėjos minėto statybos leidimo išdavimo, nei projektavimo, nei statinių aukštingumo, nei pastatų išdėstymo ar kitų rodiklių derinimo, todėl šiais klausimais savo pozicijos išreikšti negali.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – ir Valdyba) teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 3, b. l. 4–6). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad 2013 m. buvo atliktas pastato planinis ir operatyvinis patikrinimai. Nustačius Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus, buvo surašytas nurodymas pagerinti objekto priešgaisrinę būklę, įmonės savininkas patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nustatyti pažeidimai buvo pašalinti. Pažymi, kad, pasirašant ginčijamą statybos užbaigimo aktą, pastato neatitikimo gaisrinės saugos reikalavimams nenustatyta.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu Įmonės atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Statybos užbaigimo komisija (toliau – ir Komisija), sudaryta Inspekcijos vedėjo potvarkiu Nr. (23.1)-P3-922, 2013-05-06 priėmė statybos užbaigimo aktą (toliau – ir Aktas, 2013-05-06 aktas), kuriame pažymėjo, kad statytojos Įmonės pastatyti ir akto 5 p. nurodyti statiniai – prekybos centras su ofisais (4E2/p), statinio paskirtis: prekybos, unikalus Nr. 1099-5007-7048, statinio kategorija: ypatingas; prekybos centras su ofisais (3E5/p), statinio paskirtis: prekybos centras su ofisais, unikalus Nr. 1099-5007-7037, statinio kategorija: ypatingas (toliau – ir ginčo statiniai, pastatai) – atitinka statinio projektinius sprendinius (7.1 p); Komisijai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus (7.2 p.); statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius/statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai (t. 1, b. l. 32–34). Komisija nusprendė, kad 5 p. nurodytų statinių statyba yra baigta.
Dėl termino 2013-05-06 aktui ginčyti eigos pradžios
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. taikymo prasme pripažintina, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006-01-12 nutartis adm.b. Nr. AS5-8/2006, 2006-10-25 nutartis adm. b. Nr. AS4-455/2006; 2006-10-25 nutartis adm. b. Nr. AS2-437/2006 ir kt.). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog ta aplinkybė, jog aktas buvo registruoti viešajame registre, nelaikytina esmine nustatant terminų eigos pradžią. Todėl trečiojo asmens Įmonė atsiliepime išdėstyti motyvai, jog termino 2013-05-06 akto apskundimo eigos pradžia skaičiuotina nuo šio akto įregistravimo viešajame registre dienos, t. y. nuo 2013-05-15, nelaikytini pagrįstais.
Skundžiamas 2013-05-06 aktas Bendrovei nebuvo įteikiamas. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėja apie ginčijamo akto priėmimą sužinojo 2013-06-27 susitikimo su Įmonės atstovu A. Š. metu.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Bendrovė apie ginčijamo akto priėmimą sužinojo ne anksčiau kaip 2013-06-27, skundas teismui pateiktas 2013-07-09, t. y. nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyto termino.
Dėl pareiškėjos teisių pažeidimo
Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.).
Taigi, kiekvienu atveju, pareiškėjas kreipdamasis su skundu į teismą ir ginčydamas viešojo administravimo metu priimtą administracinį aktą, turi pagrįsti savo materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. nurodyti kokios jo teisės ar teisėti interesai bus apginami skundo tenkinimo atveju.
Iš Bendrovės pateikto skundo motyvų bei argumentų matyti, kad skundas grindžiamas tokiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis: 1) Įmonė neturėjo teisės būti statytoju, kadangi ginčo pastatai pastatyti laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nebuvo suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas šių pastatų statybai; 2) statybos užbaigimo aktas išduotas nesant galiojančio pastatų statybą leidžiančio dokumento; 3) pastatai pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribos; 4) pastatai neatitinka esminių statinio reikalavimų (priešgaisrinių reikalavimų).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 str. 54 d. nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų (Statybos įstatymo 6 str. 2 d.). Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai. Taip pat pažymėta, kad mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Šioje normoje įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos ir kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad atstumai būtų mažesni. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nėra savitiksliai: jais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Statybos techninių reglamentų normos, nustatančios atstumus nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, yra imperatyvaus pobūdžio, turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės keisti šiuos atstumus teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio laisvu susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinį mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo nuginčyti (2010-07-09 nutartis civ b. Nr. 3K-3-226/2010). Minėtoje nutartyje Lietuvos aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai statinys pastatomas pažeidus norminiuose teisės aktuose nustatytus minimalius reikalavimus, gretimo sklypo savininkas (savininkai) neprivalo įrodinėti savo teisių pažeidimo, o jo teisės turi būti ginamo įstatymų nustatyta tvarka, t. y. šalinant neteisėtos statybos padarinius.
Kaip minėta, vienu iš skundo motyvų pareiškėja savo teisių pažeidimą kaip tik ir sieja su statybų neteisėtumu ta prasme, jog buvo pažeisti Aplinko ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. D1-91 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.2.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo 1.1 p. nustatyti atstumai, taip pat ginčo pastatų neatitikties esminiams statinio, t. y. gaisrinės saugos, reikalavimams (Statybos įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gretimame žemės sklype esančiame pastate, adresu Gedvydžių 17, Vilniuje, Bendrovė nuosavybės teisėmis valdo visas šiame pastate esančias patalpas (t. 1, b. l. 1–19).
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja, ginčydama ginčo pastatų atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams, taip pat skundą grįsdama norminiuose teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų tarp pastatų reikalavimų pažeidimu, turi materialinį teisinį suinteresuotumą 2013-05-06 akto panaikinimu.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę (išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams) patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Tarp žemės valdytojo ir Įmonės nėra ginčo dėl žemės sklypo suteikimo (nesuteikimo) pastatų statybai. Todėl pripažintina, kad Bendrovės skundo motyvai, kuriai grindžiamas statybų neteisėtumas tuo aspektu, jog ginčo statiniams teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas žemės sklypas, o taip pat jog dėl to negalėjo būti išduotas leidimas statybai, niekaip nesusiję su pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, todėl nėra teisiškai reikšmingi.
Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimo panaikinti Komisijos 2013-05-06 aktą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo 2013-05-06 akto, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčo santykiai yra reglamentuojami Statybos įstatymo ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis.
Dėl pareiškėjos teisių pažeidimų, susijusių su teisės aktais nustatytų minimalių atstumų nesilaikymu
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog ginčo pastatai pastatyti mažesniu negu 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo, esančio Gedvydžių g. 17, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294), nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių tas aplinkybes, kad faktinė ginčo statinių statyba buvo baigta dar 1998 metais. Tuo tarpu, Bendrovė nuosavybės teises į patalpas, esančias žemės sklype Gedvydžių g. 17, Vilniuje (pastato unikalus nr. 1099-5007-7015), įgijo tik 2005-05-31, šio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294) kadastriniai matavimai atlikti 2012-05-07 (t. 1, b. l. 11).
Atsižvelgus į tai pripažintina, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0008:1294) kadastriniai matavimai atlikti jau esamais atstumais nuo Įmonės pastatytų ginčo statinių, pareiškėja nuosavybės teises į patalpas, su kurio naudojimo pažeidimu siejamas ginčo reikalavimas įgijo pasibaigus statyboms, o ginčas dėl norminiuose teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų reikalavimų pažeidimu yra keliamas praėjus 15 metų nuo faktinės statybų užbaigimo pradžios.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja, 2005-05-31 įsigydama nuosavybės teises į prekybos patalpas, esančias Gedvydžių g. 17, Vilnius, akceptavo šių patalpų tiek faktinę, tiek teisinę padėtį, todėl ginčą dėl gretimai esančių ginčo pastatų statybos teisėtumo kelia nepagrįstai.
Tokia teismo išvada grindžiama ir tuo, kad Statybos įstatyme nėra reglamentuojami senaties terminai neteisėtų ar pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus vykdomų statybų atveju. Tačiau teisinių santykių stabilumo reikalavimas, taip pat išplaukiantis iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, reikalauja, kad asmens teisinė padėtis negali būti neapibrėžta nepagrįstai ilgą laiką.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. nustatyta, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju yra aktualus Statybos 23 str. 1 d. 5 p., 25 d. nustatytas reguliavimas.
Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. pažymėta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 p. nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – statybas leidžiančiu dokumentu yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Minėto straipsnio 25 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų nebuvo pateikta pretenzijų statytojui arba statinio savininkui.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad pretenzijos dėl normatyviniais teisės aktais nustatytų atstumų pažeidimų iki šioje byloje nagrinėjamo skundo pateikimo nebuvo reiškiamos.
Remiantis aptartais motyvais pripažintina, kad Bendrovė, ginčydama 2013-05-06 aktą iš esmės, kelia ginčą ir dėl norminiuose teisės aktuose nurodytų atstumu tarp pastatų pažeidimo, tačiau vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 25 d., šios pareiškėjos teisės negali būti ginamos.
Taip pat pažymėtina, kad Statybos įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta, kad, užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, atnaujinus (modernizavus) daugiabutį namą ar negyvenamosios paskirties pastatą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas.
Statybos užbaigimo akto surašymo procedūros yra nustatytos Reglamente, kurio 8.2 p. nustatyta, kad statybos užbaigimo aktas – šiame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Pagal Reglamento 12 p., norėdamas gauti statybos užbaigimo aktą, statytojas padaliniui, esančiam apskrities, kurioje yra statinys, teritorijoje, pateikia prašymą. Prašymo forma, kurioje nurodyti su prašymu privalomi pateikti dokumentai, pateikta Reglamento 2 priede.
Reglamento 2 priede nurodoma, kad kartu su prašymu turi būti privalomai pateikiama kompiuterinė laikmena su statinio projekto įrašu. Priedo išnašoje pažymima, kad pateikiama statinio projekto, kurio antraštiniame lape, kiekviename statinio projekto brėžinyje, techninėse specifikacijose yra žyma, kurią sudaro žodžiai „Taip pastatyta“, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo vardai ir pavardės bei parašai, kompiuterinė laikmena arba statinio projekto, patvirtinto statinio statybos vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo elektroniniais parašais, kompiuterinė laikmena arba statinio projekto be žymų ar elektroninių parašų kompiuterinė laikmena, pridedant pažymą apie statinio atitiktį projektui. Kompiuterinė laikmena formuojama pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 p. nurodytus reikalavimus.
Reglamento 21 p. nustatyta, kad kiti su prašymu neprivalomi pateikti Reglamento 3 priede nurodyti dokumentai pateikiami Komisijai jos darbo metu.
Iš 2013-05-06 akto matyti, kad kartu su statinių projektu buvo pateikta 2012-11-13 pažyma apie statinio atitiktį projektui (t. 2, b. l. 142). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skundo motyvai, jog kartu su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą nebuvo pateiktas statinio projektas, taip pat kiti pareiškėjos teismui pateiktame D. B. ekspertizės akte nurodyti dokumentai, yra nepagrįsti.
Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, D. B. ekspertizės akte yra išreiškiam tik nuomonė ginčo klausimais, o jame nurodyti kiti netikslumai (nenurodyti kadastriniai sklypo duomenys), nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų (pastatų atstumų iki sklypo ribos, gaisrinės saugos reikalavimų) pažeidimu.
Dėl ginčo pastatų atitikties Statybos įst. 4 str. 1 d. 2 p. nustatytiems statinių gaisrinės saugos reikalavimams
Pareiškėja skundo reikalavimą šioje dalyje pagrindė tuo, kad ginčo pastatų teritorija nėra nuolat valoma, gamybos atliekos ir šiukšlės nėra išgabenamos, privažiavimo keliai ir priėjimai prie pastatų, gaisrinių kopėčių ir gaisrinio inventoriaus nėra laisvi, laiptinėse ir ant durų nėra evakuacijos kryptį nurodančių ženklų, patalpose nėra pirminių gaisro gesinimo priemonių. Pareiškėjos teigimu, tokių būdu yra pažeidžiami statiniams ir patalpoms keliami gaisrinės saugos bendrieji reikalavimai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus pareiškėjos motyvus, pažymi, kad jie susiję ne su ginčo pastatų atitiktimi Statybos įst. 4 str. 1 d. 2 p. nustatytiems gaisrinės saugos reikalavimams, o su šių pastatų naudojimu, galimai pažeidžiant priešgaisrinės saugos taisykles.
Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2013-03-28 A. Š. individualiai įmonei surašė nurodymus pašalinti pastato patalpose nustatytus neatitikimus bendriems saugos reikalavimams ir šie įpareigojimai buvo pilnai įvykdyti (t. 1, b. l. 95–96). Tai, jog buvo pašalinti pareiškėjos nurodyti galimi priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai, patvirtina ir Įmonės teismui pateikti įrodymai – antstolio I. G. 2013-10-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-10-21 surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas (t.2, b. l. 186–191).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo motyvai, kuriais teigiama, jog ginčo pastatai neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų yra nepagrįsti ir atmestini.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija 2013-05-06 surašydama statybos užbaigimo aktą faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja ir Įmonė prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Bendrovės skundo reikalavimas atmestas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat pripažintina, kad teismo sprendimu yra apginamos Įmonės teisės, todėl jai atlygintinos pagristos bylinėjimosi išlaidos.
Įmonė teismui nepateikė detalių apskaičiavimų, patvirtinančių byloje patirtas išlaidas. Todėl, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011-09-05 sprendimas adm. b. Nr. A62–1367/2011 ir kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Bendras turtas“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rūta Miliuvienė
Margarita Stambrauskaitė
Donatas Vansevičius