Civilinė byla Nr. 2S-1093-619/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10336-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 14 d.

Vilnius

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. S. ir A. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams K. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo, kuria buvo netenkintas prašymas atnaujinti procesą ir   n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams A. S., K. S. dėl skolos priteisimo ir priteisė iš atsakovų K. S. ir A. S. proporcingai turimo turto daliai (po ½ ) 757,67  Lt skolą, t. y.  po 378,84 Lt skolos iš abiejų atsakovų ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ naudai,  5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ naudai bei priteisė iš atsakovų K. S., ir A. S. lygiomis dalimis 334,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ iš atsakovų K. S. ir A. S. lygiomis dalimis 242 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai K. S. ir A. S. 2014 m. spalio 14 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-22726-535/2013 ir panaikinti 2013 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą šioje byloje ir priimti naują sprendimą. Atsakovas pareiškime nurodė, kad 2014-07-21, gavo du dokumentus, t.y. Inspecta lifto techninės būklės tikrinimo ataskaitą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pažymą apie įrenginio registravimą potencialiai pavojingų įrenginių registre. Iš šių dokumentų atsakovams paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos bylą nagrinėjant iš esmės metu. Iš minėtų dokumentų paaiškėjo, kad ieškovas UAB „Namų priežiūros centras nuo 2012-01-20 ir iki šiol yra name adresu (duomenys neskelbtini) esančio lifto savininkas. Sprendime nurodyta, jog ieškovas  paskirtas administratoriumi name (duomenys neskelbtini) 2012 m. liepos 20 d., o jis kaip lifto savininkas, jį įregistravęs 2012 m. sausio 20 d. Remiantis šiomis aplinkybėmis ieškovas negali būti namo esančio (duomenys neskelbtini) administratoriumi (CK 4.84 str., LR konkurencijos įstatymas). Šios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams, nes nurodytų dokumentų ir juose esančių duomenų teismui ir pareiškėjams ieškovas nepateikė, juos slėpė. Atsakovo nuomone, jei nurodytos aplinkybės būtų buvę žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtų priimtas kitoks sprendimas, kadangi į ieškovo pateiktą ir sprendime nurodytą paslaugų sumą įeina ir lifto administravimo paslaugos.

Atsiliepimu ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ prašė atmesti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Pareiškėjai prie prašymo atnaujinti procesą pridėjo 2014-02-28 sąskaitą serija NPCG14013334, kurioje kaip suteikta paslauga nurodoma lifto remontas. Ši sąskaita pareiškėjams buvo išrašyta po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 sprendimo priėmimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ir priimant 2013-11-29 sprendimą pareiškėjams lifto remonto paslaugos nebuvo teikiamos. Ieškovas aplinkybėms dėl suteiktų paslaugų pagrįsti pateikė suvestinį apyvartų žiniaraštį, kuriame nurodytos visos pareiškėjams per ginčo laikotarpį suteiktos paslaugos, tarp kurių minėto lifto remonto paslaugų nėra. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kokia turi reikšmės bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys teisiniai ir faktiniai argumentai. Ieškovo nuomone, atsakovai savo pareiškime nurodo aplinkybes, kurios neturi jokio ryšio ir teisinės reikšmės su ieškinyje nurodytu skolos laikotarpiu, kadangi ieškovas pateiktu ieškiniu dėl skolos priteisimo prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-01-31, o skolą grindė į bylą pateiktu suvestiniu apyvartų žiniaraščiu. Atsakovo nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės niekaip negalėjo turėti įtakos nagrinėjamai bylai ir priimtam sprendimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjų K. S. ir A. S. prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-22726-535/2013, netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nereikalavo iš pareiškėjų priteisti skolą nei už lifto remonto, nei už lifto priežiūros ir naudojimo paslaugas laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-01-31, o aplinkybių, kad lifto name buvimas savaime įtakoja kitų ginčo objektu buvusių namo bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalinių paslaugų dydžius, kokiu būdu juos įtakoja, kurioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 sprendimas dėl šios priežasties yra neteisėtas, pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai nepagrindė (CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi, pagal šią nuostatą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nors pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai leidžia teigti, kad aplinkybė, kam konkrečiai priklauso liftas name (duomenys neskelbtini) tapo žinoma tik 2014-07-21, gavus jų nurodomus dokumentus iš ieškovo, tai nesudaro pagrindo teigti, kad pastaroji aplinkybė pareiškėjams negalėjo būti žinoma anksčiau. Pareiškėjams manant, kad aplinkybė, kas konkrečiai yra lifto name (duomenys neskelbtini) savininkas, yra reikšminga teikiant atsikirtimus į ieškovo pareikštą ieškinį, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu galėjo aiškintis patys. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjai byloje nepagrindė, jog pareiškėjų sužinota nauja aplinkybė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2013-09-24 pažymą Nr. (1)PP-2076 lifto name (duomenys neskelbtini) savininkas yra ieškovas, yra esminė civilinėje byloje Nr. 2-22726-535/2013 nagrinėtam ginčui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas K. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teisėtos sudėties teismui iš naujo, išreikalauti iš ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ sąskaitas už paslaugas už ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. bei nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliantas nurodė, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant CPK 367 str. 4 d., kadangi ji priimta ne toje pačioje byloje, kurioje pateiktas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo. Taip pat apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra išspręsti visi byloje pareikšti reikalavimai, t.y. reikalavimų 1 ir 2 punktai, taip pat reikalavimai išdėstyti pareiškimuose: 2014 m. lapkričio 13 d., 2014 m. lapkričio 21 d., 2014 m. lapkričio 27 d. ir 2014 m. gruodžio 2 d. Apelianto nuomone, nutartis nepagrįsta, kadangi yra surašyta ne pagal teisėjos 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi paskirtą laiką t.y. 2014 m. gruodžio 3 d. 10 val., o joje nurodytą surašymo laiką t.y. 2014 m. gruodžio 10 d. Apeliantas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. jam atvykus susipažinti su byla ji nebuvo pateikta susipažinimui, todėl nebuvo galimybės parengti išsamų skundą, kadangi skundui paduoti paskutinė termino diena 2014 m. gruodžio 27 d., o po jos einanti diena taip pat ne darbo diena. Apeliantas nurodė, kad nutartis priimta nepranešus trečiajam asmeniui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir pažeidžiant to asmens teisę pateikti atsiliepimą.

Taip pat apeliantas pažymėjo, kad skundžiama nutartis grindžiama iš esmės atsakovo atsiliepimu, kuris neturėjo būti priimtas, nes pateiktas praleidus procesinius terminus atsiliepimui pateikti, taip pat teismas neišreikalavo apelianto prašytų dokumentų, todėl apelianto nuomone skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Teisėjos šališkumą taip pat parodo tai, kad pareiškėjai A. S. atsiliepimą be priedo teismas išsiuntė tik 2014 m. lapkričio 28 d., kurį ji gavo 2014 m. gruodžio 1 d., todėl ji neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą laiku.

Teismas nepagrįstai netenkino prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjai savo pareiškimu nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Iš naujai paaiškėjusių aplinkybių matyti, kad ieškovas yra lifto savininkas ir dėl to jis negalėjo būti namo administratoriumi name (duomenys neskelbtini), kuriame yra jo įrenginys – liftas, todėl UAB „Namų priežiūros centras“ nėra tinkamas ieškovas šioje byloje. Į ieškinyje nurodytų paslaugų kainas įėjo ir su lifto išlaikymu susijusių paslaugų kainos, todėl ieškovas pateikė apgaulingą ieškinį dėl jo paties įrenginio administravimo. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjams jau ankščiau galėjo būti žinoma, kad name yra liftas, ir kad už jį administratoriaus skaičiavo mokesčius, kadangi visose ataskaitose bendrojo naudojimo objektai taip pat ir liftas yra įvardijami patalpų savininkų nuosavybe, kurią administruoja ieškovas. Nagrinėjant bylą nei atsakovams, nei teismui nekilo jokių abejonių, kad liftas, kaip bendrojo naudojimo objektas, nepriklauso butų ir kitų patalpų savininkams, todėl ir apie pareiškėjų nurodytas aplinkybes ankščiau nagrinėjant bylą negalėjo būti žinoma. Pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių nagrinėjant bylą nekilo klausimas kas yra lifto savininkas, todėl teismo argumentas, kad pareiškėjas galėjo aiškintis šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu, nepagrįstas.

Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjų nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė nėra esminė, kadangi faktiškai į bendrą ieškinio sumą ir įeina visos paslaugos susiję su lifto priežiūra ir naudojimu tik jų turinys nėra atskleistas dėl to, kad neišreikalautos pareiškėjo prašytos sąskaitos. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.5 p., kadangi nutartyje nurodyta: „mokestį už liftą išskiria  į atskirą eilutę, kuris paskaičiuojamas pagal lifto priežiūros sutartyje nustatytą paslaugų kainą ir sunaudotą elektros energijos kiekį“, o šiuo atveju šis mokestis yra už naudojimąsi liftu, bet ne už administratoriaus lifto administravimą ir komunalines paslaugas kaip tai nurodyta minėtų nuostatų 5.1 p., 5.3 p. Tokios nutartyje nurodytos aplinkybės negali būti siejamos su pareiškime nurodytomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes šie mokesčiai imami vienodai iš visų butų savininkų.

Apeliantas taip pat pažymi, kad jis įrodė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė jam tapo žinoma tik 2014m. liepos 21 d., ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad byloje trūksta įrodymų nepagrįstas, nes apeliantui buvo užkirstas kelias pateikti daugiau įrodymų, kadangi buvo netenkintas jo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį pažeidė CPK 370 str., kadangi nepareikalavo įrodymų iš apelianto ir netgi atsisakė juo išsireikalauti. Taip pat šios normos pažeistos ir dėl to, kad nutarties rezoliucinėje dalyje teismas tik atsisakė tenkinti kažkokį prašymą, o apeliantas buvo pateikęs pareiškimą, taip pat remiantis minėtu straipsniu teismas turėjo atnaujinti arba atsisakyti atnaujinti procesą, todėl minėtoje nutartyje nėra galutinai išspręstas atnaujinimo klausimas. Apeliantas taip pat nurodė, kad  priimant skundžiamą nutartį pažeistos CPK 290 str. normos, taip pat ji išsiųst praleidus CPK 292 str. nurodytą 3 d. terminą.

2015 m. vasario 20 d. apeliantas pateikė pareiškimą dėl papildomų įrodymų pateikimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“, prašė atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartį. Atsiliepime ieškovas nurodė, jog apeliantas išvardydamas eilę pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, nepateikė jokių reikšmingų ir pagrįstų motyvų dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo minima naujai paaiškėjusi aplinkybė atsirado jau priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 sprendimą, kadangi bylos nagrinėjimo metu minėtos lifto remonto paslaugos nebuvo teikiamos atsakovams, be to ši naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai, kadangi ieškinys buvo pareikštas dėl skolos susidariusios laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d., tuo tarpu jokie mokesčiai susiję su liftu nebuvo skaičiuojami tuo laikotarpiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį (atskirąjį) skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas, atskiruoju skundu prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismui neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos pažymi, kad Civilinio proceso kodeksas numato, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai), todėl apelianto pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Apeliantas atskirajame skunde prašo išreikalauti iš ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ sąskaitas už paslaugas už ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. Teismo nuomone, šis prašymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas ir būtinas siekiant tinkamai išnagrinėti atsakovo atskirąjį skundą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo, kadangi toks prašymas jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi (T.3, b.l.35). Dėl nurodytų priežasčių šis atsakovo prašymas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria nutarta atmesti atsakovo K. S. ir A. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-22726-535/2013.

Apeliantas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis yra naikintina dėl CPK 329 str. 1 d. ir 2 d. numatytų absoliučių negaliojimo pagrindų. Kaip skundžiamos nutarties neteisėtumo pagrindą apeliantas nurodo tai, jog skundžiama nutartis priimta ne toje pačioje byloje, kurioje pateiktas prašymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis 2014 m. spalio 31 d. Teisėjų tarybos nutarimu dėl Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisyklių patvirtinimo Nr. 13P-136-(7.1.2) priedu „Bylų tipų ir eilės unikalumas“, bylos dėl proceso atnaujinimo numeracija pradedama indeksu „A2“, taip pat pažymėtina, kad tai, jog bylos numeris nėra tapatus prašomos atnaujinti bylos numeriui nėra pagrindas teigti, kad teismas išnagrinėjo ne tos bylos atnaujinimo klausimą.

Kitas apelianto nuomone absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas – jog teismo nutartyje nėra išspręsti visi pareiškime nurodyti reikalavimai. Kaip nustatyta iš atsakovo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, juo buvo prašoma: 1) nagrinėti šį pareiškimą žodinio proceso tvarka; 2) išreikalauti iš ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ sąskaitas už ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. ir dokumentų nurodytų pareiškimo 2,3 prieduose originalus; 3)panaikinti 2013 m. lapkričio 29 sprendimą c.b. Nr. 2-22726-535/2013. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas išsprendė visus pareiškėjo prašymus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d., 2014 m. lapkričio 24 d., 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimis, kuriose išspręsti klausimai dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir dėl proceso atnaujinimo.

Dar vieną iš absoliutaus negaliojimo pagrindų apeliantas nurodo tai, jog pareiškimas buvo išnagrinėtas nepranešus trečiajam asmeniui. Su šiuo teiginiu nesutiktina, nes iš bylos medžiagos matyti, kad apie posėdį, kuris vyks rašytinio proceso tvarka buvo pranešta 2014 m. lapkričio 24 d. viešo paskelbimo būdu, o toks pranešimas apie posėdį laikytinas tinkamu (CPK 133 str. 3 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba civilinėje byloje Nr. 2-22726-535/2013 turėjo išvadą byloje teikiančios institucijos procesinį statusą, o ne trečiojo asmens, tuo tarpu byloje dėl proceso atnaujinimo ši institucija neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Apeliantas atskirajame skunde teigė, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas buvo šališkas ir tai yra dar vienas absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis priimta teisėtai ir nepažeidžiant CPK 329 str.

Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas priėmė skundžiamą nutartį ne paskirto nagrinėjimo laiku. Pažymėtina, kad teismas vadovaudamasis CPK 290 str. 2 d. teismas atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, turi teisę ne ilgiau kaip septynioms dienoms atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasinaudodamas šia teise priėmė 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria atidėjo procesinio sprendimo priėmimą 2014 m. gruodžio 10 d. ir šią dieną buvo skelbiamas procesinis dokumentas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė pažeisdamas CPK 370 str. nuostatas. Remiantis minėto straipsnio 2 d., teismas nagrinėjantis bylą dėl proceso atnaujinimo, turi teisę, bet ne pareigą išreikalauti papildomus įrodymus, jeigu mano esant būtina. Šiuo atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išsprendė šį klausimą 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi. Argumentas, kad skundžiamoje nutartyje nėra iki galo išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo nes jame yra tik atmestas „kažkoks prašymas“ atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi CPK 115 str. 4 d. nustato, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis priimti dokumentą, todėl nutartyje teismas turėjo teisę pakeisti pareiškėjo pateikto dokumento pavadinimą iš „pareiškimo“ į „prašymą“, o iš nutarties rezoliucinės dalies turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl iš to seka loginė išvada, kad teismas atsisako atnaujinti procesą.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-468/2014).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, sprendė dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrino, ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, ištyrė naujai pateikiamą įrodymą bei įvertino, ar jame pateikti duomenys atitinka proceso atnaujinimo pagrindą, įtvirtintą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nors pareiškėjas ir įrodė, jog aplinkybė, kad lifto savininkas yra ieškovas paaiškėjo jau priėmus sprendimą, tačiau konstatuoti proceso atnaujinimo būtinumui to nepakanka. CPK 366 str. 1 d. 2 p. reikalauja, kad tokios aplinkybės būtų esminės ir leistų abejoti byloje priimto procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėta naujai paaiškėjusi aplinkybė t.y. kad lifto savininkas yra ieškovas, nėra esminė civilinėje byloje Nr. 2-22726-535/2013. Šioje byloje ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir komunalines paslaugas, laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-01-31, kurias atliko ieškovas, ir už kurias patalpų savininkai turi pareigą sumokėti mokestį. Iš byloje esančio suvestinio apyvartų žiniaraščio nustatyta, kad minėtu ieškiniu prašyta priteisti skola susidarė už administravimo, atliekų išvežimo, avarinės tarnybos iškvietimo ir kitas paslaugas, į kurias nėra įtrauktos lifto remonto paslaugos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, kas yra name esančio lifto savininkas, nekeičia fakto, kad už suteikiamas paslaugas reikia atsiskaityti.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovo K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                             Andrutė Kalinauskienė