Civilinė byla Nr. e2-798-618/2021

Proceso Nr. 2-57-3-00188-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.5; 2.6.18.3; 3.1.18.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pastatų diagnostika ir statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų sąlygų (toliau – ir Pirkimų sąlygos) 3.1.11 ir 8.9 punktų sąlygas ir nutraukti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo procedūras, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Nurodė, kad trečiojo asmens viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. interneto svetainėje www.beta.lt buvo paskelbti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų konkursai. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ administruoja daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų įgyvendinimą. Pirkimų sąlygose nurodyta, kad pasiūlymų vertinimas bus atliekamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pasiūlymų vertinimo kriterijus sudarė: 1) Pasiūlymo kaina (C); 2) Kvalifikacijos reikalavimai (T), kurie susideda iš dviejų parametrų – „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties“ (P1) ir „Darbų kontrolės užtikrinimo“ (P2). Pirkimų sąlygų 8.7.1 punkte nustatyta, kad ekonominis naudingumas apskaičiuojamas balais, tačiau nenurodyta, kaip skaičiuojami balai pagal „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrą. Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas, susijęs su pareiga turėti architekto išsilavinimą, tačiau Pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiūros paslauga. Pirkimo sąlygų 8.9 punkte nurodytos vienodos formulės skirtingiems vertinimo parametrams. Pirkimo sąlygose taip pat nenumatyta, kad paslaugą teikti turi būtent tas techninės priežiūros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikšmę.

1.2.                      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtinto Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 18 punkte nurodyta, kad, nustatant kriterijų vertinimo sąlygas, tikslinga vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis (toliau – ir Gairės). Gairėse numatyta, kad taikomi kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu. Laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių.

1.3.                      Vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punktu, pateikti pasiūlymai vertinami pagal mažiausią kainą arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį (ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui parenkami kriterijai: 1) kaina (privalomas kriterijus, kuris turi sudaryti 40–80 procentų pasirenkamų kriterijų procentinio dydžio); 2) atestuotų projekto, projekto dalių vadovų, ekspertų, statybos vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir darbus atliekančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičius įmonėje ir kompetencija; 3) paslaugų atlikimo terminas; 4) tiekėjo mokamas vidutinis mėnesinis darbų vadovų ir darbus atliekančių darbuotojų darbo užmokestis; 5) papildomo garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo terminas (Tvarkos aprašo 18.1– 18.5 punktai). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų balų suma procentine išraiška lygi 100. Pateiktų pasiūlymų vertinimo sąlygos ir tvarka nustatomi pirkimo sąlygose, t. y. pirkimo dokumentuose pateikiami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, jų lyginamieji svoriai, kriterijų santykiniai vertinimai, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo formulės bei vertinimo procedūros aprašas (Tvarkos aprašo 18 punktas). Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo gairėse nurodyta, kad su kvalifikacija susiję vertinimo kriterijai gali būti nustatyti tik vertinant pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Pirkimo vykdytojas sutartyje turi nusimatyti sutarties vykdymo priežiūros sąlygas, kurios užtikrintų, kad sutarties vykdymo metu paslaugas teiks tiekėjo pasiūlyme nurodytas personalas.

1.4.                      Nagrinėjamu atveju Pirkimų sąlygose nenumatyta, kad paslaugą teikti turi būtent tas techninės priežiūros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikšmę, todėl darytina išvada, kad vertinimo kriterijus nėra susijęs su pirkimo objektu, nes paslaugą gali teikti ne tas asmuo, kurio patirtis (stažas) buvo vertinami. Be to, Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas, susijęs su pareiga turėti architekto išsilavinimą, tačiau Pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiūros paslauga. Be to, pagal Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo gaires kvalifikacinis reikalavimas – turėti architekto išsilavinimą – galimas perkant nesudėtingų statinių statybos techninės priežiūros paslaugas. Šiuo atveju ginčo pastatai yra daugiabučiai gyvenamieji namai, priskirti ypatingųjų statinių kategorijai.

1.5.                      Pirkimų sąlygų 8.2 punkte numatyta, kad vertinimas bus atliekamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Laimėjusiu bus pripažintas daugiausia balų surinkęs pasiūlymas. Pagal Pirkimų sąlygų 8.3 punktą pasiūlymas, surinkęs mažiau kaip 45 balus, bus atmetamas. Vis dėlto Pirkimų sąlygose nėra duomenų apie maksimalų balų skaičių ir balų apskaičiavimą. Pirkimų sąlygų 8.7 punkte yra nustatyti vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai, tačiau nėra pateikiama duomenų apie tai, kiek balų galima gauti už konkretų pasiūlymą. „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametras siejamas su techninio prižiūrėtojo vizitais objekte, tačiau nenurodyta, kaip apskaičiuojami ir už ką skiriami balai, t. y. nenurodytas minimalus ir (ar) maksimalus balų skaičius ir jų apskaičiavimo būdas, o pateikta formulė yra neinformatyvi. Tai reiškia, kad konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) įtvirtinto skaidrumo principo.

1.6.                      Pirkimų sąlygų 8.9 punkte pateikta formulė, skirta apskaičiuoti „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikšmę, yra analogiška formulei, kuri skirta apskaičiuoti „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikšmę.

2.       Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Nurodo, jog nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametru, teigdama, kad Pirkimų sąlygose nėra duomenų apie tai, jog paslaugą teikti turi būtent tas techninės priežiūros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant minėto kriterijaus reikšmę, tačiau šios aplinkybės nebuvo nurodytos ieškovės pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 13 d. pretenzijoje, todėl ieškovė neturi teisės reikšti šio reikalavimo teisme. Be to, ieškovės teiginiai yra vertintini kaip nepagrįsti, kadangi Pirkimų sąlygų 8.9 punkte aiškiai nurodyta, kad vertinama būtent to techninės priežiūros specialisto, kuris paskirtas pirkimo objektui, patirtis. Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte numatyta, kad, grindžiant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, tiekėjas turi pateikti raštą su numatomu skirti techninės priežiūros vadovu. Taigi Pirkimų sąlygose aiškiai numatyta, kad vertinama to statybos techninio prižiūrėtojo, kuris teiks techninės priežiūros paslaugas, patirtis.

2.2.                      Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Pirkimų sąlygų 8.9 punkte pateikta formulė, skirta apskaičiuoti „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikšmę, yra analogiška formulei, kuri skirta apskaičiuoti „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikšmę, susiklostė dėl rašymo apsirikimo. Ši klaida buvo ištaisyta, apie tai viešai paskelbta trečiojo asmens VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ interneto svetainėje, taip pat išsiųsti pranešimai visiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant ieškovę. Kitų aplinkybių, dėl kurių formulė, skirta apskaičiuoti „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikšmę, gali būti laikytina netinkama, ieškovė nenurodė.

2.3.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nėra aišku, kaip apskaičiuojami balai už „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrą. Formulė minėto parametro reikšmei apskaičiuoti yra aiški, t. y. reikšmė „Rp“ – tai vizitų į objektą skaičius kartais per savaitę, o reikšmė „Rmax“– geriausia to paties parametro reikšmė. Gairėse rekomenduojama įvertinti poreikį nustatyti reikšmių viršutinę ribą (maksimalų balų skaičių), tačiau tai nėra privaloma. Nagrinėjamu atveju netikslinga nustatyti maksimalų balų skaičių, nes didesnis apsilankymų objekte skaičius, užtikrina efektyvią kontrolę. Jei tiekėjas gali į statybos objektą atvykti kiekvieną dieną, taip užtikrindamas nuolatinę, nepertraukiamą kontrolę, toks pasiūlymas vertintinas kaip ekonomiškai naudingesnis. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nenustačius minimalaus ir (ar) maksimalaus balų skaičius už „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrą, konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio. Minėtas kriterijus yra kiekybinis (objektyvus), jį galima tiksliai apskaičiuoti.

2.4.                      Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte nustatyta, kad tiekėjas privalo pasiūlyti kvalifikuotą ir patyrusį specialistą, kuris turi architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, tiekėjams sudaryta galimybė pasiūlyti specialistą, turintį tiek statybos inžinieriaus, tiek architekto išsilavinimą. Be to, pagal Pirkimų sąlygų 3.1.11 punktą tiekėjas privalo pasiūlyti kvalifikuotą ir patyrusį specialistą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas ir turintį architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą. Tiekėjas privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų institucijų išduoto kvalifikacijos atestato kopiją ir išsilavinimą patvirtinančių dokumentų (aukštojo mokslo diplomo) kopijas. Pagal Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – ir Architektūros įstatymas) 8 straipsnį atestuoti architektai, be šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos veiklos, turi teisę Statybos įstatyme nustatytais atvejais rengti statinio projektus, vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims (eiti statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį viena iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių yra statinio statybos techninė prižiūra. Taigi asmenys, įgiję architekto išsilavinimą ir turintys statybos techninės priežiūros kvalifikaciją, gali eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Šiuo atveju Pirkimų sąlygose numatyta, kad tiekėjo nurodytas specialistas privalo turėti statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją (kompetentingos institucijos išduotą atestatą) ir aukštąjį išsilavinimą (architekto arba statybos inžinieriaus).

3.       Ieškovė pateikė dubliką, nurodydama, kad aplinkybė, jog ieškovė pretenzijoje nenurodė tam tikrų aplinkybių dėl Pirkimų sąlygų neteisėtumo, neriboja teismo pareigos, pripažinus, kad šios pirkimo sąlygos yra neteisėtos, ex officio tokį pirkimą pripažinti neteisėtu ir jį nutraukti. Pažymi, kad Pirkimų sąlygose nėra duomenų apie tai, kad paslaugą turi teikti būtent tas techninės priežiūros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikšmę, todėl šis vertinimo kriterijus nėra susijęs su pirkimo objektu ir sudaro prielaidas Pirkimą laimėti tiekėjui, kuris įdarbins didžiausią stažą turinti inžinierių, nors pastarasis techninės priežiūros paslaugų neteiks. Be to, vadovaujantis Gairėmis, pirkimo vykdytojas sutartyje turi numatyti sutarties vykdymo priežiūros sąlygas, užtikrinančias, kad sutarties vykdymo metu paslaugas teiks tiekėjo pasiūlyme nurodytas personalas. Pirkimų sąlygose nėra nuostatų, kurios apribotų tiekėjo teisę po sutarties sudarymo keisti techninį prižiūrėtoją mažesnį stažą turinčiu darbuotoju. Pirkimų sąlygų 8.2 punkte numatyta, kad vertinimas bus atliekamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, o laimėjusiu bus pripažintas daugiausia balų surinkęs pasiūlymas. Pagal Pirkimo sąlygų 8.3 punktą pasiūlymas, už „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrus surinkęs mažiau kaip 45 balus, bus atmetamas. Vis dėlto Pirkimų sąlygose nėra pakankamai duomenų apie maksimalų balų skaičių ir balų apskaičiavimą. Šiuo atveju maksimalus balų skaičius už „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametrą yra 10. Tai reiškia, jog siekiant, kad pasiūlymas nebūtų atmestas, už „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrą reikia surinkti bent 35 balus, tačiau įvertinus Pirkimų sąlygose nustatytą formulę matyti, jog „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikšmė niekada nepasieks 35 balų. Taigi šiuo atveju nė vienas tiekėjas negali laimėti Pirkimo. Pirkimo sąlygų 3.1.11 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas turėti architekto išsilavinimą, tačiau pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiūros paslauga. Tai reiškia, kad šis kvalifikacinis reikalavimas nėra susijęs su pirkimo objektu, todėl negali būti taikomas ir turi būti panaikintas, kadangi sudaro prielaidas dalyvauti konkurse tiekėjui, kuris turi architekto, bet ne statybos inžinieriaus išsilavinimą.

4.       Atsakovė pateikė tripliką, nurodydama, kad ieškovė turi pakankamą patirtį techninės priežiūros paslaugų pirkimuose, todėl turėjo galimybę iki kreipimosi į teismą visapusiškai susipažinti su Pirkimų sąlygomis, jų reikalavimais ir laiku pateikti pretenziją atsakovei dėl visų, ieškovės manymu, neteisėtų sąlygų. Šiuo atveju ieškovė aplinkybės apie tai, kad, jos manymu, Pirkimų sąlygų nuostatos sudaro galimybę paslaugą teikti kitam techninės priežiūros inžinieriui nei tas, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikšmę, atsakovei pateiktoje pretenzijoje nenurodė. Be to, Pirkimų sąlygų 8.9 punkte nurodyta, jog vertinama būtent pirkimo objektui paskirto techninės priežiūros specialisto patirtis. Pažymėjo, jog, priešingai nei teigia ieškovė, „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametras yra aiškus, jo reikšmė apskaičiuojama pagal Pirkimų sąlygose nurodytą formulę. Ieškovė nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad Pirkimų sąlygų 3.1.11. punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra vertintini kaip būtų nepagrįsti, neteisėti ar pažeistų tiekėjų teises, ribotų konkurenciją ir pan.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Pirkimų sąlygose numatyta ekonominio naudingumo formulė yra klaidinga, nė vienas tiekėjas pagal šią formulę negali surinkti Pirkimų sąlygų 8.3 punkte numatytų 45 balų. Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte nustatyta galimybė tiekėjui pasiūlyti specialistą, turintį architekto išsilavinimą, tačiau pirkimo objektas yra statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugos, kurios nesusijusios su architekto veikla.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byla, kadangi ji neatitinka Pirkimų sąlygų 3.1.5 punkto reikalavimų, todėl negali dalyvauti Pirkime. Pažymėjo, kad Pirkimų sąlygose nustatytos formulės yra teisingos, tačiau Pirkimų sąlygų 8.3 punkte yra klaida, t. y. vietoje 45 balų turi būti nurodyta 0,45 balai. Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkto nuostatos, pagal kurias tiekėjai gali pasiūlyti specialistą, turintį architekto išsilavinimą, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kadangi minėtas specialistas taip pat turi turėti teisę eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

7.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ interneto svetainėje buvo paskelbti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų konkursai. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama nutraukti Pirkimą ir paskelbti naujas Pirkimo sąlygas. Pateiktoje pretenzijoje ieškovė nurodė, kad: 1) „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikšmė siejama su techninio prižiūrėtojo vizitais objekte, tačiau nėra aišku, kaip apskaičiuojami balai už šį kriterijų, todėl pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio; 2) Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti architekto išsilavinimą, tačiau pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiūros paslauga, t. y. minėtas kvalifikacinis reikalavimas nėra susijęs su pirkimo objektu; 3) Pirkimų sąlygų 8.9 punkte nustatytos vienodos formulės balams už skirtingus kriterijus apskaičiuoti. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštu su ieškovės pretenzija nesutiko.

8.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas; dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra teisiškai suinteresuotas, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties sudarymu, dalyvavimu naujose viešojo pirkimo procedūrose, teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021).

9.       Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

10.       Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, inter alia: 1) kai jis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje, pavyzdžiui, kai priimamas sprendimas su konkurso laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį; 2) kai teismo proceso metu viešojo pirkimo procedūros įstatymo pagrindu pasibaigia atmetus visų dalyvių pasiūlymus ir kai būtų visiškai aišku, kad naujas viešasis konkursas pagal ginčijamas pirkimo sąlygas ateity nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015); 3) jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014); 4) viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių; 5) kai tiekėjas pateikia pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, t. y. šių taikymu nepažeidžiamos jo, kaip tiekėjo, teisės. Vien ekonominio racionalumo argumentai negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017); 6) kai viešojo pirkimo sąlygos tarpusavyje susijusios taip, kad vienų nustatymas lemia kitų turinį (pvz., pirkimo objektų sujungimo nuostatos ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai), o tiekėjas (ieškovas), ginčydamas bet kurias jų, aiškiai neįrodo, kaip konkrečiai jis neatitinka kurių nors reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018); 7) kai tiekėjas teismo procese siekia nepagrįstai išplėsti ginčo apimtį įrodinėdamas, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje kvestionuotos tam tikros viešojo pirkimo sąlygos iš esmės kartu reiškia ir kitų su jomis susijusių, bet savarankiškų (kurių egzistavimas nelemia privalomo kitų nustatymo) reikalavimų ginčijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015); 8) kai tiekėjo interesus galimai pažeidžia pirkimo sąlygų pakeitimas, jei jis pats prisidėjo prie šių perkančiosios organizacijos veiksmų atlikimo (teikė atitinkamą prašymą ar pretenziją). Galimas pirkimo sąlygų pakeitimo, kurį inicijavo ieškovas, pripažinimas neteisėtu lemia tokio tiekėjo piktnaudžiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018).

11.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

12.       Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

13.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovės statusas, vykdoma veikla ir interesas sudaryti statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartis suponuoja subjektinį jos suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus elemento egzistavimą. Vis dėlto atsakovė ginčija ieškovės suinteresuotumo materialiojo (teisių pažeidimo) elemento egzistavimą, teigdama, kad pastaroji neatitinka Pirkimų sąlygų 3.1.5 punkto reikalavimų, todėl negali dalyvauti ginčo Pirkimuose.

14.       Pirkimų sąlygų 3.1.5 punktuose nustatyta, kad tiekėjas laikomas neatitinkančiu kvalifikacijos reikalavimų, jei jis yra neįvykdęs pirkimo sutarties, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta CK, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, pirkimo sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė pirkimo sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje pirkimo sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.

15.       Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės UAB „Vitės valdos“ 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymų atmetimo ir 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą dėl ieškovės pretenzijos atmetimo; 2) panaikinti atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ 2021 m. sausio 19 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymų atmetimo ir 2021 m. sausio 29 d. sprendimą dėl ieškovės pretenzijos atmetimo; 3) atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ 2019 m. gegužės 23 d. pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl to, kad atsakovės UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Paslaugos būstui“ atmetė ieškovės pasiūlymus, nurodydamos, jog jie neatitinka daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų Pirkimo sąlygų 3 dalies „Reikalavimai tiekėjams“ 3.1.5 punktų reikalavimų (nutarties 14 punktas), kadangi atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ 2019 m. gegužės 23 d. pranešimu vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą 2014 m. rugpjūčio 26 d. statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 14/08-26. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-533-618/2021 ieškovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1061-790/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad VPĮ 46 straipsnyje yra nustatyti tiekėjų pašalinimo iš pirkimo pagrindai, t. y. aplinkybės, susijusios su tam tikromis tiekėjų atliktomis nusikalstamomis veikomis, pažeidimais ir pan., kurias nustačius, tiekėjas yra pašalinamas iš pirkimo. Šios negatyvaus pobūdžio sąlygos, nors ir tiesiogiai nėra susijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai perkančiajai organizacijai padeda įsitikinti tiekėjų patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes. Pirkimo laimėtoju gali būti pripažįstamas tik toks pasiūlymas, kurį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir nėra pašalintas iš pirkimo vadovaujantis VPĮ 46 straipsniu (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), todėl pirkimą vykdančiam subjektui kyla pareiga įvertinti, ar pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka šiuos reikalavimus.

17.       Sprendžiant dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo pažymėtina, kad Europos parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (toliau – Direktyva) 57 straipsnio 4 dalies g punkte nustatyta, jog perkančiosios organizacijos gali pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytoją, kai ekonominės veiklos vykdytojas vykdydamas ankstesnę viešąją sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2019 m. spalio 3 d. sprendime Nr. C?267/18 nurodė, jog, kaip matyti iš Direktyvos 57 straipsnio 4 dalies formuluotės, Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino perkančiajai organizacijai – ir tik jai – suteikti įgaliojimus dalyvių atrankos etape įvertinti, ar kandidatas arba dalyvis turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros (2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Meca, C?41/18, EU:C:2019:507, 34 punktas). Šia galimybe, kurią turi bet kuri perkančioji organizacija, pašalinti dalyvį iš viešojo pirkimo procedūros konkrečiai siekiama jai sudaryti sąlygas įvertinti kiekvieno dalyvio sąžiningumą ir patikimumą. Konkrečiai kalbant, Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte, siejamame su šios direktyvos 101 konstatuojamąja dalimi, nurodytas neprivalomasis pašalinimo pagrindas grindžiamas svarbiausiu sutartį sudariusio konkurso laimėtojo santykių su perkančiąja organizacija veiksniu – laimėtojo patikimumu, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo (2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Meca, C?41/18, EU:C:2019:507, 29 ir 30 punktai).

18.       Taigi perkančiosios organizacijos ir konkurso laimėtojo pasitikėjimo santykių užmezgimas reiškia, kad perkančioji organizacija neturi būti automatiškai saistoma kitos perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo per ankstesnį viešąjį pirkimą tam, kad, ji galėtų, be kita ko, ypatingą dėmesį skirti proporcingumo principui, taikydama neprivalomuosius pašalinimo pagrindus (2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Meca, C?41/18, EU:C:2019:507, 30 ir 32 punktai). Pagal šį principą reikalaujama, kad perkančioji organizacija pati išnagrinėtų ir įvertintų faktines aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pati įvertinti ekonominės veiklos vykdytojo, su kuriuo buvo nutraukta ankstesnė viešojo pirkimo sutartis, elgesį. Šiuo atžvilgiu, remdamasi visomis reikšmingomis aplinkybėmis, visų pirma, sprendimu nutraukti sutartį ir proporcingumo principu, ji turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti, ar šis ekonominės veiklos vykdytojas, jos nuomone, atsakingas už didelius ar nuolatinius trūkumus, padarytus vykdant šioje sutartyje jam numatytą esminį reikalavimą, dėl kurių gali nutrūkti pasitikėjimo atitinkamu ūkio subjektu santykiai.

19.       Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turi diskrecijos teisę spręsti, ar tai, jog atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ 2019 m. gegužės 23 d. pranešimu vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą 2014 m. rugpjūčio 26 d. statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 14/08-26, sudaro pagrindą pašalinti ieškovę, kaip tiekėją, iš konkretaus pirkimo. Tai reiškia, jog vien ta aplinkybė, jog atsakovės 2019 m. gegužės 23 d. pranešimu buvo vienašališkai nutraukta su ieškove sudaryta 2014 m. rugpjūčio 26 d. statybos techninės priežiūros sutartis, pati savaime nereiškia, jog ieškovė bus pašalinta iš ginčo pirkimo.

20.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ieškovė gali dalyvauti ginčo Pirkimuose, darytina išvada, kad ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota ginčo Pirkimais.

Dėl Pirkimų sąlygų 8.9 punkte nustatytų „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“parametrų

21.       Ieškovė nurodo, jog Pirkimų sąlygose nenumatyta, kad paslaugą teikti turi būtent tas techninės priežiūros inžinierius, kurio patirtis buvo vertinama apskaičiuojant „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikšmę, todėl darytina išvada, kad minėtas parametras nėra susijęs su pirkimo objektu, nes paslaugą gali teikti ne tas asmuo, kurio patirtis (stažas) buvo vertinami. Atsakovė pažymi, kad ieškovė minėtos aplinkybės 2021 m. rugpjūčio 13 d. pretenzijoje nenurodė, todėl negali reikšti ieškinio dėl šios Pirkimų sąlygos.

22.       CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

23.       Aiškindamas CPK 4233 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad net konkrečiu atveju konstatavus, jog tiekėjas teismui nurodo naujas faktines aplinkybes ar iškelia naujus reikalavimus, kuriuos galėjo nurodyti ar iškelti ikiteisminėje ginčo stadijoje, nuostata, jog tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje, iš esmės taikytina tik tiekėjui (ieškovui), bet savaime neapriboja teismo, kuris viešųjų pirkimų ginčus sprendžia kaip aktyvus arbitras. Nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos teisinio reglamentavimo, jog ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

24.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad vien aplinkybė, jog šalis neįgyvendino savo procesinės teisės ar netinkamai ją įgyvendino, nagrinėjamu atveju – nesirėmė argumentais dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo ikiteisminėje stadijoje, savaime nėra pakankama spręsti dėl teismo sprendimo, kuriame dėl šių reikalavimų nepasisakyta, teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

25.       Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

26.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama nutraukti Pirkimą ir paskelbti naujas Pirkimo sąlygas. Pateiktoje pretenzijoje ieškovė nurodė, kad: 1) „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikšmė siejama su techninio prižiūrėtojo vizitais objekte, tačiau nėra aišku, kaip apskaičiuojami balai už šį kriterijų, todėl pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio; 2) Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti architekto išsilavinimą, tačiau pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiūros paslauga, t. y. minėtas kvalifikacinis reikalavimas nėra susijęs su pirkimo objektu; 3) Pirkimų sąlygų 8.9 punkte nustatytos vienodos formulės balams už skirtingus kriterijus apskaičiuoti. Taigi nagrinėjamu atveju pateiktoje pretenzijoje ieškovė nenurodė ginčo aplinkybių (sprendimo 21 punktas).

27.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

28.       Pirkimų sąlygų 8.9 punkte ties „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametru nurodyta, kad vertinama pirkimo objektui paskirto techninės priežiūros specialisto patirtis. Pagal Pirkimų sąlygų 3.1.11 punktą tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti raštą su numatomu skirti techninės priežiūros vadovu ir duomenis, pagrindžiančius jo kvalifikaciją. Sistemiškai vertinant šias Pirkimų sąlygų nuostatas, darytina išvada, kad Pirkimuose bus vertinama būtent to techninio prižiūrėtojo patirtis, kuris faktiškai teiks techninės priežiūros paslaugas. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti šių Pirkimų sąlygų nuostatų teisėtumu ir pagrįstumu, nenustatyta.

29.       Ieškovė taip pat ginčija Pirkimų sąlygų 8.9 punkte pateiktas formules „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrų reikšmei nustatyti. Nurodo, kad pagal Pirkimų sąlygų 8.3 punktą pasiūlymas, už „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrus surinkęs mažiau kaip 45 balus, bus atmetamas, tačiau pagal ginčo formules tiekėjai šio minimalaus balų skaičiaus surinkti negali. Maksimalus balų skaičius už „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ yra 10. Tai reiškia, jog siekiant, kad pasiūlymas nebūtų atmestas, už „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrą reikia surinkti bent 35 balus, tačiau įvertinus Pirkimų sąlygose nustatytą formulę matyti, jog „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikšmė niekada nepasieks 35 balų. Taigi šiuo atveju nė vienas tiekėjas negali laimėti Pirkimų.

30.       VPĮ 45 straipsnyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi. Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus; 2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą VPĮ 56 straipsnyje; 3) kainą (VPĮ 55 straipsnio 1 dalis). Pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus (VPĮ 55 straipsnio 5 dalis). Perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka (VPĮ 55 straipsnio 6 dalis).

31.       Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad Pirkimų sąlygų 8.2 punkte numatyta, jog užsakovo neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Laimėjusiu bus pripažintas tas pasiūlymas, kuris gaus daugiausia ekonominio naudingumo balų. Pagal Pirkimų sąlygų 8.3.3 punktą pasiūlymas atmetamas ir toliau nevertinamas, kai tiekėjas už „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrus surenka mažiau nei 45 balus. Pirkimų sąlygų 8.9 punkte įtvirtintos formulės „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrų reikšmei nustatyti, jame taip pat nustatyta, kad maksimalus balų skaičius už „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametrą yra 10. Taigi sutiktina su ieškove, jog tiekėjui, siekiant, kad jo pasiūlymas pagal Pirkimų sąlygų 8.3.3 punktą nebūtų atmestas, jis turi surinkti ne mažiau kaip 35 balus už „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrą.

32.       „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro formulė yra Rp/Rmax x L2 (Rp – tiekėjo nurodytas vizitų į objektą skaičius kartais per savaitę, t. y. tiekėjo įsipareigojimas atvykti į objektą nurodytą kartų skaičių per savaitę darbo kontrolei užtikrinti, kai vieno vizito trukmė, neįskaitant atvykimo, ne trumpesnė nei 30 min.; Rmax – geriausia to paties parametro reikšmė; L2 – 0,30). Tai reiškia, jog, pavyzdžiui, vienam tiekėjui pasiūlius 3 vizitus per savaitę, o kitam – 5, pirmasis iš jų surinks 0,18 balų (3/5 x 0,3), o antrasis – 0,499 balus (5/3 x 0,3). Taigi nė vienas iš šių tiekėjų pagal nurodytą formulę negali surinkti 35 balų. Iš esmės analogiška situacija susiklosto ir tiekėjams pasiūlius daugiau nei po vieną vizitą per dieną. Pavyzdžiui, tiekėjams pasiūlius po 15 ir 20 vizitų per savaitę, jie surinks atitinkamai 0,225 balus (15/20 x 0,3) ir 0,399 balus (20/15 x 0,3). Teismas sutinka su dublike nurodytomis aplinkybėmis, jog, vadovaujantis pateikta formule, tuo atveju, jei vienas iš tiekėjų pasiūlo 1 vizitą per savaitę, t. y. minimalų galimą vizitų skaičių, tuomet kitas tiekėjas, siekdamas surinkti 35 balus (34,8 balus) už ginčo parametrą, turi pasiūlyti 116 vizitų per savaitę (116/1 x 0,3). Akivaizdu, kad tai neatitinka protingumo principo.

33.       Anksčiau nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu iš esmės pripažino ir atsakovės atstovas, pažymėdamas, kad pagal Pirkimų sąlygas tiekėjai iš tiesų negali surinkti 45 balų, kaip to reikalaujama Pirkimų sąlygų 8.3.3 punkte. Vis dėlto atsakovės atstovas paaiškino, kad klaida šiuo atveju yra būtent Pirkimų sąlygų 8.3.3 punkte, kadangi jame turi būti nurodyta, jog atmetami tie pasiūlymai, kurie surenka mažiau nei 0,45 balus, o ne 45 balus, kaip nurodyta šiuo metu. Taigi atsakovė pripažino, jog Pirkimų sąlygų 8.9 punkto nuostatos, kiek tai susiję su tiekėjų galimybe surinkti minimalų reikalaujamą balų skaičių, yra ydingos.

34.       Ieškovės teigimu, „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametras siejamas su techninio prižiūrėtojo vizitais objekte, tačiau nenurodyta, kaip yra apskaičiuojami ir už ką skiriami balai, t. y. nenurodytas minimalus ir (ar) maksimalus balų skaičius ir jų apskaičiavimo būdas, o pateikta formulė yra neinformatyvi, todėl konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo principo. Teismas su šiais argumentais sutinka iš dalies.

35.       Pažymėtina, jog „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikšmės skaičiavimo principas, pagal kurį skaičiuojamas konkretus vizitų skaičius yra objektyvus, t. y. daugiau balų surenka didesnį vizitų skaičių pasiūlęs tiekėjas. Vis dėlto sutiktina su ieškove, jog Pirkimų sąlygose šis parametras nėra pakankamai apibrėžtas ir neužtikrina veiksmingos tiekėjų konkurencijos. Pavyzdžiui, atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, nenustačius maksimalaus galimo vizitų skaičiaus per dieną, tiekėjai, siekdami tapti Pirkimų laimėtojais, yra suinteresuoti pasiūlyti kuo daugiau vizitų per dieną (ir atitinkamai – per savaitę). Vis dėlto nėra aišku, kaip keli trumpi techninės priežiūros specialisto vizitai per dieną užtikrina didesnę paslaugų kokybę nei, pavyzdžiui, vienas kelias valandas ar ilgiau trunkantis vizitas. Taigi, nors sutiktina su atsakove, kad, atsižvelgiant į pirkimo objektą, jai nagrinėjamu atveju aktualu, jog tiekėjai varžytųsi, be kita ko, siūlydami kuo daugiau techninės priežiūros specialisto apsilankymų objekte, tačiau, akivaizdu, kad tikslinga nustatyti viršutinę šio parametro reikšmės ribą.

36.       Ieškovė nurodo, jog „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ yra klaidinga, kadangi šiam parametrui apskaičiuoti formulė nereikalinga, pakanka nustatyti, kad balai už šį parametrą skiriami už patirtį, t. y. po 0,5 balo už kiekvienus patirties metus, pradedant nuo 5 metų.

37.       Pagal Pirkimų sąlygų 8.9 punktą „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ (atsižvelgiant į atsakovės 2021 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą, kuriame ištaisyta formulėje buvusi klaida) formulė yra Rp/Rmax x L1 (Rp – ekspertų vertinimų aritmetinis vidurkis; Rmax – geriausia to paties parametro reikšmė; L1 – 0,70). Pirkimo objektui paskirtas techninės priežiūros specialistas už kiekvienus darbo metus (išdirbtus kaip techninės priežiūros specialistas) gauna po 0,5 balo. Balai pradedami skaičiuoti nuo 5 metų darbo stažo, t. y. pirmieji penkeri darbo metai į vertinimą neįtraukiami. Pavyzdžiui, darbuotojas, turintis 10 metų techninės priežiūros darbo patirties, surenka 2,5 balus (5 m. x 0,5). Įvertinęs minėtas nuostatas teismas sutinka, kad, viena vertus, Pirkimų sąlygose numatyta atskira formulė „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikšmei apskaičiuoti, kita vertus, parametro reikšmės apskaičiavime numatyta, jog balai už šį parametrą skiriami būtent pagal darbo stažą (po 0,5 balo už kiekvienus patirties metus, pradedant nuo 5 metų). Vis dėlto ši aplinkybė pati savaime nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro reikšmei apskaičiuoti negali būti taikoma papildoma formulė.

38.       Vertinant „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametro formulės pagrįstumą, pažymėtina, jog, pavyzdžiui, vienam tiekėjui pasiūlius 6 metų techninės priežiūros darbo patirtį (0,5 balai) turintį specialistą, o kitam tiekėjui – 20 metų darbo patirtį (7,5 balai, t. y. (20 m. – 5 m.) x 0,5) turintį specialistą, pirmasis tiekėjas surinktų tik 0,02 balo (0,5/15 x 0,7), antrasis tiekėjas – 10 balų (7,5/0,5 x 0,7), t. y. maksimalų galimą balų skaičių. Taigi nagrinėjamu atveju minėta formulė sudaro galimybę tiekėjui surinkti maksimalų balų už „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ parametrą skaičių, tačiau, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro formule, darytina išvada, kad faktiškai tiekėjai neturi galimybės surinkti minimalaus 45 balų skaičiaus, kaip tai numatyta Pirkimų sąlygų 8.3.3 punkte, tam, kad jų pasiūlymai nebūti atmesti.

39.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tokios Pirkimų sąlygų 8.9 punkto nuostatos, pagal kurias tiekėjai pateiktais pasiūlymais iš esmės neturi galimybės surinkti Pirkimų sąlygose nustatyto minimalaus balų skaičiaus – šiuo atveju 45 – tam, kad jų pasiūlymai nebūtų atmesti, ir nenustatyta viršutinė „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametro reikšmė, neatitinka VPĮ reikalavimų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl yra pagrindas jas pripažinti neteisėtomis, viešojo pirkimo konkurso procedūras nutraukti.

Dėl Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkto

40.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkto nuostatų. Ieškovės teigimu, Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas, susijęs su pareiga turėti architekto išsilavinimą, tačiau Pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiūros paslauga. Be to, pagal Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo gaires kvalifikacinis reikalavimas – turėti architekto išsilavinimą, galimas perkant nesudėtingų statinių statybos techninės priežiūros paslaugas. Šiuo atveju ginčo pastatai yra daugiabučiai gyvenamieji namai, priskirti ypatingųjų statinių kategorijai. Atsakovė su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pažymi, kad Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkto nuostatos, pagal kurias tiekėjai gali pasiūlyti specialistą, turintį architekto išsilavinimą, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kadangi minėtas specialistas taip pat turi turėti teisę eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.

41.       Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte nustatyta, kad tiekėjas paslaugų teikimui privalo pasiūlyti kvalifikuotą ir patyrusį specialistą, kuris turi teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas ir turi architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 92 dalis). Šiam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti tiekėjas turi pateikti raštą su numatomu skirti techninės priežiūros vadovu, pridėti Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytų institucijų išduotų kvalifikacijos atestatų ar užsienio šalies specialistams išduotų dokumentų, patvirtinančių turimą kvalifikaciją kilmės šalyje, kopijas; gyvenimo aprašymų ar kitų dokumentų, įrodančių specialisto patirtį teikiant kvalifikacijos reikalavimuose nurodytas paslaugas (paslaugų pavadinimas, aprašymas), kopijas; Lietuvos architektų rūmų išduotų kvalifikacijos atestatų ar užsienio šalies išsilavinimą liudijančių dokumentų kopijas, specialistams išduotų dokumentų, patvirtinančių turimą kvalifikaciją kilmės šalyje, kopijas.

42.       Tvarkos aprašo 18 punkte nustatyta, kad pateikti pasiūlymai vertinami pagal mažiausią kainą arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį (ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui parenkami kriterijai: 1) kaina (privalomas kriterijus, kuris turi sudaryti 40–80 procentų pasirenkamų kriterijų procentinio dydžio); 2) atestuotų projekto, projekto dalių vadovų, ekspertų, statybos vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir darbus atliekančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičius įmonėje ir kompetencija; 3) paslaugų atlikimo terminas; 4) tiekėjo mokamas vidutinis mėnesinis darbų vadovų ir darbus atliekančių darbuotojų darbo užmokestis; 5) papildomo garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo terminas (Tvarkos aprašo 18.1– 18.5 punktai). Pateiktų pasiūlymų vertinimo sąlygos ir tvarka nustatomi pirkimo sąlygose, t. y. pirkimo dokumentuose pateikiami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, jų lyginamieji svoriai, kriterijų santykiniai vertinimai, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo formulės bei vertinimo procedūros aprašas. Nustatant kriterijų vertinimo sąlygas, tikslinga vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos parengtomis Gairėmis. Minėtų Gairių skyriuje „Galimi kokybės kriterijai ir jų vertinimo ypatumai“, be kita ko, nurodyta, jog nors tiekėjo kvalifikacija negali būti kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijus, pirkimo dokumentuose gali būti nustatomi kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijai, kuriais vertinama pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimas, kvalifikacija ir patirtis, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Taigi, vadovaujantis Gairėmis, pirkimo sąlygose nustatyti kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijai, įskaitant darbuotojų kvalifikaciją, turi būti susiję su pirkimo objektu.

43.       Nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslauga. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte numatytas reikalavimas tiekėjui pasiūlyti specialistą, turintį statybos inžinieriaus išsilavinimą, yra susijęs su Pirkimo objektu. Ieškovė nesutinka su Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte įtvirtinta teise tiekėjams siūlyti specialistus, turinčius architekto išsilavinimą.

44.       Vertindamas nurodyta aplinkybes, teismas pažymi, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad architektas – fizinis asmuo, atitinkantis Architektūros įstatyme nustatytą apibrėžtį. Pagal Architektūros įstatymo 8 straipsnį atestuoti architektai, be šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos veiklos, turi teisę vykdyti šią veiklą: 1) Statybos įstatyme nustatytais atvejais rengti statinio projektus, vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims (eiti statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas); 2) Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais rengti teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui; 3) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais atvejais vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusią veiklą: rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui; 4) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais rengti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir vadovauti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Atestuoti architektai profesinės veiklos dokumentuose, kuriuose rašomas vardas ir pavardė, turi nurodyti kvalifikaciją „atestuotas architektas“ ir architekto kvalifikacijos atestato numerį. Architektai, siekiantys įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, turi atitikti Architektūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus kvalifikacinius ir profesinės patirties reikalavimus, kurie reikalingi šiuose įstatymuose nustatytai veiklai vykdyti ir siekiant gauti kvalifikacijos atestatą. Architekto kvalifikacijos atestate nurodoma konkreti atestuoto architekto veikla, kurią gali vykdyti atestuotas architektas. Visi atestuoti architektai gali verstis atestuoto architekto veikla, kurią vykdyti suteikia teisę architekto kvalifikacijos atestatas, tik būdami Lietuvos Respublikos architektų rūmų nariai (Architektūros įstatymo 9 straipsnio 1, 3 dalys).

45.       Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos techninės veiklos pagrindinės sritys yra: 1) statybiniai tyrimai; 2) statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra; 3) statinio projekto ekspertizė, statinio ekspertizė; 4) statybos darbai; 5) statinio statybos techninė priežiūra. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: statinio projekto vadovas, statinio projekto dalies vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos vadovas, statinio specialiųjų statybos darbų vadovas, statinio statybos techninės priežiūros vadovas, specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto dalies ekspertizės vadovas, statinio ekspertizės vadovas, statinio dalies ekspertizės vadovas. Eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, nenurodyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, – atestuoti architektai (išskyrus statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas) ir statybos inžinieriai (išskyrus statinio projekto architektūrinės dalies vadovo, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas). Šias pareigas siekiantiems eiti asmenims taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalyse ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimais. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai. Fiziniai asmenys, pageidaujantys eiti ypatingojo ir neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus: 1) turėti šio Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodytą išsilavinimą; 2) turėti profesinės patirties atitinkamoje veiklos srityje, kai darbo trukmė skaičiuojama pradedant nuo Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 arba 92 dalyje nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos: ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo ar statinio dalies ekspertizės vadovo – 5 metai; ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo – 3 metai; neypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo – 2 metai profesinės patirties atitinkamoje statybos techninės veiklos srityje (Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalys).

46.       Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų tarnybos Statinių ar statinių grupės statybos techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo gairių (toliau – ir Statybos techninės priežiūros paslaugų gairės) skyriuje „Bendrosios nuostatos“ nurodyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Taigi Statybos techninės priežiūros paslaugų gairėse taip pat numatyta, jog statinio statybos techninis prižiūrėtojo pareigas gali eiti architekto išsilavinimą turintis specialistas. Sprendimo 45 punkte nurodytos aplinkybės įtvirtintos ir Statybos techninės priežiūros paslaugų gairių 6 dalyje „Kvalifikacijos reikalavimai“.

47.       Taigi teisės aktuose įtvirtinta teisė atestuotiems architektams eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos techninės priežiūros vadovų pareigas. Pažymėtina, kad šiuo atveju Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte įtvirtintas reikalavimas tiekėjo siūlomam specialistui turėti ne tik architekto išsilavinimą, tačiau ir teisę eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, t. y. atitikti teisės aktuose atestuotam architektui keliamus reikalavimus, taip pat numatyta pareiga pateikti duomenis, pagrindžiančius siūlomo specialisto kvalifikaciją. Tai reiškia, kad, vadovaujantis Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkto nuostatomis, tiekėjams sudaryta galimybė siūlyti tik tuos architekto išsilavinimą turinčius specialistus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę eiti ypatingųjų statinių statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.

48.       Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Pirkimų sąlygų 3.1.11 punkto nuostatos nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovės reikalavimas dėl šių sąlygų pripažinimo neteisėtomis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

49.       Ieškinį patenkinus iš dalies, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

51.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 3 638,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 226 Eur žyminis mokestis ir 3 412,20 Eur už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 819,10 Eur (3 638,20 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

52.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 3 056,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir 3 018,95 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atmetus 50 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 528,48 Eur (3 056,95 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

53.       Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 290,62 Eur (1 819,10 Eur - 1 528,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų 8.9 punkto sąlygų dalis dėl formulių „Techninės priežiūros inžinieriaus patirties (P1)“ ir „Darbų kontrolės užtikrinimo (P2)“ parametrų reikšmei apskaičiuoti pripažinti neteisėtomis.

Nutraukti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ vykdomų Daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimų procedūras.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, 290,62 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų diagnostika ir statyba“, juridinio asmens kodas 300620883.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė